Rusija

Maskva pareiškė, kad ji turi ruoštis ilgai konfrontacijai su JAV – Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas tvirtina, kad šalis agresorė kupina ryžto.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kelionės į Vašingtoną metu atsirado „preliminarių ženklų“, kad Joe Bidenas savo kadencijos pabaigoje yra pasirengęs daryti įtaką dėl Ukrainos kandidatės į NATO statusą. Apie tai skelbia leidinys „Financial Times“, remdamiesi savo šaltiniu.

Rusijos pajėgos atakavo ukrainiečiams pasiduoti bandančius saviškius.  Apie tai praneša UNIAN, remiantis leidiniu „Bild“. Skelbiama, kad rusai paleido ugnį į saviškius tuo metu, kai jie bandė pasiduoti Ukrainos pajėgoms. „Bild“ apie tai skelbia remiantis gauta medžiaga iš Donbaso.  Bandė pasiduoti, o savi atidengė ugnį Kaip pažymi leidinys, incidentas įvyko netoliese Ukrainos miesto Kostiantynivkos.

Kokį pergalės planą paruošė Ukraina? Jis nebus atskleidžiamas visuomenei, nes, pasak Ukrainos prezidentūros vadovo Andrijaus Jermako, „priešas girdi viską, kas tampa vieša“. Tačiau.Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas atskleidė keletą detalių, ko imsis šalis, norėdama pasiekti taikos.

JAV kariuomenė paskelbė naują vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas amerikiečių oro pajėgų naikintuvas F-16 pasiųstas perimti Rusijos karinių pajėgų lėktuvo, skridusio netoli Aliaskos. Pirmadienį paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip rusų naikintuvas praskrenda vos už kelių metrų nuo JAV orlaivio.

Rusijos okupacinės pajėgos užėmė Vuhledaro miestą Donecko srityje, praneša „DeepState“. Kol kas nėra oficialaus šios informacijos patvirtinimo iš Ukrainos pareigūnų. Svarbiausi įvykiai:  22:55 | Rusai įvykdė masiškiausią karo belaisvių egzekuciją fronto linijoje Rusijos kariuomenė Donecko srityje įvykdė egzekuciją, šaltakraujiškai nužudydama 16 ukrainiečių karo belaisvių – tai masiškiausias žinomas atvejis fronto linijoje.

Rusija planuoja kitais metais padidinti karines išlaidas maždaug 30 proc., skirs daugiau išteklių puolimui Ukrainoje finansuoti, rodo pirmadienį paskelbti biudžeto planų projektai. Įvykdžius planuojamą išlaidų padidinimą 2025 m. Rusijos karinis biudžetas išaugs iki 13,5 trilijono rublių (145 mlrd. JAV dolerių), rodo parlamento svetainėje paskelbtas dokumentas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė įsaką, pagal kurį 2024 metų spalio-gruodžio mėnesiais į karinę tarnybą Rusijos kariuomenėje bus pašaukti 133 tūkst. žmonių. Kaip praneša „Ukrinform“, tai rašoma rugsėjo 30 d. paskelbtame įsake. „Nuo 2024 m. spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. pašaukti į karinę tarnybą 133 tūkst. RF piliečių nuo 18 iki 30 metų amžiaus, kurie nėra atsargoje ir yra karo prievolininkai“, – sakoma dokumente.

Rusijos teismas pirmadienį skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmę vyrui, nuteistam už automobilio susprogdinimą, per kurį buvo sunkiai sužeistas rašytojas nacionalistas Zacharas Prilepinas. Z. Prilepinas, kuris įnirtingai gina Rusijos karą Ukrainoje, buvo sužeistas per išpuolį 2023 metų gegužę Žemutinio Naugardo regione. Per sprogimą žuvo jo vairuotojas.

V. Putino vėliavnešys Rusijos pop muzikos scenoje, atlikėjas „Šaman“, paaiškino, kodėl būdamas „tikru patriotu“ naudoja amerikiečių telefoną ir važinėja vokiška mašina. Jo teigimu, „kas galėtų paneigti“, kad „Apple“ ar Vakarų automobilių pramonės produkcijos kūrėjai nebuvo įkvėpti „rusiškos kultūros“ ir tai yra iš tiesų rusiškos kultūros įkvėpta produkcija.

Rusijai tęsiant karingą retoriką ir grasinant Vakarams branduoliniu smūgiu šalyje bus vykdoma didelio masto perspėjimo sistemos veikimo patikra, praneša vietos informavimo priemonės. Anksčiau Kremlius formaliai pakeitė karinę doktriną, numatančią branduolinio ginklo panaudojimo sąlygas. Spalio 2 d. visuose Rusijos regionuose bus surengtas didelio masto gyventojų perspėjimo sistemų bandymas regionų ir savivaldybių valdžios institucijų lygmeniu, pranešė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija.

