Rusija

Rusijos teismas antradienį pranešė, kad JAV žurnalisto Evano Gershkovicho teismo procesas dėl kaltinimų šnipinėjimu bus pratęstas ketvirtadienį.  Jekaterinburgo miesto apygardos teismas savo interneto svetainėje pranešė, kad kitas uždaras posėdis leidinio „The Wall Street Journal“ žurnalisto byloje prasidės ketvirtadienį 11 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku.  Anksčiau buvo skelbta, kad šis posėdis vyks rugpjūčio 13 dieną.

Prieš priimdama bet kokius kvietimus derėtis, Rusija pirmiausia turi išsiaiškinti, ką Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turi omenyje sakydamas „viršūnių susitikimas dėl taikos“, antradienį pareiškė Kremlius. „Pirmasis viršūnių susitikimas dėl taikos visiškai nebuvo viršūnių susitikimas dėl taikos. Todėl galbūt pirmiausia reikia išsiaiškinti, ką jis turi omenyje“, – stočiai „Zvezda“ sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai išanalizavo Ukrainos ir Rusijos reikalavimus dėl karo nutraukimo ir konstatavo, kad Ukrainos reikalavimai yra pagrįsti, o Rusijos pažeidžia tarptautinę teisę.

Rusijos kibernetinio saugumo bendrovė „Kaspersky Labs“ informavo „BBC News“, kad palieka JAV. Įmonė tokį žingsnį žengė po to, kai JAV prezidento Joe Bideno administracija uždraudė prekiauti bendrovės programine įranga ir ją platinti.

Savaitgalį Baltarusijos teritorijoje praūžusi audra ne tik pridarė nuostolių, bet ir pražudė net 6 žmones, iš kurių 2 buvo nepilnamečiai. Vietos gelbėjimo tarnybų atstovo teigimu, dėl stipraus vėjo ir lietaus nukentėjo 330 gyvenviečių, užfiksuota daugiau nei 1,2 tūkst. medžių nuvirtimo atvejų, pažeista daugiau nei 700 namų. Dar 15 žmonių, be 6 žuvusiųjų, buvo sužeista. Vaikų stovykloje – skaudi nelaimė Rečicos rajone dėl krentančių medžių buvo sužeisti 7 vaikai. Vienas iš jų mirė.

Antradienio naktį Rusijos Kursko srityje įvykdyta bepiločio orlaivio ataka. Dėl to vienoje iš Korenevo kaime esančių įmonių kilo didelis gaisras, „Telegram“ pranešė laikinai gubernatoriaus pareigas einantis Aleksejus Smirnovas. Pasak jo, įtariama, kad įmonę atakavęs dronas buvo ukrainietiškas. Gaisras sparčiai išplito „Šiąnakt ukrainiečių dronas numetė sprogstamąjį užtaisą Korenevo žemos įtampos įrenginių gamyklos teritorijoje. Nė vienas iš darbuotojų nenukentėjo.

Maskvos teismas pirmadienį nurodė skirti namų areštą generolui, kaltinamam korupcija. Tas pats teismas vos prieš kelias savaites buvo nurodęs nepaleisti generolo iš įkalinimo įstaigos.  Generolui majorui Ivanui Popovui 235-osios įgulos karinis teismas skyrė namų areštą mažiausiai iki spalio 11 dienos.

Latvija ir Vokietija susitarė dėl bendro dronų Ukrainai pirkimo, naujienų agentūrai LETA pranešė latvių Gynybos ministerijos spaudos tarnyba.  Praėjusią savaitę Vašingtone vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Latvija ir Vokietija susitarė glaudžiau bendradarbiauti dronų koalicijoje, siekdamos pristatyti Ukrainai daugiau bepiločių orlaivių.

Netoli Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino rūmų Valdajuje užfiksuota nauja priešlėktuvinės gynybos sistema „Pancir“, rašo „Nexta“. Sistemą galima pamatyti per „Google“ žemėlapius, ji yra matoma iš oro. Prie Putino rūmų pastatyta oro gynybos sistema Manoma, kad bokštas su priešlėktuvinės gynybos sistema „Pancir S1“ šalia V. Putino rezidencijos Valdajuje buvo įrengtas šių metų kovą. Sistema įrengta Riabinovo saloje, už 3,7 km nuo V. Putino rezidencijos.

