Karas Ukrainoje

Ukrainos valdžios atstovai su aiškia ironija kritikuoja Kremliaus veiksmus ir planavimo kokybę. Rusija nuolat akcentavo, kad Ukraina puolama tam, kad NATO nesiplėstų į rytus, tačiau jau metų pabaigoje tradiciškai neutralumą demonstravusios Švedija ir Suomija gali atsidurti Vakarų gynybiniame aljanse.

Rusijos karinio Juodosios jūros laivyno flagmanas kreiseris „Moskva“, dalyvavęs Maskvos kare prieš Ukrainą, tebeplūduriuoja vandens paviršiuje, nors buvo „rimtai apgadintas“ per jame įvykusį sprogimą, ketvirtadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija. Tačiau Ukrainos pareigūnai ketvirtadienį teigė, kad kreiseris, kuriam esą buvo smogta ukrainiečių priešlaivinėmis raketomis, nuskendo. „Atviros ugnies nebėra. Šaudmenų sprogimai liovėsi.

Izraelyje gyvenantis buvęs Rusijos verslininkas ir „JUKOS“ akcininkas Leonidas Nevzlinas paskelbė, kad Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu „ištiko infarktas, galimai ne dėl natūralių priežasčių“. Jo teigimu, šaltiniai Rusijoje skelbia, kad Kremlius įsakė suimti 20 gynybos ministerijos generolų. Rusijoje už akių nuteistas buvęs „JUKOS“ direktorių tarybos narys Leonidas Nevzlinas savo „Facebook“ paskyroje rašė: „Šoigu iškrito iš žaidimo, tikėtina, liks neįgalus, jeigu išgyvens.

Maskvai pagrasinus apšaudyti valdžios institucijų pastatus Kyjive, Aleksejus Arestovičius pareiškė, kad Ukraina turėtų puikias galimybes suduoti atsaką. Ukrainos prezidentūros vadovo patarėjas A. Arestovičius atsakė į Rusijos grasinimus apšaudyti valdžios institucijų pastatus Kyjive. Jis „Feigin Live“ pareiškė, kad Ukraina tokiu atveju turėtų galimybes suduoti atsaką. A. Arestovičius teigė, kad Ukraina yra pasiruošusi viskam, nes iš Kremliaus galima tikėtis visko.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad rusų pasididžiavimu laikytas kreiseris „Moskva“ nuskendo. Ukrainos pajėgos naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį pranešė apšaudžiusios laivą. Rusija pripažino, kad laivas stipriai pažeistas, tačiau esą dėl to, kad sprogo jame buvusi amunicija. Apie tai, kad laivas nuskendo, krašto apsaugos ministras A. Anušauskas pranešė savo „Facebook“ paskyroje. Pasak jo, iš kreiserio naktį 1:05 buvo užfiksuotas SOS signalas.

Berlyne nenustatyti asmenys sudegino automobilius, kurie dalyvavo automobilių parade „prieš rusų diskriminaciją Vokietijoje“. Iššaukiantis rusų maršas Berlyne buvo suorganizuotas balandžio 3-ąją, kaip tik tuo metu paaiškėjo, kad rusų kariuomenė Bučoje surengė civilių žudynes. Prorusiškame portale „Readovka“ skelbiama, kad incidentas įvyko šią naktį pačiame Berlyno centre.

Teismas areštavo prokremliško politiko Viktoro Medvedčuko ir jo žmonos turtą. Areštuotas įspūdingas skaičius objektų: 26 automobiliai, 23 namai, 32 butai, jachta, 25 įmonės ir daugybė kitų. Lvivo Ličakivskio apygardos teismas areštavo dar 154 Ukrainos oligarcho Viktoro Medvedčuko ir jo žmonos Oksanos Marčenkos turto objektus, praneša ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN.

