Karas Ukrainoje

Sekmadienį ryte rusų kariai artilerija ir dronais kelis kartus puolė Nikpololio rajoną Dnipropetrovsko regione. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė karinės Dnipropetrovsko regiono administracijos vadovas Serhijus Lysakas. „Per priešų artilerijos apšaudymą Nikopolyje žuvo du žmonės – 58-erių vyras ir 62-ejų moteris. Mūsų užuojauta jų šeimoms. Penki vietos gyventojai buvo sužeisti. Trys iš jų – 67-erių, 72-ejų ir 57-erių moterys. Sužalojimus patyrė ir du 40-ies bei 32-ejų vyrai.

Per rusų praėjusią naktį įvykdytą drono ataką Ukrainos pietuose esančiame Mykolajivo mieste žuvo dvi moterys bei buvo sužeisti dar keturi suaugusieji ir du vaikai, sekmadienį ryte platformoje „Telegram“ pranešė karinis regiono gubernatorius Vitalijus Kimas. V. Kimas nurodė, kad buvo apgadinti privatūs namai, vienas daugiaaukštis pastatas, prekybos centras ir keli automobiliai. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad nukentėjo ir nenurodytas infrastruktūros objektas.

Sekmadienį Rusija į Ukrainos energetikos infrastruktūrą paleido didžiulę raketų salvę ir spiečių nepilotuojamųjų orlaivių, padarydama didelės žalos šiluminių jėgainių įrenginiams. Apie tai pranešė šilumos energijos gamybos operatorė „DTEK“. Pirminiais duomenimis, jėgainėse buvę žmonės per šią ataką nenukentėjo. „Pasibaigus antpuoliui, greitojo reagavimo komandos skubėjo likviduoti jo pasekmes ir pasirūpinti, kad būtų atnaujintas įrenginių darbas“, – pranešė bendrovė.

Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė (DORSZ) sekmadienį ryte pranešė, kad dėl masinės Rusijos Federacijos atakos kruizinėmis, balistinėmis raketomis ir bepiločiais orlaiviais prieš vakarų Ukrainoje esančius objektus į orą buvo pakelti Lenkijos ir sąjungininkų lėktuvai.

Pastarosiomis savaitėmis Šiaurės Korėja perdavė Rusijai beveik 50 savaeigių artilerijos sistemų „M1989 Koksan“ ir 20 modernizuotų 240 mm raketų paleidimo sistemų – kai kurios iš jų vėliau buvo dislokuotos Kursko srityje.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. lapkričio 17 d. rusų ginkluotosios pajėgos Ukrainoje jau prarado bemaž 720 880 karių, iš kurių 1 640 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Rusija surengė vieną didžiausių oro atakų prieš Ukrainą, kurios taikiniu tapo šalies energetikos infrastruktūra, sekmadienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. „Rusija surengė vieną didžiausių oro atakų: dronai ir raketos nukreiptos prieš taikius miestus, miegančius civilius gyventojus, svarbią infrastruktūrą“, – sakė A. Sybiha po bombardavimo.

Lenkija pranešė, kad sekmadienį, reaguodama į masinę Rusijos raketų ir dronų ataką Ukrainoje, pakėlė naikintuvus ir sutelkė visas turimas pajėgas. „Dėl masinio Rusijos, kuri naudodama sparnuotąsias raketas, balistines raketas ir dronus vykdo smūgius objektams, be kita ko, esantiems Vakarų Ukrainoje, prasidėjo Lenkijos ir sąjungininkų lėktuvų operacijos“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė Lenkijos operacinė vadovybė.

Dnipropetrovsko srities Nikopolio rajone per naujausią Rusijos apšaudymą lapkričio 16 d. buvo sužalota moteris, o keli namų ūkiai, transporto įmonė, elektros linijos ir dujotiekis buvo apgadinti. Taip teigia regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, praneša „Ukrinform“. „Smūgiai iš Grad MLR sistemų ir artilerijos. Bepiločių orlaivių atakos. Per dieną Nikopolio rajonas pateko į priešo ataką beveik keliolika kartų.

