Rusija

Nobelio taikos premijos laureatus renkantis Nobelio komitetas šeštadienį pareiškė, kad Rusijos valdžia, įtraukdama garsų žurnalistą Dmitrijų Muratovą į savo „užsienio agentų“ sąrašą, bando jį nutildyti. „Dmitrijui Muratovui Nobelio taikos premija 2021-aisiais buvo paskirta už jo pastangas skatinti žodžio laisvę, informacijos laisvę ir nepriklausomą žurnalistiką. Liūdna, kad Rusijos valdžia dabar bando jį nutildyti.

Nobelio fondas, organizuojantis kasmetinę Nobelio premijų įteikimo ceremoniją ir banketą Stokholme, šeštadienį paskelbė atšaukiantis pasipiktinimą sukėlusį savo sprendimą į šiemetinį pokylį pakviesti Rusijos ir Baltarusijos ambasadorius. „Renkamės pakartoti praėjusių metų išimtį (...) Tai yra, nepakviesti Rusijos, Baltarusijos ir Irano ambasadorių į Nobelio premijų įteikimo ceremoniją Stokholme“, – sakoma fondo pareiškime.

Baltarusijoje, netoli sienų su NATO šalimis, penktadienį prasidėjo daugiau kaip 2 tūkst. Rusijos vadovaujamo saugumo aljanso karių karinės pratybos. Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) pratybose dalyvauja Rusijos, Baltarusijos, Kirgizijos, Kazachstano ir Tadžikistano kariai. Armėnija taip pat yra KSSO narė, tačiau savo pajėgų nesiuntė. Sausį Armėnija pareiškė, kad šiemet, esant įtemptiems santykiams su Rusija, KSSO pratybų nerengs.

Rusija penktadienį įtraukė gerbiamą žurnalistą ir vieną iš Nobelio premijos laureatų Dmitrijų Muratovą į savo „užsienio agentų“ sąrašą – šią etiketę valdžios institucijos paprastai naudoja siekdama nutildyti kritikus. Šis žingsnis, nukreiptas prieš svarbaus Rusijos nepriklausomo leidinio „Novaja Gazeta“ redaktorių, yra platesnio masto susidorojimo su gerbiamomis pilietinės visuomenės institucijomis, kuris paspartėjo Maskvai pradėjus puolimą Ukrainoje, dalis.

Maskva ankstų šeštadienį pranešė, kad Rusija sunaikino tris Ukrainos karinių jūrų pajėgų povandeninius dronus, kurie taikėsi į okupuoto Krymo tiltą. „Rugsėjo 2 dieną apie 2 val. 20 min.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį priims Turkijos lyderį Recepą Tayyipą Erdoganą deryboms Juodosios jūros kurorte Sočyje, pranešė Kremlius. „Pirmadienį Sočyje iš tiesų įvyks derybos“, – penktadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Ukrainoje vaikai penktadienį grįžo į mokyklą, prasidėjus antriesiems mokslo metams per Rusijos invaziją į provakarietišką šalį. Ukrainos švietimo ministerija pranešė, kad beveik per 3,5 mln. moksleivių grįžta mokytis tiek virtualiai, tiek klasėje. Pasak pareigūnų, tiek dideli, tiek mažesni miestai visoje Ukrainoje nuolat atakuojami artilerijos, dronų ir raketų, o tūkstančiai mokyklų buvo apgadintos arba sugriautos.

Rugsėjo viduryje Ukraina turėtų gauti pirmuosius dešimt iš 31 pažadėto „Abrams“ tanko, rašo leidinys „Politico“, remdamasis šaltiniais. Pasak JAV gynybos departamento atstovo spaudai, šie 10 tankų šiuo metu yra Vokietijoje, kur jie baigiami remontuoti. Kai tik jie bus paruošti, jie bus išsiųsti į Ukrainą.

Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budonaovas patvirtino, jog Rusijos kariniam aerodromui Pskove buvo suduotas triuškinantis smūgis iš pačios Rusijos teritorijos. Interviu „The War Zone“ jis pažymėjo, kad du lėktuvai Il-76 buvo visiškai sunaikinti ir dar du buvo stipriai pažeisti. Anot K. Budanovo, bepiločiai atakavo iš anksto numatytas, konkrečias lėktuvų vietas, nes viršutinėje lėktuvų dalyve išdėstyti degalų bakai ir kritinės svarbos sparno konstrukcijos dalys.

