Karas Ukrainoje

Charkive nuo Rusijos valdomųjų aviacinių bombų smūgio gegužės 5 d. nukentėjusių žmonių skaičius išaugo iki 16 žmonių. Tai pirmadienį feisbuke pranešė Charkivo srities valstybinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Nuo valdomųjų aviacinių bombų smūgio Charkivo miesto Ševčenkos ir Kyjivo rajonams nuketėjo 14 daugiabučių gyvenamųjų namų, trys automobiliai, medicinos įstaiga, bendrabutis, biurų pastatas, 8 privatūs gyvenamieji namai, garažai, kavinės, sugriauti...

Praėjusią parą, gegužės 5-ąją, okupantai rusai pražudė vieną Donecko srities gyventoją ir dar šešis žmones sužeidė. Tai pirmadienį feisbuke pranešė srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Gegužės 5 d. rusai pražudė 1 Donecko srities gyventoją – Časiv Jare. Dar 6 žmonės srityje per parą buvo sužeisti“, – pažymėjo pareigūnas.

Ukrainos oro pajėgos pirmadienį paskelbė, kad pernakt sunaikino 12 rusų dronų.  Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai Ukrainą naktį atakavo 13 atakos dronų „Shahed-131/136“, paleistais iš Rusijos Kursko srities. Ukrainiečiai numušė 12 dronų virš Sumų srities. Regiono karinė administracija pranešė, kad rusai smogė energetikos objektams, todėl kai kuriose srities dalyse nutrūko elektros ir vandens tiekimas.

Vokietijos karinės pramonės milžinė „Rheinmetall“ planuoja 2024 m. pristatyti Ukrainai šimtus tūkstančių artilerijos sviedinių, įskaitant tolimojo nuotolio prototipus.

 NATO galėtų dislokuoti 100 tūkst. karių kontingentą karo veiksmams prieš Rusiją, jei ši peržengtų vieną iš dviejų raudonųjų linijų, „Ukrinform“ duomenimis, apie tai pranešė Italijos laikraštis „La Repubblica“. „Pirmą kartą nuo karo pradžios NATO itin konfidencialiai ir be oficialių pranešimų nustatė bent dvi raudonąsias linijas, kurias peržengus galėtų įvykti tiesioginė intervencija į konfliktą Ukrainoje“, – rašoma leidinyje.

 Rusijos vidaus reikalų ministerija paskelbė kai kurių buvusių Ukrainos pareigūnų paiešką. Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos žiniasklaida. Pavyzdžiui, į ieškomų asmenų sąrašą pagal Rusijos baudžiamojo kodekso straipsnį įtrauktas buvęs Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. Tačiau kuo konkrečiai jis kaltinamas, nežinoma.

 Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu sekmadienį pasmerkė besiveržiantį „antisemitizmo ugnikalnį“ ir tarptautinę kritiką Izraelio karui Gazos Ruože, tvirtindamas, kad joks spaudimas neatgrasys Izraelio nuo savigynos. „Jei Izraelis bus priverstas stovėti vienas, Izraelis stovės vienas“, – pareiškė B. Netanyahu.

Niekas negali tiksliai pasakyti, kada gali prasidėti rusų agresija prieš Lenkiją, tačiau Vladimiras Putinas galimai jau dabar yra pasirengęs įvykdyti nedidelę operaciją prieš vieną iš Baltijos šalių. Tokią nuomonę interviu Lenkijos dienraščiui „Dziennik Gazeta Prawna“ išsakė Lenkijos karinės kontržvalgybos tarnybos (SKW) vadovas Jarosławas Stróżykas. Svarbiausi įvykiai. 23:57 | Scholzas: 90 proc.

Rusija naktį surengė dronų ataką prieš energetikos infrastruktūrą Sumų srityje, pirmadienį nurodė regiono karinė administracija.  Ją cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Apie 1 val. vietos (ir Lietuvos) laiku Sumų karinė administracija pranešė, kad Rusijos dronai smogė energetikos objektams regione, todėl kai kuriose teritorijos dalyse nutrūko elektros ir vandens tiekimas.