Didžiojo septyneto šalių grupė (G7) šeštadienį užtikrino teiksiančios Ukrainai „nesvyruojančią paramą“ prieš visapusišką Rusijos invaziją, kuri artėja prie 1000-osios dienos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Japonijos užsienio reikalų ministras Takeshi Iwaya aptarė sankcijų Rusijai stiprinimą ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimo su Rusija keliamas grėsmes. Tai Ukrainos valstybės vadovas pareiškė savo vaizdo kreipimęsi, kurio tekstas buvo paskelbtas prezidento svetainėje, praneša „Ukrinform“. „Ką tik susitikau su Japonijos užsienio reikalų ministru: jis lankosi Ukrainoje.

Irano atstovai dalyvavo Rusijai paleidžiant pirmuosius savižudžių dronus „Shahed“ į Ukrainos miestus, nes iš pradžių beveik niekas iš rusų nemokėjo valdyti šių ginklų. Tai interviu Ukrainos radijui sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Ukrainos žvalgybos duomenimis, Irano atstovai dalyvavo rengiant pirmąsias žudymo atakas „Shahed“ dronais prieš Ukrainos miestus, nes iš pradžių beveik niekas iš rusų nemokėjo valdyti šių ginklų“, – sakė jis.

Rusija yra vienintelė atsakinga už trukdymą pasiekti teisingą susitarimą karui Ukrainoje užbaigti, šeštadienį pareiškė Didysis septynetas (G7), pažymėdamas 1000 dienų nuo Rusijos agresijos pradžios. „Rusija tebėra vienintelė kliūtis teisingai ir ilgalaikei taikai“, – sakoma septynių pramoninių valstybių grupės, kuriai rotacijos tvarka pirmininkauja Italija, pareiškime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paskelbtame interviu nurodė, kad norėtų kitais metais užbaigti karą su Rusija, ir pridūrė, jog sieks tai padaryti diplomatinėmis priemonėmis.  Šie komentarai nuskambėjo kitą dieną po to, kai V. Zelenskis prasitarė besitikintis, jog Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą baigsis daug greičiau, kai JAV prezidento pareigas sausio mėnesį pradės eiti Donaldas Trumpas.

Taikos derybos tarp Ukrainos ir Rusijos įmanomos tik tokiomis sąlygomis, kai Ukraina yra stipri ir stovi prieš Rusiją ne viena, todėl tarptautinė parama, įskaitant ir iš JAV, yra labai svarbi. Prezidentas Volodymyras Zelenskis tai sakė interviu Ukrainos radijui. „Ukrainos ir Rusijos derybos įmanomos su sąlyga, kad Ukraina ne viena stovi prieš Rusijos Federaciją, su sąlyga, kad Ukraina yra stipri.

Ukraina gauna mažiau nei pusę iš 175 mlrd. JAV dolerių saugumo pagalbos, kurią JAV pažadėjo skirti kovai su Rusijos agresija. Prezidentas Volodymyras Zelenskis tai sakė interviu Ukrainos radijui. „Kalbant apie pagalbą, žinoma, esame dėkingi už abiejų partijų paramą. Apskritai demokratai ir respublikonai balsavo už 175 ar 177 mlrd. dolerių tam tikros pagalbos Ukrainai. Žiūrėkite, šie pinigai dar turi atkeliauti.

Vladimirui Putinui derybos naudingos tik dėl tam tikrų Ukrainos kapituliacijos sąlygų, tačiau niekas to neleis. Taip interviu Ukrainos radijui sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Jam naudinga sėstis (prie derybų stalo - red.), bet nenaudinga derėtis. Jam naudinga susitarti dėl tam tikrų kapituliacijos sąlygų iš mūsų pusės, bet niekas jam neleis to padaryti“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos gynybos ministerija praneša, kad nuo 2024 metų pradžios Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 3179 Rusijos tankus. Tačiau įsimintiniausia diena Ukrainoje šia tema laikoma gegužės 12-oji, per kurią ukrainiečiai sugebėjo pamušti net 31 rusų tanką, rašoma „Unian“. Šiemet rusai Gegužės 12-ąją laiko savotiška „tankistų diena“, nes Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, per vieną dieną Ukrainos daliniai sugebėjo pataikyti į 31 okup...

