Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pasiūlė iškeisti prokremlišką oligarchą Viktorą Medvedčuką, kurį Kyjivas suėmė pabėgusį iš namų arešto, į Rusijos belaisviais paimtus ukrainiečius. „Siūlau Rusijos Federacijai iškeisti šį jūsų vaikiną į mūsų vaikinus ir merginas , kurie dabar yra Rusijos nelaisvėje“, – „Telegram“ paskelbtame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis. „Ir tegul Medvedčukas jums būna pavyzdys. Net ir buvęs oligarchas nepabėgo.

Besitęsiant Rusijos agresijai Ukrainoje, šalyje likę ukrainiečiai priversti gyventi naujoje realybėje. Naujausiose nuotraukose iš Ukrainos matyti gatvėse dirbantys savanoriai, savo išgriautus namus apžiūrinėjantys žmonės. Naujienų agentūra AFP antradienį pasidalijo naujausiais kadrais iš Ukrainos. Nuotraukose – tragiška beveik du mėnesius su Rusijos agresija gyvenančių žmonių realybė. Kaip rašo the Guardian, Ukrainos miestuose dirba savanoriai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad iki šiol nėra tikras, ar Rusija išties panaudojo cheminius ginklus Mariupolyje. Nepaisant to, V. Zelenskis tokios galimybės neatmeta ir ragina pasaulio lyderius reaguoti dabar. „Atidžiai analizuojame vakarykščius pranešimus apie ginklus su nuodingomis medžiagomis prieš Mariupolio gynėjus. Negalime daryti 100 proc. išvados apie tai, kokia tai buvo medžiaga“, – sako V. Zelenskis.

Ukrainos karinės pajėgos, o taip pat ir Vakarų atstovai praneša, kad Rusija yra pasirengusi pradėti plataus masto puolimą rytiniame ir pietiniame Ukrainos regione. Svarbiausius karo Ukrainoje įvykius kviečiame sekti tv3.lt: 00:45 | Morguose – daugiau kaip 1,5 tūkst. okupantų lavonų: kūnus leista pamatyti rusų karių motinoms  Ukrainos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad Dniepro morguose guli daugiau kaip 1,5 tūkst. Rusijos karių kūnų.

Į Ukrainą šią savaitę išvykstantys Lietuvos medikai trečiadienį susitiks su premjere Ingrida Šimonyte. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys BNS teigė, kad trečiadienį vyks medikų palydėtuvės, o į Ukrainą jie išvyks penktadienį. Anksčiau ministras sakė, kad dvi gydytojų grupės vyks į Kyjivo mieste ir apskrityje esančias ligonines. Jis taip pat teigė, kad ateityje misijų gali būti ir daugiau. Kiekvieną iš išvykstančių medikų komandų sudaro po 12 žmonių.

Per 45 karo dienas Ukrainoje Rusijos karinės pajėgos prarado 137. Šis skaičius rodo, kad okupantai prarado kur kas daugiau sraigtasparnių nei per keturis karus, kuriuose dalyvavo anksčiau. Apie Rusijos kariuomenės praradimus paliudijo ir Ukrainos gynybos ministerijos atstovai.  Teigiama, kad per 45 karo dienas Ukrainoje okupantai neteko 137 sraigtasparnių.

Jungtinės Valstijos turi „įtikinamos informacijos“, kad Rusija „gali panaudoti... chemines medžiagas“ stengdamasi galutinai užimti apsuptą Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį, antradienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Amerikiečių diplomatijos vadovas sakė „neturįs galimybės patvirtinti“ pastaruoju metu paskelbtų pranešimų, esą Maskva panaudojo cheminius ginklus strategiškai svarbiame Azovo jūros uostamiestyje.

