Karas Ukrainoje

Praėjusią parą okupantai rusai smogė 412 smūgių 14-kai Zaporižios srities gyvenviečių. Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Priešas smogė aviacijos smūgį Temyrivkai. 250 įvairių modifikacijų dronų atakavo Zaporižią, Lobkovę, Huliaipolę, Ščerbakus, Novoandrijivką, Novodanylivką, Mala Tokmačką, Malynivką, Novodarivką ir Olhivskę.

Buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas išplūdo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl imperinių ambicijų.  Tokia retorika iš B. Johnsono lūpų skambėjo interviu leidiniui Delfi.ee, cituoja „Sky News“. B. Johnsonas jau seniai garsiai palaiko Ukrainą, kuri buvo užpulta V. Putino.  B. Johnsonas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pavadino „su**stu idiotu“ dėl jo imperinių ambicijų.

Ukraina pasiūlė savo pagalbą Slovakijos žmonėms prisitaikymo laikotarpiu, kai šalis nustojo gauti dujas iš Rusijos, tačiau Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico kliaunasi Maskva, o ne savo šalimi ar vieninga Europa, socialiniame tinkle X pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.  Prieštaringai vertinama Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico kelionė į Maskvą paskatino Ukrainos lyderį toliau kritikuoti šalies kaimynės vyriausybės vadovą.

Vienas iš į nelaisvę paimtų Šiaurės Korėjos karių pareiškė norintis likti Ukrainai, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.  Apie tai skelbia UNIAN.  Pasak V. Zelenskio, Ukrainos saugumo tarnyba šiuo metu dirba su į nelaisvę paimtais Šiaurės Korėjos kariais. V. Zelenskis teigia, kad vienas iš jų išreiškė norą likti Ukrainoje, o kitas nori sugrįžti į Šiaurės Korėją.  Vienas iš KLDR karių, kurį užėmė Gynybos pajėgos Kursko regione, nori likti Ukrainoje.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius pareiškė, kad oficialiai pasiūlys surengti savo šalyje planuojamą išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą. Tai praneša leidinys RTS, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“. Pasak A. Vučičiaus, Serbija suinteresuota priimti JAV ir Rusijos lyderius ir gali jiems garantuoti reikiamo lygio saugumą. „Tai šalis, kur prezidento Trumpo palaikymas yra didžiausias visoje Europoje.

Ukrainos padėtis šiuo metu nėra pakankamai stipri, kad galima būtų pradėti taikos derybas su Rusija, pirmadienį pasakė NATO vadovas Markas Rutte. Svarbiausi įvykiai: 23:50 | Landsbergis: raginimai Kyjivui tartis su Maskva primena Lietuvos situaciją 1991-aisiais Pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis sako, kad raginimai Ukrainai derėtis su karą prieš ją pradėjusia Rusija primena situaciją prieš 34 metus Lietuvai siekiant Vakarų valstybių pripažinimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė pagalbą miškų gaisrų siaubiamam Los Andželui –  jis sakė, kad Ukrainos ugniagesiai gali „padėti amerikiečiams išgelbėti gyvybes“.  Pražūtingas gaisras siaubia Los Andželą, per mažiau nei savaitę žuvo mažiausiai 24 žmonės, ištisos bendruomenės virto apanglėjusiais griuvėsiais, tūkstančiai žmonių liko be namų.

Pirmadienio, sausio 13-osios, 6 val. duomenimis, Juodojoje jūroje budi vienas Rusijos raketnešis, kurio bendra salvė – iki keturių kruizinių raketų „Kalibr“. Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos. Azovo jūroje priešo laivų nėra.  Viduržemio jūroje – 7 priešo laivai, iš kurių 2 yra kruizinių raketų „Kalibr“ nešėjai, jų bendras salvė – iki  22 raketų.