Kyjive naktį į šeštadienį per priešo dronų ataką buvo apgadintas gyvenamasis namas. Kyjivo miesto karinė administracija per „Telegram“ išplatino atitinkamą pranešimą. „Dėl Rusijos pajėgų drono smūgio sostinės Obolonskio rajone padaryta žala gyvenamajai infrastruktūrai. Krintančios nuolaužos apgadino daugiaaukščio gyvenamojo namo balkonus ir langus. Pranešimų apie galimą gaisrą negauta. Šiuo metu informacijos apie nukentėjusiuosius nėra“, – rašė miesto administracijos vadovas Serhijus Popko.

Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Donaldui Trumpui pradėjus eiti JAV prezidento pareigas, plataus masto Rusijos invazijos į šalį pabaiga bus daug greitesnė nei tikėtasi.  „Neabejotina, kad karas baigsis greičiau, kai Baltiesiems rūmams vadovaus (D. Trumpo) komanda.

Kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno administracija ketina panaudoti visas anksčiau Ukrainai skirtas lėšas, kol Donaldas Trumpas pradės eiti pareigas. Pasak „Ukrinform“, tai pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas „Prezidentas J. Bidenas yra pasiryžęs iki sausio 20 d. išleisti visus turimus dolerius“, – sakė A. Blinkenas, paklaustas apie Baltųjų rūmų jau turimų lėšų Ukrainai padėti panaudojimą.

Europos Sąjunga (ES) turėtų padvigubinti savo pagalbą Ukrainai, ypač karinę, nepriklausomai nuo to, kokių iniciatyvų imsis išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo būsima administracija. Tai penktadienį Briuselyje pareiškė aukštas ES pareigūnas, atsakydamas į klausimą, ką bendrija darys, jei naujoji JAV administracija sumažins arba visiškai nutrauks pagalbą Ukrainai.

Ukraina penktadienį pasmerkė Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo skambutį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kaip „bandymą pataikauti“. „Pokalbiai tik suteikia V. Putinui vilties sumažinti savo tarptautinę izoliaciją“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija. „Reikia konkrečių, stiprių veiksmų, kurie privers jį siekti taikos, o ne įtikinėjimų ir bandymų pataikauti, kuriuos jis laiko silpnumo ženklu ir išnaudoja“, – pridūrė ministerija.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas penktadienį pareiškė esąs patenkintas, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pasakė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, jog negalima priimti jokių sprendimų dėl Ukrainos nedalyvaujant Kyjivui. „O. Scholzas (...) papasakojo man apie savo pokalbį su V. Putinu“, – tinkle „X“ parašė D. Tuskas, omenyje turėdamas anksčiau penktadienį įvykusį V. Putino ir O. Scholzo pokalbį telefonu.

Su išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija karas Ukrainoje baigsis greičiau, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Be abejo, vykdant šios komandos, kuri dabar vadovaus Baltiesiems rūmams, politiką, karas baigsis greičiau. Toks yra jų požiūris, jų pažadas visuomenei, ir tai jiems taip pat labai svarbu“, – komentare „Suspilne“ sakė jis.

Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose priartino derybų dėl Rusijos karo Ukrainoje pradžią, todėl Kyjivas stengiasi užimti kuo stipresnes pozicijas, užsitikrindamas daugiau ginklų ir pasipriešindamas mūšio lauke. Kaip agentūrai „Reuters“ teigė aukštas Ukrainos pareigūnas, ateinantys keturi ar penki mėnesiai bus lemiami, ir tai rodo, kad D. Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus sutelkia Kyjivo dėmesį į galimą karo pabaigą.

