Karas Ukrainoje

Rusų kariai savo pozicijose sprogmenis slėpė po kilimu, o vietoje tualeto naudojo duobę. Tai įrodančiais kadrais pasidalijo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. „Nuotraukos iš apleistų rusų pozicijų. Be komentarų...“ – rašoma Generalinio štabo įraše „Facebook“. Publikuojamos keturios nuotraukos. Vienoje matyti laidinis telefonas su užrašu „Šoigu“, antroje nufotografuoti po kilimu paslėpti sprogmenys, trečioje – duobė vietoje tualeto, o ketvirtoje, panašu, guolis miegui.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas parodė, kokią techniką bėgdami iš Ukrainos rytuose esančio Charkivo paliko rusai. Anot ukrainiečių, rusai „metė viską“. Nuotraukomis Generalinis štabas pasidalijo savo „Facebook“ puslapyje. „Tai „planuojamas“ Rusijos okupantų pasitraukimas iš Charkovo srities“, – ironizuoja ukrainiečiai. Anot jų, besitraukdami rusai paliko daug technikos.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė, kad Briuselis karo draskomą Ukrainą rems „tiek ilgai, kiek reikės“, jau beveik septynis mėnesius tęsiantis Rusijos invazijai į kaimyninę šalį. „Niekada negalėsime prilygti ukrainiečių pasiaukojimui,.. bet galime jums pasakyti, kad jūsų draugai europiečiai bus šalia tiek ilgai, kiek reikės“, – žurnalistams sakė EK vadovė per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Didžiojo septyneto (G-7) ministrai ketvirtadienį pareiškė, kad sieks padidinti spaudimą Rusijai ir apriboti Maskvos galimybes finansuoti savo karą Ukrainoje. Prekybos ministrai po susitikimo Vokietijoje paskelbtame pareiškime nurodė, kad G-7 „toliau dės ir plėtos savo koordinuotas pastangas, kad neleistų Rusijai pelnytis iš savo neteisėtos agresijos“ ir apribotų Rusijos galimybes tęsti karą.

Ruošdamiesi kontrpuolimui ukrainiečiai atsižvelgė į daugybę dalykų, o ypatingą dėmesį skyrė rusų kariuomenės perdislokavimo stebėjimui ir jų silpnųjų vietų nustatymui. Dar pavasarį jiems buvo aišku, kad Charkivo srities rusai ilgai neišlaikys. Apie tai interviu „Kyiv Post“ pasakojo Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Vadimas Skibickis. Anot jo, Rusija dar rugpjūtį baimindamasi Ukrainos kontrpuolimo perkėlė didelę dalį savo karių ir išteklių į pietus.

Ketvirtadienį popiežius Pranciškus, pasibaigus religinių viršūnių susitikimui, kuriame lyderiai buvo raginami susilaikyti nuo karo kurstymo, perspėjo dėl konfliktų sukeliamo „domino efekto“ tarptautiniams santykiams. „Taika yra neatidėliotina, nes bet koks karinis konfliktas ar įtampos ir konfrontacijos protrūkis šiandien gali sukelti tik nepalankų „domino efektą“ ir kelti rimtą grėsmę tarptautinių santykių sistemai“, – sakė popiežius.

Lietuva nepripažins Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose rengiamų referendumų rezultatų, ketvirtadienį paskelbė Seimas. Be to, Šengeno valstybės raginamos neįsileisti rusų turistų. „Rusijos Federacijos planuojami surengti neteisėti referendumai laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose yra aiškus tarptautinės teisės, Jungtinių Tautų Chartijos ir Ukrainos Konstitucijos pažeidimas, ir (Seimas) pareiškia, kad niekada nepripažins jų rezultatų“, – teigiama priimtoje rezoliucijoje.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį paskelbtame interviu paragino Berlyną greitai apsispręsti dėl Ukrainos prašomų tankų tiekimo, didindama spaudimą kancleriui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui) patvirtinti papildomą paramą Kyjivui. „Kadangi Ukrainai atėjo daug lemiantis laikotarpis, nemanau, kad šį sprendimą galima ilgai atidėlioti“, – vokiečių dienraščiui FAZ sakė A. Baerbock.