Vokietijos vyriausybė pirmadienį dar kartą atmetė raginimus suteikti Ukrainai naikintuvų, po to, kai centro dešinės Krikščionių demokratų sąjungai atstovaujantis opozicijos lyderis Friedrichas Merzas pareiškė palaikąs šią idėją. Vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas sakė, kad Ukraina šią vasarą iš partnerių Vakaruose jau ir taip turėtų gauti ne vieną naikintuvą „F-16“, kurių Vokietija neturi. „Nėra prasmės aprūpinti Ukrainą skirtingų rūšių naikintuvais“, – pasakė S. Hebestreit.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad antrajame aukščiausiojo lygio susitikime, kuriuo bus siekiama užtikrinti ilgalaikę taiką su Kremliumi po daugiau nei dvejus metus trunkančio karo, turėtų dalyvauti ir Rusijos atstovai.  „Manau, kad antrajame aukščiausiojo lygio susitikime turėtų dalyvauti Rusijos atstovai“, – Kyjive surengtoje spaudos konferencijoje teigė V. Zelenskis.

Rusijos karui Ukrainoje tęsiantis jau daugiau nei dvejus metus, tik geras trečdalis ukrainiečių griežtai atmeta derybas su Kremliumi. Daugiau kaip 40 proc. yra už taikos pokalbius su Rusija, rodo reprezentatyvi apklausa, kurią portalo „Dzerkalo Tižnia“ užsakymu atliko Razumkovo centras. Geras penktadalis respondentų sakė šiuo klausimu nesantys apsisprendę.

Rusija pirmadienį atmetė vieno Sibiro „šamano“ prašymą perkelti jį iš griežto režimo į bendrąją psichiatrijos ligoninę, pranešė jo advokatas. 55-erių Aleksandrą Gabyševą už prezidento Vladimiro Putino kritiką Rusijos teismas 2021 metų sausį išsiuntė į psichiatrijos ligoninę. Tai padaryta po to, kai šamanu save vadinantis A. Gabyševas ne kartą pabandė iš Jakutijos Rusijos Tolimuosiuose Rytuose pėsčiomis nukeliauti į Kremlių „išvaryti“ Rusijos prezidento.

Ukrainos pareigūnai pirmadienį paskelbė asmens, kuris, kaip įtariama, sviedė granatą į kariuomenės naujokų ėmimo biurą šalies vakaruose, paiešką.  Mobilizacijos įstatymo projektas, kuriuo siekiama papildyti Ukrainos kariuomenės gretas, sukėlė nemažai pykčio ir baimės visuomenėje. Dešimtys kariuomenei tinkamo amžiaus vyrų buvo sulaikyti, kai mėgino nelegaliai pabėgti iš šalies. Už karo prievolininkų šaukimą atsakingi pareigūnai savo ruožtu teigia, kad visuomenės nariai juos įžeidinėja.

Latvija nuo rytdienos nebeįsileidžia Baltarusijoje įregistruotų automobilių, skelbiama šalies Mokesčių inspekcijos tarnybos tinklapyje. Atsisakius paklusti ir apsisukti atgal į Rusiją ar Baltarusiją tokių automobilių savininkams bus pritaikyta transporto priemonės konfiskacija. Nuo liepo 16-osios Baltarusijoje registruotiems lengviesiems automobiliams bus draudžiama atvykti į Europos Sąjungos teritoriją per Baltarusijos – Latvijos ir Rusijos – Latvijos pasienio patikros punktus.

Rusijos režimas buvo priverstas padidinti dujų kainas šalyje, nes dėl karo Ukrainoje prarado eksportą į Europos Sąjungą (ES), sakoma atnaujintoje Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos informacijos suvestinėje. „Nuo liepos 1 d. Rusija 11,2 proc. padidino dujų kainas šalyje. Beveik neabejotina, kad taip siekiama padidinti pajamas iš Rusijos vidaus rinkos, sumažėjus gamtinių dujų eksportui į Europą.