Prokremliškų pažiūrų Ukrainos oligarchas, artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino pakalikas Viktoras Medvedčukas antradienį buvo sučiuptas Ukrainos saugumo tarnybos.  Teigiama, kad prokremliškos partijos „Opozicijos paltforma“ deputatas yra kaltinamas tėvynės išdavyste, o vasarį jam pavyko pabėgti nepaisant paskirto namų arešto. Apie sučiuptą V. Medvedčuką socialiniame tinkle pranešė pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Luhansko karinės administracijos vadovas Serhiy Haidai teigė, kad morgai keliuose Rytų Ukrainos miestuose yra perpildyti. Socialiniame tinkle „Telegram“ administracijos vadovas teigė, kad dalis miestų Luhansko regione yra likę be elektros energijos, rašoma „The Guardian“. „Žmonių kūnai taip pat paliekami rūsiuose.

Ukrainos pasiuntinys prie Šventojo Sosto antradienį išreiškė susirūpinimą dėl Vatikano planų Didžiojo penktadienio proga organizuoti ceremoniją, per kurią Rusijos ir Ukrainos moterys neštų kryžių, procesijoje dalyvaujant popiežiui Pranciškui. Šis geros valios ženklas vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą turėtų būti parodytas per Kryžiaus kelio procesiją Romos Koliziejuje penktadienio vakarą.

Kyjivas antradienį sakė, kad tebevykstančios derybos su Rusija dėl karo užbaigimo yra „itin sunkios“, Maskvai apkaltinus Ukrainos derybininkus stabdant diskusijas vis keičiamais reikalavimais. „Derybos itin sunkios. Rusai laikosi savo tradicinės taktikos viešai spausti derybų procesą, taip pat ir tam tikrais viešais pareiškimais“, – sakoma Ukrainos prezidento patarėjo Mychailo Podoliako rašytiniame komentare reporteriams.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį sakė pasisiūlęs aplankyti Rusijos puolamą Ukrainą kartu su kitais Europos Sąjungos lyderiais, bet sulaukęs Kyjivo atsakymo, kad jo viešnagė nepageidaujama. Šio akibrokšto sulaukęs F.-W. Steinmeieris, buvęs užsienio reikalų ministras, Vokietijoje ir užsienyje yra kritikuojamas dėl daug metų vykdytą santykių su Maskva gerinimo politiką, kuri, kaip jis pats vėliau pripažino, buvo klaidinga.

Po įvykdytų žiaurių Rusijos kariuomenės žudynių Bučoje aiškėja ir dar daugiau kraupių detalių – okupantai apšaudė civilių automobilį ir nužudė penkis asmenis, tarp kurių buvo du vaikai, rašo vietos žiniasklaida. Teigiama, kad buvo nužudyti 1-erių ir 14-kos metų vaikai.  Šią informaciją patvirtino ir Ukrainos prokuratūros atstovai.

Mariupolio mieste buvo nužudyti du „Caritas“ darbuotojai ir penki jų giminaičiai, antradienį pranešė ši katalikiška labdaros organizacija ir pridūrė, kad šis incidentas Rusijos pajėgų apsuptame Ukrainos pietrytiniame uostamiestyje tikriausiai įvyko maždaug prieš mėnesį. „Ši tragiška ataka tikriausiai įvyko kovo 15 dieną, kai tankas paleido šūvių į „Caritas“ centro pastatą Mariupolyje, nužudydamas dvi darbuotojas ir penkis jų giminaičius“, – sakoma organizacijos pareiškime.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau kaip 4,6 mln. žmonių ir nors dabar naujų pabėgėlių būna mažiau, jie yra pažeidžiamesni, rodo Jungtinių Tautų antradienį paskelbti duomenys. JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad iš Ukrainos jau pasitraukė 4 615 830 žmonių – 68 095 daugiau nei ankstesnę parą.

Vyriausybei nusprendus pažeminti diplomatinio atstovavimo su Rusija lygį, prieš savaitę į Lietuvą grįžo ambasadorius Maskvoje Eitvydas Bajarūnas. Kokiomis nuotaikomis gyvena eiliniai Rusijos piliečiai, diplomatas papasakojo TV3 Žinių „Dienos komentare“. Kaip Vakarų sankcijas jaučia realūs Rusijos žmonės? Čia klausimas, kokį mes norime daryti poveikį.