Norvegijos valdžia svarsto galimybę pasistatyti sieną pasienyje su Rusija, kuri turėtų atgrasyti nuo įvairaus pobūdžio provokacijų, pareiškė šalies teisingumo ministrė Emily Mehl. Jos teigimu, šalis gali sekti Suomijos sprendimu, kuri nusprendė pasistatyti 200 kilometrų ilgio ir 3,5 metro aukščio sieną su Rusija.

Žurnalistai gavo prieigą prie „šimtų“ dokumentų, susijusių su Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirtimi. Daugybėje jų rasta informacijos, rodančios galimą jo nunuodijimą. Taip teigia „The Insider“. „The Insider“ gavo prieigą prie šimtų oficialių dokumentų, susijusių su Aleksejaus Navalno mirtimi pataisos kolonijoje „Poliarinis vilkas“. Sprendžiant iš jų, valdžios institucijos iš visur sąmoningai pašalino nuorodas į simptomus, kurie nebuvo įtraukti į oficialią versiją.

Kyjive ir keliuose šiauriniuose bei centriniuose Ukrainos regionuose paskelbtas oro pavojus dėl Rusijos balistinių ginklų panaudojimo grėsmės, praneša „Ukrinform“. Svarbiausi įvykiai: 23:00 | ❗ Kyjive – skubūs perspėjimai dėl Rusijos atakų Kyjive ir keliuose šiauriniuose bei centriniuose Ukrainos regionuose paskelbtas oro pavojus dėl Rusijos balistinių ginklų panaudojimo grėsmės, praneša „Ukrinform“. „Balistinių ginklų panaudojimo grėsmė iš šiaurės, regionuose, kuriuose paske...

Rusija aktyviai kišasi į Baltijos šalių vidaus reikalus, skelbia portalas „Kyiv Independent“. 2024 m. sausį Estijos vidaus saugumo tarnyba (ISS arba Kapo) suėmė estų profesorių, įtariamą buvus Rusijos šnipu, ir vėliau nuteisė jį šešeriems metams kalėjimo. Tuo pačiu metu Maskva didina įtampą Baltijos jūroje. GPS trukdžiai, dingę plūdurai – tai tik keletas pastarojo meto įvykių, keliančių susirūpinimą dėl Kremliaus ketinimų regione. „Rusijos žvalgyba yra visur.

Daugelis rusų, kurie nepritaria Rusijos karui Ukrainoje, vis dar abejoja, ar atsakomybę vis dėlto prisiimti jiems, ar sakyti, jog tai NATO provokacija ar netgi JAV kišimasis į Rusijos reikalus. Ekspertai teigia, kad taip yra todėl, kad šiandien Rusijos visuomenėje vis dar egzistuoja vadinamasis „aukos“ mentalitetas, skelbia „Untited 24 Media“. Kai kurie nurodo istorinį Rusijos režimų brutalumą ar net sunkią padėtį dešimtajame dešimtmetyje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vienareikšmiškai atmetė galimybę atnaujinti tarptautinius santykius. „Apie kokį pasaulinį bendradarbiavimą iš tiesų galime kalbėti, kai Vakarai pamynė visas tas tvirtas globalizacijos vertybes, apie kurias mums nuo šios pakylos pasakojo jau daugelį metų“, – kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke pasakė S. Lavrovas.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nori padidinti savo šalies ginkluotąsias pajėgas, tačiau ekspertai teigia, kad jo užmojai gali būti sunkiai įgyvendinami, rašo „Business Insider“. Anot ekspertų, V. Putino užmojui pasiekti gali tekti aukoti Rusijos ekonomiką. Rugsėjo 16 d. V. Putinas įsakė kariuomenei padidinti karių skaičių 180 000 karių. Tai padidins bendrą Rusijos kariuomenės personalo skaičių iki 2,38 mln. žmonių, iš kurių 1,5 mln. bus aktyvūs kariai.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pradėjo grasinti Vakarams branduoliniais ginklais, nors jo šaliai jokio puolimo grėsmė negresia. Ukrainos ekspertas įžvelgia tris priežastis, kodėl jis daro tokius pareiškimus.

