Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasinaudojo pirmuoju susitikimu su Donaldu Trumpu po JAV prezidento rinkimų ir jo metu paaiškino, kad Ukrainai reikia saugumo garantijų bet kokiose derybose dėl karo su Rusija užbaigimo, rašo „Reuters“. Apie tai agentūra kalbėjosi su penkiais asmenimis, susipažinusiais su susitikimo turiniu. Susitikimas buvo privatus Susitikimą Paryžiuje surengė Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas.

Kanados bendruomenių rūmai patvirtino 764 mln. Kanados dolerių (maždaug 587 mln. JAV dolerių) vertės karinės pagalbos skyrimą Ukrainai. Kaip praneša „Ukrinform“, šis finansavimas yra dalis išsamaus biudžetinio dokumento, kuriuo vyriausybei suteikiamas leidimas panaudoti papildomą 21 mlrd. Kanados dolerių įvairioms iniciatyvoms, tarp jų ir šalies gynybai.

Donaldas Trumpas pasakė, kad išspręsti krizę Ukrainoje bus jo svarbiausiu prioritetu po to, kai kitą mėnesį vėl atsisės į prezidento kėdę – jo teigimu, padėtis Vidurio Rytuose yra „ne tokia sudėtinga“. „Manau, turime išspręsti Ukrainos problemą su Rusija“, – Prancūzijos žurnalui „Paris Match“ sakė išrinktasis JAV prezidentas. Jo interviu buvo įrašytas šeštadienį ir pasirodė trečiadienį. „Abi šios šalys patiria neįtikėtinus nuostolius.

Zaporižioje antradienį per Rusijos smūgį šeši žmonės žuvo, o sužeistųjų skaičius išaugo iki 22. Taip teigiama Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos (VNST) pranešime „Telegrame“. „Šiuo metu patvirtinta, kad per smūgį Zaporižioje žuvo šeši civiliai gyventojai, dar 22 buvo sužeisti. Vyksta skubios gelbėjimo operacijos“, – nurodė tarnyba. Įvykio vietoje aktyviai dirba visos miesto gelbėjimo tarnybos, nukentėjusiems gyventojams pagalbą teikia VNST psichologai.

Rusijos Taganrogo ir Briansko miestuose naktį iš antradienio į trečiadienį nugriaudėjo sprogimai, rašo „Kanal 24“. Rusai iš pradžių skelbė apie dronų ataką Taganroge, vėliau ėmėsi raketos smūgio versijos. Anot leidinio, rusų kanalai pirmiausia pranešė, kad mieste įsijungė sirenos. Vėliau pasigirdo sprogimai, tikėtina, suveikė priešlėktuvinės gynybos sistemos. Miesto valdžia vėliau paskelbė, kad miestui smogė raketa, kuri apgadino įmonės pastatą. Taip pat sudegė 14 automobilių.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai atkreipia dėmesį į sustiprėjusį Rusijos ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimą, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot analitikų, Rusija siunčia Šiaurės Korėjai naikintuvus MiG-29 ir Su-27 mainais į Šiaurės Korėjos karius. Tai rodo, kad abejų šalių bendradarbiavimas stiprėja.

Rusija, nepaisant dar 2014 metais įvesto ES ginklų embargo, ir toliau gauna tūkstančius Vakarų kompanijų pagamintų snaiperinių šautuvų ir milijonus šovinių. Apie tai rašoma leidinio  „The Insider“ tyrime.

Netikėtai sutriko Rusijos ir Kinijos prekybos konvejeris, kuriuo nafta, dujos ir anglys siunčiamos į Rytus. Spalio pabaigoje kiniškų prekių tiekimas į Rusiją per metus sumažėjo 10,4 proc., praneša agentūra „Reuters“, remdamasi Kinijos muitinės duomenimis. Kinijos eksporto į Rusiją sumažėjimas užfiksuotas pirmą kartą nuo liepos mėnesio, o vėliau pradėjo mažėti ir bendra prekybos apyvarta: lapkritį ji sudarė 145,9 mlrd. juanių (18,09 mlrd. eurų) ir buvo 5 proc.