Donecko srities Pokrovsko mieste okupantų dronas atakavo šeimos automobilį, žuvo sūnus. Rusai medžioja žmones, taikius gyventojus. Tai penktadienį feisbuke pranešė Pokrovsko miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Dobriakas, rašo „Ukrinform“. Pasak S. Dobriako, saugumo situacija mieste kasdien blogėja, dabar priešas medžioja taikius gyventojus. „Šiomis dienomis dronas atakavo šeimą. Sūnus žuvo. Žmonės buvo savo automobilyje, kuriam smogė  dronas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį per pokalbį telefonu su prezidentu Vladimiru Putinu „pasmerkė Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą“ ir paragino V. Putiną „jį nutraukti ir išvesti kariuomenę“, pranešė O. Scholzo atstovas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pirmą kartą per beveik dvejus metus surengė pokalbį telefonu, naujienų agentūrai AFP pranešė Vokietijos vyriausybės šaltinis. Šaltinis teigė, kad O. Scholzas su Rusijos vadovu kalbėjosi valandą. Tai pirmas jų pokalbis nuo 2022-ųjų gruodžio, kai Vokietijos kancleris paragino Rusijos prezidentą išvesti savo karius iš Ukrainos ir siekti diplomatinio karo sprendimo.

Ukrainai prireiks iki penkerių metų, kad būtų neutralizuota 400 minų Juodojoje jūroje, ir kitų Juodosios jūros šalių pagalbos. Kaip praneša „Ukrinform“, tai per spaudos konferenciją „Media Center Ukraine“ pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai, 3-iojo rango kapitonas Dmytro Pletenčukas. Jis papasakojo apie išminavimo jūroje ir sausumoje skirtumus bei supažindino su minų neutralizavimo jūroje sunkumais.

Penktadienį Ukraina pranešė sulaikiusi kariuomenės karininką, kaltinamą perdavusį Rusijai informaciją apie slaptas karines operacijas. Saugumo tarnyba SBU pranešė, kad kaltinamasis, pulkininkas leitenantas, buvo Rusijos užverbuotas dar prieš invaziją 2022 m. ir anksčiau šiais metais „suaktyvintas“, kad „perduotų gynybos pajėgų kovinių operacijų priešo užnugaryje planus“. Pareigūnui, Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų padalinio vadui, dėl kaltinimų „valstybės išdavyste“ gresia kalėjimas iki g...

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali būti naudingesnis Ukrainai nei Kamala Harris, buvusi jo varžovė rinkimuose. Apie tai „Politico“ anonimiškai kalbėjo vienas respublikonų užsienio politikos ekspertas. Trumpas gali būti naudingesnis Ukrainai Jis užsiminė, kad Ukrainos vadovai atsargiai vertina savo perspektyvas pasiekti geresnį susitarimą kare, nei būtų galėję pasiekti, jei rinkimus būtų laimėjusi K. Harris.

Naktį į penktadienį savižudžiai dronai atakavo Krasnodaro teritoriją, taikydamiesi į karinį aerodromą. Apie tai pranešė „Telegramo“ kanalas ASTRA. Pažymima, kad dronai tikriausiai bandė pataikyti į Krymsko karinį aerodromą, nes vietos gyventojai pranešė apie keletą sprogimų toje vietovėje. Krasnodaro krašto Krymsko rajono vadovas Sergejus Lesas iš pradžių paskelbė, kad naktį buvo numušti 46 dronai ir kad civilių aukų nėra, o paskui ištrynė pranešimą be jokių paaiškinimų, rašė ASTRA.

Ukrainos prezidentūros atstovas Mychaila Podoliakas pareiškė, kad šalies valdžia galėtų priimti sprendimą sukurti branduolinę bombą, jeigu tai kažkaip iš esmės paveiktų situaciją fronte, bet šiuo metu tai nėra išeitis. Anksčiau leidinys „The Times“, remiantis neįvardintais šaltiniais Ukrainoje, rašė, jog Kyjivas galėtų greitai, per kelis mėnesius, sukurti primityvų branduolinį užtaisą, jeigu JAV nutrauktų savo karinę pagalbą.