Karinė pramonė padeda Rusijos ekonomikai išgengti daugumą niūriausių prognozių dėl invazijos į Ukrainą įvestų ir plečiamų tarptautinių sankcijų, rašo agentūra „Bloomberg“. Karinės įrangos gamybos įslaptinimas nepadėjo sėkmingai užmaskuoti poveikį visai pramonei ir ekonomikai. Pavyzdžiui, gamyba pagal statistinę eilutę „gatavi metalo gaminiai“, apimanti produkciją nuo stalo įrankių iki ginkluotės, liepą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo beveik 30 proc.

Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad JAV nusprendus tiekti Kyjivui tolimojo nuotolio raketas, bus peržengta „raudona linija“ ir šalis bus laikoma „konflikto dalimi“. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova paaiškino, kad šalis tokiu atveju „pasilieka teisę adekvačiai sureaguoti“. „Mes pasiliekame teisę saugoti mūsų teritoriją visomis mums prieinamomis priemonėmis“, – cituojama ji „RIA Novosti“. Jos teigimu, raketų ginkluotės perdavimas Kyjivui yra prilygin...

Ukrainos karo korespondentas Igoris Zacharenka nufilmavo ir paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, ką po savęs paliko iš Charkivo srityje esančio Iziumo miesto išvaryti rusų kariai. Iziumą rusų pajėgos buvo okupavusios nuo kovo mėnesio. „Gyveno sau maskvėnai svetimame name Iziumo mieste – kur valgė, ten ir š*ko... Ir vedė kalendorių... 2022-09-08 – paskutinė jų diena Iziume. Spruko taip, kad mūsiškiai nė negalėjo jų pavyti.

Rusijos ir Kinijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas drauge su kitų Azijos šalių lyderiais ketvirtadienį renkasi Uzbekistano mieste Samarkande į regiono viršūnių susitikimą, vadinamą iššūkiu Vakarų įtakai pasaulyje. Prie Xi Jinpingo ir V. Putino prisidės Indijos, Pakistano, Turkijos, Irano ir dar kelių valstybių lyderiai. Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) susitikimas Samarkande – senovinio Šilko kelio stotelėje – vyks dvi dienas.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas yra užtikrintas, kad Rusijos žlugimo procesas prasidėjo tą dieną, kai ji vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą ir nesugebėjo įgyvendinti savo planų. Anot jo, pirmosios 2–3 savaitės nuo vasario 24 d. Rusijos pradėtos plataus masto invazijos Rusijos okupantams buvo lemiamos, tačiau vėliau jų kariuomenė pradėjo žlugti.

Ukrainos pajėgos per pastarąją parą numušė keturis Rusijos lėktuvus, praneša laikraštis „Kyiv Independent“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo informacija.  Pranešime teigiama, kad trys Rusijos šturmo lėktuvai Su-25 ir vienas šturmo lėktuvas Su-24M buvo numušti skrendantys virš Ukrainos teritorijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankydamasis strateginę reikšmę turinčiame ir neseniai iš rusų pajėgų atkovotame Iziumo mieste pažadėjo pergalę. Vizitas buvo surengtas svarbiu pusę metų trunkančios Rusijos invazijos momentu, kontrpuolimą vykdančioms Ukrainos pajėgoms stumiant Rusijos pajėgas iš rytinių teritorijų ir metant rimtą iššūkį Kremliaus ambicijoms užimti visą Donbaso regioną. „Mūsų mėlynos ir geltonos [spalvų] vėliava jau iškelta deokupuotame Iziume.

Ukrainos naujienų agentūra UNIAN dalinasi vaizdo įrašu, kuriame, kaip teigia leidinys, užfiksuotos akimirkos po avarijos, į kurią šiąnakt papuolė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Vaizdo įrašą, kaip matyti, užfiksavo pro šalį važiavęs automobilis. Įvykio vietoje – gaisrinė, greitosios pagalbos bei policijos automobiliai. Taip pat matyti ir pati avarija – susidūrę trys automobiliai.

