Karas Ukrainoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad jo šalis šiemet turėtų nuimti rekordinį grūdų derlių – apie pusantro šimto milijono tonų. „Preliminarus [2022 metų grūdų derliaus] įvertis jau siekia 150 mln. tonų, įskaitant apie 100 mln. tonų kviečių. Tai bus rekordas Rusijos istorijoje“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame pasitarime žemės ūkio temomis. „Jau prikulta 138,7 mln. tonų grūdų“, – pridūrė prezidentas.

JAV pakilo retas žvalgybinis lėktuvas „Cobra Ball“. Rugsėjo 24-osios naktį JAV į dangų pakilo vienas iš retų unikalių šalies orlaivių RC-135S „Cobra Ball“, kuris skirtas tarpžemyninių balistinių raketų (ICBM) skrydžiams sekti. Remiantis „flightradar24“ svetaine, „Cobra63“ buvo danguje virš Aliaskos.

Europos Sąjunga antradienį pareiškė, kad taikys sankcijas pseudoreferendumų dėl keturių okupuotų Ukrainos regionų prisijungimo prie Rusijos organizatoriams. „Visiems žmonėms, kurie dalyvauja nelegaliuose, nelegitimičiuose referendumuose, bus taikomos pasekmės“, – sakė žurnalistams ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas spaudai Peteris Stano.

Kremlius antradienį perspėjo, kad Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose vykstantys balsavimai „dėl prisijungimo prie Rusijos“ turės pasekmių saugumui, o Maskvos pareigūnai neseniai pagrasino panaudoti branduolinį ginklą. „Teisinė situacija iš esmės pasikeis tarptautinės teisės požiūriu, o tai turės pasekmių ir šių teritorijų saugumui“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Iki šiol ištikimai Kremliaus dainelę savo lūpomis dainavę Vladimirui Putinui atsidavę propagandistai Margarita Simonian ir Vladimiras Solovjovas vienos iš savo laidų metu ėmė demonstratyviai piktintis, kodėl Rusijoje mobilizuojami vyresni nei 35-erių vyrai.

Ukrainos pajėgų atkovotoje Charkivo srityje rasta dar viena įtariama masinė kapavietė po apšaudytu ir apleistu paukštynu, esančiu prie sienos su Rusija ir nusėto nuolaužomis po kautynių. Kiek ten guli būti žmonių palaikų, nėra žinoma: kariai ir pareigūnai kalba apie 90–100 kūnų, bet nepatikslina, iš kur jie tai žino. Aplinkui esančiuose griuvėsiuose yra pastarojo meto smurto ženklų.

Rusijos Saugumo Tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad šalis pasilieka teisę panaudoti branduolinį ginklą ir pasvarstė apie „teorinę galimybę“ panaudoti jį Ukrainoje. Nepaisant to, kad eilinį sykį apie branduolinio ginklo panaudojimą pirmasis prabilo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, savo „mobilizacinėje“ kalboje pagrasinęs, kad Rusija „ne blefuoja“, D. Medvedevas kažkodėl įžvelgė Vakarų atstovų iniciatyvą šiuo klausimu.

Ukrainos generalinio štabo vadas Valerijus Zalužnas atsidūrė ant „Time“ viršelio. Ne tik sugebėjęs atmušti Rusijos puolimą karo pradžioje, bet ir rugsėjį surengęs sėkmingą kontrpuolimą ukrainiečių lyderis atsidūrė dėmesio centre. Dar šių metų birželį duotame interviu jis pripažino, kad nuolat mokėsi iš savo pagrindinio oponento – Rusijos generalinio štabo vado Valerijaus Gerasimovo. Žurnalas „Time“ interviu iš V. Zalužno paėmė 2022-ųjų birželį.

Rusijos žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad okupuotos Ukrainos teritorijos po aneksijos gali būti prijungtos prie 2014-aisiais iš Ukrainos atimto Krymo ir suformuota nauja „Krymo federalinė apygarda“, kuriai vadovautų buvęs „Roskosmos“ vadas Dmitrijus Rogozinas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį turėtų kreiptis į Rusijos parlamento rūmus. Britų žvalgyba teigia, kad tuomet jis gali pareikšti apie oficialų okupuotų Ukrainos teritorijų prijungimą prie Rusijos Federacijos. „Penktadienį, rugsėjo 30 d., prezidentas Putinas turėtų kreiptis į abu Rusijos parlamento rūmus.