Naujausia Ukrainos sparnuotoji raketa „Peklo“ sėkmingai išbandyta pirmą kartą mūšio lauke. Apie tai antradienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, skelbia UNIAN. V. Zelenskis taip pat pasidalino informacija apie šiuo metu vykstančius Ukrainos raketų kūrimo procesus. „Raketa „Palianica“ pradėta gaminti serijiniu būdu. Nepilotuojama raketa „Peklo“ sėkmingai įveikė pirmuosius kovinius taikymus. Anądien perdavėme pirmąją partiją mūsų gynybos pajėgoms“, – detalizavo jis.

Ukrainiečiai skeptiškai vertina taikos „derybas dėl derybų“. Be to, dauguma ukrainiečių nepritaria nuolaidoms rusams. Apie tai pranešė „RBK–Ukraina“, remdamasi Naujosios Europos centro užsakymu atlikta apklausa. Įvardijo derybų su Rusija pradžios sąlygas Beveik 40 proc. respondentų mano, kad Ukraina turėtų derėtis tik tada, kai Rusija išves savo karius (bent jau į pozicijas iki 2022 m. vasario 24 d.). Dar 26,2 proc.

Per Rusijos smūgį Ukrainos pietiniame Zaporižios mieste antradienį žuvo trys žmonės ir dar 11 buvo sužeisti, pranešė vietos gubernatorius. „Žuvo trys žmonės“, – sakė gubernatorius Ivanas Fedorovas ir pridūrė, kad „gelbėtojai ieško žmonių po Rusijos raketos sunaikintos klinikos griuvėsiais“. Socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo pranešime, kurio fone mirksėjo greitosios pagalbos automobilių šviesos, I. Fedorovas sakė, kad smūgis suduotas privačiai medicinos klinikai miesto centre.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad taikos derybos dėl Rusijos karo Ukrainoje nutraukimo galėtų prasidėti jau šią žiemą. Taip jis kalbėjo Varšuvai ruošiantis nuo sausio pusmečiui perimti pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) pagal rotacijos principą.

Pranešimai apie tariamus Rusijos gebėjimus per mėnesį pagaminti 25 hipergarsines balistines raketas „Orešnik“ yra klaidinantys, „Telegram“ kanale parašė Ukrainos saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka. Jo teigimu, ši dezinformacija yra skleidžiama angliškai kalbančiame pasaulyje, siekiant įteisinti Rusijai naudingus naratyvus ir palengvinti platesnę jų sklaidą.

Gazos Ruožo civilinės gynybos agentūra antradienį paskelbė, kad per Izraelio smūgius šios palestiniečių teritorijos šiaurėje žuvo 25 žmonės, įskaitant moteris ir vaikus. „Praėjusį vakarą 20 val. (ir Lietuvos laiku) Izraelis smogė daugiaaukščiam pastatui, priklausančiam al Kahlutų šeimai; žuvo 25 žmonės. 16 žuvusiųjų tapatybė nustatyta, o kiti tebėra po griuvėsiais“, – naujienų agentūrai AFP sakė civilinės gynybos agentūros atstovas Mahmudas Bassalas.

Vienas ukrainietis bėgo į Rumuniją nuo mobilizacijos ir vos mirtinai nesušalo kalnuose. Jį išgelbėjo laiku atvykę gelbėtojai ir jo paties katinas, savo kūno šiluma palaikęs sustirusio vyro gyvybę. 28-erių ukrainietis Vladislavas Duda, baiminęsis gresiančios mobilizacijos ir dėl to bėgęs iš Ukrainos, kartu su savo kačiuku Persiku buvo aptiktas kalnų tarpeklyje, 400 m gylyje, rašoma UNIAN. Rumunijos teritorijoje atsidūręs vyras tarpeklyje išbuvo 4 paras, stipriai peršalo.

