Karas Ukrainoje

Dėl sudėtingos padėties fronte Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino JAV greitai pristatyti neseniai pažadėtus ginklus. „Esu dėkingas JAV Kongresui už jo sprendimą, tačiau negali būti problemų ir dėl tiekimo greičio bei sprendimų įgyvendinimo, – sakė jis ketvirtadienio vakarą savo tradiciniame vaizdo kreipimesi.

Ukrainai stengiantis atsilaikyti prieš Rusijos invaziją – naujas Kremliaus pykčio pliūpsnis. Nepaisant savo šalies kruvinų veiksmų prieš taikią tautą, Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas supyko Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretoriui Davidui Cameronui pareiškus, kad Ukraina gali naudoti JK suteiktą amuniciją taikiniams Rusijoje.

Pasak dviejų neįvardytų JAV kariuomenės pareigūnų, kalbėjusių su „Associated Press“, JAV iš Ukrainos mūšio laukų patraukia savo pagrindinius tankus „Abrams“ po to, kai paaiškėjo, kad šios platformos nesugeba susidoroti su Rusijos bepiločių lėktuvų keliama grėsme. Penki iš 31 amerikietiško tanko „Abrams“, išsiųsto į Ukrainą nuo 2023 m. sausio, jau buvo prarasti dėl Rusijos veiksmų.

Ukrainoje daugybės miestų gyventojai vėlų ketvirtadienio vakarą ėmė dalintis danguje užfiksuotu neįprastu reiškiniu.  „Telegram“ kanalai ėmė mirgėti su keistomis nuotraukomis ir vaizdo įrašais.  Iš pradžių niekas nesuprato, kas tas danguje ryškiai šviečiantis objektas.  Paaiškėjo, kas galėjo sukelti nerimą ukrainečiams Vėliau pradėjo aiškėti, ką Ukrainos gyventojai galėjo pamatyti danguje.

Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka praneša, kad Rusijos laikinai okupuotame Berdianske nugriaudėjo sprogimai.  P. Andriuščenka praneša, kad Ukrainos pajėgos galėjo smogti į Berdianske esančios gamyklos teritoriją, kurioje yra įsikūrę okupantai.  Ukrainos pajėgos kol kas oficialiai nepranešė apie smūgį. P. Andriuščenka teigia, kad sprogimas nugriaudėjo ir Mariupolyje, tačiau daugiau detalių kol kas nepateikiama.

Kovo mėnesį Ukraina gavo rekordinę tarptautinės pagalbos sumą – daugiau kaip 9 mlrd. dolerių. Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis tai pareiškė per pasitarimą finansų ir ekonomikos klausimais. „Surengiau pasitarimą finansiniais ir ekonominiais klausimais, kuriame dalyvavo Finansų ministerija, Ekonomikos ministerija, Nacionalinis bankas, Valstybės iždas ir Nacionalinė vertybinių popierių ir fondų rinkos komisija.

Baltarusijos programišiai paviešino, kaip patys teigia, iš Lukašenkos kagėbistų pavogtus duomenis, tarp kurių ir, ko gero, skundikų iš Lietuvos. Vienas vyras iš Vilniaus esą parašė, kad dirba įmonėje, kuri remontuoja techniką, siunčiamą į Ukrainą. Nurodo kelių įmonių pavadinimus ir pasiūlo patiems pasiaiškinti.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vengrijos sostinėje Budapešte buvo užpultas 48 metų Ukrainos pilietis. Jis patyrė durtinių žaizdų, kurios buvo nesuderinamos su gyvybe. Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis Budapešto vyriausiosios policijos valdybos spaudos tarnyba. Pasak Vengrijos pareigūnų, tarp 44 metų „kazacho išvaizdos“ vyro ir 48 metų ukrainiečio kilo kivirčas ir muštynės. Vėliau pirmasis griebėsi peilio. Ukrainos pilietis nuo žaizdų mirė vietoje. Policija jau iškėlė baudžiamąją bylą dėl nužudymo.