Buvęs Ukrainos Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas generolas Mykola Malomužas mano, kad, grasindamas branduoliniu karu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas balansuos iki peržengdamas ribą, laukdamas kitų šalių reakcijos į jo grasinimus.  Pasak M. Malomužo, V. Putinui svarbia „branduoliniam klubui“ priklausančių valstybių – JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Kinijos, Indijos, Pakistano, Šiaurės Korėjos, Izraelio – reakcija.

Antradienį turi baigtis pseudoreferenumai dėl aneksijos, kurias keturiuose Ukrainos regionuose, daugiausia kontroliuojamuose Rusijos pajėgų, surengė Kremliaus primesta valdžia. Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė šiuos balsavimus kaip „fiktyvius“ ir pareiškė, jog Vakarų šalys niekada nepripažins jų rezultatų. Šį mėnesį Rusijos pajėgos Ukrainoje patyrė didelių nesėkmių tiek šalies rytuose, tiek pietuose.

Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Andrijus Jusovas teigia, kad mobilizuoti rusai skambina direktorato sukurta karštąja telefono linija, ir teiraujasi, kaip pasiduoti ukrainiečių nelaisvei. „Šiuo metu labai daug skambina naujai mobilizuoti rusai ar net tie, kurie dar nebuvo mobilizuoti.

Po Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimų panaudoti branduolinį ginklą, JAV kol kas nemato jokių ženklų, kad Maskva ruošiasi griebtis tokio žingsnio. „Kalbant apie įrodymus ar (branduolinio ginklo panaudojimo) galimybę, kol kas jų nematėme. Tačiau į šias grėsmes žiūrime labai rimtai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas perspėjo Rusiją dėl grasinimų panaudoti branduolinį ginklą. NATO vadovas sako, kad dėl to Rusija turėtų rimtų pasekmių, buvusiam Rusijos prezidentui pagrasinus Vakarams „branduoline apokalipse“. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:56 | Rusijos propaganda skelbia paskutinius pseudoreferendumo rezultatus Rusijos propagandinė žiniasklaida skelbia, kad pseudoreferendume Donecke 99,23 proc.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato karštoji linija sulaukia rusų, patekusių į karinės mobilizacijos sąrašą, skambučių, kurie klausia, kaip būtų galima pasiduoti, rašo UNIAN, remdamasi ministerijos atstovo Andrijaus Jusovo pastebėjimu. „Į karštąją liniją skambina daugybė mobilizuotų rusų ar netgi tie, kurie dar net nebuvo įtraukti į [karinės tarnybos sudėtį].

Rusijos naujai mobilizuoti vyrai sulaukė pirmųjų instruktažų, ko prireiks karo Ukrainoje metu. Viename iš paviešintų vaizdo įrašų Rusijos kariuomenės atstovė net neslėpė, kad valstybė jiems suteiks tik aprangą ir liemenes, o visa kita yra „jų pačių reikalas“. „Miegmaišiai. Čia jau vienareikšmiškai – miegosite kur papuola. O taip pat ir turistiniai kilimėliai ar kažkoks pakaitalas“, – pradėjo instruktavimą kariuomenės atstovė.

Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį paskelbė sankcijas 92 asmenims ir subjektams, Rusijos režimui surengus pseudoreferendumus rusų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose, o Maskvai pažėrus daugiau grasinimų Vakarams. „Fiktyvūs referendumai, rengiami prirėmus ginklą, negali būti nei laisvi, nei sąžiningi, ir mes niekada nepripažinsime jų rezultatų“, – pareiškime teigė užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly.

Pietiniame Dagestano regione Rusijos policija savaitgalį sulaikė daugiau kaip 100 žmonių, protestavusių prieš dalinę karių mobilizaciją, pranešė nevyriausybinė organizacija „OVD-Info“. Nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos skaičiavimais, atliktais išanalizavus internete paskelbtus pranešimus apie mirtį, per Kremliaus puolimą Ukrainoje žuvo daugiau vyrų iš Dagestano – neturtingos Šiaurės Kaukazo respublikos, kurioje gyventojų daugumą sudaro musulmonai, – nei bet kurios kitos Rusijos dalies.

Kremlius pirmadienį pripažino, kad mobilizuojant rezervistus kariniams veiksmams Ukrainoje buvo padaryta klaidų, ir teigė, kad sprendimas uždaryti Rusijos sienas nebuvo priimtas. „Iš tiesų yra atvejų, kai (mobilizacijos) dekretas buvo pažeistas. Kai kuriuose regionuose gubernatoriai aktyviai dirba, kad ištaisytų padėtį“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Dekreto „nesilaikymo atvejų mažėja.