„The Atlantic“ aprašė galimas versijas, kaip išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali užbaigti beveik trejus metus besitęsiantį karą Ukrainoje. Kaip pastebi straipsnio autorius Eliotas Cohenas, buvo metas, kai atrodė, kad Ukraina gali jėga susigrąžinti Rusijos užgrobtas teritorijas.

Rusų policija sulaikė dvigubą Vokietijos ir Rusijos pilietybę turintį vyrą, kuris, kaip įtariama, Kyjivo nurodymu ruošėsi surengti sabotažo aktą prieš geležinkelio liniją, antradienį pranešė federalinė saugumo tarnyba (FSB), kurią cituoja šalies naujienų agentūros. 2003-iaisiais gimęs vyras kaltinamas tuo, kad už „finansinį atlygį“ Ukrainos saugumo tarnybos SBU prašymu „parengė geležinkelio linijos atkarpos Nižnij Novgorode sabotažą naudojant sprogstamąjį įtaisą“, sakoma FSB pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas bijo tik naujai išrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo ir galbūt dar Kinijos. Taip teigiama V. Zelenskio įraše platformoje „X“. „Svarbiausia dirbti kartu, siekiant užbaigti šį karą – tai mūsų svarbiausias prioritetas. Per susitikimą Paryžiuje būtent į tai ir sutelkėme dėmesį, ir tai buvo labai produktyvus pokalbis.

Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas pirmadienį per savo pirmąjį vizitą į Ukrainą nuo tada, kai šių metų liepą pradėjo eiti pareigas, patikino, kad jo šalis ir toliau teiks paramą Ukrainai. Estija iki 2027 metų Ukrainai teiks apie 100 mln. eurų karinę paramą kasmet, sakė K. Michalas, susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Ši pagalba prilygsta 0,25 proc. metinio Estijos bendrojo vidaus produkto.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė, kad yra dėkingas JAV išrinktajam prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) už tvirtą ryžtą užbaigti karą Ukrainoje. Abu lyderiai praėjusią savaitę buvo susitikę Paryžiuje. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) šeštadienį Eliziejaus rūmuose surengė trišalį susitikimą su V. Zelenskiu ir D. Trumpu, Kyjive vis labiau nuogąstaujant dėl paramos Ukrainai, kai valdys kita JAV administracija.

Rusijos Kursko regione tebėra dislokuotas Šiaurės Korėjos karių kontingentas, tačiau karo veiksmuose prieš Ukrainą šios pajėgos dar nedalyvavo, nors ir yra pasirengusios bet kurią akimirką stoti į mūšį, pirmadienį kalbėdama per spaudos konferenciją pasakė JAV gynybos departamento atstovė Sabrina Singh.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasisakė prieš raginimą sumažinti mobilizacijos amžių, rašo UNIAN. Kiek anksčiau „Washington Post“ paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad Ukraina susiduria su vis didesniu spaudimu mažinti mobilizacijos amžių. JAV pareigūnai tuomet įspėjo, kad Ukrainos personalo trūkumas galbūt yra netgi svarbesnis nei ginklų deficitas.

Kinijos gamintojai pradėjo riboti pagrindinių komponentų, naudojamų dronų gamybai, pardavimą JAV ir Europai, rašo „Bloomberg“. Šie veiksmai yra įžanga į platesnius dronų dalių eksporto apribojimus, kuriuos Vakarų pareigūnai tikisi, kad Pekinas pradės taikyti naujaisiais metais, teigia minėti asmenys.

ES ambasadoriai planuoja aptarti sankcijas prieš Rusijos hibridines grėsmes. Kalbama apie kišimąsi į rinkimus, kibernetines atakas ir ekonominį sabotažą, praneša „Reuters“. Svarbiausios dienos naujienos: 23:23 | Putinui teks ieškoti naujų būdų finansuoti savo karo mašiną: sutriko prekybos konvejeris su Kinija Netikėtai sutriko Rusijos ir Kinijos prekybos konvejeris, kuriuo nafta, dujos ir anglys siunčiamos į Rytus.