Per smūgį Charkivo srities Derhačių miestui sužeistų vaikų skaičius išaugo iki aštuonių, apšaudymo metu jie buvo sporto klube. Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Nukentėjusių vaikų skaičius išaugo iki 8: vienam iš berniukų nustatyta ūmi reakcija į stresą, kitam – nesunkūs sužeidimai“, – parašė pareigūnas. Kaip pranešė feisbuke Charkivo srities policija, sužeisti vaikai buvo sporto klube.

Lenkijos sostinėje Varšuvoje lenkų pora užpuolė baltarusę, nes pamanė, kad ji yra rusakalbė ukrainietė.  Apie tai praneša lenkų žiniasklaida, cituoja UNIAN.  Pareikalavo grįžti į Ukrainą Kaip pasakojo 22 metų nukentėjusioji, ji gatvėje kalbėjosi su savo draugu rusų kalba, kai prie jos priėjo apsvaigusi lenkė, spjovė jai į veidą ir keikdamasi pareikalavo „grįžti į savo Ukrainą“.  Baltarusė ėmė gintis ir įspyrė lenkei, įvyko konfliktas, į kurį įsikišo lenkės draugas.

Šveicarija pakvietė daugiau kaip 160 delegacijų į kitą mėnesį įvyksiančią Ukrainos taikos konferenciją, ketvirtadienį pranešė šalies užsienio reikalų ministerija.  Pasak jos, Rusija, kuri daugiau nei prieš dvejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, nekviečiama.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija praėjusį mėnesį šalį atakavo daugiau kaip 3 200 aviacinių bombų, kone 300 atakos dronų bei daugiau kaip 300 raketų. Pastaraisiais mėnesiais Maskva suintensyvino išpuolius prieš Ukrainos infrastruktūrą. Šios atakos padarė didelę žalą ir nusinešė civilių aukų. Kovą Rusija atakavo Ukrainą daugiau kaip 400 įvairių tipų raketų, 600 bepiločių „Shahed“ ir 3 tūkst. valdomų aviacinių bombų.

Ukrainos gynybos pajėgos imasi veiksmų, kad išvytų okupantus rusus iš Donecko srities Očeretynės gyvenvietės. Tai pareiškė Chortycios operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės atstovas spaudai papulkininkis Nazaras Vološinas, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi „ArmijaInform“. „Kai dėl Očeretynės, tai priešui pavyko prasiveržti ir įsitvirtinti šioje gyvenvietėje. Jos dalis yra kontroliuojama priešo. Bet mes kontroliuojame šią dalį ugnimi.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatui pareikšti įtarimai dėl neteisėto praturtėjimo 11 mln. grivinų (260 tūkst. eurų). Tai pranešė Nacionalinis kovos su korupcija biuras, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Tyrimo duomenimis, 2020–2021 metais šis liaudies deputatas įsigijo turto, kurio bendra vertė siekė 25 mln. grivinų, nors oficialios jo ir žmonos pajamos ir santaupos per šį laikotarpį sudarė ne daugiau kaip 14 mln. grivinų.

Rusija ketvirtadienį pranešė užėmusi dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje, ten Maskvos pajėgos jau kelias dienas veržiasi į priekį. Rusija skuba veržtis į priekį, kol fronto dar nepasiekė didžioji dalis JAV ginklų pagalbos ir Ukrainos kariai patiria sunkumų, atremdami pranokstančias Maskvos pajėgas.

Ukrainos oro pajėgos negali atskleisti tikslios datos, kada Ukrainoje pasirodys naikintuvai F-16. „Tikslios datos, kada pasirodys F-16, atskleisti negalime. Viešoje erdvėje yra pranešimų, kad jie pasirodys birželį, tačiau laukiame oficialaus pranešimo ir tik tada galėsime pranešti, kad oro pajėgos turi šiuos naikintuvus. O kol kas turime būti kantrūs.