Rusija perspėjo NATO, kad Suomijai ir Švedijai įstojus į karinį aljansą, bus imtasi priemonių Baltijos jūros regione. D. Medvedevo teigimu, Rusija imsis keisti nebranduolinį Baltijos jūros regiono statusą. Rusijos Saugumo Tarybos vicepirmininkas, buvęs ilgametis šalies premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė: Nebegali būti jokių kalbų apie nebranduolinį Baltijos statusą – balansas turi būti atstatytas.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad po vienos dienos pertraukos, kurią Kyjivas  aiškina Rusijos pažeidimais, vėl atidaro humanitarinius koridorius, kuriais iš karo nuniokotų regionų evakuojami civiliai gyventojai. Vicepremjerė Iryna Vereščuk pareiškime socialinėje žiniasklaidoje nurodė, kad devyni maršrutai šalies rytuose ir pietuose bus vėl naudojami gyventojams evakuoti. Išvakarėse ji sakė, kad „padėtis maršrutuose yra pernelyg pavojinga“, todėl trečiadienį jie nebuvo atverti.

Rusijos pajėgos yra kaltinamos naudojus sunkiąją ginkluotę miestuose, įskaitant ir prieš civilius, neatsižvelgiant į galimas aukas. Skirtingai nei tvirtina Kremlius, taikomasi ne tik į karinius objektus, bet atakuojami gyvenamieji pastatai, o tūkstančių civilių žūčių buvo galima išvengti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo Europos Sąjungos lyderių nustoti finansuoti Rusijos karo mašiną. Jis siūlo sustabdyti naftos pirkimą iš Rusijos. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo savo kasdieniniame kreipimesi. „Pirmiausia, mums reikia naftos embargo. Ir aiškaus Europos pasiruošimo atsisakyti visos Rusijos energijos. Europos Sąjunga turi nustoti remti Rusijos karo mašiną“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka trečiadienį vakare pasirašė Kanados vyriausybės paskolos sutartį, pagal kurią Ukraina gaus 500 mln. Kanados dolerių (365 mln. eurų). „Šios lėšos mums skiriamos lengvatinėmis sąlygomis, o grąžinimo laikotarpis – 10 metų“, – pranešė Ukrainos ministras. S. Marčenka patikslino, kad paskola bus naudojama valstybės prioritetinėms išlaidoms finansuoti. Šiemet Kanada suteikė Ukrainai 145 mln. Kanados dolerių vertės humanitarinės pagalbos, 35 mln.

Rusijos teismas nurodė sulaikyti menininkę Alexandrą Skochilenko, parduotuvėje keitusią etiketes į žinutes apie Rusijos žiaurumą Ukrainoje. Ji buvo apkaltinta „netikrų naujienų“ skleidimu, už tai jai gresia iki dešimties metų kalėjimo, rašo the Guardian.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė Prancūzijos prezidento poziciją dėl karo Ukrainoje nevadinimo genocidu. Trečiadienį JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje yra genocidas, tačiau E. Macronas sakė nenorintis svaidytis tokiomis sąvokomis. Be to, E. Macronas pridūrė, kad Ukraina ir Rusija yra broliškos tautos. „Tokie dalykai mus labai skaudina. Darysiu viską, kad su juo tai aptarčiau“, – sakė V. Zelenskis.

Besitęsiant Rusijos agresijai Ukrainoje, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusija anksčiau ar vėliau strategiškai žlugs. Pasak jo, arba šalies vadovai turės pradėti siekti taikos, arba visam bus išbraukti iš tarptautinės arenos. Rusijos kariai aktyvina veiklą rytų ir pietų Ukrainose regionuose, sako prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Jie bando atkeršyti už savo pralaimėjimus. Bombardavimai ir apšaudymai tęsiasi. Atvyksta naujos ginkluotės kolonos. Jie ieško rezervų.

Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį, lankydamasis Kyjive kartu su kolegomis iš Baltijos šalių, Rusijos karą Ukrainoje pavadino „terorizmu“. „Tai ne karas, tai terorizmas. Jei kas nors siunčia lėktuvus ir karius bombarduoti gyvenamųjų rajonų ir žudyti civilių gyventojų, tai nėra karas. Tai žiaurumas, banditizmas, terorizmas“, – sakė A. Duda spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tegė, kad susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu yra įmanomas, tačiau prieš tai turi būti paruoštos tam tikros sąlygos. Ketvirtadienis yra 50-oji Rusijos karo Ukrainoje diena.

Ukrainos Chersono apygardos prokuratūra pranešė surinkusi duomenis apie Rusijos kariuomenės vykdomus karo nusikaltimus. Kaip rašo „Ukrinform“, Chersono srities Pravdynės kaime Rusijos kariai nušovė 7 žmones, o vėliau susprogdino namą, kuriame buvo nužudytų žmonių lavonai.  „Tyrimo duomenimis, 2022 m. balandžio 12 d. Pravdynės kaime Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų kariai gyvenamajame name nušovė šešis vyrus ir vieną moterį.

Ukrainos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad Dniepro morguose guli daugiau kaip 1,5 tūkst. Rusijos karių kūnų. Miesto mero pavaduotojas sakė, kad vietos valdžia būtų pasirengusi leisti nužudytų Rusijos karių motinoms pamatyti savo sūnų kūnus.  Ukraina teigia, kad per karinę invaziją, kurią pradėjo Rusija, žuvo beveik 20 tūkst. rusų karių.

Rusija trečiadienį paskelbė sankcijas 398 JAV Kongreso nariams, atsakydama į Vašingtono baudžiamąsias priemones dėl Maskvos invazijos Ukrainoje, taip pat nurodė, kad bus įvesta tolesnių suvaržymų. „Atsižvelgiant į sankcijas, kurias nuolat skelbia JAV, tolesni pranešimai apie Rusijos atsakomąsias priemones planuojami artimiausioje ateityje“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime. Institucija nurodė, kad sankcijos apima draudimą asmenims atvykti į Rusiją.

Ukrainos informacinės priemonės skelbia, kad netoli Rusijos kontroliuojamo Sevastopolio dislokuotas „galingiausias karo laivas Juodojoje jūroje“ buvo pamuštas dviem „Neptun“ raketomis. Kol kas nepriklausomų šaltinių patvirtinimo nėra, tačiau faktą patvirtino Odesos rajono vadovas.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pristatė naują 800 mln. dolerių (739 mln. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį bus įtraukta sunkesnės technikos, pavyzdžiui, sraigtasparnių ir šarvuotųjų transporterių, taip pat lengvesnių ginklų ir šaudmenų. JAV prezidentas Joe Bidenas anksčiau telefonu pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. „Ukrainos kariuomenė mūsų tiekiamus ginklus naudojo niokojamai veiksmingai, – sakė J. Bidenas.

Ukrainos šiaurės rytiniame Sumų regione Rusijos karinės pajėgos pražudė daugiau kaip 100 civilių, rašo BBC. Kaip sakė Ukrainos kariuomenės atstovas Dmitrijus Živytskis, civilių kūnai buvo aptikti surištomis rankomis.  Teigiama, kad okupantai žmones kankino, taip pat buvo pastebėtos šautinės žaizdos.  Sumų regione įsiveržę okupantai apšaudė visus civilius, įskaitant senyvo amžiaus asmenis ir vaikus.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskambino Ukrainos vadovui Volodomyrui Zelenskiui, kad jį informuotų apie „JAV tęsiamą paramą“ Kyjivui, pranešė Baltieji rūmai. V. Zelenskis savo ruožtu per „Twitter“ parašė, kad jis kartu su V. Bidenu aptarė „papildomą gynybos ir galimą makrofinansinės pagalbos paketą“. Valandą trukęs pokalbis įvyko pasirodžius pranešimų, kad Vašingtonas nusiteikęs paskelbti apie šimtų milijonų dolerių vertės papildomų karinių atsargų perdavimą Kyjivui.