Suomija pirmadienį paskelbė, kad praėjęs savaitgalis buvo rekordinis šiais metais kalbant apie į šalį atvykstančius rusus. Rekordinį į Suomiją atvykstančių rusų skaičiaus padidėjimą nulėmė Maskvos paskelbta dalinė mobilizacija. „Praėjusį savaitgalį eismas prie rytinės sienos buvo intensyviausias šiais metais“, – naujienų agentūrai AFP sakė Mertas Sasioglu iš Suomijos sienos apsaugos tarnybos. Tarnyba pranešė, kad šeštadienį kirtę sausumos sieną į Suomiją atvyko kone 8,6 tūkst.

Ukrainoje netoli Odesos po praėjusios nakties drono smūgio kilo didelis gaisras ir įvyko sprogimas, pirmadienį pranešė ukrainiečių kariškiai. Pastarosiomis dienomis prieš šį svarbų pietinį Ukrainos uostamiestį buvo surengta visa virtinė dronų atakų. Per vėliausią iš jų smogta kariniam objektui, kur tuomet sprogo šaudmenys. Ugniagesiai bando suvaldyti gaisrą, pranešė Ukrainos kariuomenės Pietų vadavietė.

Ukrainos atsargos pulkininkas Olehas Ždanovas tvirtina iš savo šaltinių gaunantis informaciją, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori baigti karą iki lapkričio 15 d., tikėdamasis Ukrainos kapituliacijos. Apie tai O. Ždanovas kalbėjo komentuodamas šiuo metu Rusijoje vykdomą mobilizaciją savo „Youtube“ kanale. „Rusija negali surinkti milijono žmonių mobilizacijai per trumpiausią įmanomą laiką. Mano skaičiavimais, tai truks iki pavasario.

Rusijos miesto Ust-Ilimsko, Irkutsko srityje, karinės administracijos ir įdarbinimo tarnybos būstinėje įvyko išpuolis. Pirmadienio rytą paviešintas vaizdo įrašas, kaip 25-erių jaunuolis ateina ir pašauna karinį komisarą. Papildyta 15:10 val.

Sekmadienio popietę Rusijos Federacijai priklausančiame Dagestane, besiribojančiame su Gruzija, kilo protestai prieš Vladimiro Putino paskelbtą mobilizaciją. Dagestano Endirėjaus kaimo gyventojai užblokavo federalinį kelią Chasavjurtas-Machačkala. „Meduza“ skelbia, kad kaime, kur gyvena apie 8 000 žmonių, mobilizacijos šaukimai buvo įteikti 110 žmonių, taigi vietos gyventojai sukilo, surengdami protestą ir užblokuodami federalinį kelią, kad pro jį negalėtų patekti pareigūnai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad Rusijos vadovybė ką tik mobilizuotus karius be parengimo siunčia tiesiai į frontą, taip siekdama aprūpinti nuostolius patyrusius dalinius. „Rusijos okupacinių pajėgų vadovybė be apmokymų siunčia mobilizuotus naujokus tiesiai į frontą aprūpinti nuostolius patyrusius dalinius“, – skelbiama generalinio štabo suvestinėje.

Jungtinės Valstijos privačiai įspėjo Rusiją dėl katastrofiškų pasekmių, jei ji per savo invaziją Ukrainoje panaudotų branduolinius ginklus, sakė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį, po ukrainiečių pergalių mūšio lauke skelbdamas dalinę mobilizaciją, netiesiogiai pagrasino panaudoti branduolinius ginklus.

JAV Karo studijų institutas skelbia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas net nesistengė paruošti Rusijos gyventojų karui ir mobilizacijai. Todėl dabar stebime visišką mobilizacijos nesėkmę, o pati mobilizacija, pasak analitikų, neturės reikšmingos įtakos karo eigai nei šiais, nei kitais metais. Naujausioje JAV karo studijų instituto (ISW) analizėje rašoma, kad aukšti Rusijos pareigūnai ir Kremliaus atstovai tyčiojosi iš idėjos, kad Rusija įsiverš į Ukrainą iki pat invazijos pradžios.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtina, kad po pseudoreferendumų, kuriuos Rusija rengia, norėdama į Rusijos Federacijos sudėtį įtraukti okupuotas Ukrainos teritorijas, jokios derybos su Vladimiru Putinu nebebus įmanomos. Praėjusią savaitę Rusija pradėjo referendumus okupuotose Ukrainos teritorijose – Zaporižios ir Chersono srityse bei apsišaukėliškose Luhansko ir Donecko „liaudies respublikose“. Jų rezultatai turėtų būti paskelbti rugsėjo 27–28 dienomis.