Kinija ir Rusija sekmadienį pradėjo bendras karinių jūrų pajėgų pratybas Pietų Kinijos uoste, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Karinės pratybos pradėtos praėjus kelioms dienoms po to, kai NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje Kinija buvo pavadinta „svarbia Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintoja“. Trumpame pareiškime Kinijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad abiejų šalių pajėgos neseniai patruliavo vakarinėje ir šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyse, ir teigė, kad ši operacij...

Rusijos karinė policija sulaikė kontraktininką, kuris, kaip įtariama, liepos 11-osios vakarą nušovė du tarnybos draugus, o dar vieną sužeidė. Apie Rusijos kariškio sulaikymą pirmadienį pranešė „Telegram“ kanalai „Baza“ ir „Shot“, nenurodydami šaltinio. Ši informacija oficialiai dar nepatvirtinta. „Baza“ duomenimis, kariškis buvo sulaikytas RF Belgorodo srities Graivorono rajone. „Shot“ teigia, kad įtariamasis slėpėsi viename iš anksčiau apšaudytų namų. Sulaikymo metu kariškis nesipriešino.

Baltarusijoje, susidūrus kaktomuša, žuvo į priešpriešinę eismo juostą išvažiavusiu automobiliu vykę šeimos nariai, įskaitant mažametį. Nelaimė įvyko dėl neatsargaus vairavimo, bandant lenkti krovininį automobilį.

Naktį Rusija šalies vakaruose ir virš Krymo numušė 22 Ukrainos bepiločius orlaivius, pirmadienį pranešė Maskvos gynybos ministerija. „Praėjusią naktį (...) budinčios oro gynybos sistemos sunaikino ir perėmė 22 nepilotuojamus orlaivius“, – sakoma ministerijos pranešime „Telegram“ kanale. Virš Rusijos pasienio Briansko srities numušta 15 dronų, šeši virš Krymo ir vienas virš Lipecko. Atskirai Kursko gubernatorius pranešė, kad virš šios srities buvo numušti dar trys Ukrainos dronai.

Anksti pirmadienį Rusijos pasienio regiono gubernatorius „Telegram“ kanale pranešė, kad Rusijos oro gynyba virš Briansko perėmė ir sunaikino šešis Ukrainos bepiločius orlaivius. Per ataką jokios žalos nepadaryta, aukų nėra, parašė Aleksandras Bogomazas. Apie dar vieną drono ataką pranešta iš Rusijos Lipecko srities, esančios į pietus nuo Maskvos.

Nuo 2022 m., kai prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą, Rusijos vyriausybė visus savo finansinius išteklius sutelkė finansuoti karą. Kadangi karas yra Kremliaus prioritetas, buvo naudojamos visos priemonės: didesni mokesčiai, valstybiniai fondai, vidaus skolinimasis ir pinigų spausdinimas. Prie Rusijos finansų sistemos vairo stovintys ekonomistai stengėsi kontroliuoti išlaidas, pinigų pasiūlą ir infliaciją.

Maskva, sekmadienį komentuodama pasikėsinimą į JAV buvusį prezidentą Donaldą Trumpą, pasmerkė paramą Kyjivui ir sakė, kad Jungtinės Valstijos vykdo „neapykantos kurstymo politiką“. Kreipdamasi į „tuos, kurie Jungtinėse Valstijose balsuoja už ginklų tiekimą“ Ukrainai, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pasmerkė paramą Kyjivui, kuri, pasak jos, kursto „išpuolius prieš Rusijos prezidentą“. „Galbūt geriau būtų šiuos pinigus panaudoti Amerikos policijai ir kitoms...

JAV, Didžiosios Britanijos ir kitų Vakarų žvalgybos agentūrų duomenimis, gegužės mėnuo Rusijos kariuomenei Ukrainoje buvo itin pražūtingas: kasdien buvo sužeista arba žuvo vidutiniškai daugiau nei 1 tūkst. Kremliaus karių. Tačiau nepaisant didelių nuostolių, Rusija per mėnesį įdarbina nuo 25 tūkst. iki 30 tūkst. naujų karių, teigia JAV pareigūnai. Toks kariavimo stilius ne kart buvo prilygintas mėsmalei, o vadai, regis, pamiršta, kad siunčia pėstininkus mirti.

