„Informavau prezidentą apie situaciją mūšio lauke, Rusijos artimiausios ateities planus. Akivaizdu, kad Rusijos vadovybė ruošiasi keršyti, kaupia jėgas, bet akivaizdu ir tai, kad teroristinė valstybė turi pralaimėti“, – sakė jis.
Pasak V. Zelenskio, jiedu su Suomijos prezidentu aptarė, ko Ukrainai reikia, kad mūšio lauke būtų pasiektas agresoriaus pralaimėjimas.
„Taip pat aptarėme Suomijos dalyvavimą šalių koalicijoje dėl Ukrainos aprūpinimo moderniais vakarietiškais tankais. Dėkojame, kad palaikote ketinimą tai padaryti, toks indėlis į pergalę mums yra labai svarbus“, – sakė V. Zelenskis.
Rusijos karinis tikslas kelia grėsmę
Ukrainos informacinio pasipriešinimo grupės karybos-politikos apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka mano, kad Rusijos tikslas iki 2026 m. išplėsti savo kariuomenę iki 1,5 mln. nekelia Ukrainai grėsmės dabar, tačiau gali būti pavojingas ateities kartoms.
„Pažiūrėkime į šią situaciją taip – ar iš tikrųjų per trejus metus jie padidins kariuomenę 300 tūkst. karių? Karas Ukrainoje baigsis daug anksčiau, nei Rusija galės padidinti savo kariuomenę iki tokio skaičiaus. Todėl Ukrainai tai ne tokia didelė grėsmė šiandien. Ateityje, ateities kartoms – taip, tikrai. Ateityje Rusijos 1,5 mln. karių kariuomenė visada bus grėsmė“, – interviu kanalui TSN sakė O. Kovalenka.
Jo teigimu, įdomios yra Rusijos naujai sukurtos motorizuotos šaulių divizijos – kyla klausimas, ar Rusija turi galimybę aprūpinti naujus padalinius įranga.
„Dabar matome, kad jie net negali visiškai aprūpinti dalinių, kuriuos siunčia į frontą, jiems neužtenka, nespėja pakelti [technikos] iš sandėlių, remonto ir t.t. Trūksta būtent įrangos.
Todėl labai abejoju, ar apskritai pavyks pilnai suformuoti naujus dalinius, ypač dabar, kai visiems likusiems Rusijos kariuomenėje taip pat labai reikia atsargų“, – pridūrė jis.