Rusijos Federacijos Finansų ministerija apskaičiavo tiesioginius šalies finansų sektoriaus nuostolius dėl Vakarų šalių įvestų sankcijų už invaziją į Ukrainą. „Bloomberg“ apie tai rašo remdamasi vidiniu Rusijos finansų ministerijos dokumentu, kuriuo disponuoja redaktoriai. Taigi Rusijos finansų sektorius patyrė šimtus milijardų dolerių „tiesioginių nuostolių“ dėl JAV ir sąjungininkų įvestų plačių sankcijų. Sąmata, apimanti reikšmingus smūgius akcijų rinkai, bankų kapitalui ir dar 300 mlrd.

Per atsakomąjį puolimą Charkivo srityje Rusijos kariai patiria žymiai didesnius nuostolius nei Ukrainos ginkluotosios pajėgos, nepaisant to, kad okupantai yra gynyboje, skelbia Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. „Galiu pasakyti: priešo nuostolių skaičiai, palyginti su mūsų nuostoliais – būtent šiam laikotarpiui (kontrpuolimui – red. past.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Kyjive pateko į automobilio avariją. Apie tai pranešė jo atstovas spaudai Serhijus Nikiforovas. Pirminiais duomenimis, avarija įvyko vidurnaktį. „Kyjive lengvasis automobilis susidūrė su Ukrainos prezidento ir palydos automobiliu. Šalies vadovą lydėję medikai lengvojo automobilio vairuotojui suteikė skubią pagalbą ir perdavė jį greitosios medicinos pagalbos automobiliui.

Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą (ES) procesas vyksta sklandžiai, sako Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Anot jos, didelį įspūdį daro Ukrainos greitis, ryžtas ir tikslingumas. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:44 | EK pirmininkė norėtų, kad Putinas stotų prieš Tarptautinį baudžiamąjį teismą EK vadovė Ursula von der Leyen pareiškė norinti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas stotų prieš Tarptautinį baudžiamąjį teismą dėl karo nusikaltimų Ukrainoje.

Karo ekspertas Aleksandras Kovalenko įvertino, ar Rusija, patirdama pralaimėjimus mūšio lauke, gali griebtis branduolinio ginklo, rašo UNIAN. Pasak A. Kovalenko, vargu ar Kremlius išdrįs paleisti pasenusias branduolines raketas, kadangi, jo manymu, Rusija jau dabar parodė visus ginklus, kuriuos gali pasitelkti kare.  „Ar žinote, kokie dokumentai buvo padėti Putinui ant stalo? Ten yra išsakoma daugybė įdomių pozicijų.

Nuo rugsėjo 6 d. Ukrainos kariuomenė kontrpuolimo metu Charkivo srityje iš Rusijos okupuotų žemių atkovojo 388 gyvenvietes, rašo „The Guardian“. Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar pridūrė, kad tai reiškia, jog buvo susigrąžinta apie 8,5 tūkst. kv. kilometrų teritorijos, kuriose gyveno apie 150 tūkst. žmonių. „Skačiai yra nuolat tikslinami, kadangi procesas yra dinamiškas.

Trečiadienį, apie 5 val. vietos laiku, Rusija paleido 8 raketas į Kryvyj Riho mieste esančią hidrotechninę konstrukciją, rašo „The Guardian“. Okupantų raketos pridarė didelės žalos, mat subombarduota konstrukcija lėmė tai, kad Inhuleco upėje pradėjo kilti vanduo, o tai kelią grėsmę visam Kryvyj Riho miestui.