Kremliaus statytinis Čečėnijoje Ramzanas Kadyrovas paviešino vaizdo įrašą, kuriame skundėsi JAV sankcijomis jo motinai Aimani Kadyrovai. Jis pareikalavo „kuo greičiau jas atšaukti“. „Greit man atsakykite. Atšaukite sankcijas. Greitai. Ir to, kad jūs įvedėte sankcijas mano motinai, to aš jums neatleisiu. Aš darysiu viską“, – sunkiai dėliodamas mintis, ir jam įprastu stiliumi pridėdamas visur žodelių „don“, kalbėjo R. Kadyrovas.

Rusijos sostinėje jau antrą sykį šią savaitę buvo uždaryti oro uostai. Apie 6 ryto buvo paskelbtas planas „Kovior“ Vnukovo, Domodedovo, Šeremetjevo ir Žukovskio oro uostuose. Vėliau buvo pranešta apie priemiestyje numuštą bepilotį. Planas „Kovior“ Rusijos teisėsaugos įvedamas tuomet, kai danguje pastebimas kažkoks neatpažintas objektas.

Kalinamas buvęs prorusiškų separatistų vadas Igoris Girkinas ketvirtadienį pareiškė norįs kandidatuoti į Rusijos prezidento postą ateinančiais metais vyksiančiuose rinkimuose ir pažėrė naujos kritikos lyderiui Vladimirui Putinui. 52 metų vyras, geriau žinomas Igorio Strelkovo slapyvardžiu, liepą buvo sulaikytas dėl ekstremizmo, nes kritikavo Rusijos vadovybę.

Rusijos informacinis kanalas „Mash“ skelbia turintis duomenų, kad iš Baltijos šalių pusės rusų oro gynybos sistemos danguje užfiksavo „neatpažintą skraidantį objektą“. Oficialiai ši informacija nėra patvirtinta, o kiek anksčiau rusų partizanai iš „Rusų savanorių korpuso“ prisiėmė atsakomybę už išpuolį Rusijos teritorijoje.

Su Rusijos privačia karine kompanija „Wagner“ siejamas „Telegram“ kanalas paskelbė Jevgenijaus Prigožino vaizdo žinutę „gerbėjams aptarti jo likvidavimą“. Kanalo teigimu, vaizdo įrašas buvo padarytas likus kelioms dienoms iki J. Prigožino žūties lėktuvo katastrofoje. Vaizdo įrašas „Telegram“ kanale „Grey Zone“ buvo paskleistas rugpjūčio 31-osios naktį.  „Tiems, kurie diskutuoja, ar aš gyvas, ar ne, kaip man sekasi. Dabar savaitgalis, antra rugpjūčio pusė, 2023 metai.

Rusijoje įkalintas teroristas, 2014-aisiais vadovavęs rusų smogikams Ukrainoje ir FSB atsargos karininkas Igoris Strelkovas (Girkinas) pasiruošęs mesti iššūkį Vladimirui Putinui ir sieks dalyvauti 2024-ųjų prezidento rinkimuose, skelbiama Rusijos žiniasklaidoje.

Rusijos oro gynyba, tikėtina, nesugeba efektyviai kovoti su dronais, skelbiama socialiniame tinkle „X“ ketvirtadienį paskelbtame britų žvalgybos pranešime. Naktį į trečiadienį Rusijoje buvo surengta, anot britų žvalgybos, masiškiausia dronų ataka nuo invazijos į Ukrainą pradžios: buvo atakuojami taikiniai Maskvoje, Brianske, Riazanėje ir suduotas smūgis Pskovo oro uostui netoli sienos su Estija.

Žiniasklaida paviešino pirmąsias palydovines aerodromo nuotraukas po naktinio Ukrainos dronų išpuolio Pskove, Rusijoje. Leidinys „Schemy“ publikavo įmonės „Planet Labs“ palydovines nuotraukas, kuriose matyti, kad naktį iš rugpjūčio 29 į 30 buvo apgadinti mažiausiai du rusų Il-76 orlaiviai. Išanalizavęs palydovines nuotraukas, lėktuvams padarytą žalą leidiniui patvirtino aviacijos ekspertas Anatolijus Chrapčinskis.

