Karas Ukrainoje

Nauji duomenys parodė, kad nors Vakarų įvestos sankcijos pakenkė Rusijos ekonomikai, dėl sparčiai kylančių kainų Kremliaus karo skrynia artimiausiu metu neištuštės, rašo „Politico“.  Kremliaus skaičiavimais, apie kuriuos pranešė Rusijos dienraštis „Vedomosti“, nors pastarąjį mėnesį Rusijos dujų, naftos ir metalų eksportas smarkiai smuko, kadangi pranešimai apie sankcijas įbaugino tarptautinius pirkėjus, šio sumažėjimo poveikį valstybės pajamoms gerokai sušvelnino kylančios kainos.

Turkijos prezidentūros atstovas spaudai sakė, kad yra „didelė tikimybė“, kad pirmasis ukrainietiškus grūdus gabenantis laivas jau pirmadienį gali išplaukti iš Ukrainos Odesos uosto. Išplaukimui ruošiamasi nepaisant to, kad po liepos 22 dieną Rusijos, Turkijos, Jungtinių Tautų ir Ukrainos pasirašyto susitarimo dėl grūdų gabenimo Rusija apšaudė šį miestą raketomis.

Pasak Ukrainos karinės žvalgybos vadovo pavaduotojo, Rusija perkelia daug karių į Ukrainos pietus, kad galėtų kovoti su šalies pajėgomis per naujai okupuotas teritorijas ir Krymą. Jei Rusija laimėtų, ji bandytų užimti daugiau teritorijų, sakė Vadymas Skibitskis, skelbia theguardian.com spec. korespondentė iš Kyjivo. „Jie didina savo karių skaičių, ruošiasi mūsų kontrpuolimui (Ukrainos pietuose - red. past.) ir galbūt ruošiasi pradėti savo puolimą.

Rusų okupuotame Kryme kai kurie žmonės rimtai išsigando, kad karas gali įsiplieksti ir pusiasalio teritorijoje, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN savo „Telegram“ kanale. Tokią nuomonę išsakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Vadym Skibitsky. „Pamažu tai pasiekia ir Krymo gyventojus. Mes tikrai stebime tuos klausimus, kurie yra susiję su tokiomis visuomenės nuotaikomis.

Didžiausią grėsmę Rusijai kelia Jungtinių Valstijų „tikslas dominuoti vandenynuose“ ir NATO plėtra, teigiama naujoje Karinio jūrų laivyno doktrinoje, kurią sekmadienį pasirašė prezidentas Vladimiras Putinas. 55 puslapių dokumente sakoma, kad „pagrindiniai iššūkiai ir grėsmės“ nacionaliniam saugumui ir vystymuisi yra Vašingtono „strateginis tikslas dominuoti pasaulio vandenynuose“ ir NATO karinė infrastruktūra, artėjanti prie Rusijos sienų.

Netrukus bus pusė metų, kai Ukrainoje siaučia karas. Nepaisant visų kalbų apie tai, kad Rusija peržengė Vakarų raudonąsias linijas savo elgesiu kare ir apie Vakarų peržengtas Rusijos raudonąsias linijas su savo karine pagalba Ukrainai, tikrosios raudonos linijos dar nebuvo pažeistos, rašo Foreign Affairs.  Karo pradžioje abi pusės apibrėžė nematomas taisykles – neišsakytas, bet vis dėlto tikras.

Latvijos užsienio reikalų ministras paragino Europos Sąjungą paskelbti Rusiją valstybe terorizmo rėmėja. Edgaras Rinkēvičs tviteryje taip pat pareiškė, kad smerkia „žiaurų Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytą Ukrainos karo belaisvių nužudymą Olenivkoje ir tebesitęsiančius Rusijos kariuomenės žiaurumus prieš Ukrainą“. Jis paragino ES uždrausti turistines vizas rusams.

Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusijos karinis jūrų laivynas per kelis ateinančius mėnesius gaus hipergarsines sparnuotąsias raketas „Zircon“, praneša „Reuters“. Kalbėdamas per Rusijos karinio jūrų laivyno dieną Sankt Peterburge jis teigė, kad raketų dislokavimo sritis priklausys nuo Rusijos interesų, rašo theguardian.com. Putinas tiesiogiai neminėjo Ukrainos, bet sakė pasirašęs naują karinio jūrų laivyno doktriną ir pavadino hipergarsines sparnuotąsias raketas „Zircon“ kaip unikalias.