Pranešama, kad Rusijos kariuomenė perkelia savo elitines oro desanto (VDV) divizijas iš pietinio Ukrainos fronto, kad sustiprintų puolimą rytuose, kur Maskva toliau didina savo pajėgas. Portalas „Newsweek“ skelbia, jog prokremliški ir ukrainietiški šaltiniai teigė, kad Rusijos 76-oji ir 7-oji oro desanto (VDV) divizijos, 2023 m. vasarą dislokuotos Robotynės rajone Zaporižios srityje, kad suvaldytų Kyjivo kontrpuolimą, buvo išsiųstos į kitas fronto dalis.

Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų gegužės 5 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 474 260 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 860 priešo kareivių. Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas atvyksta vizitų į Europą: sekmadienį popiet jį Paryžiuje ketina priimti Prancūzijos ministras pirmininkas Gabrielis Attalas. Pirmadienį numatyti Xi Jinpingo pokalbiai su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Po apsilankymo Prancūzijoje svečias ateinančiomis dienomis vyks toliau į Serbiją ir Vengriją.

Ukrainos pajėgos, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, Donecko srityje Rytų Ukrainoje numušė dar vieną rusų lėktuvą Su-25. Tai jis pareiškė šeštadienio vakarą savo tradiciniame vaizdi kreipimesi, tačiau detalių nenurodė, informuoja agentūra „Reuters“. V. Zelenskis padėkojo kariams, kurie, nepaisant sudėtingos situacijos, naikina okupantus.

Rusijos pajėgos, anot žiniasklaidos, toliau juda į priekį Ukrainos rytuose. Rusų kariai užėmė Archanhelskės gyvenvietę, šeštadienį pranešė Ukrainos naujienų agentūra UNIAN, remdamasi žinomu „Telegram“ kanalu „DeepState“. Rusijos kariniai tinklaraštininkai apie kaimo užėmimą paskelbė keliomis valandomis anksčiau. Oficialios Kyjivo reakcijos į pranešimus apie dar vienos gyvenvietės praradimą nėra. Archanhelskė yra už maždaug 15 km į šiaurę nuo Avdijivkos.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimas, kad negalima atmesti Vakarų karių dislokavimo Ukrainoje, yra „teisingas“, o Lenkija „neatskleis savo kortų“, kai kalbama apie galimą karių siuntimą į Ukrainą. Tai sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis interviu BBC World, praneša „Ukrinform“, remdamasi PAP.

Kol kas jau nustatyta, kad penki žmonės buvo sužeisti per Rusijos raketos smūgį Charkivui. Regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas apie tai pranešė susirašinėjimo programėlėje „Telegram“, praneša „Ukrinform“. „Kol kas buvo sužeisti penki žmonės. Gydytojai į ligoninę paguldė dar vieną moterį. Gelbėtojai toliau gesina didelio masto gaisrą civilinėje gamykloje", – rašė A.Syniehubovas.

Ukrainos atstovės 2024-ųjų „Eurovizijoje“ sakė, kad, nors kelionė iš Kyjivo į Malmę užtruko daugiau nei 26 valandas, bet į ją leistis buvo verta, siekiant, kad jų šalis dainų konkurse būtų matoma ir neužgožta dalyvaujančio Izraelio.  „Tai galimybė mums atstovauti savo kultūrai. Parodyti, kad mes galime duoti žmonėms daug daugiau“, – duodama interviu naujienų agentūrai AFP sakė dainininkė Jana Šemajeva, sceniniu vardu Jerry Heil. „Mes tiesiog turime būti matomi“, – sakė ji.

