Karas Ukrainoje

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) sekmadienį pranešė, kad rusų okupuotos Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje sprogo dronas. TATENA ekspertai „gavo informacijos, kad šiandien elektrinės teritorijoje sprogo dronas. Toks sprogimas atitinka TATENA stebėjimų duomenis“, sakoma socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pranešime.

Vladimiras Putinas gali greitai pradėti invaziją į Baltijos šalis ir sukelti naują karą Europoje, perspėjo Baltijos šalių ambasadoriai. Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausi diplomatai Jungtinėje Karalystėje baiminasi, kad į Josifą Staliną panašus diktatorius gali „greitai pasukti“ iš Ukrainos ir įsiveržti į šias tris valstybes.

Padėtis aplink Ukrainos rytuose esantį Časiv Jarą yra sunki ir įtempta, nors rusai šiuo metu atsitraukia, sekmadienį pranešė kariuomenė. Rusų pajėgos pastarosiomis dienomis nuolat apšaudo šį fronto rajoną, siekdamos užimti pagrindines miesto aukštumas. Časiv Jaras yra už mažiau nei 30 km į pietryčius nuo Kramatorsko – Ukrainos kariuomenei svarbaus geležinkelių ir logistikos mazgo.

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylas Budanovas puoselėja viltį, kad Vokietija galiausiai apsigalvos ir aprūpins Kyjivą ilgojo nuotolio sparnuotosiomis raketomis „Taurus“. Ukraina jau seniai prašo šių raketų, kad sustiprintų gynybą nuo Rusijos invazijos. „Taurus“ neabejotinai palengvintų mūsų gyvenimą“, – sekmadienį paskelbtame interviu Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ARD sakė karinės žvalgybos tarnybos HUR vadovas.

Rusų kariams raketomis „Grad“ apšaudžius Huliaipolės miestą Ukrainos pietrytinėje Zaporižios srityje, žuvo trys civiliai, o dar vienas buvo sužeistas, sekmadienį pranešė srities gubernatorius Ivanas Fiodorovas. Jo pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad du vyrai ir moteris žuvo raketoms pataikius į vieną namą šiame pafrontės mieste ir kad kitas sužeistas vyras buvo hospitalizuotas.

Ukrainos oro pajėgos sekmadienį paskelbė praėjusią naktį sunaikinusios 17 rusų dronų. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai sekmadienio naktį paleido į Ukrainą raketą Ch-31 iš okupuotos Luhansko srities dalies, balistinę raketą „Iskander-M“ iš okupuoto Krymo ir 17 atakos dronų „Shahed“, taip pat iš Krymo. Visi dronai buvo sunaikinti virš Charkivo, Dnipropetrovsko ir Poltavos sričių.

Rusija sistemingai vykdo neteisėtų cheminių atakų prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas kampaniją. Tai rašoma „The Telegraph“ atliktame tyrime. Leidinio žurnalistai kalbėjosi su keliais ukrainiečių kariais, dislokuotais pozicijose palei visą fronto liniją. Jie papasakojo, kad jų pozicijas beveik kasdien atakuodavo nedideli bepiločiai orlaiviai, kurie išmesdavo ašarinių dujų, taip pat kitų cheminių medžiagų.

Rusofašistai Ukrainoje per mažiau nei parą surengė dvi kruvinas atakas. Kad būtų kuo daugiau aukų – du kartus į tą pačią vietą 40-ies minučių skirtumu smogė Zaporižioje, o Charkivą atakavo ir dronais, ir raketomis. Šiuose miestuose okupantai pražudė mažiausiai 11 žmonių, daugybę sužalojo. O štai rusai dabar savo kailiu pajuto, ką išgyveno ukrainiečiai, kai okupantai susprogdino Kachovkos hidroelektrinės užtvanką ir sukėlė milžinišką potvynį.

Ukraina kiekvieną dieną dirba su partneriais, kad sustiprintų savo dangaus apsaugą, sakė šalies ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis. Pasak „Ukrinform“, jis taip teigė savo pranešime „Telegram“. Pasak D. Šmyhalio, Rusija ir toliau naktimis terorizuoja Ukrainos miestus, „leisdama bepiločius lėktuvus, sparnuotąsias raketas ir balistines raketas. Labiausiai nukentėjo Charkivo ir Zaporižios regionai. Yra žuvusiųjų ir sužeistųjų.

