Rusija

Šio mėnesio viduryje Rusija 282 proc. padidino išlaidas savo invazijai į Ukrainą, antradienį pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.  Praėjusių metų vasarį Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, padidėjo jos karinės išlaidos, tačiau Maskva stengiasi šią informaciją laikyti paslaptyje. JK gynybos ministerija socialiniame tinkle „Twitter“ nurodė, kad Kremlius yra įslaptinęs nemažą dalį savo karinių išlaidų, dėl kurių Rusijos biudžetas patiria labai didelį spaudimą.

Lenkijos žiniasklaidoje skelbiama, kad vienas vyras gegužės 30-ąją automobiliu BWM pabandė prasiveržti per Lenkijos ir Baltarusijos sieną. Skelbiama, kad jis ketino išvežti iš ES teritorijos vaikus, kuriems buvo uždrausta palikti Švediją. Gegužės 30-ąją Terespolio-Bresto pasienio pervažoje pasirodė juodas BMW automobilis su švediškais numeriais. Pasieniečiui surinkus juo važiavusių asmenų pasus vairuotojas taranavo užkardą ir užvažiavo ant specialių stabdymo juostų, bei prasiveržė pro sieną.

Rusų kariai žiauriai sumušė savo bendražygį ir peršovė jam koją dėl tariamai prastai atliekamo dalinių aprūpinimo darbo. Karinė prokuratūra bandė išvengti šio įvykio paviešinimo, tačiau vėliau žmonės pradėjo rinkti lėšas nukentėjusiojo gydymui. Prokremliškas okupuotos teritorijos Donbase kanalas „Betmen DNR“ pranešė, kad čečėnų kariai peršovė koją ir sumušė aprūpinimo sandėlyje dirbusį rusą. Dabar jam yra renkamos lėšos gydymui, nes vietos gydymo įstaigos neužtikrina tinkamos priežiūros.

Rusijos teritorijos gilumoje nuo bėgių nuvažiavo traukinys su cisternomis, vežusiomis degias medžiagas. „Baza“ skelbiama, kad nuo bėgių nuvažiavo dujas ir benziną vežęs sąstatas. Taip pat buvo pranešama, kad traukinys nuvažiavo dėl įvykdytos diversijos, tačiau vėliau ši informacija buvo paneigta. Gegužės 30-ąją netoli Uljanovsko miesto nuo bėgių nuvažiavo degias medžiagas vežęs traukinio sąstatas. Įvykio vietoje nuo pat ankstyvo ryto dirba gelbėtojų tarnybos.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį pritarė įstatymo projektui, kuriuo būtų sukurta nauja institucija, tyrimo komisija, tirianti ir teisianti už Rusijos įtaką Lenkijoje atsakingus asmenis. Toks žingsnis yra prieštaringai vertinamas kritikų, nes, anot jų, paverčia politikus teisėjais. Lenkija – su Rusijos invazija kovojančios Ukrainos kaimynė ir tvirta sąjungininkė – pristatė komisiją likus keliems mėnesiams iki parlamento rinkimų.

Rusijos kariuomenė skaudžias netektis patiria ne tik fronte Ukrainoje. Gimtojo miesto informaciniuose portaluose pasirodė pranešimai apie Sirijoje žuvusį pulkininką Olegą Pečevistyj, vadovavusį desantininkų parengimo akademijos katedrai Rusijoje. Į Siriją jis atvyko tik 2022-ųjų gruodį, skelbia šaltiniai. Apie 49-erių pulkininko žūtį paskelbė jo gimtojo miesto Podporožės (Leningrado sritis) informacinis leidinys.

Belgorodo srities Šebekino mieste – galingas sprogimas. Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašai ir nuotraukos su tirštų juodų dūmų stulpu, kylančiu virš pasienio su Ukraina miesto. Prokremliškame portale „Readovka“ skelbiama, kad mieste skamba oro pavojaus sirenos. Liudininkai praneša apie kelis sprogimus, tačiau kol kas nėra žinoma tiksli jų vieta. Taip pat neaišku, ar yra aukų.