Iš pirmo žvilgsnio, ukrainietis Andrijus – tipiškas universiteto studentas. Tačiau, kitaip nei dauguma studentų, jis rizikuoja kankinimais ir mirtimi priešo užnugaryje, paslapčiomis gabendamas slaptą žvalgybinę informaciją, naudingą Ukrainos pasipriešinimui, skelbia portalas „Daily Mail“. Būdamas tikras patriotas, Andrijus negalėjo sėdėti rankų sudėjęs, žlungant jo šaliai.

Rusijos vidaus reikalų ministerija įtraukė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį į ieškomų asmenų sąrašą, rašo UNIAN. Tokia informacija atsirado duomenų bazėje, pranešė rusų propagandos agentūra „RIA-Novosti“. Pažymima, kad Volodymyras Zelenskis, gimęs 1978-01-25 Kryvyj Rihe, ieškomas pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso straipsnį. Nenurodoma, pagal kokį straipsnį V. Zelenskis buvo paskelbtas ieškomu.

Vladimiro Putino pajėgos pasiekė naujų laimėjimų bent trijose Ukrainos rytinio fronto vietose, įskaitant pirmą kartą per kelis mėnesius pasiektą pažangą šiaurinėje Charkivo srityje. Toks Kremliaus proveržis tik dar kartą kartą pabrėžė, kad Ukrainai reikia šaudmenų ir ginklų iš Jungtinių Valstijų ir kitų sąjungininkių. Portalo CNN teigimu, Rusijos taktiniai pasiekimai dabar atspindi naują mūšio lauko tempą nuo vasario, kai krito pramoninis Avdijivkos miestas.

Rusų nelaisvėje tebėra trisdešimt du ukrainiečių žiniasklaidos atstovai, šiuo metu deramasi dėl to, kad jie galėtų kaip galima greičiau sugrįžti Ukrainon, lankydamasis Zaporižios regione pasakė Rostyslavas Karandjejevas, laikinai einantis Ukrainos kultūros ir informacijos politikos ministro pareigas, pranešė kultūros ir informacijos politikos ministerijos spaudos tarnyba. Kelionės metu R. Karandjejevas susitiko su vietinės žiniasklaidos atstovais.

Ukrainoje laukiamas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje, susijusioje su Rusijos vykdomais žmogaus teisių pažeidimais 2014 m. neteisėtai okupuotoje Krymo autonominėje respublikoje, pranešė Ukrainos pasiuntinė EŽTT reikalams Marharyta Sokorenko. „Jau laukiame EŽTT sprendimo, ar jis įžvelgia Ukrainos nurodytus pažeidimus. Šią bylą pradėjome dar 2014 m.“, – pasakė ji, atsakydama į klausimą, kiek užtruks bylos nagrinėjimas teisme.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė stebėtinai tiesų naujausių rusų pergalių Ukrainoje įvertinimą ir susilaikė nuo plačių teiginių apie Rusijos pastangų fronte sėkmę, tokiu būdu greičiausiai mėgindamas atvėsinti rusų lūkesčius dėl 2024 m. vasarą planuojamo puolimo Ukrainoje, rašoma naujausiame Tarptautinių karo tyrimų (ISW) Rusijos karinės operacijos įvertinime.

Rusijos laikinai okupuoto Luhansko ligoninėse gimdyvėms grasinama, kad iš jų bus atimti naujagimiai, jei nei vienas iš tėvų nesugebės įrodyti esąs Rusijos piliečiu, tokiais veiksmais pažeidžiant Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį 2 straipsnio d dalį, rašoma Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje.

JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno teigimu, šeštadienį derybininkų delegaciją atgal į Kairą nusiųsti besirengianti „Hamas“ yra vienintelė kliūtis kelyje į paliaubas Gazoje. „Laukiame, kad pamatytume, ar jie, tiesą pasakius, gali priimti teigiamą atsakymą į paliaubų ir įkaitų paleidimo klausimą, – penktadienį vakare kalbėdamas Arizonos valstijoje vykusiame McCaino instituto Sedonos forume pasakė A. Blinkenas.