Per Rusijos raketų atakas Ukrainoje naktį ir šeštadienį žuvo aštuoni žmonės ir dar 12 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai. Pasak Charkivo srities gubernatoriaus Oleho Synjehubovo, per naktines rusų raketų atakas antrajame pagal dydį Ukrainos Charkivo mieste žuvo šeši žmonės ir 11 buvo sužeisti. Per išpuolį buvo apgadinti gyvenamieji namai, degalinė, vaikų darželis, kavinė, parduotuvė ir automobiliai.

Ukrainos energetikos ministras Germanas Galuščenka sako, kad situacija energetikos sektoriuje yra sudėtinga po Rusijos smūgių šalies energetikos objektams, todėl Ukrainai reikia daugiau oro gynybos pajėgumų, kad apsaugotų savo energetinius išteklius nuo Rusijos raketų atakų ir išvengtų elektros energijos tiekimo nutraukimo vasarą.

Po dar šešių žmonių žūties per rusų ataką Charkive Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė būtinybę stiprinti Charkivo srities oro gynybą. „Rusijos teroras prieš Charkivą nesiliauja. Reguliarios atakos prieš miestą ir sritį. Apgadinti gyvenamieji pastatai ir civilinė infrastruktūra“, – rašė jis šeštadienį feisbuke. „Deja, žuvo šeši žmonės. Nuoširdi užuojauta artimiesiems. Daugiau kaip dešimt žmonių buvo sužeisti“, – toliau rašė prezidentas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis sako, kad ukrainiečių gynėjai ir toliau kontroliuoja Časiv Jarą. Visi rusų mėginimai užimti miestą buvo nesėkmingi, sakoma feisbuke praskelbtame pranešime. Situacija šioje karo veiksmų teritorijoje, anot O. Syrskio, išlieka sudėtinga. Priešas mėgina pasiekti Donecko srities administracinę sieną išnaudodamas turimą lėktuvų, raketų ir artilerijos amunicijos pranašumą.

Ukrainos gynybinės pajėgos naktį į šeštadienį numušė tris rusų paleistas sparnuotąsias raketas ir 28 kovinius dronus. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos. Rusų užpuolikai naktį į Ukrainą paleido iš viso 32 dronus „Shahed-136/131“, tris raketas „S-300“, dvi sparnuotąsias raketas „Kh-101/Kh-555“ ir vieną sparnuotąją raketą „Kalibr“.  Numušti pavyko sparnuotąsias raketas bei 28 bepiločius.

Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų balandžio 6 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 446 690 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 790 priešo kareivių. Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Per Rusijos pajėgų ataką antrajame pagal dydį Ukrainos Charkivo mieste naktį į šeštadienį žuvo šeši žmonės ir dar 10 buvo sužeisti. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas. Pasak mero, buvo apgadinti mažiausiai devyni daugiabučiai, trys bendrabučiai, keli administraciniai pastatai, parduotuvė, degalinė, autoservisas, taip pat automobiliai. „Šis išpuolis prieš taikius Charkivo gyventojus dar kartą įrodo, kad Rusija yra teroristinė valstybė“, – pabrėžė A. Terechovas.

Penktadienį Ukraina perspėjo, kad vienas svarbus priekinėse linijose esantis miestas yra „nuolat apšaudomas“ besiveržiančios Rusijos kariuomenės. Savo ruožtu Maskva pranešė užėmusi dar vieną mažą kaimą. Panašu, kad kitas Rusijos pajėgų taikinys yra Ukrainos Časiv Jaro miestas rytinėje Donecko srityje. „Mieste tapo dar pavojingiau“, – penktadienį interviu naujienų agentūrai AFP netoliese esančiame Kramatorsko mieste sakė Časiv Jaro karinės administracijos vadovas Serhijus Čausas.