Dalyvaudami Rusijos kare prieš Ukrainą žuvo maždaug 300 Šiaurės Korėjos karių, o 2 700 buvo sužeisti, pirmadienį pareiškė vienas Pietų Korėjos įstatymų leidėjas, remdamasis Seulo žvalgybos agentūros duomenimis. „Pranešama, kad Šiaurės Korėjos karių dislokavimo Rusijoje mastas buvo išplėstas į Kursko regioną, o skaičiavimai rodo, jog tarp nukentėjusiųjų (…) yra maždaug 300 žuvusiųjų ir 2 700 sužeistųjų“, – žurnalistams sakė įstatymų leidėjas Lee Seong-kweunas.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sekmadienį perspėjo apie Vokietijos finansinės paramos Ukrainai skirtų ginklų tiekimui sumažinimo padarinius. Kalbėdama Saudo Arabijoje vykstančios konferencijos Sirijos klausimais kuluaruose, A. Baerbock sakė, kad Vokietijos vyriausybė pernai išleido beveik 7 mlrd. eurų Ukrainai numatytai ginkluotei įsigyti. Jei ši suma būtų sumažinta perpus ar šiek tiek daugiau nei perpus, Ukraina būtų mažiau pajėgi apsiginti, sakė ministrė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad yra pasirengęs perduoti į nelaisvę paimtus Šiaurės Korėjos karius šios šalies lyderiui Kim Jong Unui mainais į Rusijoje laikomus Ukrainos karo belaisvius.  „Ukraina yra pasirengusi perduoti jam Kim Jong Uno karius, jei jis galės suorganizuoti jų mainus į mūsų karius, laikomus nelaisvėje Rusijoje“, – socialiniame tinkle „X“ rašė V. Zelenskis.

Rusija sekmadienį pareiškė užėmusi du kaimus rytų Ukrainoje, kur jos pajėgos jau kelis mėnesius nuolat stumiasi pirmyn. Gynybos ministerija pranešė, kad pietinė pajėgų grupė užėmė Jantarnės kaimą rytinėje Donecko srityje, maždaug už 10 km į pietvakarius nuo Kurachovės – pagrindinio logistikos centro, kurį Maskva tvirtino užėmusi praėjusią savaitę. Rusijos kariuomenė šeštadienį pranešė, kad taip pat užėmė naują teritoriją į šiaurės vakarus nuo Kurachovės.

Rytų Ukrainoje Maskvos karo mašina pamažu juda į priekį per plačius atvirus Donbaso laukus, užimdama kaimus bei miestelius. Apie tai rašoma „BBC“ apžvalgoje. Kai kurie civiliai bėga, kol karas jų nepasiekė. Kiti laukia, kol sviediniai pradės sprogti šalia ir tik po to imasi krautis daiktus ir lipa į traukinius bei autobusus, kad saugiai pasitrauktų į Vakarus.

Pietų Korėjos Nacionalinė žvalgybos tarnyba (NIS) sekmadienį patvirtino, kad Ukraina šią savaitę Rusijoje paėmė į nelaisvę du sužeistus Šiaurės Korėjos karius. Ukraina, JAV ir Pietų Korėja kaltina branduolinį ginklą turinčią Šiaurės Korėją nusiuntus daugiau kaip 10 000 savo karių padėti Rusijai kariauti prieš Ukrainą. NIS pareiškime nurodo patvirtinanti, kad Ukrainos kariuomenė sausio 9 dieną mūšio lauke Kursko srityje Rusijoje sučiupo du Šiaurės Korėjos karius.

Ukrainos oro pajėgos sekmadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 60 rusų dronų. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą 94 dronais. 60 dronų buvo numušti, o dar 34 nepasiekė taikinių. Oro gynyba veikė Poltavos, Sumų, Charkivo, Čerkasų, Černihivo, Kyjivo, Zaporižios, Kirovohrado, Žytomyro, Chmelnyckio ir Donecko srityse. Krintančios dronų nuolaužos apgadino namų Charkivo, Sumų ir Poltavos srityse. Apie sužeistus ar žuvusius žmones nepranešama.

Ukrainos gynybos žvalgybos snaiperiai prie Pokrovsko Donecko srityje eliminavo grupę okupantų rusų. Pasak „Ukrinform“, apie tai pranešusi žvalgyba paviešino ir vaizdo įrašą. „Ukrainos gynybos žvalgybos kariai efektyviai ir sklandžiai veikia priešo užnugaryje. Vaizdo įraše matyti sėkmingos pasalos rusų okupantams netoli Pokrovsko Donecko srityje rezultatai: karinės žvalgybos specialiosios pajėgos snaiperių ugnimi likvidavo grupę rusų“, – teigiama išplatintame pranešime.