Rusijos atstovas okupuotame Kryme Sergejus Aksionovas pareiškė, kad taip vadinamieji „referendumai“, kurių metu Rusija eilinį sykį bandys aneksuoti dalį Ukrainos teritorijos, taps „negrįžtamumo tašku“ ir tikino, jog tuomet „viskas pasikeis“. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 22:57 | Rusų moralė palaužta: skambina ir klausia, kaip pasiduoti Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato karštoji linija sulaukia rusų, patekusių į karinės mobilizacijos sąrašą, sk...

Izraelis suteiks medicinos paslaugų 20 Ukrainos karių, sužeistų per kautynes su Rusijos pajėgomis, sekmadienį pranešė Izraelio ambasadorius Kyjive. „Izraelis priims gydytis 20 Ukrainos karių, sunkiai sužeistų per karą“, – per „Twitter“ parašė ambasadorius Michaelis Brodsky. Jis pridūrė, kad pirmieji du pacientai sekmadienį atvyks gydytis į Shebos (Šebos) medicinos centrą netoli Tel Avivo.

Pirmą kartą Ukrainos kare Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ima suvokti, kad gali pralaimėti. Pirmosios nesėkmės aplink Kijevą buvo pavadintos taktiniu atsitraukimu ir palydėtos sėkmėmis pietuose ir rytuose. Dabar yra kitaip. Ukrainiečiai drąsiai atsiiminėja vieną miestą po kito Charkivo srityje, eina link Donbaso. Visiems kyla klausimas, kas toliau? Apie tai rašo „Foreign Affairs“. Ukrainos puolimas ir greitas Charkivo regiono atsiėmimas sugriovė Rusijos nenugalimumo iliuziją.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis teigė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino grindžiamas režimas kiekvieną dieną silpnėja. Dėl šios priežasties, pasak jo, galima tikėtis, kad netolimoje ateityje karo fronte laukia nauja eskalacijos banga. „Rusijos meška sužeista, deja, netolimoje ateityje iš Rusijos galima tikėtis smurto proveržio ir agresijos.

Prasidėjus rudeniui ir iškritus lietui, tankams tenka važiuoti per purvą, o tai apsunkina Ukrainos kariuomenės pastangas iki žiemos, kol žemė nebus pakankamai įšalusi, atsiimti dar daugiau prarastų šalies teritorijų, kurias okupavo Rusijos kariuomenė, rašo „The Guardian“, remdamasi Vašingtone įsikūrusios grupės pastebėjimais. Teigiama, kad Ukrainos ir Rusijos kariuomenėms laikas tiksi, o artėjanti žiema tik apsunkins vykstančias kovas karo fronte.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi grąžinti visas Rusijos okupuotas žemes, įskaitant ir Krymą, rašo „Politico“. Šis pusiasalis Juodojoje jūroje turėtų būti grąžintas jo „teisėtiems savininkams“, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Niujorke užkulisiuose „PBS NewsHour“ žurnalistams sakė R. T. Erdoganas. Manoma, kad šie komentarai sukels didelį Maskvos įniršį.

Ukrainos kariuomenės medikė, „Azovstal“ gynėja Marjana Mamonova, kuri prieš kelias dienas buvo išvaduota iš Rusijos nelaisvės, pagimdė naujagimę. Šią informaciją „Telegram“ tinkle paliudijo Rivnės miesto vadovas Oleksandras Tretjakas.  O. Tretjako teigimu, gimusios mergaitės svoris – 3 250 gramų, o ūgis siekia 57 centimetrus. Remiantis Lenkijos žiniasklaida „TVP World“, vaikelio ir M. Mamovos sveikatos būklė yra gera.

Ukrainos oro pajėgų 25-oji oro desanto brigada numušė Rusijos lėktuvą Su-25 ir daugiafunkcinį naikintuvą Su-30, rašo „Ukrinform“. Remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pranešimu, oro erdvę, už kurią atsako Ukraina, kontroliuoja šalies priešlėktuvinės gynybos daliniai. Per pastarąją dieną Ukrainos ginkluotosios pajėgos nukovė 400 rusų karių ir sunaikino keturis Rusijos lėktuvus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį apeliavo į rusus, perspėdamas, kad jų prezidentas sąmoningai „siunčia piliečius myriop“. Kalbėdamas rusiškai savo kasdieniame kreipimesi, V. Zelenskis paragino Maskvos pajėgas pasiduoti ir pareiškė: „Su jumis bus elgiamasi civilizuotai. Niekas nesužinos jūsų pasidavimo aplinkybių.