Sudužusiame Tverės srityje, Rusijoje lėktuve galėjo ir nebūti Jevgenijaus Prigožino. Tiksliau, galėjo būti ne tas J. Prigožinas, apie kurį visi galvoja, ir tai rodo keli keisti sutapimai šioje istorijoje, įsitikinęs buvęs KGB ir Rusijos užsienio žvalgybos karininkas Sergejus Žirnovas. Ekspertas pažymėjo, kad J. Prigožino mirtis galėjo būti išsigalvojimu.

Rusiją šiąnakt sudrebino išpuolis dronais Pskovo kariniame aerodrome. Mažiausiai šeši lėktuvai buvo pažeisti, dalis jų yra visiškai sunaikinti po galingo, bent 10 bepiločių išpuolio mieste, kuris yra nutolęs per 800 kilometrų nuo Ukrainos. Rusijos propagandos veidas Vladimiras Solovjovas dėl šio išpuolio puolė kaltinti netoli esančias Baltijos šalis. „Koncentruokimės į eilę akivaizdžių klausimų. Pskovas, tai juk šalia NATO siena. Iš kur paleido? Nejaugi iš Ukrainos? Aha, tuoj.

Rusijos pajėgos naktį atakavo gyvenamuosius rajonus Ukrainos Donecko srityje, žuvo du ir  buvo sužeisti dar septyni civiliai gyventojai, trečiadienį pranešė srities prokuratūra. Pranešimą citavo portalas „The Kyiv Independent“. Raketa pataikė į fermą Volnovachos rajono Bahatyro kaime, žuvo 44 ir 59 metų vyrai. Anot Donecko srities gubernatoriaus Pavlo Kyrylenkos, Kurachovėje buvo sužeistos penkios 28–80 metų amžiaus moterys, 25-erių ir 32-erių vyrai, apgadinta 19 namų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį priims savo šalyje Turkijos diplomatijos vadovą, atvykstantį dviejų dienų vizito, pranešė Maskva. Susitikimui rengiamasi po to, kai praėjusią savaitę turkų diplomatijos vadovas Hakanas Fidanas (Chakanas Fidanas) surengė derybas su pareigūnais Kyjive.

„Wagner“ istorija baigta. Rusijos valdžia galutinai susidorojo su Jevgenijaus Prigožino maišto pasekmėmis neutralizavusi visą politines ambicijas šalyje demonstravusią karinę struktūrą. Pats „Wagner“ savininkas ir keli jo artimiausi parankiniai žuvo sprogimo privačiame lėktuve metu, o „Wagner“ samdinių laukia išformavimas. tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ žurnalistai Monika Kasnikovskytė ir Andrius Jakimčuk aptarė svarbiausius pastarosios savaitės įvykius pasaulyje.

Rusija informavo Brazilijos oro incidentų tyrimo instituciją, kad šiuo metu pagal tarptautines taisykles netirs Brazilijos „Embraer“ (EMBR3.SA) lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo Rusijos privačios karinės grupuotės „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas.

Baltarusijoje ir toliau ardoma Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinių karinė stovykla, esanti Celio kaime (Asipovičų rajonas, Mogiliovo sritis). Tai patvirtina palydovinės „Planetcom“ darytos nuotraukos, darytos rugpjūčio 25 ir 29 dienomis, skelbia „Radio Svoboda“. „Wagner“ Samdinių stovykla Baltarusijoje atsirado birželio pabaigoje po nepavykusio Jevgenijaus Prigožino maišto Rusijoje.

Trečiadienio naktį daugelyje Rusijos Federacijos regionų ir laikinai okupuoto Krymo pusiasalio teritorijoje buvo girdėti sprogimai.  Maskvos sritis Rusijos Federacijos gynybos ministerija pranešė, kad naktį virš Maskvos srities Ružos rajono teritorijos buvo perimtas „orlaivio tipo bepilotis“. Apie išpuolį rašė ir Rusijos sostinės meras Sergejus Sobjaninas. Jis patvirtino, kad buvo sunaikintas vienas bepilotis orlaivis, judėjęs Maskvos kryptimi. Pasak mero, aukų ar žalos nebuvo.