Putino režimo bendrininkas, Rusijos valstybinės kosminės korporacijos „Roskosmos“ generalinis direktorius nuo 2018 m. gegužės 24 d., o nuo 2018 m. gruodžio 6 d. – prezidento specialusis įgaliotinis tarptautiniam bendradarbiavimui kosmose, taip žinomas vienas aršiausių Putino gynėjų Dmitrijus Rogozinas. Dmitrijaus Rogozino biografija parodo tipiško žmogaus, gimusio nomenklatūrinėje sovietinėje šeimoje, karjeros kilimo pavyzdį.

Paaiškėjo, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį Ukrainoje, Mykolajive, rusų paleista raketa nužudė Ukrainos žemės ūkio magnatą Oleksijų Vadaturskį kartu su žmona. 74 metų Oleksijus Vadaturskis ir jo žmona Raisa Vadaturska žuvo liepos 31 d., ankstų rytą, kai jų namą Mikolajeve pataikė rusų raketa, sakė Nikolajo srities gubernatorius Vitalijus Kimas. Vadaturskiui priklausė didelis žemės ūkio konglomerato „Nibulon“. Apskaičiuota, kad jo grynoji vertė 2021 m. viršijo 400 mln.

Eksperto teigimu, Rusija sąmoningai naudojasi aštriomis ukrainiečių emocijomis į nelaisvę patekusių „Azovo“ karių tema. Masinės Ukrainos karių žudynės, rusų išvežtų iš Azovostalio gamyklos į okupuotą Olenivką, yra informacinė ir psichologinė operacija, o „Azovo“ karius Rusija taikiniu pasirinko neatsitiktinai, liepos 31 dieną pareiškė karo ekspertas Dmitrijus Snegirevas.

Per dronų ataką prieš Rusijos karinį jūrų laivyną okupuoto Krymo Sevastopolio mieste sekmadienį buvo sužeisti penki žmonės, pranešė Maskvos primestas gubernatorius Michailas Razvožajevas, apkaltinęs dėl jos ukrainiečius. Ukraina tai neigia ir vadina rusų pranešimą provokacija. Sevastopolis yra pagrindinė Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė 2014 metais aneksuotame Ukrainai priklausančiame Kryme.

Jungtinės Karalystės žvalgybos duomenimis, save Baltarusijos prezidentu pasiskelbęs Aliaksandras Lukašenka ir toliau laikosi Maskvos linijos dėl karo prieš Ukrainą, bet Putinas toliau jam didina spaudimą.

Ankstų kovo 21-osios rytą du Mi-8 sraigtasparniai įskriejo į priešo teritoriją, išgąsdindami apačioje buvusius rusų karius. Sraigtasparnių viduje – specialiųjų Ukrainos pajėgų kovotojai, gabenantys dėžes, pilnas „Stinger“ ir „Javelin“ raketų, bei palydovinio interneto sistemą.

Liepos 30 d. JAV ekspertų grupė pranešė, kad Rusijos pajėgos greičiausiai neteiks prioritetų operacijoms užimti Siverską ir Slovjanską, kad sutelktų dėmesį į puolimo operacijas Bakhmuto kryptimi ir aplink Donecko miestą. Ekspertai teigia, kad labai mažai tikėtina, kad Rusijos pajėgos paims didelį ir gerai besiginantį Bachmutą ar pasieks dramatiškų laimėjimų į vakarus nuo Donecko.

Nauji palydoviniai vaizdai rodo, kad patalpos, kuriose per sprogimą žuvo ir beveik neatpažįstamai žuvo rusų okupuotoje teritorijoje laikyti Ukrainos kariai veikiausiai buvo susprogdintos iš vidaus. Pastatui padarytos žalos pobūdis nebūdingas raketų atakai, kaip tvirtina rusai, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN. Iš Ukrainos karių žudynių vietos okupuotoje Olenivkoje pasirodė naujos palydovinės nuotraukos.