Rusija ketvirtadienį paskelbė dar labiau pasistūmėjusi Rytų Ukrainoje ir užėmusi dar vieną kaimą, esantį į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos. Maskvos gynybos ministerija pranešė, kad rusų kariai „visiškai išlaisvino Berdičių gyvenvietę“. Kyjivas teigė, kad savaitgalį atitraukė karius iš šio kaimo.

Per kelis mėnesius trunkantį Rusijos artilerijos apšaudymą buvo smarkiai nuniokotas strategiškai svarbus Časiv Jaro miestas Rytų Ukrainoje, rodo nauja „The Associated Press“ (AP) gauta dronu filmuota medžiaga. Joje matyti, kad nenukentėjusių pastatų kone nelikę, namai ir savivaldybės įstaigos apdegę, o tarp žaliuojančių pievų ir miškų įsikūręs miestas, kuriame kadaise gyveno per 12 tūkst. gyventojų, dabar yra beveik visiškai apleistas.

Ukraina galėtų pradėti derybas su Rusija po to, kai taikos susitikime Šveicarijoje bus suformuota šalių, kurios laikosi tų pačių principų ir požiūrių, koalicija. Tai pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba interviu leidiniui „Foreign Policy“. Tiesa, pirmiausiai D. Kuleba pažymėjo, kad nuo 2014 m., kai Rusija pradėjo agresiją prieš Ukrainą, Kyjivas surengė daugiau kaip 200 derybų su Maskva etapų, kurie prie nieko neprivedė ir galiausiai vis tiek baigėsi plataus masto karu.

Rusijos pajėgos nuo 2023 m. gruodžio pradžios nužudė mažiausiai 15 pasiduoti mėginusių Ukrainos karių ir galbūt dar šešis, mėginusius pasiduoti arba pasidavusius, sakoma ketvirtadienį paskelbtame „Human Rights Watch“ (HRW) pranešime. Žmogaus teisių aktyvistai pabrėžia, kad šie incidentai turėtų būti tiriami kaip karo nusikaltimai. „Žudyti pasiduodančiuosius arba sužeistuosius draudžia tarptautinė humanitarinė teisė“, – pareiškė HRW krizių ir konfliktų direktorė Belkis Wille.

Rusijos atakos sugadino pusę Ukrainos energetikos sistemos, sako užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Taip jis kalbėjo internetiniam leidiniui „Foreign Policy“. Interviu su ministru pasirodė trečiadienį. Pastaruoju metu Maskva suintensyvino raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą, rengdama plataus masto išpuolius prieš energetikos objektus visoje šalyje.

JAV valstybės departamentas trečiadienį apkaltino Rusiją Ukrainoje panaudojus cheminį ginklą, tuo pažeidžiant Cheminių ginklų konvenciją (CWC), ir paskelbė apie naujas sankcijas Maskvai. Be cheminės medžiagos chlorpikrino, Rusija taip pat panaudojo „medžiagas riaušėms malšinti (ašarines dujas) kariaudama Ukrainoje, tuo dar kartą pažeisdama CWC“, – nurodoma departamento paskelbtame duomenų lape.

Rusų pajėgos atakavo Odesą balistinėmis raketomis, sužeista mažiausiai 13 žmonių, po antpuolio mieste kilo gaisras. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Odesos regiono karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis. „Priešai atakavo Odesą balistinėmis raketomis. Pranešama, kad sužeista mažiausiai 13 žmonių“, – rašė jis. Regiono gubernatoriaus teigimu, po smūgio kilo didelis gaisras. Pranešama, kad Odesoje paskelbus apie oro pavojų buvo girdėti sprogimai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad artėjant Pasaulio taikos viršūnių susitikimui Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jam bandys sutrukdyti bei imsis manipuliacijų, kuriomis bandys susilpninti Ukrainos pozicijas. Svarbiausi įvykiai: 23:56 | Ukrainiečiai apstulbo – nuotraukos plinta žaibiškai: danguje užfiksavo žadą atimantį reiškinį  Ukrainoje daugybės miestų gyventojai vėlų ketvirtadienio vakarą ėmė dalintis danguje užfiksuotu neįprastu reiškiniu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis iš pareigų atleido aukšto rango žvalgybos tarnybos SBU pareigūną Ilją Vityuką, kuriam pareikšti kaltinimai dėl korupcijos. Potvarkis dėl jo atleidimo trečiadienį pasirodė Ukrainos prezidento internetinėje svetainėje, atleidimo priežastys nenurodomos. I. Vityukas vadovavo Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) kibernetinio saugumo skyriui.