Rusijai naktį į antradienį suduotas masyvus smūgis bepiločiais. Galingi sprogimai užfiksuoti Pskovo kariniame aerodrome, kur bazuojasi 76-osios desantininkų divizijos orlaiviai. Sprogimai taip pat nugriaudėjo Brianske ir Tuloje. Maskvoje, ir kai kuriuose kituose Rusijos regionuose, buvo uždaryta oro erdvė. Rusijos gynybos ministerija išplatino patvirtinimą, kad naktį buvo surengtas ukrainiečių išpuolis.

Sankt Peterburge vyksta „Wagner“ vadeivos ir dar dviejų jo artimiausių bendražygių laidotuvės. Tačiau į jas patenka tik išrinktieji, prisiekę jokiomis ceremonijos detalėmis nesidalinti viešai. O Kremlius paskelbė, kad Putinas Jevgenijaus Prigožino laidotuvėse nedalyvaus, bet ir nieko tokiu pareiškimu nenustebino. Gedulinga minia Sankt Peterburgo Severnoje kapinėse rinktis ėmė nuo pat ryto.

Rusijoje žuvęs buvęs privačios karinės bendrovės „Wagner“  savininkas Jevgenijus Prigožinas buvo palaidotas slapta Sankt Peterburge, dalyvaujant šeimos nariams ir artimiesiems. Rugpjūčio 29-ąją oficialioje J. Prigožino vadovautoje įmonės „Konkord“ paskyroje pasirodė informacija, kad buvęs V. Putino reikalų patikėtinis, „trolių fabriko“ ir privačios karinės bendrovės savininkas buvo palaidotas Porochovskoje kapinėse. „Atsisveikinimas su Jevgenijumi Viktorovičiumi įvyko uždaru formatu.

Rusijos teismas antradienį skyrė 11 metų įkalinimo bausmes dviem į užsienį pabėgusiems žurnalistams, kaltinamiems dezinformacijos apie šalies kariuomenę skleidimu. Prokurorai teigė, kad žurnalistai Ruslanas Levijevas ir Michaelas Nacke (Maiklas Nakis) praėjusių metų kovą internete paskelbė vaizdo įrašą su informacija apie kariuomenę, kuri esą buvo melaginga. M. Nacke turi „YouTube“ kanalą su daugiau nei 700 tūkst.

Rusijos Čeliabinsko srities Sosnovskio rajone sudužus FSB sraigtasparniui, įvairių šaltinių duomenimis, žuvo 3 ar 4 įgulos nariai, rašo Rusijos žiniasklaida. Rusijos propagandiniai leidiniai „RIA Novosti“ RBK ir Rusijos „Telegram“ kanalai antradienio popietę skelbia apie sudužusį sraigtasparnį. Pirminė pranešima avarijos priežastis – įrangos gedimas. Rusijos naujienų agentūra TASS rašo, kad nukrito būtent Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) sraigtasparnis.

Rusijai finansinių išteklių pakaks dar vieniems karo metams, o tuomet karo iniciatoriui Vladimirui Putinui teks priimti sunkų sprendimą: rinktis tarp Rusijos gerovės arba tolimesnio kariavimo. CNN teigimu, V. Putinas pasirašė įstatymą, numatantį 2023 m. skirti 4,98 trilijono rublių (48 mlrd. eurų) „nacionalinei gynybai“. Tačiau pagal vyriausybės dokumentą, kurį išanalizavo „Reuters“, ši suma padvigubėjo iki 9,7 trilijono rublių (93,4 mlrd.

Vokiečių pareigūnai antradienį pranešė, kad sulaikė Vokietijos ir Rusijos pilietį už tai, kad jis pardavinėjo Rusijai elektronikos komponentus, naudojamus karinėje įrangoje, įskaitant dronus, kuriuos Maskva naudoja Ukrainoje. Per savo bendrovę vakarinėje Vokietijos dalyje įtariamasis, įvardytas kaip Waldemaras W. (Valdemaras V.), 26 kartus eksportavo komponentus vienai Rusijos įmonei, gaminančiai karinę įrangą, įskaitant dronus „Orlan 10“, sakoma federalinių prokurorų pareiškime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nedalyvaus privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino laidotuvėse, nurodė Kremlius. Apie tai antradienį pranešė rusų žiniasklaida, įskaitant nepriklausomą portalą „Meduza“. „Prezidento dalyvavimas [J. Prigožino laidotuvėse] nenumatomas“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Konkrečiai apie laidotuves informacijos neturime. Vis dėlto sprendimą dėl to priima giminės ir artimieji.