Rusijoje, Machačkaloje, penktadienį sprogo degalinė, praneša „Baza“. Liudininkų teigimu, nugriaudėjo mažiausiai 5 sprogimai. Kaip pranešama, po sprogimų kilo gaisras, žinoma apie 5 žuvusius ir 10 sužeistųjų. . Gaisro plotas siekia apie 500 kvadratinių metrų. Apgadinti automobiliai ir netoliese esantys namai. 2023 metų rugpjūtį per sprogimą ir gaisrą degalinėje Machačkalos priemiestyje žuvo 37 žmonės ir dar 119 buvo sužeisti.

Penktadienio rytą Rusijos Archangelsko srityje sudužo privatus sraigtasparnis, kuriuo skrido Vladimiro Putino partijos „Vieningoji Rusija“ deputatas Sergejus Smetaninas ir verslininkas Aleksejus Semionovas, praneša „Astra“. „Šiandien 09.10 Maskvos laiku Archangelsko srities paieškos ir gelbėjimo bazės sraigtasparnis rado sraigtasparnį „Robinson R44“, kuris sudužo už 5 kilometrų nuo Byčačės kaimo.

Ukrainiečių žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas neigia, kad Ukraina ir Rusija, tarpininkaujant Katarui, apsikeitė vaikais, perkeltais dėl Maskvos invazijos. D. Lubinecas penktadienį socialiniame tinkle „Telegram“ paneigė naujienų agentūros AFP pranešimą, kuriame cituojamas neįvardytas Kataro pareigūnas, teigęs, kad devyni vaikai ir vienas suaugęs grįžo į Ukrainą, o keturi vaikai „bus sujungti su savo šeimomis Rusijoje“ pagal susitarimą.

Keturi NATO naikintuvai buvo pakelti reaguojant į penktadienį Ukrainoje įvykdytą Rusijos bepiločio lėktuvo ataką. Pasak vietos naujienų agentūros „Agerpres“, ankstyvą penktadienio rytą Rusijos ataka smogė civiliams objektams ir uosto infrastruktūrai netoli sienos su Rumunija. Anot pranešimo, vienas iš dronų galėjo kirsti Rumunijos oro erdvę mažiau nei trims minutėms apie 3 val.

JAV viceprezidentė Kamala Harris ketvirtadienį negailėjo kritikos savo varžovui Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose Donaldui Trumpui dėl, jos teigimu, jo pasidavimo dėl Ukrainos politikos.  Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Baltuosiuose rūmuose JAV prezidentui Joe Bidenui ir K. Harris pristatė Kyjivo parengtą vadinamąjį pergalės planą. J. Bidenas savo ruožtu paskelbė apie naują beveik 8 mlrd. JAV dolerių (7,18 mlrd.

Rugsėjo 23–26 dienomis Ukrainos programišiai atakavo daugiau nei 800 serverių įvairiuose Rusijos regionuose, rašo „Kanal 24“. Paveikti įrenginiai turėjo ryšį su kariniais Rusijos veiksmais Ukrainoje, sako leidinio šaltinis. Anot jo, kibernetinės atakos metu buvo visiškai sunaikinti serveriuose saugoti dokumentai ir duomenys. Ukraina surengė kibernetinę ataką Atakuoti Rusijos agresiją prieš Ukrainą remiančių karinių, administracinių ir finansinių institucijų serveriai.

Trečiadienį autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė atnaujintą branduolinę doktriną, pagal kurią būtų leidžiama naudoti branduolinius ginklus prieš nebranduolines valstybes, kai šias remia branduolinės – tai aiški nuoroda į Ukrainą ir jos sąjungininkus Vakaruose. Vis dėlto, tai nėra pirmas kartas, kai Kremlius grasina branduoliniais ginklais.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino planą leisti branduoliniais ginklais atsakyti į masinį oro smūgį jo šaliai Europos Sąjunga ketvirtadienį atmetė kaip neapgalvotą ir neatsakingą žingsnį.  Trečiadienį V. Putinas paskelbė atnaujintą branduolinę doktriną, pagal kurią kurią būtų leidžiama panaudoti branduolinius ginklus prieš tokio ginklo neturinčias šalis, kai jas remia branduolinės valstybės. Manoma, kad tai aiški nuoroda į Ukrainą ir ją remiančias Vakarų valstybes.

Rugsėjo 26-osios naktį į Baltarusijos oro erdvę įskrido mažiausiai keturi „Shahed“ tipo dronai kamikadzės. Pirmasis dronas Baltarusijos sieną kirto apie 00.13 val. Liubečo gyvenvietės rajone, tačiau po 30 minučių grįžo į Ukrainos teritoriją. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis stebėjimo grupe „Belaruski Gajun“. Dar trys „šahedai“ Baltarusijoje buvo užfiksuoti 02.29 val., 03.05 val. ir 03.52 val.