Ukrainos pasienio sargų oro žvalgybos daliniai sėkmingai atakavo amunicijos sandėlį ir du rusų okupantų sutelkimo punktus Charkivo regione. Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnyba filmuotą šios operacijos medžiagą paskelbė savo internetinėje svetainėje.

Rusijos aneksuotame Kryme „savaime“ sugriuvo tiltas, apgadindamas po juo esančius geležinkelio bėgius ir sužeisdamas du žmones, rašo „Newsweek“. Skelbiama, kad tiltas kelyje Džankojus–Maslovė sugriuvo lapkričio 13 d., o priežastis dar neaiški. Sugriuvo tiltas Tai turėtų sutrikdyti Rusijos atsargų gabenimą į karo lauką. Džankojaus rajonas šiaurinėje Krymo dalyje yra labai svarbus karinės logistikos centras.

Ketvirtadienį kreipdamasis į savo šalininkus Floridoje išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos karas turi baigtis, rašo BBC. Jis teigė, kad karas „turi liautis“ ir kad tai bus prioritetas, kai jis sausį perims valdžią. Išrinktasis prezidentas ne kartą yra sakęs, kad pradėjęs eiti pareigas tuoj pat užbaigs karą, tačiau nedetalizavo savo plano, kaip tai padaryti.

Penktadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas per pokalbį telefonu su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu „pasmerkė Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą“ ir paragino „jį nutraukti ir išvesti kariuomenę“. Šį vokiečių lyderio žingsnį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vertina kritiškai ir teigia, kad tai Pandoros skrynia.

Rusija Ukrainos pietiniame Odesos uostamiestyje surengė masinį išpuolį, per kurį žuvo vienas žmogus ir dar 10 buvo sužeisti, ankstyvą penktadienį pranešė valdžios institucijos. Odesos meras Henadijus Truchanovas pareiškė, kad rusai išpuolį surengė vėlų ketvirtadienio vakarą. Jis pridūrė, kad per ataką nukentėjo gyvenamieji namai, šildymo sistema, bažnyčios ir švietimo įstaigos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketina kitą savaitę pristatyti 10 punktų planą, apimantį tokias sritis, kaip energijos tiekimas ir ginklų gamyba ir skirtą užtikrinti karo apimtos šalies vidaus saugumą. Ketvirtadienį paskelbtame vakariniame kreipimesi į tautą V. Zelenskis daugiau informacijos neatskleidė. Tačiau jis minėjo padėtį fronte ir pagyrė, jo paties žodžiais tariant, efektyvius Ukrainos gynėjų veiksmus Kupiansko srityje.

Dabartinėmis sąlygomis Ukraina neturi galimybių pasigaminti branduolinių ginklų. Tai komentare „hromadske“ pareiškė šalies branduolinės energetikos ekspertė Olha Kosharna. Ji pabrėžė, kad tik branduolinį ginklą turinčios valstybės turi branduolinio kuro perdirbimo technologiją. Be to, tai sudėtinga technologija, o pati gamyba yra labai tarši. Be to, visus jautrius branduolinio kuro ciklus kontroliuoja TATENA.

Siųsdama karius į Rusijos karą prieš Ukrainą, Šiaurės Korėja priartina pasaulį prie galimo pasaulinio konflikto. Tokią nuomonę „The Telegraph“ išdėstė Ramiojo vandenyno regiono užsienio ir saugumo politikos programos vyresnysis direktorius Johnas Hemmingsas. Ekspertas pabrėžė, kad Šiaurės Korėja tiekia Rusijai didelį kiekį karinės pagalbos, įskaitant 8 mln. šovinių ir keletą balistinių raketų.