Socialiniame tinkle „Instagram“ ukrainietis Viktoras Onoshko patalpino jaudinantį vaizdo įrašą, kuriame parodė, kaip jo akimis atrodė pirmoji karo diena. „Kiekvieną kartą žiūrėdamas įrašą verkiu“, – savo paskyroje rašė Viktoras. Šis vaizdo įrašas netrukus ėmė žaibiškai plisti įvairiose socialinėse medijose. Įrašas sumontuotas iš vasario 24-ąją nufilmuotos video medžiagos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Maskva toliau vykdys savo planus dėl „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje, Kyjivui ruošiantis prognozuojamam naujam dideliam rusų pajėgų puolimui Ukrainos rytuose. „Mūsų uždavinys – vykdyti ir išpildyti visus nustatytus tikslus, kiek įmanoma sumažinant nuostolius.

Bučos meras Anatolijus Fedorukas pranešė, kad mieste iki šiol rasti 403 mirusių žmonių kūnai. Įtariama, kad civilius nužudė Rusijos karinės pajėgos.  Miesto meras A. Fedorukas taip pat pastebi, kad aukų skaičius nuolat didėja, o gyventojams vis dar per anksti grįžti į miestą dėl jų pačių saugumo, nors okupantai atsitraukė, rašo „The Guardian“. B. Johnsonas: V. Putino reputacija po žiaurumų Bučoje yra „suteršta visam laikui“ Ukrainos miestuose aptikti civilių kūnai „visam laikui suteršė“ ...

Pirmadienio vakarą pasaulį apskriejo šokiruojanti žinia: karą prieš Ukrainą paskelbusi ir karo nusikaltimus aktyviai demonstruojanti Rusija galėjo imtis drastiškos priemonės – panaudoti cheminį ginklą Mariupolyje. Nors šie faktai dar nėra patvirtinti, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako į juos žiūrintys rimtai. Uždrausto ginklo panaudojimo tikimybės neatmeta ir Lietuvos karybos ekspertai.

Karščiausias taškas Ukrainos žemėlapyje dabar yra Mariupolis. Miestą Azovo jūros pakrantėje blokuoja Rusijos kariuomenė, kuri reguliariai apšaudo ne tik miesto infrastruktūrą, bet ir gyvenamuosius rajonus. Žmonės pabėgę iš Mariupolio sako, kad jo gyventojai atsidūrė humanitarinės katastrofos akivaizdoje. Mieste jau kuris laikas nėra elektros ir mobiliojo ryšio, trūksta maisto ir vaistų. Mirusiųjų lavonai guli gatvėse, o namų kiemai tampa masinėmis kapavietėmis.

Balandžio 12-ąją Tolimuosiuose Rytuose esančiame kosmodrome susitiko Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Po tris valandas trukusių derybų buvo paskelbta, kad buvo aptartas „vieningos gynybinės erdvės formavimas ir saugumo klausimai“. V. Putinas pareiškė, kad su A. Lukašenka aptarė vieningos gynybinės erdvės, saugumo klausimus ir patikslino karinių pratybų klausimus.

Vokietijos koalicinės vyriausybės delegacija antradienį išvyko į Ukrainą, pranešė naujienų agentūros AFP šaltinis, augant spaudimui kancleriui Olafui Scholzui nuvykti į Kyjivą paskui kitus Vakarų šalių lyderius.

Rusų apsupto Mariupolio gynėjai prabilo apie kritinę padėtį mieste. Jie pasakoja, kad jiems trūksta maisto ir amunicijos, jūrų pėstininkai laikosi iš paskutiniųjų. Ukrainiečių jūrų pėstininkai Mariupolyje yra apsupti rusų pajėgų, jiems trūksta maisto ir amunicijos atsargų. „Mes esame Mariupolio gynėjai, 36-oji brigada, kuri iki galo gins miestą“, – pėstininką cituoja CNN. „Mes neužleisime savo pozicijų. Saugojome kiekvieną miesto centimetrą geriausiai, kaip sugebėjome.