Kyjivas tikisi, kad JAV Kongresas priims sprendimą dėl pagalbos Ukrainai skyrimo, rašo UNIAN. Ukrainos prezidento kanceliarija mano, kad artėja lemiamas momentas. Apie tai Ukrainos prezidentūros vadovas Andrijus Jermakas kalbėjo „Politco“. „Netikiu, kad kas nors, kas atstovauja Ronaldo Reigano partijai, paliktų Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį, balandžio 5-ąją, paskyrė naują Nacionalinės gvardijos vado pavaduotoją. Kaip praneša portalas „rbc.ua“, atitinkamas įsakas paskelbtas prezidento biuro tinklalapyje. Kaip sakoma dokumente Nr. 220/2024, naujuoju Nacionalinės gvardijos vado pavaduotoju paskirtas Volodymyras Hordeičukas.

NATO vadovai liepos mėnesį renkasi į aukščiausiojo lygio susitikimą, skirtą Aljanso 75-osioms metinėms paminėti. Ukraina tikisi sulaukti oficialaus kvietimo prisijungti prie NATO, tačiau mažai tikėtina, kad tai įvyks liepą vyksiančiame susitikime, skelbia „The New York Times“, rašo UNIAN. Anot leidinio, tai skatina NATO ieškoti tam tikro vidurkio, kad parodytų, jog remia Ukrainą ilguoju laikotarpiu. Tačiau pareigūnai pabrėžia, kad kol kas neaišku, kaip ta parama atrodys.

Su Baltarusija besiribojančios Ukrainos Rivnės srities šiaurėje, pasienio zonoje, traktorius užvažiavo ant minos, sužeisti trys civiliai. Tai penktadienį „Telegram“ kanale parašė Rivnės srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Kovalis, praneša „Ukrinform“. „Šiandien srities šiaurėje, pasienio zonoje, ant minos užvažiavo traktorius. Sužeisti trys civiliai“, – sakoma pranešime. Kaip pažymima, traktorininkas nepaisė ženklo „Pavojinga, minos“. Įvykio vietoje dirba atitinkamos tarnybos.

Izraelio kariuomenė dėl dronų smūgio, pražudžiusio septynis pagalbos darbuotojus Gazos Ruože, atleido du aukšto rango kariškius. Be to, pateikė daugiau tragiško incidento detalių. Žalią šviesą uždegę vadai manė, kad konvojumi važiuoja „Hamas“ teroristai. Dėl to trys automobiliai buvo susprogdinti be gailesčio. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Pietinis Lenkijos Peremislio miestas skendi atminimo žvakių jūroje.

Rusai sistemingai naudoja pavojingas chemines medžiagas, ir ši tendencija tik stiprėja. Tai penktadienį pranešė Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Kovo mėnesį Ukrainos gynybos pajėgų mobiliosios grupės ir kiti daliniai užfiksavo 371 atvejį, kai priešas panaudojo šaudmenis, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų. Tai 90 atvejų daugiau nei per ankstesnį laikotarpį.

Per pirmuosius karo Ukrainoje metus daugiau nei pusė milijono rusų vyrų buvo pripažinti neįgaliaisiais, „The Times“ nurodė aukšto rango NATO pareigūnas, rašo UNIAN. Leidinys pažymi, kad Kremlius uoliai slepia žuvusiųjų skaičių ir nekalba apie nuostolius Ukrainoje. Neįgaliųjų skaičius Rusijoje išaugo  Vis dėlto didžiulius nuostolius atskleidžia šalies socialinės apsaugos statistika.

Per rusų apšaudymą Donecko srities Pokrovsko mieste buvo visiškai sugriautas tarptautinės organizacijos „Gydytojai be sienų“ biuras, teikęs skubią medicininę ir humanitarinę pagalbą regiono gyventojams. Tai feisbuke pranešė organizacijos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Šiandien, balandžio 5 d., apie 3 val., buvo subombarduotas ir visiškai sugriautas „Gydytojų be sienų“ biuras Pokrovske, Donecko srityje“, – rašoma pranešime.