Įpusėjus tretiesiems karo metams, Ukrainos priešlėktuvinė gynyba atidžiai stebima. Tačiau kol Rusija bombarduoja Ukrainai kritiškai svarbią energetikos infrastruktūrą, Kremliaus silpnosios vietos tik dar labiau išryškėjo. Ekspertai teigia, kad Rusijos oro erdvės gynybos tinklas patyrė sunkumų dėl kovos su Ukraina ir nesugebėjo tinkamai prisitaikyti prie tolimojo nuotolio dronų ir mažų orlaivių keliamos grėsmės.

 Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas antradienį teigė, kad pastaruoju metu ragino šalis, turinčias raketų sistemų „Patriot“, padovanoti jas Ukrainai, kuri prašo daugiau oro gynybos sistemų. „Yra šalių, kurios turi „Patriot“, todėl mes ir toliau dirbame su šiomis šalimis“, – Atstovų Rūmų ginkluotųjų pajėgų komiteto posėdyje sakė L. Austinas.

Rusijos pajėgos trečiadienį surengė oro antskrydį prieš Zoločivo gyvenvietę Charkivo srityje. Buvo panaudotos KAB tipo sklendžiančios bombos, pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas. Jo duomenimis, pataikyta į automobilį ir privatų namą. Automobilyje buvę civiliai vyras ir moteris žuvo. Užsiliepsnojo dar trys netoliese buvę automobiliai. 77 metų vyras ir 74-erių moteris patyrė sužalojimų.

Ukraina trečiadienį smogė Rusijos naftos perdirbimo gamyklai Riazanėje, į pietus nuo Maskvos, per naują drono ataką prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, pranešė pareigūnai. Nuo praėjusių metų, užsitęsus abiejų šalių karui, Ukraina reguliariai paleidžia dronus į Rusiją, vis dažniau taikydamasi į tokius objektus kaip gamyklos toli nuo bendros sienos.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu nurodė tiekti daugiau ginklų karui Ukrainoje ir tai daryti greičiau, praneša agentūra „Reuters“. „Kad išlaikytume reikiamą puolimo tempą (...), būtina didinti daliniams tiekiamų ginklų ir karinės įrangos, pirmiausiai – ginklų, apimtis ir kokybę“, – Gynybos ministerija citavo S. Šoigu tinkle „Telegram“ paskelbtame pranešime.

Elitinis Ukrainos dalinys surengė trijų dienų misiją, kurios tikslas buvo pagrobti 1,1 mln. eurų vertės rusišką tanką, kuriame, kaip įtariama, buvo gabenama slapta technologija. Portalas „The Sun“ skelbia, jog 12-oji „Azovo“ brigada turėjo vieną tikslą – rizikuodami gyvybe prasmukti per fronto liniją ir pavogti tanką T-72, nes Kyjivas baiminosi, kad šis tankas gali įveikti bepiločius lėktuvus.

Lenkija nežada ginti Ukrainos šaukimo į kariuomenę vengiančių asmenų savo teritorijoje, antradienį pareiškė užsienio reikalų viceministras, o lenkų valdžia paragino Europos Sąjungos imtis veiksmų šiuo klausimu.

Ukraina, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, turi greičiau pristatyti atsargas į frontą spaudimą patiriantiems daliniams. Tai jis pareiškė po konsultacijų su gynybos ministru Rustemu Umerovu ir ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadus Oleksandru Syrskiu. „Mums reikia gerokai paspartinti atsargų pristatymą, kad ženkliai padidintume savo karių pajėgumus, – kalbėjo V. Zelenskis antradienio vakarą tradiciniame savo vaizdo kreipimesi.