Ukrainos policija pranešė pradėjusi tyrimą dėl karo nusikaltimo, susijusį su 64 metų vyro žūtimi sprogus minai neseniai rusų pajėgų paliktame rajone. Vienas vietos gyventojas pirmadienį važiavo netoli Krasnės kaimo Ukrainos šiaurėje ir sustabdė automobilį, kad pasisveikintų su pažįstamais, bet kliudė pakelėje paliktą prieštankinę miną, sakoma policijos pranešime. Ukrainos pareigūnai ne kartą įspėjo dėl minų ir sprogmenų, tyčia paliktų rajonuose, kur veikė Rusijos pajėgos.

Antradienį į Lietuvos parlamentą nuotoliniu būdu kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Jūs buvote pirmieji, kurie atėjo į pagalbą Ukrainai ir liekate iš tų, kurie daugiausiai rūpinasi taika ir saugumu Europoje“, – kalbėjo V. Zelenskis ir neslėpė padėkų Lietuvos žmonėms.

Pirmadienį vakare paskelbus, kad Rusija Mariupolyje panaudojo cheminį ginklą, antradienį tęsiasi svarstymai, ar tai yra tiesa. Vakarai sako tiriantys šį teiginį, o prorusiški separatistai atmeta kaltinimus. Karinė organizacija „Azov“ skelbia, kad atakos metu nukentėję žmonės yra patenkinamos būklės.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė siūlymams reaguojant į Rusijos karą prieš Ukrainą uždrausti totalitarinių ir autoritarinių režimų naudojamus karinės agresijos simbolius, Georgijaus juostą. Kad šie simboliai Lietuvoje būtų galutinai uždrausti, o už jų naudojimą grėstų administracinė atsakomybė, Seimas balsuos dar kartą. Už Rusijos karo simbolių draudimą po svarstymo balsavo 118 Seimo narių, 13 parlamentarų susilaikė.

Rusijos prezidentas pareiškė, kad Kremliaus „karinė operacija Ukrainoje“ (taip Rusijoje vadinamas karas Ukrainoje, – red. past.) neišvengiamai pasieks savo „kilnius tikslus“. Jis taip pat aiškino, kad produkciją, kurią anksčiau pirkosi iš Vakarų Rusija išmoks gamintis pati.

Antradienį prieš pat rezoliucijos, kuria smerkiama Rusijos vykdoma karinė agresija ir karo nusikaltimai Ukrainoje svarstymą Seimo rytiniame posėdyje, į Lietuvos parlamentą nuotoliniu būdu kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, jo išsakytus žodžius buvo „sunku girdėti“. „Apie prievartavimus, apie žudynes, apie nekaltas Ukrainos aukas. Sunku šiuos žodžius girdėti.

Pirmadienį Ukrainoje apsilankiusi premjerė Ingrida Šimonytė, antradienį Seime klausėsi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalbo. Vyriausybės vadovė pasidalino savo patirtimis iš vizito apgriautame Ukrainos mieste Borodiankoje. Premjerė Ingrida Šimonytė į Volodymyro Zelenskio kalbą Seime atvyko ką tik grįžusi iš vizito Kyjive. „Tiesiai iš Spartano“, – teigė I. Šimonytė.

Į Ukrainą praėjusį penktadienį grįžo pirma nelydimų vaikų grupė, teigia Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė. „Penktadienį 34 vaikai išvyko į Ukrainą ir jie ją tikrai saugiai pasiekė, buvo perduoti savo tėvams. Tai pirma grupė, kuri grįžo į Ukrainą“, – BNS antradienį teigė tarnybos vadovė. Jos teigimu, tokį norą pareiškė šių vaikų tėvai, taip pat grįžti ruošiasi ir dalis ukrainiečių šeimų.