Kremlius ruošiasi galimam naujam maištui po „Wagner“ lyderio Jevgenijau Prigožino likvidavimo, skelbia „The Moscow Times“, remiantis dviem Kremliui artimais šaltiniais ir valdžios atstovu, kuris anksčiau tarnavo jėgos struktūrose. Šaltinių teigimu, „Wagner“ bus likviduota, o jos likučiai pereis į valdžios kontrolę. Anot šaltinių Rusijoje, spec.

Rusijoje ruošiamasi laidoti sprogusiu lėktuvu skridusius „Wagner“ vadovus. Vienose Sankt Peterburgo kapinėse pasirodė policijos pareigūnai, tikrinami visi įeinantys. Vietos žiniasklaida skelbia, kad bus laidojami 5 iš 10 sprogusiu lėktuvu skridusių J. Prigožino aplinkos žmonės. Kol kas nėra tiksliai žinoma, ar tarp jų bus ir pats J. Prigožinas.

Popiežiaus Pranciškaus paraginimas rusų jaunimui neatsisakyti savo, kaip „didžios, apsišvietusios Rusijos imperijos“ paveldėtojų, palikimo sukėlė skandalą, o Vatikanas buvo priverstas pasiteisinti dėl popiežiaus žodžių.

Vienas iš JAV respublikonų partijos narių, siekiančių tapti partijos kandidatu į JAV prezidentus, Vivekas Ramaswamy, pareiškė, kad, jei bus išrinktas prezidentu, pripažins Rusijos užgrobtas Ukrainos žemes ir užkirs šaliai kelią į NATO. Apie tai skelbia amerikiečių leidinys „The American Conservative“. Straipsnio dalyje apie Rusijos plataus masto karą prieš Ukrainą kartojama respublikono ne kartą išsakyta tezė, kad didžiausią pavojų JAV kelia Maskvos ir Pekino suartėjimas.

Baltarusijos opozicionierius, Baltarusijos jungtinio pereinamojo kabineto vadovo pavaduotojas Pavelas Latuška teigia, kad Baltarusijos Respublikos teritorijoje „Wagner“ samdiniams išduodami nauji pasai. „Patvirtintais duomenimis, „Wagner“ samdiniai gauna baltarusiškus pasus – tikrus dokumentus, bet išduotus kitais vardais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nevyks į kitą mėnesį Indijoje vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimą ir vietoj savęs siųs užsienio reikalų ministrą, pirmadienį pranešė ministro pirmininko Narendros Modi (Narendros Modžio) biuras. Biuras pranešė, kad N. Modi kalbėjosi su V. Putinu telefonu ir suprantąs jo sprendimą nedalyvauti rugsėjo 9–10 dienomis vyksiančiame viršūnių susitikime. Į jį Kremlius siųs užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.

Suomijos valdžia svarstys būdus, kaip peržiūrėti leidimų gyventi šalyje išdavimo tvarką po to, kai paaiškėjo, kad leidimą yra gavęs Ukrainoje karo nusikaltimais įtariamas rusas.

Per paskutinį šimtmetį Rusijoje nebuvo tokio intensyvaus bėgimo iš šalies dėl politinių įvykių, kaip po Vladimiro Putino paskelbto karo Ukrainai. Pastarųjų pusantrų metų politinė migracija buvo didžiausio masto nuo pat 1920-ųjų, rašoma „The Economist“. Per visą V. Putino valdymo laikotarpį (iki plataus masto karo Ukrainoje pradžios) Rusiją paliko 1,6-2 mln. žmonių, skelbiama „Rosstat“ – oficialiame Rusijos statistikos šaltinyje. Po įsiveržimo į Ukrainą – dar apie pusę šio skaičiaus.