Rusijos nepaprastasis ambasadorius Jungtinei Karalystei Andrejus Kelinas pagrasino, kad Rusija „dar nepradėjo rimtai veikti“ Ukrainoje. Interviu BBC jis sakė, kad galvoti apie Ukrainos pergalę yra „didelė klaida“, nes Rusija yra 16 kartų didesnė ir turi didžiulius išteklius. A. Kelinas taip pat pareiškė, kad Vakarų ginklų tiekimas Ukrainos kariuomenei gali lemti „beprecedenčio lygio“ eskalaciją.

Pietų Ukrainos karinės pajėgos skelbia, kad okupacinė valdžia skubiai palieka laikinai okupuotos Chersono srities teritorijas ir bėgdama bando vengti Krymo tilto, nepasitikėdama jo saugumu. „Tokia situacija klostosi ir toliau. Pamažu bandoma bėgti iš ten su įvairiais pretekstais, pasinaudojant šeimyninėmis aplinkybėmis, šeimyninėmis priežastimis, lydint giminaičius, lydint vaikus. Bandoma išvykti ir išgabenti dokumentus.

Turint omenyje psichinę kančią ir kai kuriais atvejais žiaurias represijas, kurias patyrė daugybė tūkstančių rusų, kurie priešinasi Putinui ir Rusijos karui su Ukraina, visi nori žinoti, kodėl Rusijos opozicija nesugebėjo jo sustabdyti. Viena teorija teigia, kad ji turi kažką bendro su įgimtu Rusijos nacionaliniu charakteriu, ogi paklusnumu, rašo „Meduza.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužės 23-ąją Kremliuje susitiko su Konstitucinio teismo pirmininku Valerijumi Zorkinu. Pagrindiniu šio susitikimo akcentu tapo pastarojo parodytas XVII a. žemėlapis, į kurį abu vyrai palinkę virš stalo įdėmiai žiūrėjo ir „nerado“ ten Ukrainos. Remiantis šia išvada Rusijos prezidentas pareiškė, kad Ukraina tariamai neturi teisės egzistuoti.

Lietuvai, Latvijai ir Estijai vis dar sunku susidoroti su Kremliaus propaganda. Šiose šalyse gyvena nemažai rusakalbių gyventojų ir dalis jų vis dar žiūri valstybinius Rusijos kanalus, o Rusijos specialiosios tarnybos aktyviai naudojasi vietiniais prokremliškais aktyvistais. Nepaisant to, kad Baltijos šalių valdžia aktyviai kovoja su Kremliaus įtaka, prokremliški aktyvistai tęsia savo veiklą, o propagandiniai leidiniai toliau propaguoja Maskvos „tiesas“,  rašo The Insider.

Kai du bepiločiai orlaiviai rėžėsi į Kremliaus stogą gegužės pradžioje, Rusijos prezidento atstovui Dmitrijui Peskovui nereikėjo laukti tyrimo pabaigos, kad būtų nustatytas kaltininkas. Jis užtikrintai pareiškė, kad ataką surengė JAV, o ne Ukraina. „Kijevas daro tik tai, kas jam liepta“, – paaiškino jis.

Dėl invazijos į Ukrainą Maskvai tampant vis labiau izoliuotai pasaulinėje arenoje, Rusija pirmą kartą nuo Sovietų Sąjungos griūties pradėjo rodyti didelį dėmesį Kubai. Šiais metais ši Karibų jūros regiono valstybė priėmė net kelis aukščiausio rango Rusijos pareigūnus, įskaitant saugumo tarybos sekretorių Nikolajų Patruševą, valstybinės naftos bendrovės „Rosneft“ vykdomąjį direktorių Igorį Sečiną ir rusų verslininkų atstovą Borisą Titovą.

Rusijos karių ir branduolinių ginklų perkėlimas į Baltarusijos teritoriją yra slapta invazija, sako „Sky news“ analitikas Seanas Bellas. Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva jau pradėjo gabenti branduolinius ginklus į Baltarusiją po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo mėnesį paskelbė apie planus juos dislokuoti šioje šalyje. „Putinas aiškiai parodė, kad siekia padidinti Rusijos įtakos sferą“, – sako S. Bellas.

Rusų partizanai šią savaitę šeimininkavo Rusijos teritorijoje – sėkmingai užpultas pasienio patikros postas Belgorodo srityje, o patiems partizanams pavyko užimti ir kelias paras išlaikyti gyvenvietes pasienyje. Paviešintame vaizdo įraše parodytas rusų pajėgų sunaikinimas.