Rusų oro gynybos sistemos sunaikino keturias iš JAV gautas tolimojo nuotolio raketas ATACMS, kurias ukrainiečių pajėgos buvo paleidusios į Krymo pusiasalį, šeštadienį ryte pranešė Rusijos gynybos ministerija. Išpuolio prieš Krymą, kurį Maskva neteisėtai aneksavo 2014 m., mastas ir padariniai dar nėra žinomi, pats Kyjivas šio pareiškimo kol kas nekomentavo.

Smūgis į pastatą. Laukimas, kol atvyks pirmoji pagalba, ugniagesiai ir žiniasklaida. Tada nuaidi antras sprogimas – lygiai toje pačioje vietoje, kad atakuotų tuos, kurie atvyko gesinti gaisro, padėti nukentėjusiems ar užfiksuoti galimą karo nusikaltimą. Visa tai yra gerokai patobulinta Rusijos karo priemonė.

Šeštadienio naktį Charkive įvykdytos dvi atakos naudojant „Šahedus“, per jas sužeisti keturi žmonės. Charkivo meras Ihoris Terechovas apie tai pranešė platformoje „Telegram“. „Miestui smogė pora „Šahedų“, abu pataikė į civilinę infrastruktūrą Osnovyanskio rajone. Vieno iš sprogimų vietoje kilo didelis gaisras. Šiuo metu žinoma apie vieną sužeistą asmenį“, – teigiama jo pranešime. „Sužeisti trys asmenys, tarp jų – vienas vaikas“, – vėliau pranešė I. Terechovas.

Per pastaruosius kelis mėnesius Ukrainos dronai skverbėsi vis giliau į Rusijos teritoriją, smogdami į Sankt Peterburgo naftos perdirbimo gamyklą, esančią toli nuo sienos, o pastaruoju metu – į bepiločių orlaivių surinkimo gamyklą Tatarstano respublikoje.  Šios atakos vis labiau kenkia Rusijos dyzelino ir benzino gamybai, o Kyjivas tikisi, kad tai turės įtakos Kremliaus piniginei ir sumažins degalų prieinamumą Rusijos karo mašinai, rašoma „The Moscow Times“ apžvalgoje.

Rusijos pajėgos prieš Ukrainą naudoja cheminius ginklus, kurie buvo sukurti Pirmojo pasaulinio karo metais, sako Ukrainos karo ekspertas Ivanas Kirichevskis.  Apie tai skelbia Ukrainos leidinys UNIAN.  Rusija naudoja cheminius ginklus Pasak I. Kirichevskio, Rusija Ukrainoje ir toliau naudoja cheminus ginklus tam, kad parodytų savo žiaurumą.

Ukraina gaus iš JAV modernių smogiamųjų dronų su šaunamaisiais ginklais, pagamintų amerikiečių kompanijos „Feloni Aero“. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė „Defense Industry Europe“. „Kompanija „Feloni Aero“ paskelbė paleidžianti naujausią ginkluotų bepiločių orlaivių liniją, kuri padės stiprinti Ukrainos gynybinius pajėgumus“, – rašoma pranešime.

Artėjant pseudorinkimuose išrinkto Rusijos prezidento Vladimiro Putino inauguracijai, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos majoras Oleksijus Getmanas sako, kad ši data būtų ideali Krymo tilto sunaikinimui.  Apie tai rašo Ukrainos leidinys UNIAN.  Pasak eksperto, toks veiksmas V. Putinui svarbią dieną galėtų turėti stiprų politinį ir karinį poveikį. V. Putino inauguracija numatyta gegužės 7 dieną.