Pastarąsias dvi žiemas Ukraina atlaikė Rusijos oro antskrydžius, kuriais buvo siekiama panardinti Ukrainos piliečius į tamsą ir panaudoti šaltį kaip karo ginklą. Nors Ukraina atlaikė šios žiemos audrą, Rusija pastarosiomis savaitėmis atnaujino savo puolimą, smogdama Ukrainos elektros energijos tinklams taip, kaip dar nebuvo per daugiau nei dvejus metus trunkantį karą.

Ilgojo nuotolio raketos ATACMS, kurias JAV perdavė Ukrainai, gali padaryti Krymą „kariniu požiūriu nereikšmingu“ Rusijai, nes net ir toli esantys taikiniai Ukrainos pajėgoms yra dar lengviau pasiekiami, rašo „Business Insider“, cituodami karo analitiką Phillipą Karberį.  Publikacijoje rašoma, kad dar kovo mėnesį JAV slapta išsiuntė Ukrainai 100 raketų sistemų ATACMS. Pažymima, kad amerikiečiai ir anksčiau buvo perdavusi šių sistemų, tačiau jų nuotolis buvo trumpesnis.

Lenkija savo žemėje „negins“ šaukimo į kariuomenę vengiančių ukrainiečių, antradienį pareiškė užsienio reikalų viceministras, Varšuvai raginant, kad Europos Sąjungą (ES) imtųsi veiksmų šiuo klausimu. Jau trečius metus su užpuolusia Rusija kariaujanti Ukraina stengiasi pritraukti daugiau karių į savo kariuomenę ir neseniai priėmė mobilizacijos įstatymą, sumažinusi šauktinių amžių ir sugriežtinusį bausmes už karinės tarnybos vengimą.

Nuo šių metų pradžios visoje Ukrainoje pastatytos ir įrengtos 337 slėptuvės nuo bombų, feisbuke paskelbė Ukrainos strateginių pramonės šakų viceministras Tymuras Tkačenka, pranešė „Ukrinform“. Pasak viceministro, tai atsiėjo 384,8 mln. grivinų. Įgyvendinta 13 naujų statybos projektų, 283 dideli priežiūros projektai, šeši renovacijos projektai, pastatytos 27 modulinės slėptuvės.

Ukrainoje rytų fronte toli gražu nėra ramu. Iki savaitės pabaigos Ukrainos pajėgos pasitraukė iš trijų kaimų rytinėje Donecko srityje. Tokie Ukrainos veiksmai išduoda gilėjantį Kyjivo pažeidžiamumą, apžvalgoje rašo „The Washington Post“. Trūkstant amunicijos ir naujų karių Ukraina atsiduria pažeidžiamoje padėtyje, kai Kremlius bando atnaujinti savo puolimo tempą. Rusijos pajėgos vasarį užėmė rytinį Avdijivkos miestą ir po šio pasiekimo dar labiau prasiveržė.

Latvijos vyriausybė patvirtino naują karinės pagalbos Ukrainai siuntą, kurioje bus ir trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų bei stebėjimo dronų. Tai socialiniame tinkle X pranešė šalies premjerė Evika Siliņa, rašo „Ukrinform“. „Vyriausybė ką tik pritarė sprendimui perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms oro gynybos sistemų NBS, taktinių bepiločių stebėjimo sistemų, taip pat kitų materialinių ir techninių priemonių.

Iki birželio vidurio Ukrainoje planuojama atidaryto apie 30 Ukrainos kariuomenės verbavimo centrų. Tai antradienį naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Gynybos ministerijos atstovas spaudai Dmytro Lazutkinas. „Dabar Ukrainoje veikia 18 verbavimo centrų, planuojama, kad iki birželio vidurio jų bus apie 30. Jų yra Dnipropetrovsko srityje, jau keturi yra Poltavos srityje, yra Lvive, vienas atidarytas šiandien Kyjive“, – sakė D. Lazutkinas.