Nuo pat karo Ukrainoje pradžios padaugėjo prorusiškos propagandos socialiniuose tinkluose. BBC išsiaiškino, jog Rusijos karo šalininkai gauna dideles pajamas iš reklamos, kai socialiniuose tinkluose skelbia apie karą Ukrainoje, kol skurstantys negauna nė cento.

Iki vasaros pabaigos Ukraina iš sąjungininkų gaus itin galingą amuniciją – naikintuvus F-16.  Apie tai skelbia leidinys „Bloomberg“.  Pranešama, kad iki vasaros pabaigos Ukraina iš Vakarų partnerių tikisi gauti 6 lėktuvus, o iki metų pabaigos – dar 20.  Pasak leidinio, šis naikintuvų skaičius yra gerokai mažesnis, nei tikėjosi Kyjivas.

Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas ir jo JAV kolega Lloydas Austinas kalbėjosi telefonu ir aptarė „galimos eskalacijos“ rizikos mažinimą, penktadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija. Skambutį inicijavo Maskva ir „buvo aptartas grėsmių saugumui prevencijos bei galimos eskalacijos rizikos mažinimo klausimas“, nurodė Rusijos gynybos ministerija.

Miškingoje vietovėje netoli Maskvos penktadienį sudužo Rusijos oro laineris, pranešė Rusijos naujienų agentūros. Jame buvo trys įgulos nariai, visi jie žuvo. Lėktuvas „Superjet 100“ sudužo atlikdamas bandomąjį skrydį po remonto, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS. Kaip pranešama, orlaivis sudužo praėjus kiek daugiau nei valandai po pakilimo. „Pirminiais duomenimis, žuvo trys pilotai. Visi buvę lėktuve“, – gelbėjimo tarnybų informaciją citavo TASS.

Rusų dronas liepos 11-ąją įskrido į Baltarusijos teritoriją, dėl ko V. Putino sąjungininkams teko kelti į orą karinį sraigtasparnį, skelbiama „Belaruski Hajun“. Atakos prieš Ukrainą metu vienas iš rusų dronų netikėtai įskrido į Baltarusijos teritoriją netoli Mozyriaus, o vėliau, tikėtina, „grįžo“ į Ukrainą. „Belaruski Hajun“ skelbiama, kad tai buvo iraniečių „Shahed“ tipo dronas.

Ketvirtadienio vakare Rusijos Belgorodo srityje esančiame karinės dislokacijos punkte įvyko susišaudymas, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų, rašo Rusijos „Telegram“ kanalas „Baza“, remdamasis savo šaltiniais. Pranešama, kad, preliminariais duomenimis, po šaudynių buvo paskelbtas „Perėmimo“ planas: ieškomas pabėgęs kariškis su automatu „Kalašnikov“ ir 70 šovinių.  Yra aukų Vėliau paaiškėjo, kad po šaudymo ieškomas 29 metų kariškis Aleksejus iš Čiuvašijos.

NATO atpažįsta didelio masto koordinuotą hibridinę kampaniją, kurią Rusija vienu metu pradėjo prieš kelias Aljanso nares. Tai prieš prasidedant Ukrainos ir NATO Tarybos posėdžiui spaudos konferencijoje pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Generalinis sekretorius pabrėžė, kad ši kampanija vienu metu nukreipta prieš kelias sąjungininkų valstybes. Konkrečių šalių jis neįvardijo.

Jungtinių Valstijų planas Vokietijoje nuolat dislokuoti tolimojo nuotolio raketas sukels Šaltojo karo laikų lygio konfrontaciją tarp Rusijos ir Vakarų, ketvirtadienį pareiškė Kremlius. „Mes nuolat žengiame žingsnius Šaltojo karo link. Grįžta visi Šaltojo karo su tiesiogine konfrontacija atributai“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė Rusijos valstybinės televizijos žurnalistui.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pasakė, kad nėra nusiteikęs kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, nebent pastarasis pakeistų savo kursą. „Nesu pasirengęs kalbėtis su V. Putinu, nebent V. Putinas būtų pasirengęs pakeisti savo elgesį“, – pasibaigus NATO viršūnių susitikimui Vašingtone surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo J. Bidenas.