JAV valstybės departamentas penktadienį bedė pirštu į Rusiją dėl virtinės „piktybinių“ kibernetinių atakų prieš Europos šalis, įskaitant Vokietiją ir Čekiją. „Jungtinės Valstijos griežtai smerkia Rusijos Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) [grupės], dar žinomos kaip APT28, piktybinę kibernetinę veiklą prieš Vokietiją, Čekiją, Lietuvą, Lenkiją, Slovakiją ir Švediją", – sakoma Valstybės departamento atstovo spaudai Matthew Millerio pareiškime.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas sekmadienį išvyks į Europą ginti Pekino „neriboto aljanso“ su Rusija. Pirmiausiai kinų lyderis apsilankys Prancūzijoje, kuri yra didelė Ukrainos rėmėja Europoje, paskui vyks į glaudžius santykius su Kremliumi palaikančias Serbiją ir Vengriją. Antra pagal dydį pasaulio ekonomika siekia stiprinti politinius ir ekonominius ryšius Europoje, kad atsvertų sudėtingus santykius su konkuruojančiu Vašingtonu.

Ukrainos saugumo tarnyba (UST) ragina šalies piliečius stačiatikių Velykų išvakarėse ir per pačią šventę riboti lankymąsi masiniuose renginiuose, laikytis komendanto valandos ir neignoruoti oro pavojaus signalų. Tai sakoma UST kreipimesi, praneša „Ukrinform“. Kaip pažymima, specialioji tarnyba atskleidžia daug Rusijos bandymų destabilizuoti socialinę ir politinę padėtį Ukrainoje karo sąlygomis. Savo nusikalstamiems kėslams realizuoti rusai naudoja didelį ardomosios veiklos arsenalą.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Ukrainos sąjungininkai, pristatydami naujus pagalbos paketus, pareiškė, kad ginklų pristatymas į karo niokojamą šalį yra prioritetas. Tačiau yra logistinių kliūčių ir Ukraina negali prarasti dar daugiau laiko.  Apie tai rašo leidinys „The New York Times“. Praėjusį sekmadienį, kai Rusija darė spaudimą Ukrainos pajėgoms fronte, Ukraina gavo karinės pagalbos siuntą.

Ukrainos nuostolių ir atstatymo poreikių vertinimo ataskaitos (RDNA-3) duomenimis, po Rusijos agresijos Ukrainai atstatyti jau reikės 486 mlrd. dolerių. Tai per Ukrainos vyriausybės posėdį pareiškė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, praneša „Ukrinform“. „Kova už Ukrainos laisvę tęsiasi. Bet jau planuojame atstatymą, pasitelkiame partnerius ir ieškome išteklių“, – sakė jis.

Informacija, kad esą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis atsistatydino, yra dar viena melagiena. Tai feisbuke pranešė Kovos su dezinformacija centras prie Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak pranešimo autorių, platinama melaginga „naujiena“, kad esą O. Syrskis atsistatydinimo raportą Ukrainos prezidentui nusiuntė Generalinio štabo specialiuoju paštu. „Centras patikrino šią informaciją.

Balandžio mėnesį užfiksuoti 444 atvejai, kai Rusijos kariškiai panaudojo šaudmenis, kuriuose buvo pavojingų cheminių medžiagų, tai 71 atveju daugiau nei per ankstesnį laikotarpį. Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rėmimo pajėgų vadovybė. Nuo 2023 metų vasario iki šių metų balandžio iš viso užfiksuotas 1 981 atvejis, kai rusai panaudojo tokius šaudmenis.

Čekijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė, kad Praha ne kartą tapo su Rusijos karinės žvalgybos tarnyba GRU susijusios grupės surengtų kibernetinių atakų taikiniu.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad Kremliaus saugumo tarnybos FSB pranešimai apie esą iš Lietuvos į Maskvą atvykusį Rusijos pilietį, ketinusi vykdyti sabotažą šioje šalyje, yra sistemingos dezinformacijos kampanijos dalis.