Charkivo regiono teismas moteriai, teikusiai Rusijai informaciją apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių judėjimą, skyrė šešerių su puse metų įkalinimo bausmę, pranešė generalinė prokuratūra. Teismas pripažino įtariamąją kalta neteisėtai perdavus informaciją apie ginkluotųjų pajėgų dalinių judėjimą ir buvimo vietas, taip pat teisinus arba neigus ginkluotą Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasisakė už diplomatinį Rusijos karo Ukrainoje užbaigimą ir iškėlė idėją, kad jo vadovaujamoje šalyje galėtų būti dislokuoti užsienio kariai, kol ji įstotų į NATO.

Ukraina tikisi stipresnių ir ryžtingesnių Vokietijos veiksmų, ypač kai kalbama apie tolimojo nuotolio pajėgumų stiprinimą, po pirmadienį Kyjive surengto susitikimo su kandidatu į Vokietijos kanclerius Friedrichu Merzu pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis pažymėjo, kad Vokietija pagal Ukrainai teikiamą pagalbą rikiuojasi antroje vietoje po JAV. „Ir mes esame labai už tai dėkingi. (...) Tai karo metu mums labai padėjo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį susitikęs su Vokietijos opozicijos lyderiu Friedrichu Merzu, paprašė didesnės Berlyno paramos Kyjivui kovojant su Rusijos invazija. „Mes tikimės stipresnių, ryžtingesnių veiksmų iš Vokietijos, iš jūsų asmeniškai. Labai to tikimės“, – sakė V. Zelenskis konservatyvios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) partijos lyderiui F. Merzui, paminėdamas Ukrainos prašymą pakviesti ją į NATO ir ilgojo nuotolio raketas.

Europos Sąjungos (ES) derybininkams praėjusią savaitę nepavyko galutinai parengti naujų suvaržymų kompanijoms ir naftos tanklaiviams, prisidedantiems prie Rusijos karo prieš Ukrainą, portalui „Politico“ sakė trys apie derybas informuoti ES diplomatai. Kliūtis iškilo Lietuvai ir Latvijai atsisakius paremti paketą – dėl to, kad jame buvo numatyta galimybė Vakarų kompanijoms toliau dirbti Rusijoje nepaisant esamų sankcijų.

Praėjusią savaitę Rusija prieš Ukrainą panaudojo beveik 500 valdomų aviacinių bombų, daugiau kaip 400 atakos dronų ir beveik 20 įvairių tipų raketų, sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis savo feisbuko įraše. „Mūsų miestai ir bendruomenės nuolat patiria teroristines atakas. Kiekvieną dieną mūsų dangaus gynėjai duoda atkirtį Rusijos terorui.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė šiuo metu formuluojantis koncepciją, kaip užbaigti Rusijos pradėtą ​​karą prieš Ukrainą. Jis tai sakė telefonu duodamas interviu „The New York Post“, pranešė „Ukrinform“. „Formuluoju koncepciją, kaip užbaigti tą absurdišką karą“, – sakė D. Trumpas po vizito Paryžiuje, kur susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Pasak D. Trumpo, jis su V. Zelenskiu kalbėjosi apie tai, kaip užbaigti kruviną konfliktą, tebesitęsiantį nuo 2022 metų.

Rusijos okupuotame Donecke buvo susprogdintas buvusio Olenivkos kalėjimo vadovo Sergejaus Jevsiukovo automobilis. Pats kalėjimo viršininkas žuvo vietoje, o jo žmona buvo sunkiai sužeista ir išvežta į ligoninę. Sprogmuo detonavo vos S. Jevsiukovui ir jo žmonai įsėdus į automobilį „Toyota Land Cruiser“. Buvęs Olenivkos kalėjimo viršininkas žuvo vietoje, jo žmonai sprogimo banga nutraukė koją, ji sunkios būklės išvežta į ligoninę. Kol kas atsakomybės už šį išpuolį niekas neprisiėmė.