Jungtinių Valstijų planas Vokietijoje nuolat dislokuoti tolimojo nuotolio raketas sukels Šaltojo karo laikų lygio konfrontaciją tarp Rusijos ir Vakarų, ketvirtadienį pareiškė Kremlius. „Mes nuolat žengiame žingsnius Šaltojo karo link. Grįžta visi Šaltojo karo su tiesiogine konfrontacija atributai“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė Rusijos valstybinės televizijos žurnalistui.

Rusijos ambasadorius Vokietijoje Sergejus Nečajevas perspėjo Vokietijos vyriausybę dėl tolesnio Maskvos ir Berlyno santykių pablogėjimo, jei Jungtinės Valstijos, kaip skelbiama, ten dislokuos ilgojo nuotolio raketas. „Reikia tikėtis, kad Vokietijos politinis elitas pagalvos iš naujo, ar toks destruktyvus ir pavojingas žingsnis, kuris neprisideda nei prie Vokietijos Federacinės Respublikos, nei prie viso Europos žemyno saugumo, yra protingas, – sakė S. Nečajevas.

Švedija, reaguodama į Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano pastarąjį vizitą Rusijoje nepasitarusi su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis, kol kas nesiųs ministrų į susitikimus Vengrijoje. Vengrijos veiksmai buvo žalingi, tad turi būti ir padariniai, sakė Švedijos ES reikalų ministrė Jessika Roswall, ketinanti tapti Europos Komisijos nare. Švedija dalyvaus liepos mėnesį vyksiančiuose susitikimuose Vengrijoje tik valstybės tarnautojų lygmeniu.

JAV žvalgyba anksčiau šiais metais išsiaiškino, kad Rusijos vyriausybė planavo nužudyti galingo Vokietijos ginklų gamintojo, gaminančio Ukrainai artilerijos sviedinius ir karines transporto priemones, generalinį direktorių.  Apie tai skelbia leidinys CNN, kuriam tai patvirtino penki Vakarų ir JAV pareigūnai, susipažinę su šiuo atveju.  Pasak šių šaltinių, šis sąmokslas buvo vienas iš Rusijos planų nužudyti gynybos pramonės vadovus visoje Europoje, kurie karo akivaizdoje rėmė Ukrainą.

Rusijoje, Karelijos regione, studentėms mokės vienkartinę 100 tūkst. rublių (apie 1,1 tūkst. eurų) išmoką už kiekvieną pagimdytą vaiką. Dėl karo Ukrainoje ir natūralių priežasčių sparčiai mažėjant gyventojų Rusijoje suskubta imtis priemonių, kurios paskatintų gimstamumo augimą. Be piniginių premijų taip pat kalbama apie prezervatyvų atsisakymą ir vaikų sąmoningai nenorinčių susilaukti žmonių pripažinimą ekstremistais.

Vienas Rusijos karininkas buvo sukrėstas okupantų išpuoliu prieš vaikų ligoninę Kyjive, todėl Ukrainos žvalgybai perdavė vertingus dokumentus ir vadų nuotraukas.  Apie tai skelbia Ukrainos „Informacinio pasipriešinimo“ grupė, cituoja „Ukrinform“. Pranešama, kad 22-ajai sunkiųjų bombonešių aviacijos divizijai priklausantis Rusijos pilotas Ukrainai perdavė dokumentus, susijusius su jo karinio dalini veikla ir vadovybės štabo nuotraukas.

Ketvirtadienį Rusijos teismas Tolimųjų Rytų Birobidžano mieste, esančiame už 6 tūkst. kilometrų nuo Ukrainos, nuteisė studentą kalėti penkerius metus už informacijos apie kariuomenės buvimo vietas perdavimą Kyjivui.

Rusija ketvirtadienį įtraukė opozicijos veikėją Juliją Navalnają į savo „teroristų“ ir „ekstremistų“ sąrašą. Toks žingsnis žengtas praėjus dviem dienoms po to, kai Maskva išdavė šios egzilyje gyvenančios disidentės arešto orderį.