Po Ukrainos atakos Kuščevskajos aerodrome Rusija greičiausiai pašalino iš jo maždaug 40 įvairių tipų lėktuvų ir išsklaidė juos keliuose aerodromuose toliau nuo fronto linijos, sakoma atnaujintoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos informacijos suvestinėje, pranešė „Ukrinform“. Didžiosios Britanijos žvalgyba mano, kad šie veiksmai nepadarys staigaus ir akivaizdaus ar itin didelio poveikio.

Visos Rusijoje esančios Europos Sąjungos (ES) valstybių ambasados yra pakviestos į antradienį planuojamą surengti falsifikuotuose prezidento rinkimuose perrinkto Vladimiro Putino inauguraciją. Portalo šaltinių teigimu, kvietimo į inauguraciją sulaukė ir Lietuvos ambasada, tačiau Baltijos šalių diplomatai renginyje dalyvauti neketina, pranešė delfi.lt.

Penktadienį Kremlius griežtai kritikavo naujus Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarus, kai jis pakartojo, kad neatmetama galimybė pasiųsti karius į Ukrainą.

Du Rusijos kariai buvo suimti įtarus, jog praėjusią savaitę Maskvos okupuotoje pietinės Ukrainos Chersono srities dalyje, vykdė žudynės, būdami neblaivūs, skelbia naujienų portalas „The Moscow Times“. 34 metų Aleksandras Osipovas ir 36 metų Aleksandras Kaigorodcevas buvo sulaikyti po to, kai gretimuose Podo-Kalynivkos ir Abrykosivkos kaimuose buvo rasti keli negyvi žmonės, ketvirtadienį pranešė nepriklausomas „Telegram“ naujienų kanalas „Astra“, remdamasis anoniminiais šaltiniais.

Rusijos Federacija šį mėnesį planuoja įgyvendinti trijų veiksnių planą, skirtą destabilizuoti Ukrainą, duodamas interviu leidiniui „The Economist“ sakė Ukrainos gynybos žvalgybos vado pavaduotojas generolas majoras Vadymas Skibickis. Jo teigimu, gegužė bus svarbus mėnuo, kuomet rusai pasinaudos trijų veiksnių planu Ukrainai destabilizuoti. V. Skibickis pabrėžė, kad pagrindinis šio plano veiksnys yra karinė kryptis.

 Ukrainos Časiv Jaro mieste nėra Rusijos kariuomenės, priešai neperžengė miesto sienų, per telemaratoną sakė Nazaras Vološynas, Chortytsios operatyvinės ir strateginės karių grupės atstovas, pranešė „Ukrinform“. „Priešai toliau mėgina daryti spaudimą Časiv Jarui, stengdamiesi laikytis nustatytų terminų. Gynybos pajėgos kontroliuoja padėtį. Mieste nėra priešo kariuomenės, priešai neperžengė miesto sienų“, – sakė N. Vološynas.

Rusijos pajėgos praneša naktį į penktadienį vėl atrėmusios Ukrainos dronų ataką. Iš viso oro gynyba numušė šešis bepiločius, tinkle „Telegram“ pranešė Gynybos ministerija Maskvoje. Šiais duomenimis, penki dronai numušti virš Rusijos Belgorodo srities pasienyje su Ukraina, o vienas – virš Krymo pusiasalio. Apie žalą ministerija informacijos nepateikė.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas, ketvirtadienį Kyjive duodamas interviu naujienų agentūrai „Reuters“ pasakė, kad Ukraina turi teisę naudoti jo šalies suteiktus ginklus pulti taikius Rusijos teritorijoje. Ministro teigimu, Ukraina pati renkasi, kuriuos taikinius atakuoti. „Ukraina turi tokią teisę, Rusijai suduodant smūgius Ukrainos viduje...“, – kalbėjo D. Cameronas, atkreipdamas dėmesį, kad Ukraina jaučia poreikį užtikrinti, kad ginasi nuo agresoriaus.