Karas Ukrainoje

(papildyta 23.40) Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko su Angelos Merkel pasiūlymu įkurti kontaktinę grupę dialogui dėl Ukrainos, sekmadienį pranešė Vokietijos vyriausybė.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) sekmadienį tiesiai perspėjo Rusiją, kad ji dėl karių dislokavimo Kryme gali prarasti savo vietą tarp prestižinio Didžiojo aštuoneto (G-8) išsivysčiusių valstybių.

Rusijos specialiosios pajėgos išsiveržė į karinę bazę Sevastopolyje ir bandė išvežti ginkluotę, tačiau ukrainiečiai užblokavo kelią, o rusų kareiviai patraukė kareivinių link. Nuleidę galvas žemyn Rusijos kareiviai Ukrainos žmonėms praeidami su ašaromis akyse teigė, kad tai ne jų noras, o jis duotas iš aukščiau: „Atleiskit mums, mes nenorime kovoti, tiesiog tai yra įsakymas.

Rusijos valstybinė žiniasklaida ir valdančiosios partijos pareigūnai sekmadienį įspėjo apie ginkluotus plėšikautojus Ukrainoje ir paragino visuomenę užtikrinti prezidentui Vladimirui Putinui tvirtą paramą dėl galimų karinių veiksmų.

NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) sekmadienį paragino Rusiją sustabdyti savo karinę veiklą ir grasinimus Ukrainos atžvilgiu, ir sakė, kad Maskvos veiksmai kelia grėsmę „taikai ir saugumui Europoje“. „Rusija privalo sustabdyti savo karinę veiklą ir grasinimus, - sakė jis prieš pradėdamas derybas dėl krizės su 28 NATO ambasadoriais.

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas sekmadienį kreipdamasis į tarptautinę bendriją perspėjo, kad krizės ištikta jo šalis yra „prie katastrofos slenksčio“, ir apkaltino Rusiją paskelbus karą. „Tai - „raudonas“ aliarmas, tai ne grėsmė, tai iš tikrųjų karo paskelbimas mano šaliai“, - angliškai sakė jis žurnalistams kitą dieną po to, kai Rusijos parlamentas pritarė pajėgų dislokavimui Ukrainoje.

Lietuviai gyvenantys Ukrainoje vieningai sutaria – šalis išgyvena sudėtingą situaciją. „Svarbu, ką žmonės galvoja, tankai kol kas nevažiuoja. Transportas važinėja, pensijos ir atlyginimai išmokami laiku. Žmonės atlieka savo pareigas“, - LRT žinioms sakė Dnepropetrovske lietuvių kultūros ir verslo centro „Gintaras“ direktorė Galina Chmel-Dunaj. „Gaila, kad Ukraina liko viena pati prieš tokią grėsmę. Anglija, JAV ir Rusija nusišalino nuo dvišalių sutarčių. Ukraina- saldus kąsnis.

Stebėjimo kameros užfiksavo sprogimą Krymo parlamente, kurį užgrobė rusų kariai. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas vakar gavo Dūmos patvirtinimą, kad šis gali įvesti kariuomenę į Ukrainą.

Ukrainos vyriausybė vėl rengiasi asociacijos susitarimo su Europos Sąjunga pasirašymui. Apie tai savo „Facebook“ puslapyje parašė Ūkio ministras Pavelas Sheremetas. Jis sakė, kad kabinetas atšaukė įsakymą, kuris buvo patvirtintas lapkričio 21, 2013 m ir sustabdė darbą šia kryptimi. Anot jo, kovo 1 dieną buvusi Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Tymošenko turėjo kreiptis į Europos Sąjungą iš karto ir per kelias dienas sudaryti su Ukraina susitarimą dėl asociacijos sutarties pasirašymo.