Karo niokojamoje Ukrainoje sparčiai plinta meno rūšis – tatuiruotės. Rusams įsiveržus į Ukrainą, tatuiruotės tapo tarsi atskira meno šaka – tam tikras judėjimas su patriotiniais motyvais. Tatuiruotės neaplenkė ir kariuomenės: kazokai, vėliavos, gyvūnai ir citatos – tai tik dalis to, ką vaikinai ir merginos tatuiruojasi ant savo kūnų.  Pasišviesdamas žibintuvėliu, Andrejus brėžia eilutę po eilutės. Taip ant likimo brolio rankos gimsta dar viena tatuiruotė.

Ukrainos Donecko srityje šeštadienį per rusų apšaudymą žuvo žmogus. Dar penki asmenys buvo sužeisti, feisbuke pranešė srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. Rusų pajėgos atakavo Hryšynės kaimą Pokrovsko regione. Žuvo 78 metų vyras. Pokrovsko mieste apgadinti du gyvenamieji namai. Bilyckės vietovėje Dobropiljos regione, anot V. Filaškino, per smūgius nukentėjo keturi žmonės. Apgadinti du namai, administracinis pastatas, infrastruktūros objektas ir automobilis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad tyrėjai apklausia du sužeistus Šiaurės Korėjos karius, kurie buvo paimti į nelaisvę Rusijos Kursko srityje. „Mūsų kariai Kursko srityje į nelaisvę paėmė Šiaurės Korėjos karių. Tai du kariškiai, kurie, nors ir buvo sužeisti, tačiau išgyveno, buvo atvežti į Kyjivą ir kalbasi su SBU tyrėjais“, – socialiniuose tinkluose parašė V. Zelenskis, omenyje turėdamas Ukrainos saugumo tarnybą SBU.

Ukrainos gynybos pajėgos išlaiko pozicijų Kurachovės mieste (Donecko sritis) kontrolę, ypač teritorijoje aplink Kurachovės šiluminę elektrinę, pareiškė Ukrainos operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės „Chortycia“ atstovas Viktoras Trehubovas. Kaip praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi „Suspilne Donbas“, V. Trehubovas apie situaciją pasisakė tiesioginėje „Suspilne Studio“ transliacijoje.

Sausio 11 d. naktį kelis Rusijos regionus atakavo bepiločiai orlaiviai. Kazanės, Nižnekamsko ir Uljanovsko oro uostuose buvo laikinai sustabdyti skrydžiai, o Tambovo regione bepiločiai rėžėsi į daugiabučius pastatus, pranešė „Telegram“ kanalas ASTRA. Šis kanalas, remdamasis Rusijos federaline oro transporto agentūra, informavo, kad ribojimai oro uostuose buvo įvesti siekiant užtikrinti „civilinių orlaivių skrydžių saugumą“. Iki 7 val. (Kyjivo laiku) ribojimai buvo atšaukti.

Nuo 2014 m. Ukraina bando atremti augančią Rusijos agresiją. Tačiau nors Rusija yra daug didesnė šalis, turinti daug daugiau ginkluotės ir jėgos, jos pastangos pakenkti Ukrainos valstybės suverenitetui neapsiriboja vien tik ginkluota kova.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad penktadienį pasikalbėjo su savo kolega iš JAV Joe Bidenu, kuris po mažiau nei dviejų savaičių paliks prezidento postą, ir padėkojo jam už „tvirtą paramą“. J. Bidenas iki išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos, kuri vyks sausio 20 d., skuba suteikti Kyjivui kuo daugiau pagalbos, kadangi baiminamasi, kad respublikonas sumažins paramą JAV sąjungininkei, kai ateis į valdžią.