Ukrainos gynėjai šeštadienį, liepos 30 d., užkirto kelią rusų antžeminiam puolimui Chersono srities šiaurės vakaruose. Šią informaciją naujoje ataskaitoje patvirtino JAV karo studijų instituto analitikai. Jame pažymima, kad rusams nebuvo leista šturmuoti nuo okupuotos Bruskinskoje iki Belogorkos vakariniame Inguletų krante. „Rusijos pajėgos taip pat atakavo Novogrigorjevką ir Andreevką, esančią netoli Chersono ir Mykolaivo sričių sienos.

„Roskomnadzor“ vadovas Andrejus Lipovas ne tik Rusijoje yra žinomas asmuo. Lipovo darbas yra skatinti Rusijos agresiją tam naudojant propagandą, tačiau kaip jis pats gyvena, buvo slepiama po devyniais užraktais. Iki šiol. Dirbdamas Rusijos propagandos mašinai, jis daro viską, kad rusai aklai remtų agresiją Ukrainoje ir kariautų.

Eksperto teigimu, branduolinio smūgio tikimybė šiandien yra lygi nuliui. Karo ekspertas Olegas Ždanovas įvertino Ukrainos oro gynybos sistemos galimybes numušti branduolinę raketą. Savo nuomonę šiuo klausimu jis išsakė „YouTube“: „Tikimybė bus labai maža, bet egzistuoja, kad mes galime numušti... Mes numušame raketas, kartais sėkmingai, kartais nesėkmingai... Hipotetiškai galime numušti bet kurią raketą.

Rusų armijai bus sunku išlaikyti puolimą Ukrainos pietuose, nesustiprinus karinio personalo pajėgumų ta kryptimi. Karo ekspertas Valerijus Ryabychas mano, kad rusų armija atsidūrė aklavietėje. Pirmiausia rusams neužtenka resursų kariuomenei perkelti į kitomis puolimo kryptimis ir, tuo pačiu, kad nesusilpninti puokimo tomis kryptis, iš kurios bus atitraukta dalis pajėgų, „Espresso“ cituoja Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.

Buvęs SBU pareigūnas įspėja, kad Rusija gali bandyti pradėti puolimą. Rusija vis dar turi resursų kariauti su Ukraina, pastebėta, kad rusai perkelia karinę techniką į Belgorodą. Todėl jie turi galimybę pulti, sako Ivanas Stupakas, buvęs SBU pareigūnas ir teisėsaugos reformų ekspertas. Apie tai papasakojau 24 kanalui. „Taip pat norėčiau pagalvoti: „Ačiū Dievui, viskas baigta.“ Deja, jie vis dar viską turi“, – sakė S. Stupakas.

Ukrainiečiai praneša, kad dalyje Chersono regiono vietovių situacija šiuo metu yra kritinė. Tuo metu rusų okupantai, patirdami didelių nuostolių, yra priversti traukti iš kai kurių teritorijų, bandydami neva sukurti įspūdi, kad šiuo metu yra vykdomas persigrupavimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis reikalauja Jungtinių Valstijų teisiškai paskelbti Rusiją teroristine valstybe. Tokį prašymą šalies vadovas išsakė savo naktinėje kalboje, referuodamas į ataką prieš nelaisvėje buvusius Azovo pulko karius Olenivkoje, kurios metu žuvo 50 karių, o 73 buvo sužeisti.

Rusijos aktorė, naudinga Kremliaus režimui. Irina Apeksimova išgarsėjo dar Sovietų Sąjungos laikais, tačiau yra žinoma iki šiol, viena to priežasčių – simpatijos Kremliui. I. Apeksimova yra Sovietų Sąjungos gyvavimo metais išgarsėjusi rusų aktorė, teatro ir kino režisierė, teatro veikėja, dainininkė, televizijos laidų vedėja. Apeksimova buvo klasikinės muzikos muzikantų Viktoro Nikolajevičiaus Apeksimovo ir Svetlanos Jakolevnos vaikas.

Visoje Rusijoje formuojami savanorių batalionai, kurie turėtų būti dislokuoti kare su Ukraina, nors Rusijoje tai vadinama specialiąja karine operacija, rašo CNN.  Nuo Murmansko iki Arkties, nuo Uralo iki Primorsko krašto Rusijos Tolimuosiuose Rytuose apeliuojama į rusų patriotizmą ir norą pasipildyti pinigines. Tinkama karinė patirtis nėra visuomet reikalaujama.