Buvusio ilgamečio Rusijos premjero ir vieną kadenciją formaliai ėjusio prezidento pareigas Dmitrijaus Medvedevo teigimu, karo veiksmai Ukrainoje gali tęstis labai ilgai, galimai, dešimtmečius. Anksčiau šią savaitę jis pagrasino Vakarams branduoline apokalipse.

Nyderlandų prokuratūra areštavo žemės sklypą Amsterdamo priemiestyje, kuris priklauso Jorritui Faassenui – buvusiam Vladimiro Putino dukters Marijos Voroncovos vyrui, – skelbiama „Projekt“,  „Follow the money“ ir „The Guardian“ tyrime. Pažymima, kad žemių areštas, anot kalbinto olandų teisininko, reiškia, jog J. Faassenui iškelta baudžiamoji byla. Teisėsaugininkų susidomėjimo faktą buvusio V. Putino žento atžvilgiu patvirtino ir pastarojo pažįstamas.

Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas „Telegram“ skelbia, kad ant Belgorode esančio „Gazprom“ pastato bepilotis orlaivis numetė sprogstamąjį įtaisą. „Belgorodo srities Oktiabrsko kaime iš drono buvo numestas sprogmuo. Nukentėjusiųjų nebuvo.  Per bepiločio orlaivio ataką buvo apgadintas administracinis pastatas: išdaužyti langai, apgadinti fasadas ir stogas. Visos operatyvinės tarnybos dirba vietoje“, – „Telegram“ rašė V. Gladkovas.

Ukrainos gynybos ministerija patvirtino informaciją apie Ukrainos droną, kuris trečiadienį smogė Rusijos laivui „Ivanui Chursui“. „Kai Rusijos žvalgybos laivas „Ivanas Chursas“ sutiko Ukrainos droną. Tikrai, tobula pora!“ – žinutėje „Twitter“ skelbia ministerija, pasidalindama smūgio vaizdo įrašu. Daugiau informacijos apie operaciją ministerija nepateikė.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva jau pradėjo gabenti branduolinius ginklus į Baltarusiją po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo mėnesį paskelbė apie planus juos dislokuoti šioje šalyje. „Prasidėjo branduolinių ginklų perdavimas“, – pareiškė A. Lukašenka ir pridūrė, kad šie ginklai jau galbūt yra Baltarusijos teritorijoje.

Vieną sykį perdažyti suoliukų Omske neužteks – vietos ūkio tarnybos ir vėl neatitaikė spalvų pasirinkimo. Iš pradžių suoliukai viename iš namų kiemų buvo nudažyti mėlyna ir geltona spalvomis, kas sukėlė vietos gyventojų nepasitenkinimą. Tuomet suoliukai buvo perdažyti – bet išvydę naują spalvų derinį vietos putinistai vėl pakraupo.

Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas ketvirtadienį pranešė, kad Kyjivas su Maskva surengė dar vieną apsikeitimą karo belaisviais. Pasak pareigūno, namo į Ukrainą grįžta 106 žmonės, kovoję dėl Bachmuto. Tarp jų yra žmonių, kurie laikyti dingusiais be žinios, platformoje „Telegram“ parašė A. Jermakas. „Mūsų tikrieji namai yra ten, kur apie mus galvoja. Ukraina, kurią kuriame kartu, yra vieta, kur žmonės, piliečiai, yra didžiausia vertybė.

Savaitės pradžioje Belgorodo srityje Rusijoje griaudėjo sprogimai, vyko susirėmimai tarp Rusijos pajėgų ir antikremliškų grupuočių. Ką reiškia šie įvykiai? Kaip toliau jie klostysis? Ar tai gali paveikti karo Ukrainoje eigą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas ir politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Rusijos partizanai šią savaitę jau antrą sykį įsiveržė į Rusijos teritoriją iš Ukrainos. Savaitės pradžioje sukėlę paniką rusų gretose šįkart jie nusprendė veržtis toje pačioje vietoje – Kozinkos pasienio punkte, Belgorodo srityje. Paviešintuose vaizdo įrašuose matyti rusų partizanai, stovintys šalia Glotovo kaimo pašto skyriaus. Glotovo gyvenvietė yra šalia Kozinkos, už daugiau nei 3 kilometrų nuo sienos su Ukraina.