Rusijos kariuomenė trečiadienį pagrasino smogti Ukrainos „sprendimų priėmimo centrams“, įskaitant esančius Kyjive, jeigu ukrainiečių pajėgos toliau atakuos taikinius Rusijos teritorijoje. „Matome Ukrainos pajėgų mėginimus rengti diversijas ir smūgius objektams Rusijos Federacijos teritorijoje, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen perspėja, kad šalys, kenkiančios Amerikos ir jos sąjungininkų Rusijai taikomoms sankcijoms, patirs savo veiksmų pasekmių. „Vieningas sankcijas taikančių šalių koalicija nebus abejinga veiksmams, kurie kenkia mūsų įvestoms sankcijoms“, – sakoma J. Yellen parengtose užrašuose kalbos, kuri trečiadienį bus pasakyta Atlanto Tarybai.

Rusijai prireiks „daugelio metų“, kad atkurtų savo ekonomiką, jei Vakarų sankcijos dėl karo Ukrainoje liks galioti ilgą laiką, trečiadienį pareiškė Audito rūmų vadovas ir buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas. „Jei sankcijos išliks tokio paties lygio kaip dabar, atsigavimas užtruks ne mažiau kaip dvejus metus“, – teigė A. Kudrinas. „Vėliau turėsime daugelį metų persitvarkyti, nes kalbame apie ištisos virtinės prekių importo pakeitimą“, – citavo jį Rusijos naujienų agentūros.

Po didelių nesėkmių bandant užimti Kyjivą, Putinas traukia kozirį – Rusijos kariuomenės operacijoms Ukrainoje vadovaus „Sirijos skerdiku“ pramintas generolas Aleksandras Dvornikovas. Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas neabejoja, kad naujasis vadas imsis bet kokių priemonių savo tikslams pasiekti, dėl ko gali nukentėti dar daugiau civilių.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiasis padėjėjas trečiadienį pareiškė, kad Kyjivas laukia Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vizito ir Berlyno pažado tiekti Ukrainai daugiau ginklų, taip paaiškindamas atsisakymą priimti vokiečių valstybės vadovą. Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį patvirtino, kad siūlėsi kartu su kitais ES lyderiais apsilankyti Ukrainoje, tačiau Kyjivas atkirto, kad jis šiuo metu nėra laukiamas.

Rusija per besitęsiantį karą Ukrainoje įvykdė „aiškių ir sistemingų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų“, sakoma trečiadienį paskelbtoje didžiausios pasaulyje saugumo institucijos ataskaitoje.

Sovietinių laikų dronas, praeitą mėnesį sudužęs Kroatijos sostinėje, skraidino aviacinę bombą, pripildytą nežinomos sprogstamosios medžiagos, trečiadienį paskelbė tyrėjai. Sovietų Sąjungos gamybos žvalgybos dronas Tu-141, kaip manoma, kovo 10-ąją paleistas iš Ukrainos teritorijos, praskrido virš Rumunijos ir Vengrijos, kol galiausia sudužo viename Zagrebo parke. Visos trys šalys yra NATO narės.

Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga trečiadienį paskelbė suderintas sankcijas prorusiškiems separatistams, be to, į sankcijų sąrašą įtraukė daugiau oligarchų ir jų artimųjų. JK vyriausybė pranešė, kad derindama savo veiksmus su ES ji skelbia sankcijas „178 rusų separatistams“ Rytų Ukrainoje ir dar šešiems oligarchams, jų šeimų nariams ir darbuotojams.

Rusijos valdžios šaltiniai pastaruoju metu dažnai žiniasklaidoje minimi akcentuojantys, kad V. Putinas dėl nenusisekusios karinės operacijos Ukrainoje kaltę verčia saugumo pareigūnams ir politikams, buvusiems atsakingais už kaimyninės šalies „parengimą“ okupacijai.