Laikinasis Azovo pulko vadas, majoras Mykyta Nadtočy viešame vaizdo įrašė pareiškė, kad ataka rusų okupuotoje Olenivkoje, kur buvo laikomi Ukrainos karo belaisviai, buvo „viešos egzekucijos aktas“. „Rusija tai padarė dėl nebaudžiamumo.

Europos Sąjungą pagaliau susitarė dėl dalinio naftos ir naftos produktų embargo iš Rusijos. Europoje jie ketina nedelsiant atsisakyti 75 proc. importo ir iki 2023 m. pradžios šį skaičių padidinti iki 90 proc. Tai ne pirmas kartas šiuolaikinėje istorijoje, kai įvedamas naftos embargas, tačiau jo taikymo patirtis išlieka, švelniai tariant, prieštaringa, rašo The Insider.

Liepos 22 d. Ukraina ir Rusija pasirašė sutartis su Turkija ir Jungtinėmis Tautomis, kuriomis siekiama atkurti grūdų eksportą iš Ukrainos uostų. Sutartis numato, kad Kijevas gali eksportuoti grūdus iš Odesos, Čornomorsko ir Južnės uostų prie Juodosios jūros. Tačiau Ukraina nepašalins savo uostus saugančių minų: vietoj to laivai keliaus saugiais atvirais keliais. Be to, Rusijos pusė dalyvaus tikrinant, ar laivuose, plaukiančiuose į Ukrainos uostus, nėra ginklų.

Ukrainos pareigūnai šeštadienį pasmerkė Rusijos ambasados Jungtinėje Karalystėje raginimą įvykdyti „žeminamą“ egzekuciją į nelaisvę paimtiems ukrainiečių pulko „Azov“ kariams. Ši ambasados žinutė buvo paskelbta Rusijai ir Ukrainai kaltinant viena kitą dėl smūgio prorusiškų separatistų kontroliuojamam kalėjimui Rytų Ukrainoje, kur buvo laikoma ukrainiečių karo belaisvių. Per smūgį žuvo apie 50 žmonių, tarp kurių, kaip pranešama, yra „Azov“ narių.

Libano prokuratūra šeštadienį nurodė sulaikyti viename šiauriniame uoste prisišvartavusį su Sirijos vėliava plaukiojantį laivą su ukrainietiškų grūdų krovinių, kuris, kaip teigia Ukrainos ambasada Beirute, yra „neteisėtas“. Prokuroras Ghassanas Oueidatas nurodė policija patikrinti laivę „Laodicea“, atplaukusį į Tripolį anksčiau šią savaitę, sakė vienas teismų pareigūnas. Gh. Oueidatas „paliepė sulaikyti laivą, kol tyrimas bus baigtas“, pridūrė šaltinis, pageidavęs likti anonimas.

Rusijos pietinės karinės apygardos vado pavaduotojas Viktoras Voronovas buvo sulaikytas Rostove prie Dono, jam pateikti kaltinimai dėl korupcijos, skelbiama „Radio Svoboda“. 61-erių generolas-leitenantas įtariamas pasisavinęs 2 mln. rublių (dabartiniu kursu – apie 31 tūkst. eurų, – red. past.) iš kariuomenės biudžeto ir panaudojęs juos savo gerbūvio gerinimui – namo apstatymui. Generolas buvo atsakingas būtent už materialinį ir techninį dalinių aprūpinimą.

Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorius, 99-erių metų Henry Kissingeris per savo politinę karjerą susidūrė ne su vienu Sovietų Sąjungos lyderiu. Interviu „Spiegel International“ žurnalistui Bernhardui Zandui jis teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra tiek kruopščiai viską apskaičiuojantis, tiek lengvai įžeidžiantis žmogus. H. Kissigeris taip pat mano, kad vienu svarbiausių geostrateginių klausimų taps tai, kaip ateityje atrodys Rusijos ir Europos santykiai.