Antradienį per Lietuvos Seimo posėdį nuotoliniu būdu kalbą pasakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.  V. Zelenskis kalbą pradėjo nuo padėkų Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, prezidentui Gitanui Nausėdai ir premjerei Ingridai Šimonytei, kurie lankėsi Kyjive. „Gerbiamoji Lietuvos tauta, kad galiu kreiptis į jus Ukrainos tautos vardu, kuri visą laiką prisimins jūsų nuoširdumą ir palaikymą, kai yra pats sunkiausias laikas mūsų valstybei.

Po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Austrijos kancleris Karlas Nehammeris sako nepastebėjęs jokių teigiamų ženklų. Atvirkščiai – viskas rodo, kad artėja audra, „Kurier“ cituoja ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN. V. Putino ir K. Nehammerio susitikimas vyko balandžio 11-ąją. Skelbiama, kad pokalbis truko pusantros valandos. Pasak Austrijos kanclerio, susitikimas nebuvo draugiškas. K. Nehammeris sakė norėjęs pažiūrėti V. Putinui į akis ir papasakoti, ką jis pamatė Bučoje.

Sovietų laikais taikyta represijų priemonė – pilietybės atėmimas – vėl atgyja Rusijos lyderių idėjose. Siūloma „idealogiškai nepatikimiems“ rusams naikinti jų pilietybes, o „pabėgusių į užsienį“ – nebeįleisti atgal. Politinė Kremliaus nomenklatūra vis labiau grimzta į totalią savidestrukciją ir priešų viduje paieškas.

Ukrainos kaimuose į rytus nuo Kyjivo gyventojai po truputį lenda iš savo slėptuvių. Vis dėlto išėję iš jų susiduria su nauja realybe – suniokotais namais. CNN žurnalistė Clarissa Ward apsilankė keliuose Ukrainos kamuose, kurie ilgiau nei mėnesį buvo okupuoti rusų. Pasak jos, žmonės pasakoja susidūrę su siaubingu žiaurumu, egzekucijomis ir sulaikymais. Netikėta žinutė ant lentos V. Putino armija perėmė vieną vietos mokyklą, o jos pastatą panaudojo kaip bazę.

Nesėkminga, kelias dienas turėjusi trukti Rusijos invazija į Ukrainą tęsiasi jau šešias savaites. Antra stipriausia pasaulio kariuomene laikyta Rusija stebina pasaulį savo neprofesionalumu, tad buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas į ateitį žvelgia optimistiškai ir sako, kad rusai savo tikslų nepasieks.

Rusijos karas Ukrainoje, o ne dėl to Maskvai įvestos sankcijos, skatina pasaulinę maisto krizę, pareiškė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas. „Tai formuoja [maisto] nepriteklių. Jie bombarduoja Ukrainos miestus ir provokuoja badą pasaulyje“, – kalbėjo Josepas Borrellis, pirmininkavęs bloko užsienio reikalų ministrų susitikimiui pirmadienį.

Besitęsiant karui Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas sako, kad Rusija tęsia plataus masto agresiją prieš Ukrainą. Štabo duomenimis, buvo užfiksuota atvejų, kai rusų kariai kovojo vilkėdami civiliais drabužiais. Apie tai štabas pranešė savo Facebook įraše. Pasak štabo, okupantai bando persigrupuoti ir perskirstyti techniką į Belgorodo ir Voronežo regionuose Rusijoje. Taip pat perskirstomos oro pajėgos.

Rusų apgulto Mariupolio meras skaičiuoja, kad nuo karo pradžios dėl rusų atakų mieste žuvo mažiausiai 10 tūkst. civilių. Taip Mariupolio meras Vadym Boychenko pirmadienį teigė Associated Press. Interviu meras davė ne Mariupolyje, o už jo ribų, nežinomoje vietoje. Pasak jo, žmonių lavonai buvo tiesiog suguldyti gatvėse. Jo teigimu, Mariupolyje vis dar yra apie 120 tūkst. civilių. Visiems jiems kuo skubiau reikia maisto, vandens ir medikamentų.