Rusijos Belgorodo regionas mokyklinius autobusus aprūpins elektronine kovos su dronais įranga, rašo „Moscow Times“. Apie tai pranešė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Mokykliniuose autobusuose įrengs kovos su dronais sistemas Skelbiama, kad ši įranga veiks trikdydama radijo dažnius, dronų ryšį, taikinių nustatymo sistemas ir radarus. V. Gladkovas sako, kad regionas gavo 55 tokias sistemas ir jos bus sumontuotos mokykliniuose autobusuose, važinėjančiuose netoli sienos su Ukraina.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus apie plečiamą branduolinę doktriną, Ukraina apkaltino vadovybę Maskvoje „branduoliniu šantažu“. „Rusijai nebeliko nieko kito, tik branduolinis šantažas; ji neturi jokių kitų priemonių pasauliui bauginti“, – trečiadienio vakarą platformoje „Telegram“ parašė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. Tačiau bandymas išgąsdinti, anot A. Jermako, nebus veiksmingas.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad atnaujinta branduolinio atgrasymo doktrina, pagal kurią Maskva galės panaudoti branduolinius ginklus prieš nebranduolines valstybes, turėtų būti laikoma įspėjimu Vakarų šalims.  Anot Kremliaus atstovo, planuojami pakeitimai „laikytini konkrečiu signalu“.  „Tai turi būti laikoma specifiniu signalu.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi trečiadienį Niujorke įvykusiame susitikime su Ukrainos prezidento biuro vadovu Andrijumi Jermaku  ir savo kolega iš Ukrainos Andrijumi Sybiha patikino, kad Kinija yra pasirengusi teikti Ukrainai humanitarinę pagalbą, atsižvelgdama į jos poreikius. Tai pranešė Kinijos užsienio reikalų ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“ korespondentas.

Kinijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai Niujorke vykstančioje Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje aptarė karą Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė kinų valstybinė žiniasklaida.

Rusijoje siūlomi teisės aktai, kuriais siūloma patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, propaguojančius gyvenimo būdą be vaikų, rašo „Newsweek“. Toks pasiūlymas sukėlė audrą internete. Rusijos opozicijos veikėjas ir teisių gynėjas Nikolajus Kavkazskis leidiniui sakė, kad siūlomas žingsnis yra Kremliaus plano „uždrausti viską, kas neatitinka vadinamųjų tradicinių vertybių“ dalis.

Nukritusios Rusijos kovinių dronų skeveldros sukėlė gaisrą gyvenamajame pastate Ukrainos sostinėje, „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje pranešė Kyjivo miesto karinė administracija. „Per kovinių dronų ataką Kyjive pirmame penkiaaukščio gyvenamojo namo aukšte Pečerskio rajone kilo gaisras“, – rašoma pranešime. Pagalbos tarnybos vyksta į įvykio vietą, sakė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.

JAV Kongreso Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas trečiadienį išplatino laišką prezidentui Volodymyrui Zelenskiui su ultimatyviais reikalavimais Ukrainai, praneša portalas „eurointegration“. M. Johnsonas paskelbė laiško fotokopiją oficialioje savo svetainėje, taip pat socialiniame tinkle X. Dokumentas datuojamas rugsėjo 25 d. Laiškas parašytas kategorišku ir ultimatyviu tonu, nebūdingu tarpvalstybiniam susirašinėjimui.

Kandidatas į JAV prezidentus respublikonas Donaldas Trumpas kaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį atsisakius sudaryti susitarimą su Maskva, kad būtų užbaigtas Rusijos karas Ukrainoje. „Mes ir toliau duodame milijardus dolerių žmogui, kuris atsisako sudaryti sandorį“, – per kampanijos mitingą Šiaurės Karolinoje sakė D. Trumpas. „Tiek daug žuvusių žmonių, bet koks susitarimas, net ir pats blogiausias, būtų buvę geriau nei tai, ką turime dabar“, – sakė buvęs JAV prezidentas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį paskelbė 375 mln. JAV dolerių karinę pagalbą Ukrainai. Į ją įeina didelio tikslumo raketų paleidimo įrenginiai HIMARS, kasetiniai šaudmenys, lengvosios taktinės mašinos.

Nuo karo Ukrainoje pradžios iš fronto grįžę Rusijos kariai nužudė 242 žmones ir dar 227 sunkiai sužeidė, remdamasi teismų duomenimis ir žiniasklaidos pranešimais apskaičiavo nepriklausomas leidinys „Verstka“, praneša  „The Moscow Times“. Iš viso aukų skaičius siekia mažiausiai 469. Nuo kariškių nusikaltimų nukentėjo 80 Rusijos regionų gyventojai. Iš viso iškelta 350 baudžiamųjų bylų. Iš jų 114 buvo dėl 139 žmonių nužudymų.