Šeštadienį 33 skirtinguose Rusijos miestuose buvo suimti 798 žmonės, protestuojantys prieš Kremliaus vadovo Vladimiro Putino paskelbtą mobilizaciją, siekiant įtraukti dar daugiau asmenų į karinę invaziją Ukrainoje, rašo „The Guardian“, remdamasi nepriklausoma analizės grupe OVD-Info. Teigiama, kad nuo mobilizacijos paskelbimo buvo suimta daugiau kaip 2 tūkst. protestuotojų.

JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai teigia, kad Rusija gali priversti Ukrainos karo belaisvius kovoti kartu su Rusijos karinėmis pajėgomis. Pastebima, kad Rusija gali griebtis tokių veiksmų, nepaisant šiurkštaus Ženevos konvencijos pažeidimo, pagal kurią aiškiai yra sakoma, kad nė vienas karo belaisvis negali būti išsiųstas ar sulaikytas vietovėse, kur vyksta kariniai susirėmimai.

Rusų kariai ruošia informacinę-psichologinę operaciją (IPSO), po kurios gali būti įvykdyta kruvina provokacija, rašo UNIAN. Apie rengiamą Rusijos planą prakalbo karo ekspertas Aleksandras Kovalenko.  „IPSO yra susijęs su paskelbimu, kad į nelaisvę patekę Ukrainos kariai, esantys Jelenivkos kalėjime, neva yra pasirengę dalyvauti kare kartu su Rusijos karinėmis pajėgomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako nemamantis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas blefuoja grasindamas branduoliniais ginklais. Pasak Ukrainos prezidento, tai tėra pirmieji branduolinio šantažo žingsniai.  Svarbiausi įvykiai Ukrainoje: 22:04 | Zelenskis nemano, kad Putinas blefuoja Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino branduolinių grasinimų nelaiko blefu, skelbia UNIAN.

Po sėkmingos Ukrainos kontratakos, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pirmą kartą per 22-ejus jo valdymo metus, susidūrė su elito prieštaravimais dėl strateginių karo sprendimų ir jo baigties.

Rusijoje motinos ašarodamos išlydi savo sūnus ir vyrus į karą, o šie pakeliui filmuojasi visiškai girti ir tuo dar didžiuojasi. Apsikabinę alaus ir degtinės butelius rusai, panašu, nelabai žino, ir kur važiuoja. Kiti dar nespėję įkelti kojos į autobusą susimuša. Ir absurdiškų situacijų čia apstu.  Štai tolimojoje Rusijoje vietoj neperšaunamų liemenių kariai gauna apsauginius amuletus, o atvykę į frontą – visiškai sutrūnijusius kalašnikovus.

Angelika Larionova pradėjo įtarti, kad kažkas yra ne taip, kai pirmą kartą pamatė savo naujuosius namus – pilkšvai rudą apgriuvusį statinį industriniame parke. Nuo sienų trupėjo tinkas, o langus dengė kartono lakštai, kad niekas negalėtų pamatyti, kas vyksta viduje. Prisimindama šį momentą, A. Larionova sako, kad jau tuomet ji norėjo apsisukti ir išeiti.

Vladimiro Putino grasinimai Vakarams branduoliniu ginklu paskleidė baimę Vakaruose – ar karas neišsiplės ir į NATO. Nors ekspertai ramina, sakydami, kad tai tik į kampą įspausto diktatoriaus blefas, ICDS vadovas Tomas Jermalavičius sako, kad atsakyti į grasinimus yra būtina.

Prieglobsčio Latvijoje dėl Rusijoje paskelbtos mobilizacijos iki šiol paprašė du Rusijos piliečiai, pranešė Latvijos užsienio reikalų ministras Kristapas Eklonas, pabrėžęs, kad mobilizacija Rusijoje savaime nėra pagrindas suteikti prieglobstį Latvijoje. Anot jo, padėtis Latvijos-Rusijos pasienyje tebėra rami, Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra sugriežtinusi kontrolę ir kruopščiai tikrina visus atvykstančiuosius.

Rusijos invazija į Ukrainą nepakeitė pasaulinės tvarkos, tačiau ji tikrai turėjo įtakos Azijos geopolitikai. Prieš karą, Rusijos artimiausia sąjungininkė vakaruose buvo Baltarusija, rytuose – Kinija, o draugiškiausia valstybė pietuose – Kazachstanas.

Rusija bruka savo tiesą apie Ukrainą, visų pirma, patiems rusams. Tam, kad propaganda būtų paveiki reikia pavyzdžių, reikia, kad Ukrainos perbėgėliai užimtų aukštas pareigas jos okupacinėse vyriausybėse. Tačiau Kremlius nori, kad tam tikras pozicijas Ukrainoje užimtų rusai. Taip saugiau, o ir patikimiau.