Ukrainoje kilo skandalas po to, kai šalies Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojas Andrijus Vasylenka viešai pasišaipė iš Ukrainos ir Baltijos šalių nepriklausomybės, taip pat suabejojo ukrainiečių noru palikti Sovietų Sąjungą 1990-ųjų pradžioje.

Dvigubą Švedijos ir Rusijos pilietybę turinčiam vyrui, kuris pernai buvo sulaikytas per didelį reidą Stokholme, pirmadienį Švedijoje buvo pateikti kaltinimai šnipinėjimu Maskvai. 60 metų Sergejus Skvorcovas buvo oficialiai apkaltintas tuo, kad dešimtmetį iki suėmimo pernai lapkritį vykdė neteisėtą žvalgybos veiklą prieš JAV ir Švediją, rodo teismo dokumentai.

Tikėtina, kad Rusija atšaukė šiemet planuotas savo svarbias reguliariai rengiamas karines pratybas „Zapad“ („Vakarai“), pirmadienį skelbia britų žvalgyba. Pratybos, turėjusios tapti rusų karinių mokymų metų kulminacija, turėjo įvykti šį rugsėjį, sakoma socialiniame tinkle „X“ pirmadienį paskelbtame britų žvalgybos pranešime. Kaip pažymima jame, nuo 2010-ųjų Rusija kas ketverius metus rengdavo didelius manevrus, rotuodama juos po šalį.

Ukrainos šiaurės rytinėje Poltavos srityje per rusų surengtą apšaudymą žuvo trys žmonės, pirmadienį pranešė pareigūnai. „Rusai raketomis atakavo Hoholevės kaimą Myrhorodo rajone, Poltavos srityje. Sprogimas sukėlė gaisrą aliejaus spaudykloje“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. Jis pasidalino nuotraukomis, kuriose matyti gaisras ir jo padariniai.

Rusija dislokuoja daugiau bombonešių pasienyje su NATO esančioje Olenijos oro bazėje, Kolos pusiasalyje. Tai aiškiai matyti palydovinėse nuotraukose, kurias pateikė kompanija „Planet Labs“, sekmadienį skelbė Suomijos leidinys „Ilta-Sanomat“. Leidinys pažymi, kad Olenijos bazė vaidina vieną pagrindinių vaidmenų agresyvioje Rusijos kampanijoje prieš Ukrainą. Palydovinėse nuotraukose matyti daugybė Tu-95 ir Tu-160 lėktuvų, kurie yra Rusijos strateginės bombardavimo jėgos pagrindas.

Savaitgalį, kaip teigia Rusija, oficialiai atpažinus privačios karinės kompanijos „Wagner“ lyderio Jevgenijo Prigožino kūną, jis bus perduotas šeimai ir netrukus palaidotas. Apie tai skelbia su Rusijos teisėsaugos struktūromis ir „Wagner“ siejamas „Telegram“ kanalas VČK-OGPU. Kanalo teigimu, „Wagner“ samdiniai J. Prigožino kūną išvežė rugpjūčio 27 d., tuomet jis bus atgabentas į Sankt Peterburgą, kur numatomas palaidoti.

Rusijoje toliau didėja pyktis ir lieka neatsakytų klausimų, kodėl savaitės pradžioje sudužo „Wagner“ samdinių grupuotės vado Jevgenijaus Prigožino lėktuvas, praneša agentūra AFP. Skelbiama, kad visoje Rusijoje atsirado spontaniškų paminklų. Maskvos Varvarkos gatvėje, esančioje prie pat Kremliaus, žmonės iškilmingai stovėjo prie raudonų rožių ir samdinių vado nuotraukų. Vietos žiniasklaida teigė, kad šiandien vienu metu ten susirinko apie 50 žmonių.

Kremliaus statytinis Čečėnijoje Ramzanas Kadyrovas antrą sykį nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios paskelbė apie būtinybę musulmonams „stoti į kovą prieš Vakarų šėtonus“. Neseniai jo sūnus surengė parodomąjį susidorojimą su Rusijoje dėl Korano deginimo nuteistu studentu. Rusijos pilietis Nikita Žuravelja, anksčiau nuteistas dėl viešo Korano sudeginimo ir perkeltas kalėti į Grozną, praėjusią savaitę pasiskundė, kad jį kameroje sumušė Ramzano Kadyrovo paauglys sūnus.