Rusija pareiškė, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio planas priversti ją sudaryti taikos susitarimą yra „lemtinga klaida“, kuri neva turės pasekmių Kyjivui, praneša „Reuters“. V. Zelenskis antradienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos karo neįmanoma numalšinti vien tik derybomis ir kad Maskva turi būti priversta sudaryti taiką.

Naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi Europos žvalgybos duomenimis ir dokumentais, trečiadienį pranešė, kad Rusija Kinijoje slapta sukūrė atakos dronų kūrimo ir gamybos programą. Remiantis pranešimu, Rusija, padedama vietos ekspertų, Kinijoje išbandė naują droną „Garpija-3“ (G3). Detalių apie šį projektą skelbiama Rusijos valstybinės ginklų bendrovės „Almaz-Antey“ patronuojamosios įmonės „IEMZ Kupol“ ataskaitoje, kurią ji nusiuntė Rusijos gynybos ministerijai.

Rusijos parlamento žemieji rūmai – Valstybės Dūma – trečiadienį pirmojo svarstymo metu pritarė įstatymo projektui, draudžiančiam įsivaikinti rusų vaikus valstybėse, kuriose įteisintas lyties keitimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Niujorke susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Ukrainos valstybės vadovas tai pranešė „Telegram“ kanale, rašo „Ukrinform“. „Per susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu padėkojau jam už paramą Ukrainai einant Aljanso generalinio sekretoriaus pareigas. Už pastangas suvienyti pasaulį, kad būtų padedama Ukrainai, stiprinama mūsų kariuomenė“, – pareiškė V. Zelenskis.

Rusija Baltijos jūroje sistemingai renka informaciją apie dujotiekius, duomenų perdavimo kabelius, vėjo jėgaines ir karinę infrastruktūrą, praneša Vokietijos žiniasklaida.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad versti Rusiją sutikti su taika būtų lemtinga klaida, taip atmesdamas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio komentarus Jungtinėse Tautose. „Tokia pozicija yra lemtinga klaida, sisteminė klaida. Tai visiškai klaidingas požiūris, neišvengiamai turėsiantis pasekmių Kyjivo režimui“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie V. Zelenskio komentarą.

Jungtinėse Tautose trečiadienį dėmesio centre atsidurs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, siekiantis išlaikyti pasaulio paramą jo šaliai prieš JAV prezidento rinkimus, galinčius smarkiai pakeisti situaciją. Prieš metus V. Zelenskis pirmą kartą karo metu pasirodė kasmetinėje JT Generalinės Asamblėjos sesijoje ir ragino daryti tarptautinį spaudimą Rusijai dėl jos invazijos.

Jungtinės Karalystės diplomatas Davivas Lammy ugningoje kalboje Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje apkaltino Vladimirą Putiną valdant „mafijos valstybę“ ir palygino jį su vergvaldžiu, rašo „Politico“. Antradienį jis kreipėsi į Rusijos režimo lyderį V. Putiną, Rusijos atstovui pasakė „mes žinome, kas jūs esate“. Jis apkaltino Rusijos vyriausybę, kad ši „šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę“. „Jūsų invazija atitinka jūsų pačių interesus. Tik jūsų.

Jungtinių Tautų (JT) tyrėjai antradienį pareiškė, kad Rusijos kontroliuojamuose kalėjimuose ukrainiečių kaliniams sąmoningai neužtikrinama sveikatos priežiūra ir nurodė, kad vienoje įkalinimo įstaigoje gydytojai netgi dalyvavo juos kankinant. JT Žmogaus teisių tarybos komisija, tirianti Rusijos vykdomus žmogaus teisių pažeidimus per karą Ukrainoje, priėjo prie išvados, kad Maskvos okupacinės pajėgos sistemingai naudoja kankinimus.

Maskvoje esančiame sandėlyje kilo didžiulis gaisras, į dangų kyla juodi dūmai, praneša „Obozrevatel“. Skelbiama, kad gaisras Maskvoje kilo trečiadienį ryte. Dega sandėlis Rusijos sostinės vakarinėje dalyje užsidegė sandėlis, gaisro plotas pasiekė mažiausiai 600 kv. m. „Astra“ rašo, kad pirminiais duomenimis gaisras apėmė automobilių dalių sandėlį. Kai kurių kanalų duomenimis, įgriuvo sandėlio stogas, kiti skelbia, kad pastatas iš viso sugriuvo.