Iš Ukrainos per pastarąją parą išvyko daugiau nei 40 tūkst. pabėgėlių, trečiadienį pranešė Jungtinės Tautos, įspėdamos, kad pažeidžiamas moteris ir vaikus pakeliui siekia išnaudoti prekeiviai žmonėmis. JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR informavo, kad nuo Rusijos įsiveržimo pradžios vasario 24-ąją, pabėgo iš viso 4 656 509 ukrainiečiai – 40 679 žmonėmis daugiau nei antradienį. Apie 90 proc.

Europos jūrų uostams reikalingas „aiškus sąrašas“ visų Rusijos laivų, kuriems pagal naujausią ES sankcijų paketą Maskvai uždrausta įplaukti į žemyno uostus, trečiadienį pranešė uostams atstovaujanti institucija. Europos jūrų uostų organizacija (ESPO) išreiškė paramą penktajam ES sankcijų paketui, praėjusią savaitę įvestam Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) vyriausiasis prokuroras trečiadienį lankėsi Bučos mieste – šimtų civilių žudynių, dėl kurių Ukraina kaltina kelias savaites miestą okupavusias Rusijos pajėgas, vietoje. „Ukraina yra nusikaltimo vieta. Esame čia, nes turime svaraus pagrindo manyti, jog vykdomi nusikaltimai, priklausantys šio teismo jurisdikcijai“, – žurnalistams sakė Karimas Khanas. „Turime prasiskverbti pro karo rūką, kad rastume tiesą.

Ukrainai sulaikius sprukti pasirengusį oligarchą Viktorą Medvedčuką, kurį Kremlius greičiausiai siekė pasodinti į valdžią Kyjive žaibo karo sėkmės atveju, prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė išmainyti jį į Ukrainos karo belaisvius, esančius Rusijoje. V. Medvedčukas yra stambi žuvis Ukrainoje, kurioje politikos ir verslo susiliejimas nieko nestebina. Jis yra vienas stambiausių oligarchų, kurio turtas vertinamas 620 mln. dolerių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Estijos parlamentą padėkojo šaliai ir jos žmonėms už paramą Rusijos agresiją patiriančiai Ukrainai ir pabrėžė, jog būtina skubiai sustabdyti Rusiją.   V. Zelenskis sakė, jog Maskva nemano, kad Europa galėtų priversti Rusiją atsakyti už šį karą.  „Rusija tikisi europiečių susiskaldymo“, – sakė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Maskva ieškos alternatyvių rinkų savo energijos išteklių eksportui, kai Vakarų šalių sostinės paskelbė sankcijas Maskvai dėl jos karinių veiksmų Ukrainoje. Rusijai vasario 24 dieną užpuolus provakarietišką kaimyninę valstybę Maskva sulaukė beprecedentės Vakarų sankcijų bangos, įskaitant jos energijos importo embargą.

Švedijos premjerė Magdalena Andersson yra nusiteikusi jau šių metų vasarą pateikti šalies prašymą stoti į NATO. Suomija taip pat svarsto galimybę stoti į Vakarų gynybinį aljansą. Įtakingas švedų leidinys „Svenska Dagbladet“, remiantis šaltiniais valdžioje, skelbia, kad Švedija ruošiasi pateikti prašymą birželio 29-30 dienomis Madride organizuojamo NATO aljanso šalių susitikimo metu. Analogiškus pranešimus paskelbė ir Suomija.