Kryme nėra Ukrainos reguliariosios armijos ar milicijos pajėgų, kurios keltų pavojų Rusijos piliečiams ar rusakalbiams gyventojams, pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas. „Krymo teritorijoje nėra Ukrainos reguliariosios armijos ar Vidaus reikalų ministerijos pajėgų, kurios keltų pavojų Rusijos Federacijos piliečiams ar rusakalbiams gyventojams. Kaip ir nėra jokių Maidano savigynos būrių, neva atvykusių iš Kijevo.

Ukrainos partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) parlamentaras, buvęs Ukrainos saugumo tarybos (SBU) vadovo pavaduotojas Andrijus Kožemiakynas mano, kad Aukščiausioji Rada gali priimti sprendimą dėl nepaprastosios ar karinės padėties paskelbimo, tačiau viliasi, kad situacija Kryme bus išspręsta taikiai, diplomatinėmis ir politinėmis priemonėmis.

Kanados premjeras Stephenas Harperis (Stivenas Harperis) šeštadienį pagrasino prisidėti prie Vašingtono ir nedalyvauti birželį Rusijoje įvyksiančiame Didžiojo aštuoneto (G-8) viršūnių susitikime, dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje, ir atšaukė savo ambasadorių Maskvoje. Rusijos parlamento sprendimas leisti Vladimirui Putinui siųsti karius į kaimyninę Ukrainą sukėlė tarptautinį triukšmą.

Rusijos kariai konfiskavo ginklus radiolokacinėje stotyje ir karinio laivyno mokymo centre Ukrainos Krymo regione ir paragino jų asmeninę sudėtį prisijungti prie pusiasalio „teisėtų“ lyderių, sekmadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Agentūra citavo šaltinį Ukrainos gynybos ministerijoje, kuris sakė, jog Rusijos kariai paėmė pistoletus, šautuvus ir šovinius iš radiolokacinės stoties prie Sudako miesto ir išsivežė juos automobiliu.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Barackas Obama ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas telefonu aptarė susidariusią situaciją Ukrainoje, praneša Kremliaus spaudos tarnyba. Pokalbis vyko Amerikos iniciatyva, V. Putinas JAV prezidentui paaiškino savo sprendimą įvesti kariuomenę į Ukrainos teritoriją. Taip pat pabrėžė, kad dėl valdžios abejingumo yra keliama grėsmė gyvybei ir sveikatai rusų piliečiams. V. Putinas taip pat atkreipė dėmesį, kad gins savo valstybės interesus Ukrainoje.

(papildyta 11.04) Kryme dislokuoti Ukrainos kariškiai pereina į regiono valdžios pusę, iš Krymo praneša Rusijos naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas. Jo duomenimis, iki sekmadienio ryto daugelį Ukrainos karinių dalių ir arsenalų Kryme kariškiai paliko. Dabar juos kontroliuoja Krymo savigynos pajėgos. Pranešama, kad Ukrainos kariškiai masiškai rašo raportus dėl atleidimo. Taip pat vyksta masinis perėjimas į naujosios Krymo vadovybės pusę.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) šeštadienį per pusantros valandos trukusį pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė, kad Maskva pažeidė tarptautinę teisę, pasiuntusi savo pajėgas į Ukrainos teritoriją. B.Obama taip pat perspėjo, kad Rusijai gresia Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkų atsakomieji veiksmai.

Rusijos kariuomenė – taikdariai, o jų „misija“ yra siekis garantuoti Ukrainos gyventojams teisę į istorinę tapatybę. Apie tai pranešė Rusijos pravoslavų cerkvės atstovai, į kurią kreipėsi Ukrainos pravoslavų cerkvės, priklausantys Maskvos patriarchatui, prašydami pakomentuoti Rusijos sprendimą įvesti kariuomenę į Ukrainą. „Rusijos tauta – savo istorinėje teritorijoje atskirta nacija, kuri turi teisę susijungti vieningame valstybiniame kūne.