 Lenkija kartu su sąjungininkais iš NATO galėtų numušinėti Rusijos raketas virš Ukrainos teritorijos, skriejančias Lenkijos kryptimi. Tačiau tam būtini politiniai sprendimai NATO ir Ukrainos lygiu bei sąjungininkų prieiga prie išsamios informacijos apie situaciją Ukrainos oro erdvėje. Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė buvęs Lenkijos nacionalinės gynybos ministras, saugumo ekspertas Januszas Onyszkiewiczius.

Europos Sąjunga antradienį pradėjo „Facebook“ ir „Instagram“ tyrimą dėl susirūpinimo, kad šios bendrovei „Meta“ priklausančios platformos nesugeba kovoti su dezinformacija internete prieš birželį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus.

Rusijos opozicinės žiniasklaidos teigimu, naktį į balandžio 30-ąją Ukrainos pajėgos surengė ataką prieš Kryme dislokuotus rusų oro gynybos dalinius. Apšaudymo raketomis metu viename iš karinių dalinių kilo gaisras, kuris buvo gesinamas daugiau nei pusantros valandos. Skelbiama apie sužeistus rusų karius, tačiau tikslus jų skaičius nėra žinomas. Skelbiama, kad Ukrainos raketos apšaudė Pietų karinės apygardos oro gynybos dalinį aneksuotame Kryme, Simferopolio rajone.

Per naujausius Rusijos smūgius Charkive antradienį žuvo du žmonės ir šeši buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius. Dėl Rusijos bombardavimų Charkive, antrajame pagal dydį Ukrainos mieste, esančiame netoli Rusijos sienos, padėtis blogėja. „Preliminariais duomenimis, per smūgius Charkivui žuvo du žmonės ir šeši buvo sužeisti“, - sakė gubernatorius Olehas Synehubovas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, siekdamas daryti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įtaką, nori sustiprinti asmeninius ryšius su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, kuomet šis gegužės pradžioje viešės Prancūzijoje Apie tai pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi savo šaltiniais.

Rusijos invazinės pajėgos raketa „Iskander“ su kasetine kovine galvute smogė tankiai gyvenamam Odesos pajūrio rajonui. Taip teigė Pietų gynybos pajėgų strateginių komunikacijų centro vadovas Dmytro Pletenčukas, kalbėjęs nacionalinio telemaratono eteryje, komentuodamas mirtiną pirmadienio popietės smūgį. „Visos detalės tikslinamos. Preliminariai manoma, kad tai buvo „Iskander“ su kasetiniu užtaisu, tačiau kol nebaigti visi tyrimai, negaliu to tiksliai patvirtinti.

Vokietija Rusijos užpultai Ukrainai pristatė dar dešimt pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir kitų priemonių gynybai. Į paketą įtraukta antra oro gynybos sistema „Skynex“, taip pat beveik 30 000 šaudmenų priešlėktuviniams tankams „Gepard“ ir amunicija sistemai „Iris-T“, pirmadienį Berlyne pranešė federalinė vyriausybė. Balandžio viduryje pažadėtos trečiosios oro gynybos sistemos „Patriot“ šiame Vokietijos karinės paramos pakete nėra.

Per Rusijos raketų smūgį Odesos uostamiesčiui prie Juodosios jūros, Ukrainos duomenimis, žuvo mažiausiai keturi žmonės. Odesos gubernatorius Olehas Kiperis pirmadienio vakarą tinkle „Telegram“ pranešė, kad dar 28 asmenys buvo sužeisti, įskaitant du vaikus ir nėščią moterį. Keturių sužeistųjų gyvybei  gresia pavojus. Per ataką Odesoje apgadinti gyvenamieji namai ir civilinė infrastruktūra, pridūrė gubernatorius.

Lenkijos krašto apsaugos viceministras, kalbėdamas Lenkijos televizijai „TVP Info“ patvirtino, kad šalis pateikė oficialų prašymą NATO dalyvauti branduolinio dalijimosi programoje. Ministras pridūrė, kad dėl branduolinio ginklo panaudojimo, jei jis bus dislokuotas Lenkijoje, spręs JAV.