Jungtinių Tautų sekretorius Antonio Guterresas trečiadienį pareiškė, kad susitarimas dėl karo užbaigimo Ukrainoje dar yra tolimas. „Mes esame toli nuo karo pabaigos. <...> Paliaubų net nematyti. Aš meluočiau, jei sakyčiau, kad tai įvyks“, – trečiadienį po pokalbio telefonu su V. Putinu sakė jis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tikina, kad nėra jokių ženklų, rodančių, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino požiūris dėl karinės invazijos Ukrainoje būtų pasikeitęs, rašo CNN. Trečiadienį konferencijos metu O. Scholzas teigė, kad vargu, ar V. Putinas suvokia, jog pradėtas karas Ukrainoje buvo didelė klaida.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tikina, kad nėra jokių ženklų, rodančių, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino požiūris dėl karinės invazijos Ukrainoje būtų pasikeitęs, rašo CNN. Trečiadienį konferencijos metu O. Scholzas teigė, kad vargu, ar V. Putinas suvokia, jog pradėtas karas Ukrainoje buvo didelė klaida.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį lankosi Ukrainos mieste Odesoje, kur pabrėžė, kad norint išvengti branduolinės katastrofos Europoje, būtina užtikrinti Zaporižios atominės elektrinės (AE) saugumą, o tam būtinas visiškas rusų okupacinių pajėgų išstūmimas, kurį turėtų padėti įgyvendinti tarptautinė bendruomenė bei koalicija. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, G. Landsbergis susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.

Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidai pranešė, kad Rusijos kariuomenė grįžo į Kreminą – miestą, kuris okupuotoje Luhansko srityje buvo „visiškai tuščias“, rašo „The Guardian“.  S. Haidai pridūrė, kad okupantai nukabino Ukrainos vėliavas, kurias mieste iškėlė vietos partizanai.  Priduriama, kad panaši situacija susiklostė ir Svatove – čia rusų kariai taip pat buvo atsitraukę, tačiau, praėjus kuriam laikui, vėl sugrįžo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, trečiadienį apsilankęs išlaisvintame Iziumo mieste, teigė, kad jis buvo šokiruotas dėl to, ką išvydo, skelbia CNN. „Ką mes pamatėme, šokiruoja, nors mes tai jau matėme Bučoje [mieste, esančio netoli Kyjivo], pirmoje deokupuotoje teritorijoje. Taip pat sunaikinti pastatai, nužudyti žmonės. Deja, šiandieną tai yra mūsų istorijos dalis. Ir tai yra šiuolaikinės Rusijos dalis, tai, ką jie padarė“, – kalbjėo V. Zelenskis.

Valgyti reikia visiems ir nesvarbu, ar po ranka turėsi reikiamų įrankių maistui pasigaminti, ar ne. Kartais tenka suktis taip, kaip išmanai. Taip iš padėties be išeities sukosi ir vienas Ukrainos karys. Socialiniuose tinkluose ėmė plisti dar liepos mėnesį nufilmuotas vaizdelis, kuriame matyti kaip vienas karys gamina bulvių košę. Fronte tikrai po ranka nerasi bulvių grūstuvės, bet granata tikrai bus. Tad būtent ją bulvių košės gaminimui karys ir panaudojo.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė vėliau trečiadienį vyksianti į Kyjivą, kad parodytų, jog Bendrija tvirtai remia su Rusijos agresija kovojančią Ukrainą.   Europos Parlamente skaitydama metinį pranešimą apie Sąjungos padėtį, Ukrainos vėliavos spalvų drabužius vilkėjusi U. von der Leyen, sakė, kad blokas padės Ukrainai labiau atverdamas savo bendrąją rinką ukrainietiškiems produktams.

Ukrainos vyriausybė patvirtino 2023 metų valstybės iždo projektą, kuriame beveik pusę išlaidų numatyta šalies gynybai ir saugumui. „2023-ųjų biudžetas – pergalės biudžetas. Jau dabar sąžiningai sakome visuomenei, kad tai bus nelengvi metai. Karas kainuoja brangiai, labai brangiai. Svarbiausias prioritetas – mūsų šalies gynyba ir saugumas. 1,136 trln. grivinų, arba beveik 50 proc. viso biudžeto, bus skirta būtent saugumo ir gynybos sektoriui.

Ukrainos prezidentas aplankė Iziumą, miestą šalies rytuose, kurį ukrainiečiai neseniai atsikovojo iš Rusijos pajėgų. Miesto centre buvo surengta iškilminga vėliavos kėlimo ceremonija. Volodymyras Zelenskis, nepaisant nuolatinės Rusijos keliamos grėsmės nuolat lankosi Ukrainos miestuose ir bendrauja su šalies gyventojais ar kariais. Iziumas buvo vienas pirmųjų miestų, patekusių į Rusijos pajėgų kontrolę, kuomet vasario mėnesio pabaigoje Kremlius pradėjo karo veiksmus Ukrainoje.