Oficialioje Rusijos ambasados Didžiojoje Britanijoje paskyroje paviešintas įrašas, kuriame rašoma, kad bataliono „Azov“ kariai „nusipelnė mirties, bet labiau žeminančios – pakariant“. Žinutėje užsimenama apie vakarykštį įvykį okupuotoje Olivkoje, kur esančiame kalėjime rusų teigimu žuvo 57 ukrainiečių belaisviai. Rusija paskelbė, kad belaisvius pražudė pačios Ukrainos apšaudymas HIMARS raketomis.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ šeštadienį sustabdė gamtinių dujų tiekimą Latvijai, tvyrant didelei įtampai tarp Maskvos ir Vakarų šalių dėl karo Ukrainoje ir Rusijai paskelbtų griežtų Europos ir JAV sankcijų. „Šiandien „Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą Latvijai... dėl [pirkimo] sąlygų pažeidimų“, – sakoma bendrovės pranešime, paskelbtame per platformą „Telegram“. Latvija yra priėmusi sprendimą nuo sausio 1-osios visiškai atsisakyti rusiškų dujų importo.

Karas Ukrainoje nėra tik Vladimiro Putino karas, bet visų rusų – be tautos palaikymo tokio masto karinių veiksmų suorganizuoti neįmanoma, pareiškė vokiečių istorikas Martinas Schulze Wesselis. Jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainos pergalė ir savo teritorijų susigrąžinimas reikštų V. Putino pabaigą, o Rusijos transformacija ir visuomenės gijimas po ilgų dešimtmečių totalitarinės propagandos smegenų plovimo truks dešimtmečius.

JAV veikiantis Karo tyrimų institutas pažymėjo, kad Rusijos okupuotoje Olenivkoje įvykdytas sprogdinimas nepanašus į HIMARS raketos pataikymo pasekmes. Rusija tvirtina, kad į kalėjimo korpusą pataikė ukrainiečių paleistos raketos, tačiau ekspertų teigimu, pademonstruoti vaizdo įrašai rodo nebūdingus tam požymius.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija paviešino nuotraukas, kuriose matomas degantis kviečių laukas ir iš jo bėgantis fotoreporteris Jevgenijus Maloletka, kurį nufotografavo kolega Mstyslavas Černovas. „Šios nuotraukos ne tik primena sudegintą derlių, kuris galėtų maitinti pasaulį, bet ir nežmoniškas sąlygas, kuriomis, siekdami papasakoti tiesą apie Rusijos žiaurumus, dirba žurnalistai ir fotografai“, – rašė ministerija.

Dėl penktadienį įvykdyto išpuolio prieš Ukrainos rytuose esantį Olenivkos kalėjimą, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su teisėsaugos institucijų atstovais, rašo UNIAN. Anot jo, yra pakankamai įrodymų, kad tai yra suplanuotas Rusijos okupantų nusikaltimas.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas labai greitai „turės rinktis tarp ginklų ir sviesto žmonėms“. Apie tai jis penktadienį kalbėjo interviu DW. Pokalbio metu pirmiausia aptarta ES energetikos politika. Anot J. Borrellio, nuo karo pradžios ES valstybės rusiškų dujų importą sumažino apie 50 proc.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį pasikalbėjo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir sakė spaudęs jį priimti pasiūlymą paleisti Rusijos suimtus du amerikiečius. Šis jų pokalbis telefonu buvo pirmasis nuo Rusijos karinės invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje. „Mūsų pokalbis buvo atviras ir tiesus. Spaudžiau Kremlių priimti mūsų pateiktą svarų pasiūlymą“, – sakė A. Blinkenas.

Laikinai okupuoto Chersono išlaisvinimas iš rusų okupantų Kremliaus režimo lyderiui Vladimirui Putinui suduotų neįtikėtinai didelį smūgį, sako rusų aktyvistas ir apžvalgininkas Markas Feiginas. Tai sukeltų vidinę sumaištį Rusijos elite ir to V. Putinas labai bijo, interviu TSN pareiškė M. Feiginas, rašo UNIAN. „Nugalėtojui viskas atleidžiama. Pergalės visada turi daug tėvų, o pralaimėjimas visada tenka našlaičiui. Šiuo atveju pralaimėjimas būtų asmeniškai V. Putinui, o pergalė – visai Rusijai.