Čekijos prezidentas šeštadienį perspėjo Rusiją nepradėti karinių veiksmų Ukrainoje, sakydamas, kad padėtis tą šalį apėmusioje krizėje tampa panaši į 1968 metų „Prahos pavasario“ įvykius, kai Sovietų Sąjungos vadovaujama Varšuvos pakto invazija lėmė du dešimtmečius trukusį sovietų karių dislokavimą buvusioje Čekoslovakijoje.

Buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko vyksta į Maskvą pas Vladimirą Putiną tartis dėl krizės reguliavimo Kryme ir Rusijos karių intervencijos į Ukrainos teritoriją, rašo lenta.ru. (papildyta 22.07) J. Tymošenko paneigė gandus apie savo vykimą į Maskvą ir kvietė žmones nepasiduoti provokacijoms. "Dabar vyksta karas ne ginklais, o plunksnomis ir protu", - kalbėjo buvusi Ukrainos premjerė. Derybos turėtų prasidėti pirmadienį.

Ukrainos opozicijos lyderis Vitalijus Klyčko po Rusijos Dūmos sprendimo – įvesti rusų kariuomenę į jo šalį išplatino savo kreipimąsi į visuomenę. „Atėjo laikas, kai turime apsispręsti. Turi įsigalioti teisybė ir sukurti demokratinę valstybę. Visi politikai ir piliečiai, kas esate neabejingi mūsų šaliai turime saugoti Ukrainos solidarumą. Negali būti jokių anarchinių provokacijų ir prievartos. Visi, kas mylite mūsų šalį ir esate pasiruošę patriotizmui ir vienybei.

JAV prezidento Baracko Obamos pareiškimai, kad Rusija brangiai sumokės už savo politiką Ukrainos krizės atžvilgiu, yra tiesioginiai grasinimai Maskvai, šeštadienį pažymėjo vienas įtakingas Rusijos senatorius. „Vakar iš įvairių žiniasklaidos šaltinių sužinojome, kad JAV prezidentas Obama pareiškė, jog Rusija brangiai sumokės už savo politiką“, – Federacijos Tarybos pirmininkės pavaduotojas Jurijus Vorobjovas sakė nepaprastajame aukštųjų rūmų posėdyje.

Ukrainos rytiniame Dniepropetrovsko mieste šeštadienį įsiplieskė susirėmimas tarp prorusiškų aktyvistų ir naujosios šalies vyriausybės šalininkai. Prorusiško mitingo dalyviai nuplėšė nuo buvusio Lenino paminklo postamento Kijeve žuvusių provakarietiško Maidano judėjimo aktyvistų portretus, sutrypė ten padėtas gėles ir sudaužė ikonas bei žibintus su žvakelėmis.

(papildyta 15.56) Charkovo mieste padėtis panaši kaip ir Donecke. Ten prorusiškų pažiūrų radikalai įsiveržė į administracijos pastatą ir bandė užgrobti pastatą bei nuplėšę Ukrainos vėliavą pakeitę ją į Rusijos. Pastate taip pat girdimi šūviai ir sprogimai. Aukų skaičius kol kas nežinomas.

Ukrainos rytiniame Charkovo mieste naująją šalies valdžią palaikantys aktyvistai šeštadienį susirėmė su prorusiško mitingo dalyviais Laisvės aikštėje, pranešė žiniasklaida. Prorusiško mitingo „Už Charkovą“ dalyviai prasiveržė pro euromaidaniečius į srities administracijos pastatą. Stebintieji šį susirėmimą tai sutiko džiugiais šūkiais: „Charkov, Rossija“. Pastate ir kieme girdėti šūviai. Virš įėjimo iškeltos Rusijos ir Charkovo vėliavos.

 Krymas turi likti Ukrainos sudėtyje plačios autonomijos sąlygomis. Tai per spaudos konferenciją pareiškė nuverstasis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. Jis sakė neketinąs prašyti Rusijos karinės pagalbos, nes bet kurie kariniai veiksmai neleistini.   Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Kęstutis Girnius nemano, kad Rusija bandys suskaldyti Ukrainą. Politologas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė, kad tai Maskvai būtų perdaug rizikinga.