Bendra Lietuvos karinė parama prieš Rusiją kariaujančiai Ukrainai sudaro apie 200 mln. eurų, trečiadienį pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Lietuvos bendra karinės paramos apimtis siekia apie 200 mln. eurų“, – įraše „Feisbuke“ nurodė ministras.

Eidamas 68 metus mirė Kremliui ištikimo Rusijos leidinio „Komsomolskaja pravda“ vyriausiasis redaktorius Vladimiras Sungorkinas. Apie tai praneša Rusijos naujienų agentūra TASS, remdamasi informuotu šaltiniu. V. Sungorkinas – sovietų ir rusų žurnalistas, laikraščio „Komsomolskaja Pravda“, vadinamo „mėgstamiausiu Putino laikraščiu“, vyriausiasis redaktorius. 2003 m. gruodį V. Sungorkinas pateko į įtakingiausių Rusijos žiniasklaidos vadybininkų penketuką.

Danija, didindama paramą Ukrainos kariuomenei, kovojančiai su Rusijos invazija, savo teritorijoje rengs ukrainiečių karių mokymus, antradienį pranešė danų gynybos ministras. Ši programa atrodo panaši į Jungtinės Karalystės nuo liepos vykdomą programą, pagal kurią turi būti apmokyta iki 10 tūkst. Ukrainos kariuomenės naujokų be karo patirties. „Danijoje vyks mokymai.

Kariaudama Rytų Ukrainoje, Donbase, žuvo legendinė karė Olha Simonova, pravarde Simba, praneša Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka. „Gyvenimas įvyksta vieną žingsnį prieš mirtį“, – „Twitter“ įraše pranešdamas apie karės žūtį jos moto pacitavo A. Heraščenka. O. Simonova žymi tuo, kad 2014 metais, Rusijai pirmą kartą įsiveržus į Ukrainą, atsisakė Rusijos pilietybės ir įsitraukė į Ukrainos karių gretas.

Ukrainos atsargos pulkininkas, karo ekspertas Olehas Ždanovas įvertino peticiją, kurioje Rusijos Federacijos savivaldos deputatai reikalauja nuo valdžios patraukti Vladimirą Putiną. Eksperto teigimu, tam, kad pasikeistų karo eiga, ši peticija – jau pavėluotas žingsnis. Rugsėjo 7-ąją Smolnio („Smolninskoje“) savivaldos taryba Sankt Peterburge balsavo už kreipimąsi į Rusijos Dūmos deputatus dėl kaltinimų iškėlimo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pareiškė, kad jo šalis iki 2023 metų pabaigos galės atsisakyti gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Kancleris priminė, kad federalinė vyriausybė ėmėsi priemonių mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos – gamtinių dujų saugyklos šalyje jau užpildytos 85 proc., o suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalų statybos projektai sparčiai įgyvendinami.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) suteikė Ukrainai papildomą 1,4 mlrd. JAV dolerių vertės paramą. „Kalbėjausi telefonu su TVF valdančiąja direktore Kristina Georgieva. Padėkojau už papildomos 1,4 mlrd. dolerių paramos suteikimą. Aptarėme tolesnį bendradarbiavimą siekiant stiprinti Ukrainos finansinį stabilumą“, – per „Twitter“ socialinį tinklą paskelbė V. Zelenskis. Šias lėšas Kijevas turėtų gauti per artimiausias 10 dienų.

Rugsėjo 11 dieną Ukrainos kariai iškėlė šalies vėliavą nuo kovo okupuotame Charkivo srities Iziumo miesto centre. Miestą vadavę kariai pasakoja, kad rusų pajėgos nuo Ukrainos gynėjų spruko už savęs palikdami savo karinę įrangą. Kaip pasakoja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sičeslavo oro desanto pajėgų 25-osios atskiros oro desantininkų brigados desantininkai, rusai iš Iziumo į miškus bėgo apleisdami savo karinę techniką ir pribaigdami sužeistuosius.