Ukrainiečių jūriniai dronai smogė Rusijos orlaiviams Kerčės įlankoje esančioje baržoje, rašo UNIAN. Skelbiama, kad buvo žuvusių ir sužeistų rusų karių. Apie tai patvirtino Ukrainos saugumo tarnyba.

Nuo plataus masto karo pradžios žuvo 43 000 Ukrainos kariškių. Taip teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pranešė Rusijos opozicinis portalas „Meduza“. „Mūsų žmonės gina savo namus savo gyvybių kaina, ir kiekvieno mūsų kario ir civilio gyvybė mums yra brangi. Nuo plataus masto karo pradžios Ukraina neteko 43 tūkst. karių, kurie žuvo mūšio lauke. 370 tūkst. atvejų – pagalbos sužeistiesiems, ir tai – turint omenyje, kad mūsų kariuomenėje apie 50 proc.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį išreiškė viltį, kad Europos sąjungininkės siųs savo pajėgas į Rusijos karą šalyje, kol jo vadovaujama šalis įstos į NATO. Tuo metu Kremlius reikalauja, kad Kyjivas atsisakytų savo ambicijų Aljanse, ir kalba apie tariamą nepriimtiną grėsmę saugumui.

Jungtinės Valstijos teikia Ukrainai dar vieną karinės pagalbos paketą, jo vertė siekia 988 mln. dolerių, šeštadienį pranešė JAV gynybos departamentas. Į paketą įeina šaudmenys anksčiau perduotoms didelio mobilumo artilerijos raketų sistemoms (HIMARS), papildomi dronai. „Šis paketas taip pat apima paramą techninės priežiūros ir remonto programoms siekiant padėti Ukrainai atkurti savo pajėgas ir sukurti bei išlaikyti kovinę galią“, – nurodė departamentas.

Išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį transliuotame interviu sakė, kad jo administracija gali sumažinti pagalbą Ukrainai, kurią Jungtinės Valstijos tvirtai remia nuo tada, kai į ją įsiveržė Rusija. „Gali būti. Taip, turbūt, tikriausiai“, – sakė jis NBC laidai „Meet the Press“. Interviu buvo įrašytas penktadienį, prieš savaitgalį Paryžiuje numatytas trišales D. Trumpo, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio derybas.

Rusija bando suderinti jos strateginėmis laikomas, bet brangiai kainuojančias užmačias – remti Sirijos režimą ir tęsti karą Ukrainoje. Teoriškai tai gali išskaidyti jos karinį potencialą ir išteklius ir gali tapti privalumu Ukrainai. Rusija, anot ekspertų, nenori ir negali atsisakyti Sirijos, nes ji svarbi jos įtakai regione. Ekspertai pažymi, kad kol kas įvykiai Sirijoje labiau emociškai paveikia Rusijos ir Ukrainos karo eigą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad šeštadienio susitikimas su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu buvo „geras ir produktyvus“. „Eliziejaus rūmuose turėjau gerą ir produktyvų trišalį susitikimą su prezidentu Donaldu Trumpu ir prezidentu Emmanueliu Macronu", socialiniuose tinkluose sakė V. Zelenskis. „Visi norime, kad šis karas kuo greičiau ir teisingu būdu pasibaigtų“, pridūrė jis.

Dviejų pirmaujančių Amerikos technologijų bendrovių sukurta revoliucinė kovos su bepiločiais orlaiviais technologija parodė įspūdingą potencialą sunaikinti bepiločių orlaivių keliamas grėsmes realiose kovinėse situacijose.

Ukrainos ir Rusijos istorija yra glaudžiai susijusi jau nuo pat Viduramžių laikų. Šių dviejų šalių istorija pasižymi ne draugyste ir diplomatiniais santykiais, o kovomis ir žiaurumais, kuriuos vėliau išprovokavo Sovietų Sąjunga ir tebeprovokuoja Rusija.