Į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją iš laikinai okupuotos jos dalies grįžo šeima su dviem vaikais, 16 metų našlaitė, taip pat 18 metų vaikinas ir mergina, netekę tėvų globos. Tai feisbuke pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją pavyko grąžinti 16-metę našlaitę. taip pat vaikiną ir merginą, 18 metų amžiaus, netekusius tėvų globos.

Rusija penktadienį pareiškė, kad jos pajėgos užėmė Vodianę – kaimą, esantį maždaug už 5 km į šiaurės vakarus nuo Donecko miesto Rytų Ukrainoje. „Avdijivkos fronte Centro grupės pajėgų daliniai išlaisvino Vodianės kaimą“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime. Grobdama Ukrainos teritorijas Rusija tvirtina, kad jas „išlaisvina“. Ukraina dar nekomentavo šio pareiškimo.

Ukrainos rytuose esantį Časiv Jarą nuolat apšaudo Rusijos pajėgos, penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė miesto karinės administracijos vadovas. „Jei anksčiau mieste būdavo akimirkų, kai galėjai išgirsti tylą, tai dabar mieste tylos nėra. Nuolatinė ugnis“, – teigė administracijos vadovas Serhijus Čausas.

 Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ praneša, kad rusų daliniai įžengė į vieną Časiv Jaro priemiesčių Donecko srityje. Agentūra remiasi Rusijos paskirtos regiono valdžios patarėju. Ukrainos karinis atstovas šį pranešimą paneigė. Časiv Jaras yra už 10 km nuo Bachmuto, kurį Rusija 2023 m. gegužę užkariavo po daug mėnesių trukusių kruvinų mūšių. Ukrainos generalinis štabas penktadienį pranešė, kad ukrainiečių pajėgos atrėmė daugumą rusų atakų Bachmuto kryptimi.

NATO yra pasirengusi kelerius metus truksiančiam karui su Rusija ir turi išteklių, kad galėtų sau leisti ilgą konfliktą. Tokios nuomonės laikosi Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, praneša Lenkijos radijas RMF24. „Svarbu, kad Vladimiras Putinas suprastų, jog mes ruošiamės – jei prireiks – keleriems metams. Jis negali laimėti per kelis mėnesius ar net per metus ar dvejus.

Vos 45 proc. ukrainiečių tiki, kad po karo su Rusija baigties Ukraina išsaugos visas savo teritorijas, kurias turėjo 1991-aisias. Dar praėjusių metų rugsėjį vykdytų apklausų metu tokių žmonių buvo 68 proc. „New Voice“ publikuota Ukrainos tarptautinio respublikinio instituto Analizės ir sociologinių tyrimų centro apklausa buvo atlikta vasario 17-21. Tyrimą finansavo JAV tarptautinės plėtros agentūra (USAID). Atsakydami į klausimą, kokios bus Ukrainos sienos pasibaigus karui, 45 proc.

Minų ir nesprogusios amunicijos yra maždaug 25 proc. Ukrainos žemių, o tankiausiai užminuotomis yra išlaisvintos teritorijos, kalbėdamas su naujienų agentūra „Interfax-Ukraine“ pasakė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko. „Apskritai, dėl plataus masto Rusijos invazijos minų ir nesprogusios amunicijos yra maždaug 25 proc. Ukrainos teritorijos“, – sakė jis. I. Klymenko paaiškino, kad daugiausiai minų yra iš okupantų išvaduotuose kraštuose.

NATO pareiškė įvertinusi tikimybę apie Baltarusijos pasirengimą imtis karinių veiksmų prieš Ukrainą. Pasak vieno iš Aljanso atstovų, šiuo metu nėra jokių ženklų, kad Baltarusija būtų pasirengusi oficialiai prisijungti prie plataus masto agresijos prieš Ukrainą.  Apie tai neviešai pranešė aukšto rango NATO pareigūnas, skelbia „Kanal 24“. Šią savaitę A. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija ruošiasi karui.