JAV Karo studijų institutas (ISW) tvirtina, kad Rusijos vadovybė pirmą kartą pripažino savo ginkluotųjų pajėgų pralaimėjimą Charkivo srityje. Pareigūnai ir federalinė žiniasklaida aktyviai diskutuoja apie nesėkmės priežastis. Naujausioje savo ataskaitoje ISW analitikai pastebėjo, kad nei traukdamiesi iš Kyjivo srities, nei pabėgę iš Gyvačių salos rusai nepripažino pralaimėję, nuolat ieškodami pasiteisinimų savo kariškių veiksmams.

Rusijos teisininkas, žmogaus teisių aktyvistas Markas Feiginas mano, kad sėkmingos Ukrainos kontratakos prispaustos Rusijos pajėgos gali pakeisti taktiką ir inicijuoti pauzę kare, kad galėtų ramiai peržiemoti. „Na ir kas dar (koks dar koziris liko Rusijos Federacijai – red. past.) – ar smogs branduoliniais ginklais? Na, apie tai jau diskutavome. Ir jiems jau aiškiai paaiškinta, kas bus, jei bus panaudoti taktiniai branduoliniai ginklai.

Ukraina praneša, kad Rusijos karinės pajėgos iš pietinės šalies dalies pradėjo judėti link Krymo. Be to, pranešama, kad okupantai, norėdami išsivežti pavogtus ukrainiečių daiktus, įsilaužia į gyventojų garažus ir vėliau pasisavina transporto priemones.

Ukrainai ir toliau išlaisvinant savo teritoriją rytinėse dalyse, Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius tikina, kad šalies gynėjų vykdomas kontrpuolimas šiek tiek sulėtėjo, rašo CNN. „Kontrpuolimas tęsiasi, tačiau šiek tiek lečiau, kadangi didžioji dalis Ukrainos karinių pajėgų kovoja tam, kad perimtų Lymano miesto kontrolę ir tokiu būdu atvertų kelią į Luhansko regioną.  Mes intensyvinsime suduodamus smūgius ir išlaisvinsime naujas teritorijas kitu būdu“, – teigė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas aptars situaciją dėl Ukrainos ir Taivano ketvirtadienį vyksiančio Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikime, pranešė V. Putino padėjėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas, rašo CNN.

Pentagonas tvirtina, kad dalis Rusijos karinių pajėgų iš Charkivo pabėgo atgal į Rusijos teritoriją, rašo CNN. „Mes matėme, kad didžioji dalis Rusijos karinių pajėgų, ypač šiaurės rytuose, Charkivo regione, patraukė atgal į Rusiją po to, kai atsitraukė vykstant Ukrainos kontrpuolimui“, – kalbėjo Pentagono spaudos atstovas. Visgi priduriama, kad dar yra daugybė Rusijos kariuomenės dalinių Ukrainos teritorijoje.

Europos Sąjunga ketina skirti daugiau pinigų Ukrainos karinėms išlaidoms, antradienį sakė bloko diplomatijos vadovas. Bendrija Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, jau yra skyrusi 2,5 mlrd. eurų paramos. Josepas Borrellis nesakė, kiek bus skirta šį kartą, bet jo biuras užsiminė, kad naujas paketas bus panašus į ankstesnius penkis paketus po 500 mln. eurų. „Netrukus pateiksime konkrečių prašymų. Judėsime prie šeštos karinės pagalbos išmokėjimo dalies.

Vakarų pareigūnai tikina, kad Rusija greičiausiai tęs netikėtą atsitraukimą iš skirtingų Ukrainos teritorijų, rašo „SkyNews“. Ekspertai savo ruožtu spėja, kad Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino kariai nebandys atsiimti prieš tai okupuotų teritorijų Charkivo regione, kurias visai neseniai atsikovojo Ukrainos kariai.  Manoma, kad Rusijos okupantai, vietoje bandymo atsiimti prarastas teritorijas, sutelks karines pajėgas pietinėje Ukrainos dalyje.