(papildyta 16.09) Karinę galią Kryme demonstruojanti Rusija atsisako ir tiesioginių konsultacijų su Ukraina, ir trišalių konsultacijų su JAV bei Jungtine Karalyste, kurias krizės atveju numato tarptautiniai susitarimai. Apie tai Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrejus Daščica šeštadienį informavo Lietuvos užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių.

Tačiau lieka neaišku, kokių priemonių dar gali imtis Jungtinės Valstijos, kad paspaustų Rusiją dėl Ukrainos. Nebuvo pateikta jokių pasiūlymų dėl JAV arba sąjungininkų karinių veiksmų panaudojimo, o bet kokią Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliuciją blokuotų jos nuolatinė narė Rusija.

Ukraina yra skolinga Rusijos dujų eksporto milžinei „Gazprom“ 1,55 mlrd. JAV dolerių (3,9 mlrd. litų), todėl tikėtina, kad Kijevui nebebus taikoma dabartinė didelė nuolaida už importuojamas rusiškas dujas, bendrovė pareiškė šeštadienį. „Palaikome gerus santykius su Ukraina; tranzitas veikia, tačiau ji tiesiog turi susimokėti už dujas. Skola yra 1,549 mlrd.

Rusija neignoruos Krymo autonominės respublikos Ministrų tarybos pirmininko Serhijaus Aksionovo kreipimosi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad šis padėtų užtikrinti taiką ir rimtį Krymo teritorijoje, sakė šeštadienį naujienų agentūrai „Interfax“ prezidento administracijos pareigūnas. „Rusija nepaliks šio prašymo be dėmesio“, – sakė jis ir šiuos Kremliaus pareigūno žodžius išplatino visos pagrindinės Rusijos naujienų agentūros.

Krymo autonominės respublikos Ministrų tarybos pirmininkas Serhijus Aksionovas pareiškė priėmęs sprendimą laikinai perimti tiesioginį vadovavimą jėgos struktūrų susivienijimams ir daliniams. Krymo vyriausybės vadovas kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir paprašė suteikti pagalbą taikai ir ramybei palaikyti Krymo teritorijoje.

Pasaulis turėtų pasirengti Vladimiro Putino puolimui, kuriuo būtų siekiama neleisti Ukrainai artėti prie Vakarų. Abejojantiems vertėtų prisiminti prezidento V. Putino pareiškimą apie Sovietų Sąjungos griuvimą 2006 metais – įvykis buvo įvardytas kaip didžiausia XX amžiaus geopolitinė katastrofa. Vakarų sistemoje tvirtai įsitvirtinusi Ukraina, artėjanti prie narystės Europos Sąjungoje, ar dar blogiau – NATO – ne, tokios įvykių eigos Rusijos prezidentas niekada netoleruotų.

Iš šalies pasprukusio V. Janukovyčiaus spaudos konferencija Rusijoje pritraukė viso pasaulio spaudos dėmesį. "Twitter" tinkle pasirodė ir pirmoji žiūrovų reakcija į savo šalies buvusio prezidento kalbas. Daugiau žiūrovų reakcijų galite pasižiūrėti spustelėję šią nuorodą.

(papildyta 02.15) Naktį iš penktadienio į šeštadienį radikalūs junginiai gali pabandyti patekti į karinių bazių teritoriją Kryme, pranešą unian.net remdamiesi Ukrainos gynybos ministerijos pranešimu. Kaip teigiama Ukrainos gynybos ministerijos puslapyje, radikalai planuoja nuginkluoti kariuomenės dalinius.

(papildyta 20.20) Ukrainos judėjimo „Pravyj sektor“ („Dešinysis sektorius“) lyderis Dmytro Jarošas provokacija vadina judėjimo vardu skleidžiamą informaciją, kad formuojami ginkluoti būriai siuntimui į autonominį Krymą.