Trys žmonės žuvo, o 17 buvo sužeista per Rusijos raketos sprogimą Ukrainos Kryvyj Riho mieste penktadienį, praneša Ukrinform. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. Jis teigė, kad naktį gelbėtojai iš pastato griuvėsių, kurį sunaikino raketa, ištraukė trečiojo žmogaus kūną, o paieškos ir gelbėjimo operacija baigėsi. Buvo sužeista 17 žmonių, įskaitant vaiką.

Pirmąją plataus masto Rusijos invazijos dieną Romano Solomoniuko šeima liko sukrėsta, kai vyras pasisiūlė padėti kariuomenei. Tačiau po daugiau nei pustrečių metų karo jis papildė liūdną statistiką – karių, kurie apleido savo poziciją be vado leidimo.  Pirmomis karo dienomis prisijungęs prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 45 metų vyras iškasė apkasus prie Rusijos sienos. Vėliau jis numušinėjo „Shahed“ dronus.

Per Rusijos smūgį Kryvyj Riho mieste Ukrainos centrinėje dalyje žuvo du žmonės ir dar aštuoni buvo sužeisti, penktadienį pranešė vietos gubernatorius. Ši oro ataka surengta po jau kelias savaites besitęsiančios beveik trejus metus trunkančio karo eskalacijos, Maskvai nuo šaltų žiemos mėnesių pradžios suintensyvinus atakas. „Kryvyj Rihe žuvo du žmonės“, – platformoje „Telegram“ nurodė Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas.

Rusijos kariuomenė jėga į frontą Ukrainoje grąžina sužeistus karius. Leidinys „The Moscow Times“ skelbia, kad rusų kariai į karą grįžta net nebaigę gydymo. Leidinys rašo, kad šią savaitę „Telegram“ kanale „Ostorožno, Novosti“ buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame sužeisti kariai apkaltino pareigūnus mėginus juos grąžinti atgal į frontą, kol jie nebaigė gydymo. „Jie neleis mums jo užbaigti“, – sakė vienas iš karių. „Jie siunčia daug žmonių, kurie serga hepatitu.

Vidaus reikalų ministerija Ukrainos mokykloms ketina perduoti 100 vartelių formos metalo detektorių, kurių vertė siekia kone 300 tūkst. eurų. Tikimasi, jog ši priemonė padės užtikrinti Ukrainos moksleivių bei pedagogų saugumą karo metu. „Kiekviena suteikta priemonė, kiekvienas sprendimas stiprina ukrainiečių atsparumą ir padeda užtikrinti civilių bei pareigūnų saugumą karo sąlygomis.

Rusijos ekonomika kai kuriuose sektoriuose rodo „reikšmingus“ lėtėjimo požymius, nes susiduria su mažėjančiu augimu ir didele infliacija, penktadienį perspėjo didžiausio šalies skolintojo vadovas. Rusijos centrinis bankas padidino palūkanų normas iki aukščiausio per du dešimtmečius lygio – 21 proc., nes Maskva stengiasi stabdyti ekonominį karo Ukrainoje ir daugybės Vakarų sankcijų poveikį.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ir išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas gali susitikti Paryžiuje, kur abu lyderiai šį savaitgalį turi dalyvauti restauruotos Paryžiaus Dievo Motinos katedros atidarymo iškilmėse, penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis Ukrainos vyriausybėje. „Ukrainos prezidentas dalyvaus iškilmėse Paryžiaus Dievo Motinos katedros atstatymo proga. Jis susitiks su prezidentu Macronu.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pakeitė Kursko srities, kurią iš dalies kontroliuoja Ukraina, gubernatorių, sakydamas, kad sričiai reikia „krizių“ valdytojo, gyventojams išreiškus pasipiktinimą dėl to, kaip buvo reaguojama į ukrainiečių įsiveržimą. Rugpjūčio mėnesį Ukrainos kariuomenė pradėjo netikėtą puolimą į Kursko sritį ir privertė tūkstančius žmonių bėgti iš pasienio rajonų. Lapkritį Ukrainos kariuomenė tvirtino kontroliuojanti 800 kv. kilometrų ploto regiono teritorijos.