Rusams smogus Zaporižiai žuvo keturi žmonės, dar 20 buvo sužeista, rašo „Ukrinform“. Rusijos kariuomenė smogė Zaporižiai penkiomis raketomis, nukentėjo civilinės infrastruktūros objektai. Svarbiausi įvykiai: 23:38 | Išaugo žuvusiųjų Zaporižioje skaičius Rusams smogus Zaporižiai žuvusiųjų skaičius išaugo iki keturių, dar 20 žmonių buvo sužeista. Rusai Zaporižiai smogė penktadienio popietę.

Penktadienio naktį dronai atakavo karinį aerodromą Morozovske, Rostovo srityje, Rusijos Federacijoje. Apie išpuolį „Telegram“ pranešė Rostovo srities gubernatorius Vasilijus Golubevas, rašo „Ukrainska Pravda“. Liudininkai pranešė apie daugybę bepiločių orlaivių ir suskaičiavo daugiau kaip 60 sprogimų. Keliose vietovėse dingo elektra. Pažeista elektros pastotė V. Golubevas patvirtino „masinį išpuolį“ Rostovo srities Morozovsko apylinkėse.

Kyjivo kariuomenės teigimu, Maskva sumažino iš jūros paleidžiamų sparnuotųjų raketų „Kalibr“ naudojimą. Rusija tai daro iš dalies dėl to, kad susiduria su logistikos problemomis, kai nori apšaudyti Ukrainos teritoriją. „Rusams dabar problematiška tiek pristatyti raketas, tiek tvarkytis su raketų įrenginiais, iš kurių paleidžiamos „Kalibr“, tiek ir perkrauti raketas“, – sakė Ukrainos pajėgų šalies pietuose atstovė spaudai Natalija Humeniuk.

NATO apskaičiavo, kad dėl Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgių sutriko bent 10 proc. Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūros darbas, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot leidinio, apie tai žiniasklaidos atstovams su anonimiškumo sąlyga Briuselyje komentavo NATO pareigūnas. Pareigūnas: dėl smūgių tikriausiai buvo sustabdyta daugiau kaip 10 proc.

Ukrainos pajėgų pozicijos fronte stabilizavosi, okupantai nebegali judėti į priekį, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis ketvirtadienį kalbėjo kreipdamasis į ukrainiečius po susitikimo su karine Ukrainos vadovybe, rašo UNIAN. „Buvo išsami vyriausiojo vado ataskaita – apie visus tuos fronto taškus, kuriuose Rusijos kariuomenė tikėjosi dabar sulaukti sėkmės. Mums pavyko stabilizuoti savo pozicijas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, kad kelios Aljanso narės pažadėjo surasti papildomų oro gynybos sistemų Ukrainai, rašo UNIAN. Apie tai jis ketvirtadienį kalbėjo Briuselyje. Stoltenbergas: sąjungininkai peržiūrės savo atsargas „Sąjungininkai supranta, kad tai būtina skubiai padaryti. Džiaugiuosi kelių sąjungininkių pranešimais suteikti Ukrainai daugiau pabūklų ir daugiau tipų sistemų.

Moldovos pietuose, už 500 metrų nuo sienos su Ukraina, rasta drono nuolaužų. Tai ketvirtadienį pranešė Moldovos pasienio policija, rašo „Ukrinform“, remdamasi portalu „NewsMaker“. „Apie 14 val. 15 min. prie Vulkeneščio rajono Etulijos kaimo buvo aptikta drono su užrašu „Geran-2“ ant sparno fragmentų. Nuolaužos buvo rastos už maždaug 500 metrų nuo Moldovos ir Ukrainos sienos“, – informavo pasieniečiai. Teritorija buvo apsupta. Į incidento vietą atvyko specialiosios tarnybos.

NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pasiūlymas skirti Ukrainai 100 mlrd. eurų yra teisingas, tačiau jį reikia apsvarstyti. Tai pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, ketvirtadienį Berlyne pristatydamas naujos karinės vadovybės struktūros ir Bundesvero reformos planus, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Dėl J. Stoltenbergo pasiūlymo skirti 100 mlrd.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas sulaiko Rusijos okupantų puolimą, tačiau ukrainiečiams bus labai sunku atsilaikyti prieš didelį puolimą, kuris gali prasidėti gegužės pabaigoje arba vasaros pradžioje, mano ukrainiečių atsargos majoras Oleksijus Hetmanas. Apie tai jis kalbėjo „Focus“, rašo UNIAN. „Britų ir amerikiečių žvalgyba įspėjo apie ginklų atsargų problemą, ir čia nėra jokios paslapties.