Norvegijos valdžia penktadienį paskelbė apie planą vėl įvesti prievolę naujuose pastatuose įrengti slėptuves nuo bombų, rašo „Politico“. Kaip teigiama publikacijoje, prievolė įrengti slėptuves buvo panaikinta dar 1998 m. Tačiau Rusija, kurios siena su Norvegija yra už poliarinio rato, vis dar demonstruoja agresyvius veiksmus. Todėl norvegų valdžia planuoja iš anksto ruoštis galimam blogiausiam scenarijui ir sugrąžinti prievolę pastatuose įrengti slėptuves.

Dabartinio JAV prezidento Joe Bideno administracijos atstovai mano, kad Ukraina ir Rusija dar nėra pasirengusi sėsti prie derybų stalo ir susitarti dėl taikos, rašo „Ukrinform“. Baltųjų rūmų atstovas spaudai Johnas Kirby taip pat atkreipė dėmesį, kad JAV paskelbtos naujos sankcijos Rusijai nebuvo įvestos kaip derybinis koziris dėl galimo karo Ukrainoje užbaigimo. „Dabar nėra jokios vilties, kad kuri nors pusė yra pasirengusi deryboms“, – pabrėžė J. Kirby.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pagyrė Jungtines Valstijas už įvestas plataus masto sankcijas Rusijos energetikos sektoriui, pareiškęs, kad tai yra didelis smūgis Maskvos karo mašinai.

Slovakijos premjeras Robertas Fico teigia, kad iš Kremliaus vadovo Vladimiro Putino išgirdo vieną pažadą, rašo „Reuters“ naujienų agentūra.  Pasak jo, V. Putinas davė pažadą, kad esą Rusijos bendrovė „Gazprom“ ras alternatyvių būdų, kaip būtų galima tiekti dujas Slovakijai.

Ukrainoje žuvo savanoris iš Latvijos Edgaras Platonovas. Tai patvirtino Gynybos ministerija. 41 metų E. Platonovas žuvo praėjusių metų gruodžio 25 d. Luhansko srities Novojehorivkos gyvenvietėje, pasiaukojamai kaudamasis su Rusijos okupacine kariuomene Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Tarptautinio teritorinės gynybos legiono sudėtyje, pranešė ministerijos atstovai. Gynybos ministerija ir Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NGP) reiškia nuoširdžią užuojautą E. Platonovo šeimai.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sausio 10-ąją smogė itin tikslų smūgį Rusijos ginkluotųjų pajėgų 3-iojo armijos korpuso vadavietei priešo laikinai okupuotame Donecko srities Svitlodarsko mieste. Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį išmokėjo pirmąją dalį Didžiojo septyneto (G-7) paskolos Ukrainai, kuri turės būti grąžinta pajamomis iš įšaldyto Rusijos turto.  Ši išmoka – 3 mlrd. eurų.  18,1 mlrd. eurų neviršijanti paskola yra ES įnašas į G-7 vadovaujamą Ypatingųjų pajamų naudojimo paskoloms Ukrainai spartinimo (toliau – ERA) iniciatyvą, kuria bendrai siekiama suteikti Ukrainai maždaug 45 mlrd. eurų finansinę paramą.

Pačiame Kyjivo centre sustabdytas eismas, kad jaunuoliai „galėtų parūkyti“, klausomasi rusiškos patriotinės muzikos, niekinamas karių atminimas – Ukrainoje kilo naujas skandalas, kurio epicentre atsidūrė gauja turtingų tėvų jaunuolių. Jauni asmenys, „Speckor“ teigimu – nepilnamečiai, demonstruoja prabangų gyvenimo būdą, mėto pinigus pro automobilio langą ir kitaip niekina visuomenės normas.

Ukraina neplanuoja pasirašyti jokių sutarčių dėl rusiškų dujų tranzito pratęsimo ir ateinančiais metais daugiausia dėmesio skirs vidaus dujų gamybos apimčių didinimui iki daugiau nei 20 mlrd. kubinių metrų.  Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas tai sakė Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje. „Neplanavome ir neplanuojame pasirašyti jokių sutarčių dėl rusiškų dujų tranzito pratęsimo.