Rusų „z tinklaraštininko“ Maksimo Kalašnikovo „Telegram“ kanale publikuota vieno rusų šturmo grupės kario dienoraščio ištrauka iš kasdienybės fronte, dalyvaujant Vovčansko puolime. Savo pasakojime jis skundžiasi tuo, kad vadovybė nesiima jokių veiksmų išgelbėti sužeistuosius ar pasiimti žuvusiuosius ir išsakė abejones dėl noro grįžti atgal į frontą. Rusų šturmo grupės kario pasakojimas. Vovčanskas Penkiasdešimt metrų. Gal ir mažiau.

Donecko srities gyvenvietėse, kuriose vyksta priverstinė vaikų evakuacija kartu su jų tėvais ar kitais teisėtais atstovais, dar yra 112 šeimų, auginančių 153 vaikus. Tai per spaudos konferenciją pranešė Donecko srities karinės administracijos vaikų reikalų tarnybos vadovė Julija Ryžakova, kuria remiasi „Ukrinform“. „153 vaikai iš 112 šeimų liko 10-yje gyvenviečių, iš kurių privaloma evakuotis“, – sakė pareigūnė.

Rusija yra atvira deryboms dėl karo Ukrainoje užbaigimo, jei jas inicijuos išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, tačiau bet kokios derybos turi būti paremtos Rusijos padarytos pažangos realijomis, ketvirtadienį žurnalistams pareiškė Maskvos ambasadorius Jungtinėse Tautose Ženevoje Genadijus Gatilovas, informuoja agentūra „Reuters“. D. Trumpas ne kartą kritikavo Vakarų paramos Kyjivui mastą ir pažadėjo greitai nutraukti karą, nepaaiškindamas, kaip.

Rusų kariai pradėjo tyrimą dėl Donecko srityje esančiame Ternų kaime sušaudytos civilės moters. Skelbiama, kad lapkričio 10-ąją buvo užfiksuota, kaip rusų kariai pastebėjo gatve einančią moterį ir ją sušaudė. Donecko srities prokuratūra skelbia, kad moteris ėjo gatve, palei sugriautus namus, kuomet ją pastebėjo okupacinės kariuomenės kariai. Jie atidengė į ją ugnį ir mirtinai sužeidė.

Rusų okupantai siekia į Sevastopolio karinio jūrų laivyno bazę laikinai okupuotame Kryme grąžinti savo karo laivus, platformoje „Telegram“ pranešė partizaninis judėjimas „ATEŠ“. „Judėjimo „ATEŠ“ žvalgai nenuilsdami žvalgo Sevastopolį ir pastebėjo, kad šiuo metu statomos naujos gynybinės struktūros, skirtos apsaugoti įlankas ir Rusijos karinio jūrų laivyno Juodosios jūros flotilės laivus nuo jūrinių dronų savižudžių.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį po susitikimo su NATO vadovu Marku Rutte pareiškė, kad Varšuva šiuo metu nemato galimybės perduoti Ukrainai sovietų gamybos naikintuvus MiG-29, kol šalies oro erdvės nesaugo NATO. „Jei norime perduoti MiG-29 Kyjivui, turime vieną esminę sąlygą – mūsų dangus turi būti apsaugotas“, – pareiškė Lenkijos prezidentas.  A. Duda pridūrė, kad NATO turėtų perkelti naikintuvus iš kitų šalių į Lenkijos ir NATO rytinio flango šalių oro erdvę.

Rusijos pajėgoms pavyko prasiveržti į Charkivo srities Kupjansko miestą, kurį kontroliuoja Ukrainos kariuomenė. „Deep State“ duomenimis, lapkričio 13 d. dvi rusų karinės technikos kolonos sugebėjo prasiveržti į miestą ir išlaipinti ten desantą, kuris išsislapstė miesto namuose. Stebėtojų teigimu, dalį desantininkų ir karinės technikos ukrainiečiams pavyko sunaikinti netrukus po jų pasirodymo.