Rusija agresyviai atakuoja Ukrainos civilius strateginės reikšmės objektus, žinodama, kad savo teritorijoje faktiškai niekuo rimtai nerizikuoja. Ukrainiečio karybos eksperto teigimu, kažkuriuo metu tai gali pasikeisti – jeigu pavyks sukurti atgrasymo ginkluotę, kuri priverstų Kremlių pagalvoti prieš atakuojant. Ir tai būtų ne branduolinis ginklas ar kitos sunkiai gaunamos ir brangiai kainuojančios ginkluotės, o jau dabar masiškai gaminami dronai.

Latvijos vyriausybė šiais metais planuoja nusiųsti Ukrainai dronų, kurių bendra vertė siekia 10 mln. eurų, po susitikimo su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu žurnalistams Rygoje ketvirtadienį sakė Latvijos premjerė Evika Silina. Ji nurodė, kad šiuo metu vyriausybė, bendradarbiaudama su Ukraina ir Latvijos įmonėmis, dirba dronų gamybos Latvijoje klausimu, kad juos būtų galima siųsti į Ukrainą. Latvija netrukus išsiųs pirmuosius dronus, kurių vertė – milijonas eurų.

Ketvirtadienį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas su Ukrainos ambasadoriumi Lietuvoje Petro Bešta aptarė svarbiausius šalių strateginius tikslus bei paramos klausimus. „Pagalba Ukrainai ir karinės pramonės plėtros skatinimas – aktualiausi klausimai, kuriuos aptarėme kartu su Ukrainos ambasadoriumi”, – teigė L. Kasčiūnas, akcentuodamas, kad Ukrainai itin trūksta tiek amunicijos, tiek karinės technikos.

Nuo 2022 metų vasario 24 d. Ukrainoje sprogmenys jau pražudė 289 žmones, tarp kurių – 15 vaikų. Tai interviu „Interfax-Ukraina“ pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka, praneša „Ukrinform“. „Deja, dėl įvairių priežasčių netenkame žmonių. Sprogmenų aukomis tapo 289 žmonės, tarp jų - 15 vaikų“, – sakė VRM vadovas.

Rusija šiąnakt dronais ir raketomis atakavo Charkivą. Buvo panaudota pakartotino smūgio tai pačiai vietai taktika. Jo metu žuvo trys į įvykio vietą atvykę gelbėtojai, vienas iš jų – greta dirbusio gaisrininko tėvas. V. Zelenskis naktinius Rusijos smūgius Ukrainos Charkivo miestui, per kuriuos žuvo keturi žmonės, įskaitant tris gelbėtojus, pavadino „niekingais“. „Niekinga ir ciniška ataka. Kai gelbėtojai atvyko į smūgio vietą, teroristai vėl puolė. Per šią ataką žuvo keturi žmonės“, – sakė jis.

Ukrainos energetikos ministras Germanas Galuščenko susitiko su JAV ambasadore Ukrainoje Bridget Brink, kad aptartų nuo paskutinių rusų atakų nukentėjusios Ukrainos energetikos infrastruktūros poreikius, pranešė Ukrainos energetikos ministerijos spaudos tarnyba. G. Galuščenko supažindino B. Brink su energetikos sektoriuje esančia padėtimi ir rusų atakų pasekmėmis. „Mums pavyko stabilizuoti situaciją, tačiau priešas tęsia savo atakas ir be kita ko, puola ir mūsų pastotes“, – sakė G. Galuščenko.

Ukrainai reikia žemė-oras raketų „Patriot“, kad galėtų apsiginti nuo Rusijos balistinių raketų atakų, ketvirtadienį NATO būstinėje pareiškė šalies užsienio reikalų ministras. „Nenoriu gadinti vakarėlio, – sakė Dmytro Kuleba, pasveikinęs NATO nares su Aljanso įkūrimo 75-osiomis metinėmis.