Ukrainos policija penktadienį pranešė, jog visoje šalyje vykdo šimtus reidų, skirtų uždaryti maršrutus, kuriais šaukimui tinkamo amžiaus vyrai sprunka iš šalies siekdami išvengti karinės tarnybos. Karui tęsiantis beveik trejus metus, Kyjivas jau kelis mėnesius vykdo didelio masto mobilizacijos kampaniją, siekdamas sustiprinti savo kariuomenę, kuriai sunkiai sekasi atlaikyti ženkliai didesnes Rusijos pajėgas ir jų stūmimąsi Ukrainos rytuose.

Per galimas derybas su Donaldu Trumpu pagrindinis Vladimiro Putino klausimas bus NATO buvimo prie Rusijos sienų klausimas. Tuo pat metu išrinktojo JAV prezidento komanda dar nenusprendė, kaip žiūrėti į šias derybas, o konflikto užbaigimo terminas nuo vienos dienos jau nukeltas į šešis mėnesius. Ketvirtadienį D. Trumpas pareiškė, kad jo komanda pradėjo rengti susitikimą su V. Putinu, kad aptartų karo užbaigimo galimybes.

Vokietijos vyriausybėje, anot žurnalo „Der Spiegel“, įsiplieskė ginčas dėl tolesnio ginklų tiekimo Ukrainai. Leidinio informacija, užsienio reikalų ir gynybos ministrai Annalena Baerbock ir Borisas Pistorius spaudžia dar iki vasario 23 d. vyksiančių Bundestago rinkimų skirti tam papildomai apie 3 mlrd. eurų. Tačiau planus esą stabdo Olafo Scholzo kanceliarija.

Su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Romoje susitikusi Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni patvirtino savo šalies paramą nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai.  G. Meloni patvirtino „visapusišką paramą, kurią Italija užtikrina teisėtai Ukrainos gynybai  ir kurią toliau teiks“, sakoma po pokalbių ketvirtadienio vakarą premjerės biuro paskelbtame pranešime.

JAV paskelbė naujas sankcijas daugiau kaip 200 su Rusijos energetikos sektoriumi susijusių subjektų ir asmenų, taip pat į juodąjį sąrašą buvo įtraukti „šešėliniai“ rusų laivai. Šios sankcijos gali visiškai sutrikdyti naftos tiekimą Indijai – valstybei, į kurią Rusija nukreipė dalį naftos eksporto, kai užsidarė Europos rinka.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad ketvirtadienį vykusiame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime Ramšteino formatu buvo patvirtinti papildomi 2 mlrd. dolerių vertės paramos paketai. V. Zelenskis komentavo susitikimo rezultatus kalbėdamasis su žurnalistais Italijoje. „Norėčiau padėkoti visiems partneriams, visiems gynybos vadams, tai yra daugiau nei 50 šalių. Šiandien turėjome labai gerą susitikimą ir labai gerą rezultatą. Papildomi 2 mlrd.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad 2025 m. Kyjivas stengsis pasiekti naują rekordą, rašo „Ukrainska Pravda“.  V. Zelenskis teigė, kad sausio 8 d. buvo specialų vyriausiojo vado štabo posėdis, kuriame daugiausia dėmesio buvo skirta bepiločių orlaivių Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms gamybai ir tiekimui, taip pat elektroninės kovos įrangai. Šalies prezidentas teigė, kad Ukraina pasirašė nemažai sutarčių, o daugelis kitų yra rengiamos.

Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų Davidas Lammy atskleidė, kad potencialus taikos susitarimas tarp Rusijos ir Ukrainos gali būti sudarytas vėliau, kai naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas grįš į valdžią, rašo „The Sun“. D. Trumpas, kuris po sausio 20 d. įvyksiančios inauguracijos perims valdžią į savo rankas, anksčiau žadėjo, kad karas Ukrainoje bus sustabdytas per 24 valandas. Visgi ši retorika pasikeitė.

Ukrainos rėmėjai neturi svyruoti, ketvirtadienį užbaigdamas Kyjivo tarptautinių rėmėjų susitikimą Vokietijoje pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas. „Ukrainą remianti koalicija neturi atsitraukti. Ji neturi svyruoti. Ir ji neturi žlugti. Ant kortos pastatytas Ukrainos išlikimas. Bet taip pat ir visų mūsų saugumas“, – sakė L. Austinas žurnalistams. Jis ketvirtadienį vykusiame Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų susitikime paskelbė apie naują 500 mln. JAV dolerių (485,41 mln.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį po susitikimo su kitomis sąjungininkėmis Vokietijoje atvyko į Romą derybų su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni, pranešė jo atstovas.  „Šiandien bus susitikimas su G. Meloni, o rytoj su Sergio Matarella“, – sakė atstovas Serhijus Nykyforovas, turėdamas omenyje daugiausia reprezentacines pareigas einantį Italijos prezidentą.

Naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo rinkiminės kampanijas pažadą užbaigti Rusijos pradėtą karą Ukrainoje per 24 valandas nukėlė vėlesniam laikotarpiui. Dėl to partneriai Europoje mano, kad jo administracija iš karto neatsisakys paramos Kyjivui. Du Europos pareigūnai „Financial Times“ teigė, kad diskusijos su D. Trumpo komandos nariais per pastarąsias savaites atskleidė, kad jie dar nėra tiksliai nusprendę, kaip išspręsti karinę situaciją Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po susitikimo su sąjungininkais Vokietijoje vėliau ketvirtadienį turėtų atvykti į Romą derybų su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni, pranešė diplomatinis šaltinis. G. Meloni tvirtai remia Ukrainą jos kovoje su Rusija. Tačiau ji taip pat yra politiškai artima išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuris yra kritikavęs Kyjivui siunčiamą didelę JAV pagalbą ir žadėjęs greitai užbaigti karą.

Rusijos pajėgos įsirengė placdarmą fronto liniją Rytų Ukrainoje žyminčios upės vakariniame krante, ketvirtadienį pranešė vietos pareigūnas. Oskilo upė yra de facto fronto linija rytinės Charkivo srities dalyse. Ukrainiečių kariai yra įsitvirtinę daugiausia vakariniame upės krante, o rusų pajėgos – rytiniame.

Odesos srities Dniestro Bilhorodo mieste sausio 9-ąją prie vienos iš valstybinių institucijų nugriaudėjo sprogimas. Tai pranešė Nacionalinės policijos Odesos srities vyriausioji valdyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Incidentas įvyko šiandien apie 14 val. prie vienos iš valstybinių institucijų. Per sprogimą žmonės nenukentėjo“, – sakoma pranešime. Įvykio vietoje dirba Nacionalinės policijos, Saugumo tarnybos ir Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojai.

Slovakijos premjeras Robertas Fico pagrasino Ukrainai dėl galimų pasekmių, jei rusiškos dujos nepasieks šalies, rašo „Politico“. Po įvykusių derybų Briuselyje su naujuoju Europos Komisijos (EK) energetikos vadovu R. Fico spaudos konferencijoje pareiškė, kad jei Kyjivas ir toliau trukdys Rusijai eksportuoti iškastinį kurą, „Slovakijos vyriausybė imsis griežtų atsakomųjų priemonių“. Leidinyje taip pat primenama, kad dar 2025 m. pradžioje nustojo galioti svarbus susitarimas, pagal kurį ...

Vokietija per trumpą laiką suteiks Ukrainai papildomų valdomų raketų oro gynybos sistemoms IRIS-T, ketvirtadienį per susitikimą JAV oro pajėgų bazėje Ramšteine, Vakarų Vokietijoje, paskelbė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.  IRIS-T raketos buvo užsakytos Vokietijos kariuomenei, tačiau bus pasiustos Ukrainai padėti atremti nesiliaujančias Rusijos atakas, sakė B. Pistoriusas. Jis atsisakė tiksliai pasakyti, kiek raketų bus pristatyta.

Tarptautinė dronų Ukrainai koalicija, kuriai vadovauja Jungtinė Karalystė ir Latvija, Kyjivui nusiųs 30 000 naujai užsakytų bepiločių, ketvirtadienį paskelbė britų Gynybos ministerija. Pasak ministerijos, 2024 metų pradžioje suformuota „dronų pajėgumų koalicija“ užsakė dronų už 45 mln. svarų (54 mln. eurų). Kada šie dronai, kuriuos finansuoja JK, Danija, Nyderlandai, Latvija ir Švedija, bus išsiųsti Kyjivui, nenurodoma.