Rusijos gynybos ministras ketvirtadienį atvyko į Minską, kur dalyvavo susitikime su kariuomenės atstovais. Buvo pasirašyta oficiali sutartis dėl branduolinio ginklo Baltarusijos teritorijoje dislokavimo, tačiau Kremliaus atstovas pažymėjo, jog jo kontrolė išliks Maskvos rankose. Gegužės 25-ąją Minske buvo pasirašytas dokumentas, apibrėžiantis nestrateginio branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje. Jį pasirašė šalių gynybos ministrai Sergejus Šoigu ir Viktoras Chreninas.

Rusijoje itin plačiai nušviestas ir reklamuotas šalies premjero ir verslo elito vizitas Kinijoje pakrypo netikėta linkme. Didžiulė delegacija, kuriai buvo pavesta „praplėsti ekonominius ryšius“ ir „užsitikrinti Pekino pagalbą Vakarų sankcijų klausimu“ virto „šaltu dušu“ premjerui Michailui Mišustinui ir jo palydai, skelbiama „The Moscow Times“. „Vedomosti“ rašoma, kad Kinijos aukščiausi valdžios atstovai ir didžiausių Kinijos bendrovių vadovai atsisakė susitikimų su kolegomis iš Rusijos, daugum...

Bepiločio lėktuvo ataką prieš Kremlių Maskvoje gegužę surengė specialūs Ukrainos kariniai ar žvalgybos padaliniai. Apie tai skelbia „The New York Times“ (NYT), remdamasis JAV žvalgybos agentūrų duomenimis. Kartu leidinys pažymi, kad Jungtinės Valstijos nežino, kuris padalinys galėjo surengti ataką, taip pat nežino, ar apie tai žinojo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Maskvoje vėlyvą trečiadienio vakarą pranešta apie gaisrą Rusijos gynybos ministerijos pastate. Apie tai pirmasis paskelbė rusų leidinys SOTA: „Maskviečiai praneša apie dūmus ir degančio plastiko kvapą prie Gynybos ministerijos pastato Frunzenskajos krantinėje. Dūmų priežastis šiuo metu nežinoma“, – rašoma pranešime. TASS cituodama savo šaltinį, skelbia, kad viename iš gynybos ministerijos pastato balkonų kilo gaisras.

2022 metais į kaimyninę Suomiją persikėlė rekordinis skaičius rusų – daugiausiai per pastaruosius tris dešimtmečius, parodė trečiadienį paskelbti oficialūs statistiniai duomenys. Suomijos statistikos tarnybos duomenimis, praėjusiais metais iš Rusijos į Suomiją iš viso persikėlė 6003 žmonės, taip ją paversdami pagrindine imigrantų kilmės šalimi.

Gegužės 22-23 dienomis Rusijos teritorijoje buvo surengtas nematytas išpuolis, gerokai pakutenęs nervus Kremliuje sėdinčiai vadovybei. Su Ukraina besišliejančioje Belgorodo srityje pasirodė gerai ginkluoti rusų partizanai, sugebėjo užimti kelias gyvenvietės, o vėliau atsitraukti į Ukrainą. Išpuolį surengė „Rusijos laisvės legionas“ ir „Rusų savanorių korpusas“ – tai du rusų tautybės pagrindu suburti daliniai, kuriuos „prižiūri“ Ukrainos žvalgyba ir/ar kariuomenė.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Vakarų karinio aljanso narės nesutaria, ką daryti per artėjantį viršūnių susitikimą dėl Ukrainos siekio prisijungti prie aljanso. „Šiuo klausimu Aljanse yra įvairių nuomonių ir, žinoma, vienintelis būdas priimti sprendimus NATO yra bendras sutarimas“, – sakė J. Stoltenbergas konferencijoje Briuselyje.

40 Europos Parlamento (EP) narių paragino Bendrijos nares įvesti Vengrijai sankcijas pagal vadinamąjį Magnitskio įstatymą. Kaip trečiadienį pranešė europarlamentaro Petro Auštrevičiaus biuras, šios Rusijos teisininko garbei pavadintos sankcijos Vengrijai turėtų būti įvestos už tai, kad ji blokuoja bendrą Europos Sąjungos (ES) sprendimą dėl sankcijų Kremliui už opozicijos lyderio Vladimiro Kara-Murzos įkalinimą.