Rusijos prieglobsčio paprašęs, vis dar save Ukrainos prezidentu vadinantis V. Janukovyčius spaudos konferencijoje Rostove neigė kaltinimus davus įsakymus šaudyti į žmones Kijeve, skundėsi „banditų“ persekiojimu ir dėl situacijos Ukrainoje kaltino opozicijos atstovus bei juos remiančias Vakarų šalis.  (papildyta 21.35) Kaip praneša BBC.com, Ukraina oficialiai pareikalavo išduoti buvusį šalies prezidentą Viktorą Janukovyčių.

Ukrainos žurnalistai pastebėjo, kad iš Janukovyčiaus automobilių kolekcijos dingo itin brangus ir retas „Horch 855 Special Roadster“. Pasaulyje likę tik trys tokie automobiliai.

Dėl įvykių Ukrainoje Rusijos Dūmoje įregistruotas siūlymas supaprastinti ne tik rusiškų pasų išdavimo tvarką ukrainiečiams, bet ir reikalavimus, norint prie Rusijos prijungti naujus Federacijos subjektus. Unian.net šaltinių teigimu, „Spravedlivaja Rosija“ frakcija pasiūlė pakeisti 2001-ųjų įstatymą „Dėl stojimo tvarkos į Rusijos Federaciją ir naujo subjekto jos sudėtyje atsiradimo“. Šiuo metu 4 str.

Nuo teisingumo besislapstantis nušalintas Ukrainos prezidentas galbūt mėgaujasi VIP malonumais po Maskvos sparnu – kalbama, kad jis buvo pastebėtas prabangiame penkių žvaigždučių viešbutyje ir Kremliaus užmiesčio sanatorijoje. Tačiau vargu ar jo priėmimas buvo labai draugiškas: Rusijos oficiali televizija vaizdavo Viktorą Janukovyčių kaip bailį, išdavusį tuos, kurie jį palaikė.

Naujai paskirtas Krymo autonominės respublikos premjeras Sergejus Aksionovas ketvirtadienį pareiškė Viktoras Janukovyčius tebėra teisėtai išrinktas Ukrainos prezidentas, taip pat išreiškė viltį, kad jo regionui Rusija suteiks finansinę pagalbą. „Esu įsitikinęs, kad šiuo sudėtingu metu Rusijos Federacija išties pagalbos ranką ir suteiks paramą, įskaitant finansinę, kad Krymas šiandien galėtų kurti savo politinę padėtį“, – S.Aksionovas sakė žurnalistams.

Arsenijus Jaceniukas, vienas buvusios Ukrainos opozicijos lyderių, trečiadienį paskirtas vadovauti naujajai vyriausybei, yra proeuropietiškas buvęs užsienio reikalų ministras, kuris atliko svarbų vaidmenį šalį sudrebinusiuose gatvių protestuose. Akinius nešiojančiam 39 metų politikui buvo patikėta sunki užduotis patraukti buvusią sovietų satelitę nuo finansinės bedugnės krašto.

(papildyta 18.32) JAV ir NATO perspėja Rusiją vengti „nesusipratimų“ Kryme JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis (Čakas Heigelis) pasekė NATO pavyzdžiu ir paragino Rusiją nesiimti jokių veiksmų, kurie galėtų sukelti nesusipratimų Krymo autonominiame regione, kurio gyventojų dauguma yra rusai. Ch.

 Čečėnijos vadas Ramzanas Kadyrovas pareiškė norą ginti rusus ir čečėnus Ukrainoje. Čečėnijos vadovas R. Kadyrovas savo „Instagram“ paskyroje išreiškė norą „visokeriopai padėti rusams, čečėnams ir kitiems Rusijos piliečiams Ukrainoje“. „Mus stipriai neramina situacija Ukrainoje. Gauname informacijos, kad šioje šalyje gyvenantiems mūsų tautiečiams susidarė reali grėsmė verslui ir asmeniniam saugumui. Mes niekada nepretendavome į svetimą [turtą], tačiau savo apginsime.