UNICEF sako, kad beveik du trečdaliai visų ukrainiečių vaikų nuo karo pradžios paliko savo namus. JT yra patvirtinusi 142 vaikų mirtis. Įspėjama, kad skaičius toli gražu nėra tikslus, o realybė gali būti kur kas žiauresnė, rašo BBC. Neseniai iš Ukrainos grįžęs UNICEF pagalbos programų direktorius Manuelis Fontaine’as sako, kad iš 7,5 mln. Ukrainos vaikų bent laikinai savo namus buvo polikę 4,8 mln.

Ukrainos pajėgos galėtų užbaigti Mariupolio apgultį, jei gautų sunkiosios ginkluotės, sako prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Kalbant apie būtinuosius ginklus, mums vis dar reikia tiekimo iš mūsų partnerių. Deja, mes negauname tiek, kiek mums reikia, kad galėtume užbaigti šį karą anksčiau. Kad galutinai sutriuškintume priešą mūsų žemėje ir išpildytume kiekvieno mūsų tikslus. Jei tiksliau – atblokuoti Mariupolį“, – sako V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlyvą pirmadienio vakarą pareiškė, kad rusų kariai užminavo ukrainiečių namus, gatves ir laukus. Minos gali sprogti bet kada, todėl gyventojai yra raginami saugotis. Tęsiantis Rusijos agresijai prieš Ukrainą, Rusija yra vis labiau izoliuojama, pastebi Ukrainos prezidentas V. Zelenskis. Pasak jo, Rusija Ukrainoje kasdien imasi vis brutalesnių veiksmų. V. Zelenskis įspėjo, kad Rusija Ukrainoje paliko dešimtis tūkstančių pavojingų minų.

Okupantų apgultame Ukrainos mieste Mariupolyje padėtis itin sudėtinga – pranešama, kad mirusių civilių skaičius, kuriuos, įtariama, nužudė Rusijos kariuomenė, gali siekti daugiau kaip 20 tūkst. Kviečiame sekti svarbiausius įvykius: 00:10 | JAV diplomatai kalbėjo su Ukrainos atstovais JAV su Ukrainos atstovais 2 valandų pokalbio metu aptarė situaciją dėl artilerijos tiekimo Ukrainos karinėms pajėgoms.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuro atstovai tvirtina, kad nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios iš viso okupantai pražudė mažiausiai 1842 civilius, tarp kurių buvo 148 vaikai. Be to, pabrėžiama, kad dar 2493 žmonės buvo sužaloti, tarp jų – 233 vaikai.

Ukrainos pietrytiniame mieste Mariupolyje Rusija pirmadienį galbūt panaudojo cheminį ginklą, pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Azovo pulkas praneša, kad Rusija Mariupolyje panaudojo neaiškios kilmės nuodingą medžiagą prieš Ukrainos karius ir civilius“, – feisbuke rašė ministras. Jo teigimu, medžiaga buvo išplatinta bepiločiu orlaiviu, o aukos patiria dusulį ir vestibiuliarinį nepakankamumą.

Kroatija dėl karo Ukrainoje išvarys 24 Rusijos diplomatus ir ambasados darbuotojus, pirmadienį paskelbė Užsienio reikalų ministerija. Anksčiau panašių žingsnių ėmėsi virtinė kitų Europos šalių. Kroatijos Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių ir „griežčiausiai pasmerkė brutalią agresiją prieš Ukrainą“. Ministerija pareikalavo, kad iš šalies išvyktų 18 rusų diplomatų ir šeši administraciniai darbuotojai.

Lenkijos sostinės meras pirmadienį perėmė „šnipų lizdu“ vadinamo buvusio Rusijos diplomatinio pastato kontrolę ir perdavė jį naudotis Ukrainai. „Džiaugiuosi, kad taip simboliškai galime parodyti, kad Varšuva padeda mūsų draugams ukrainiečiams“, – žurnalistams sakė Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis.

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris pirmadienį sakė paraginęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną baigti invaziją Ukrainoje, taip pat iškėlęs toje šalyje Rusijos pajėgų įvykdytų „sunkių karo nusikaltimų“ klausimą. K. Nehammeris tapo pirmuoju Europos lyderiu, susitikusiu su V. Putinu Maskvoje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.