Lenkijos valdančioji partija siekia sukurti komisiją, kuri, jos teigimu, tirtų Rusijos įtaką. Kritikai tai vertina kaip bandymą sukurti galingą antikonstitucinį įrankį, kuris padėtų partijai išlaikyti valdžią, net jei ji pralaimėtų rudenį vyksiančius rinkimus. Dėl įstatymo projekto gali būti balsuojama jau trečiadienį. Kai kas baiminasi, kad valdančioji partija gali pasinaudoti planuojama komisija, kad pašalintų Donaldą Tuską iš politinio gyvenimo.

Sakartvelo ministras pirmininkas trečiadienį tarptautiniame forume pareiškė, kad jo vyriausybė negali sau leisti įvesti sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje, nes jos sužlugdytų ekonomiką. Susidūręs su tarptautine kritika, Iraklis Garibašvilis griežtai gynė savo šalies nenorą imtis veiksmų prieš milžinišką kaimynę, kuri per 2008 metų karą okupavo apie 20 proc. Sakartvelo teritorijos.

Vienas iš Kremliaus „šešėlinių“ pavaldinių, su V. Putinu siejamas verslininkas iš Sankt Peterburgo Jevgenijus Prigožinas davė didelį interviu vienam iš Rusijos tinklaraštininkų.

Jungtinės Valstijos antradienį vėl paragino Rusiją paleisti amerikiečių leidinio „The Wall Street Journal“ žurnalistą Evaną Gershkovichą po to, kai jo kalinimas buvo pratęstas iki rugpjūčio 30 dienos. „Mes ir toliau raginame nedelsiant jį paleisti, taip pat nedelsiant paleisti Paulą Whelaną [Polą Vilaną]“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris, turėdamas omenyje ir daugiau kaip ketverius metus kalinamą buvusį JAV jūrų pėstininką.

Rusijos teismas antradienį trims mėnesiams pratęsė amerikiečių leidinio „The Wall Street Journal“ žurnalisto Evano Gershkovicho, kovą sulaikyto dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos jis pats neigia, suėmimą. „Teismas patenkino tyrėjo prašymą pratęsti kardomąją priemonę – kalinimą – iki rugpjūčio 30 dienos“, – pranešė valstybinė agentūra „RIA Novosti“, remdamasi teismo pareigūnų komentarais.

Europos Komisija antradienį pranešė, kad Ukrainai išmokėta dar viena Europos Sąjungos makrofinansinės pagalbos dalis – 1,5 mlrd. eurų iš 2023 metais numatyto 18 mlrd. eurų sumos paramos paketo. „Šia priemone ES siekia padėti Ukrainai patenkinti neatidėliotinus finansinius poreikius, teikdama stabilią, nuspėjamą ir solidžią finansinę paramą šiais metais“, – nurodoma EK pranešime. Pernai gruodį ES Taryba patvirtino sprendimą dėl makrofinansinės pagalbos Ukrainai 2023-aisiais – 18 mlrd.

Rusijos gynybos ministerija, praėjus daugiau nei parai pripažino, kad į šalies teritoriją buvo įsiveržę proukrainietiški rusų partizanų būriai. Tikinama, kad jiems buvo suduotas smūgis ir jie buvo išstumti iš Rusijos teritorijos. Nepaisant to, prokremliška žiniasklaida skelbė apie dar vieną rusų separatistų užimtą gyvenvietę regione, tebesitęsia mūšiai.

Lenkijoje pradėtas Ukrainos pilotų mokymas valdyti naikintuvus F-16, antradienį pareiškė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Ši pažanga Vakarų pagalbos Ukrainai kontekste buvo pasiekta po Jungtinių Valstijų sutikimo. „Džiaugiuosi, kad pagaliau keliose šalyse prasidėjo F-16 pilotų mokymai. Tai užtruks, bet kuo greičiau, tuo geriau“, – sakė J. Borrellis Briuselyje vykusiame ES gynybos ministrų susitikime. Paprašius patikslinti, kur tai prasidėjo, jis paminėjo Lenkiją.