(papildyta 19.58) "Novyj Kanal" žurnalistas Olegas Kriučkovas, remdamasis savo šaltiniais Krymo Aukščiausioje Radoje, paskelbė, kad Rusija Krymui pažadėjo 5 mlrd. dolerių finansinę paramą. Iš jų du skirs dar šiais metais. (papildyta 18.58) Krymo Aukščiausiosios Rados deputatai ketvirtadienį pritarė referendumo dėl pusiasalio ateities rengimui ir Antolijaus Mohyliovo vadovaujamos vyriausybės paleidimui, pranešama tinklalapyje http://zn.

 Į Ukrainą atvykęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius trečiadienį provokacija pavadino Krymo parlamento ir vyriausybės pastatų užgrobimą. Vizitą pradėjęs ministras taip pat pasveikino naujos Ukrainos vyriausybės suformavimą ir pareiškė palaikantis kuo skubesnį Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos asociacijos ir laisvos prekybos sutarties pasirašymą. L.Linkevičius paragino Rusiją reaguoti laikytis tarptautinių įsipareigojimų gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą.

(Papildyta 13.34) Rusija žada užtikrinti nuversto Ukrainos prezidento V. Janukovyčiaus saugumą  Nušalintas Ukrainos lyderis Viktoras Janukovyčius ketvirtadienį pareiškė, jog tebėra teisėtas šalies prezidentas ir kad jos pietryčių bei pietų regionų gyventojai niekada nepriims „betvarkės“, nešamos naujųjų šalies vadovų, išrinktų „minios“.  Rusijos naujienų agentūros citavo V.Janukovyčiaus pranešimą, kuriame jis paprašė Maskvos „užtikrinti jo asmeninį saugumą“. To pranešimo autentišk...

Krymas, autonominė rusakalbė respublika Pietų Ukrainoje, yra pusiasalis, skiriantis Juodąją ir Azovo jūras. Krymas yra linkęs į separatistinę įtampą, kuri ėmė didėti praėjusią savaitę nušalinus Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių. Krymo sostinėje Simferopolyje ketvirtadienį ginkluoti rusakalbių gyventojų „savigynos“ nariai užėmė šio regiono parlamento ir vyriausybės pastatus ir iškėlė ant jų Rusijos Federacijos vėliavas, taip pat neleido vyriausybės darbuotojams patekti vidun.

Ukrainos pietinio autonominio Krymo regiono sostinės Simferopolio apylinkėse pasirodė šarvuočiai, veikiausiai priklausantys tame regione besibazuojančioms Rusijos pajėgoms, ketvirtadienį pranešė vienas saugumo šaltinis. (papildyta 13.16) Ukrainos prokuratūra ketvirtadienį pradėjo tyrimą dėl „teroristinių veiksmų“, kai pietiniame Krymo regione prorusiški ginkluoti veikėjai užėmė vietos parlamento ir vyriausybės pastatus, sakoma generalinio prokuroro pranešime.

Viktoras Janukovyčius ir kiti ukrainiečių valdininkai, kuriems yra iškelta baudžiamoji byla dėl 2013 lapkričio – 2014 vasario mėnesiais vykdytų masinių žudynių, nėra įtraukti į Rusijos VRM ir Interpolo bazes, praneša censor.net.ua. Šių asmenų pavardžių nėra nei oficialiame Interpolo puslapyje, nei Rusijos VRM duomenų bazėse.

Edvardas Špokas, Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainos Aukščiausioji Rada ketvirtadienį turėtų balsuoti dėl Vyriausybės. Jai vadovauti siūlomas partijos „Tėvynė“ lyderis Arsenijus Jaceniukas. Jo teigimu, niekas daugiau nesutiko būti premjeru. Tuo metu žmonės atrodo nusivylę, kad jiems niekas neleido balsuoti dėl kandidatų, o juos tik išvardijo.