Išpuolis Olenivkos kalėjime nebuvo suderintas su Rusijos karine vadovybe ir buvo skirtas nuslėpti lėšų pasisavinimą, pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, rašo UNIAN. Penktadienį rusų kontroliuojamoje teritorijoje Olenivkoje, Ukrainos rytuose, buvo nužudytos kelios dešimtys Ukrainos karo belaisvių. Buvo smogta kalėjimui, o Rusija ir Ukraina dėl atakos apkaltino viena kitą.

Socialinio tinklo „Twitter“ kanalas „NEXTA“ paviešino šiurpą keliantį ruso poelgį. Vaizdo įraše matyti, kaip vyriškis savo draugui ant krūtinės prideda įkaitintą sulankstytą geležį, taip visiems laikams ant kūno palikdamas Z formos randą. „Už tėvynę, už tėvą, už mamą, už sovietus“, – skausmo perkreiptu veidu vaizdo įraše šaukė vyriškis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Odesoje aplankė sužeistus ukrainiečių karius. Anot jo, net ir sveikdami kariai nepraranda kovinės dvasios. V. Zelenskis penktadienį lankosi Odesoje. Vizito metu jis užsuko į ligoninę ir aplankė sužeistus Ukrainos karius. Apie tai Ukrainos prezidentas pats pranešė savo socialinių tinklų paskyrose. „Net ir gydomi mūsų gynėjai išlaiko kovinę dvasią. Žinokite, kad mes jus labai palaikome. Greitai pasveikite!“ – vienoje iš žinučių rašė jis.

Prancūzijos prabangios kosmetikos bendrovės „L’Occitane“ vadovas Reinoldas Geigeris pažėrė kritikos, anot jo, „beatodairiškam sankcijų taikymui“ ir bandymams priversti pasitraukti iš Rusijos rinkos, „kurioje taip ilgai ir sunkiai dirbome“. Jis paaiškino, kad bendrovė susidūrė su boikoto grasinimais po to, kai Jeilio universitetas sudarė bendrovių sąrašą, kurios pasitraukė iš Rusijos ir kurios tęsia veiklą.

2014 m. prasidėjus karui Rytų Ukrainoje Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų valstybės ėmė įvedinėti sankcijas su karu susijusioms įmonėms ir asmenims. Ekspertai pažymi, kad tai buvo griežčiausios taikytos priemonės nuo Šaltojo karo pabaigos, tačiau skylėtas sankcijų mechanizmas ir jo spragos visgi nesustabdė Vladimiro Putino karinių ambicijų. 2022 m. įvestos sankcijos daug stipriau smogė Rusijos potencialui.

Penktadienį paaiškėjus, kad rusų kontroliuojamoje teritorijoje Olenivkoje, Ukrainos rytuose, buvo nužudyta daugiau nei 53 Ukrainos karo belaisvių, internete paviešinti vaizdai po išpuolio. Rytų Ukrainos prorusiški separatistai penktadienį pareiškė, kad mažiausiai 53 ukrainiečių karo belaisvių, paimtų į nelaisvę per kovas dėl Mariupolio, žuvo per Ukrainos pajėgų apšaudymą ir dar daug buvo sužeista, bet Kyjivas šią informaciją paneigė.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad yra pasirengęs pokalbio su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu metu aptarti galimą apsikeitimą kaliniais, įskaitant amerikiečių krepšinio žvaigždę Brittney Griner. A. Blinkenas trečiadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos pateikė Rusijai „svarų pasiūlymą“ išlaisvinti du kalinamus amerikiečius: buvusį jūrų pėstininką Paulą Whelaną ir B. Griner.

„Azov“ savanorių vadas Andrijus Bileckis sureagavo į naujieną apie rusų sunaikintą kalėjimą okupuotoje Olinivkoje. Įvykio metu žuvo mažiausiai 47 „Azov“ belaisviai (Rusijos šaltinių duomenimis), o rusai dėl apšaudymo apkaltino Ukrainos pajėgas. A. Bileckis pareiškė, kad „Azov“ belaisviai buvo suvaryti į atskirą pastato korpusą ir tuomet šaltakraujiškai nužudyti.