Rusijos pasienio teritoriją Belgorodo srityje ir toliau atakuoja sukilėlių pajėgos, skelbia prokremliški šaltiniai. Pirmadienį pradėtas puolimas, anot jų, sulaukė pastiprinimo. Pasienio punktas „Graivoron“, kurį vakar užėmė proukrainietiškos pajėgos, taip pat vis dar kontroliuojamas partizanų. „Naujos nedidelės ukrainiečių diversantų grupės tiesiog dabar toliau kaupia pajėgas Kozinkos kryptimi (vakar šią gyvenvietę pasienyje su Ukraina užėmė rusų separatistų pajėgos, – red. past.

Briansko srityje liepsnos apėmė naują optinių taikiklių gamybos cechą, regione paskelbtas planas „Edelveis“. Pirmadienį analogiškas planas jėgos struktūroms buvo paskelbtas ir Belgorodo srityje, kur nuo pat ryto Rusijos kariuomenė buvo priversta gintis nuo ten išpuolį surengusių partizanų. Anksčiau Rusijos žiniasklaida skelbė, kad Diatkovo gyvenvietėje dega pastatas neveikiančios krištolo gamyklos teritorijoje.

Novosibirske (Rusija) buvo sulaikytas rusas karys, kuris, vos grįžęs iš fronto, išprievartavo dvi moksleives. Pirminiais teisėsaugos duomenimis, 42-ejų vyras tarnavo samdiniu „Wagner“ grupuotėje. Rusijos policija sulaikė 42-ejų Sergejų Š., įtariamą padarius nusikaltimą, vos grįžus iš fronto Ukrainoje. Tyrimo duomenimis, jis sutiko dvi 4 ir 5 klasės moksleives ir pagrasinęs granata ir pistoletu nusivedė už garažų bei ten panaudojo lytinę prievartą.

Rusijos partizanai – „Rusų savanorių korpusas“ – paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksavo, kaip teigia, iš Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pavogtą šarvuotį. „Rusų savanorių korpusas“ – į Ukrainą pabėgę rusai, suformavę savo dalinį. Prieš mėnesį jie jau buvo surengę išpuolį Rusijos teritorijoje.

Rusijos žiniasklaidos erdvė į pirmadienio įvykius Belgorodo srityje reagavo su panika ir nenuoseklumu – ką dažniausiai demonstruoja, kai patiria reikšmingų informacinių sukrėtimų, teigiama naujausioje JAV Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje. Primename, kad pirmadienį „Rusijos savanorių korpusas“ ir „Rusijos laisvės legionas“ paskelbė, kad kirto Rusijos sieną ir nuo dabartinės Rusijos valdžios „išlaisvina“ Belgorodo srities gyvenvietes.

Ukraina pirmadienį paneigė, kad yra susijusi su įsiveržimu į Rusijos teritoriją, apie kurį paskelbė rusų pareigūnai. Rusijos pietvakariuose esančio Belgorodo regiono gubernatorius anksčiau pirmadienį pareiškė, kad rusų kariai ir žvalgybos agentai siekia likviduoti šalies sieną kirtusią ukrainiečių diversantų grupę.

Gegužės 22-ąją Rusijos Belgorodo srityje užfiksuoti susidūrimai tarp Rusijos kariuomenės pajėgų ir rusų partizanų dalinių, kurie veikia Ukrainos kariuomenės sudėtyje. Rusų savanorių dalinys „Legion“ paskelbė, kad „atsiėmė“ Kozinkos gyvenvietę Belgorodo srityje. Pirmadienį Rusijos informaciniuose šaltiniuose pasirodė informacija apie apšaudomas pasienio gyvenvietes Belgorodo srityje. Jau popiet „Legion“ paskelbė, kad kartu su „Rusų savanorių korpusu“ išlaisvino Kozinkos gyvenvietę.

„Rusų savanorių korpuso“ kariai paviešino 3 vaizdo įrašus, kuriuose matyti trijų skirtingų gyvenviečių Rusijos teritorijoje pavadinimai: Bezliudovka, Liubimovka ir Čurovičai. Savanoriai neskelbia, kokių tikslų buvo siekiama šiuo pasirodymu. RSK kanale „Telegram“ paviešintuose vaizdo įrašuose matyti kaukėti, karinę aprangą dėvintys ginkluoti vyrai su gyvenviečių pavadinimų ženklais už jų.