Kremlius sekmadienį pranešė, kad Rusija padidins savo vyriausybės atsargas 273,4 mlrd. rublių (apie 3,2 mlrd. JAV dolerių) iš naftos ir dujų pardavimo kitoms valstybėms, rašo „Business Insider“. Teigiama, kad lėšos bus skirtos, siekiant užtikrinti ekonomikos stabilumą po įvestų sankcijų. Remiantis Kremliaus pareiškimu, Rusijos rezervinis fondas buvo sukurtas nenumatytoms išlaidoms ir reikšmingoms priemonėms, kurios nebuvo įtrauktos į valstybinį biudžetą, finansuoti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį atsisakė pakartoti JAV prezidento Joe Bideno kaltinimą, kad Rusija vykdo ukrainiečių genocidą, ir įspėjo, kad žodinis eskalavimas nepadės užbaigti karo. J. Bidenas antradienį apkaltino Vladimiro Putino pajėgas Ukrainoje vykdant genocidą. „Tampa vis aiškiau ir aiškiau, kad Putinas tiesiog bando išnaikinti idėją, kad gali būti ukrainietis“, – sakė jis.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiasis patarėjas trečiadienį sakė, jog Kyjivas norėtų, kad šalyje apsilankytų Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir pažadų atsiųsti daugiau ginkluotės. Jis tai pareiškė komentuodamas anksčiau Kyjivo išsakytą poziciją, kad šalis nepageidauja Vokietijos prezidento vizito.

Socialiniuose tinkluose plinta jautrus Ukrainos kario susitikimas su gimdymo namuose esančia savo žmona. Šiuo vaizdo įrašu pasidalino ir Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka. Socialiniame tinkle vaizdo įrašą įkėlęs interneto vartotojas teigė, kad vyras pas savo mylimąją atvyko tiesiai iš karo fronto. Vaizdo įraše matyti, kaip raudonų rožių puokšte nešinas vyras įeina į gimdymo namų palatą, kur pradžiugina gimdyti besiruošiančią savo žmoną.

Ukrainos sienų apsaugos tarnyba antradienį pranešė, jog daugiau kaip 870 tūkst. ukrainiečių, pasitraukusių į užsienį nuo Rusijos invazijos pradžios, jau sugrįžo į šalį. Atstovas Andrijus Demčenka sakė, kad šiuo metu kasdien sugrįžta po 25–30 tūkst. ukrainiečių ir kad tarp grįžtančiųjų vis daugiau moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių. Pirmosiomis karo dienomis į Ukrainą atvykdavo beveik vien vyrai, grįžtantys kovoti su Rusijos invazija.

Šiuo metu vyksta masinis stalinistinio tipo Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) valymas: iš darbo buvo pašalinta apie 150 agentų, o už Ukrainą atsakingo departamento vadovas buvo pasiųstas į kalėjimą, rašo „The Times“ Visi pašalintieji priklausė 1998 metais įkurtai „Penktajai valdybai“, kuri vykdo operacijas buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse Rusijai siekiant išlaikyti jas savo orbitoje.

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereshchuk sako, kad trečiadienį neveiks nei vienas humanitarinis koridorius. Ji kaltina Rusiją sutartų sąlygų pažeidimais ir evakuaciją vykdančių autobusų blokavimu. „Deja, humanitarinių koridorių šiandien neatidarysime. Zaporižės regione įsibrovėliai užblokavo evakuaciją vykdančius autobusus, Luhanske pažeistos paliaubų sąlygos“, – Telegram rašė I. Vereshchuk.

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius pripažino, kad antroji karo pusė bus daug sunkesnė už pirmąją: priešas išmoko kariauti, o ukrainiečiai pradeda justi nuovargį. Karybos eksperto perspėjimas pasirodė likus kelioms valandoms iki Rusijos žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų ir vaizdo įrašų apie masinį Mariupolio gynėjų pasidavimą. „Mes pavargome, Ukrainos jėgos nusilpo, o priešininkas išmoko.

Nyderlandų muitinė antradienį pranešė, kad dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, įvestų už karą Ukrainoje, sulaikė iš viso 20 jachtų, esančių šalies laivų statyklose. „Įvedus sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, muitinė ėmė taikyti sustiprintą priežiūrą 20 jachtų devyniose laivų statyklose“, – nurodė muitinės pareigūnai išplatintame pranešime. „Kadangi šioms 20 jachtų taikoma sustiprinta priežiūra, jų neleidžiama pristatyti, perduoti ar eksportuoti“, – priduriama pranešime.