 Ukrainos nacionalinio pasipriešinimo centras (NPC) gavo papildomų įrodymų, kad Baltarusijos gynybos pramonė veikia Rusijos interesais. „Baltarusija, okupuota valdant Aliaksandrui Lukašenkai, neturi jokio savo vaidmens ir tiesiogiai dalyvauja Kremliaus agresijoje prieš mūsų valstybę. Tačiau ne visi baltarusiai tuo džiaugiasi, todėl vietos pogrindžio aktyvistai ir toliau teikia duomenis apie marionetinio režimo nusikaltimus“, – sakoma Nacionalinio pasipriešinimo centro pranešime.

Pirmą kartą per ilgą laiką Ukrainos drona naktį puolė Rusijos sostinę Maskvą. Tačiau ketvirtadienį miesto meras „Telegram“ kanale teigė, kad nepilotuojamas orlaivis buvo numuštas. Maskvos meras Sergejus Sobianinas sakė, kad incidentas baigėsi be rimtų padarinių, nes dronas buvo numuštas netoli mažo Stupino miestelio į pietus nuo sostinės. Maskva yra beveik už 700 kilometrų nuo Rusijos sienos su Ukraina ir retai tampa Ukrainos taikiniu.

Rusijos teismas ketvirtadienį nusprendė palikti galioti laisvės atėmimo bausmę teisių gynėjui Olegui Orlovui, kritikavusiam Maskvos karą Ukrainoje. Teismas nusprendė, kad pustrečių metų kalėjimo bausmė turi likti nepakeista, iš teismo pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Ketvirtadienį vykusiame teismo posėdyje įkalintas rusų teisių gynėjas palygino Rusijos teisingumo sistemą su ta, kuri buvo nacistinėje Vokietijoje.

Rusija planuoja imtis „atsakomųjų priemonių“, kad pažabotų „labai rimtą“ NATO grėsmę, ketvirtadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Jis taip pat tvirtino, kad Aljansas dabar esą „visapusiškai dalyvauja konflikte dėl Ukrainos“. Šią savaitę Vašingtone vyksta NATO viršūnių susitikimas, kurio metu Aljanso šalys paskelbė apie tolesnę paramą Rusijos užpultai Ukrainai.

Chimkuose, Maskvos priemiestyje, kilo didelis gaisras vietos keraminių plytelių gamykloje. Skelbiama, kad ugnis jau išplito 5 tūkst. kv. m. plote, gaisras gesinamas ir sraigtasparniu. Gaisras išplito ir į šalia esantį medienos sandėlį. „112“ pranešama, kad gaisro metu iš dalies įgriuvo pastato stogas. Viduje daug gamybinės įrangos, faneros ir kitų baldų gamybos medžiagų. Pažymima, kad keraminių plytelių gamybos cecho viduje buvo bent 30 dujų balionų, kurie gali sprogti.

Rusija pareiškė karinėmis priemonėmis reaguosianti į JAV planuojamą ilgojo nuotolio raketų dislokavimą Vokietijoje. Apie tai ketvirtadienį pranešė valstybinė rusų žiniasklaida, remdamasi Rusijos užsienio reikalų viceministru Sergejumi Riabkovu, tačiau konkrečių detalių nenurodė. Sprendimu dislokuoti raketas Vokietijoje siekiama pakenkti Rusijos saugumui, pranešimuose cituojamas S. Riabkovas.

Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas, ilgametis šalies premjeras Dmitrijus Medvedevas, po NATO šalių viršūnių susitikimo paskelbto komunikato dėl „negrįžtamo Ukrainos kelio į NATO“ pareiškė sieksiantis ir Ukrainos, ir NATO sunaikinimo. NATO šalių susitikimą D. Medvedevas pavadino „mūsų priešų susitikimu“, o Rusijos tikslu įvardijo ir NATO, ir Ukrainos sunaikinimą. „Išvada aiški. Mes turime daryti viską, kad „negrįžtamas Ukrainos kelias“ į NATO baigtųsi arba Ukrainos, arba NATO išnykimu.

Kyjivas nori prieš lapkritį įvyksiančius JAV rinkimus sušaukti antrą viršūnių susitikimą dėl taikos Ukrainoje, šįkart – dalyvaujant Rusijai, trečiadienį pranešė agentūra „Bloomberg“, remdamasi informuotais šaltiniais. Praėjusį mėnesį Šveicarijoje įvyko pirmasis Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 90 šalių atstovai. Rusija į jį nebuvo pakviesta.