Karas Ukrainoje

 Antradienį Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis paragino šalis subalansuoti baimę dėl eskalavimo ir Ukrainos poreikį gintis bei sakė, kad Kyjivas turi teisę Vakarų ginklais smogti į Rusijos teritoriją. „Pagal karo įstatymą tai visiškai įmanoma ir nėra jokio prieštaravimo“, – susitikimo su ES gynybos ministrais pradžioje sakė J. Borrellis. „Turite subalansuoti eskalacijos riziką ir ukrainiečių poreikį gintis“, – paragino jis.

Mūšio lauke Ukrainoje rusų tankus T-90, kuriuos Vladimiras Putinas yra pavadinęs „geriausiais tankais pasaulyje“, ištiko neįprastas negalavimas, skelbia „The Telegraph“. Užfiksuotas ne vienas atvejis, kuomet netikėtai sugenda tanko bokštelis – jis ima chaotiškai blaškytis įvairiomis kryptimis.  Ryškiausias gedimo pavyzdys pasitaikė per mūšį Rytų Ukrainoje, Donecko srityje, kai Ukrainos kariai dviem JAV suteiktomis kovos mašinomis „Bradley“ susikovė su vienu iš Rusijos tankų.

Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė saugumo paktą su Belgijos ministru pirmininku Alexanderu De Croo, paskelbė Briuselio vyriausybė. Pirmadienį V. Zelenskis pasirašė dvišalę saugumo sutartį su Ispanija, pagal kurią Kyjivui buvo suteikta daugiau nei 1,1 mlrd. eurų pagalbos, įskaitant priešlėktuvines raketas, tankus „Leopard“ ir amuniciją.

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas savo internetiniame kreipimesi į NATO parlamentinės asamblėjos sesijos dalyvius paragino kaimynines šalis iš savo teritorijų uždaryti dangų virš vakarinių Ukrainos regionų. Šalies gynybos ministerija apie tai pranešė feisbuke. „Rusija bando sunaikinti viską, ko negali užgrobti. Jie toliau žudo ir terorizuoja civilius gyventojus, nekaltus žmones.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasistūmėjo link Lypcų, Charkivo srityje, o rusai toliau puola netoli šios gyvenvietės ir Ternovos kaimo. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW). „Ukrainos pajėgos neseniai šiek tiek pasistūmėjo į šiaurę nuo Charkivo miesto link Lypcų, pirmadienį vykstant nuolatinėms Rusijos atakoms gegužės“, – skelbia ISW analitikai.

Ukraina pirmadienį atsitraukė nuo pareiškimo, kad į šalį netrukus atvyks Prancūzijos kariniai instruktoriai, ir teigė, kad šiuo klausimu vis dar derasi su Paryžiumi ir kitais sąjungininkais. Ukrainos gynybos ministerija pateikė savo paaiškinimą, kariuomenės vadui Oleksandrui Syrskiui pareiškus, kad į karo nuniokotą šalį netrukus atvyks pirmieji prancūzų kariniai instruktoriai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį lankysis Belgijoje, kur pasirašys naujausią iš virtinės saugumo susitarimų su Vakarų sąjungininkais, pirmadienį pranešė belgų ministro pirmininko biuras. Ukrainos lyderis į Briuselį atskris iš Ispanijos, tęsdamas kelionę po kelias Europos šalis, kuria siekia sutelkti paramą Kyjivui.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sako, kad Ukrainai turi būti leista neutralizuoti Rusijos karines bazes, iš kurių yra atakuojama šalis.  Svarbiausi įvykiai: 23:59 | Mažam berniukui teko suaugti per naktį – netekęs tėvų nuo raketos smūgio trokšta jų paklausti, kaip jam toliau gyventi Donecko srityje rusų raketai smogus į gyvenamąjį namą 10-metis Nikolajus neteko abiejų savo tėvų.

Pasirodžius pranešimams, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas svarsto galimybę sudaryti paliaubas su Ukraina, Maskvos pasiuntinys JAV nurodė, kokia yra Kremliaus pozicija dėl galimybių užbaigti per pastaruosius dešimtmečius daugiausiai gyvybių nusinešusį karą Europoje. Pareigūnai Vašingtone abejoja, ar Maskva iš tiesų nori derybų būdu užbaigti karą.

JAV kariuomenė iš karo Ukrainoje suprato, kad turi problemų dėl dronų keliamos grėsmės, su kuria turima amunicija negalėtų efektyviai kovoti. Apie tai apžvalgoje rašo „The Telegraph“. Dronus naudoja karo reikmėms Plataus masto Rusijos karas su Ukraina, prasidėjęs 2022 m. vasarį, privertė abi konflikto puses daug investuoti į mažyčius sprogmenų prikrautus bepiločius orlaivius.  Praėjus daugiau nei dvejiems karo metams, ukrainiečiai kas mėnesį panaudoja net 100 tūkst.

Per Rusijos pirmadienį įvykdytą išpuolį viename pietinės Ukrainos Mykolajivo srities kaime žuvo trys žmonės, įskaitant du paauglius, ir dar šeši buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius. „Per Rusijos išpuolį Snihurivkoje žuvo trys žmonės ir šeši buvo sužeisti. Dvi iš aukų yra 17 metų mergina ir vaikinas“, – socialiniame tinkle paskelbė Vitalijus Kimas.

Prancūzija apsisprendė siųsti į Ukrainą savo karius, kurie instruktuos su okupantais kovojančius karius. Apie tai paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.  „Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas nuotoliu bendravo su Prancūzijos gynybos ministru Sebastienu Lecornu. Sveikinu Prancūzijos iniciatyvą siųsti instruktorius į Ukrainą, kad jie apmokytų Ukrainos karinį personalą.

Praėjusią parą, gegužės 26-ąją, Rusijos kariškiai sparnuotąja raketa smogė Zaporižios tarptautiniam oro uostui. Tai pirmadienį feisbuke pranešė Pietų operatyvinės karinės vadovybės spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Praėjusią parą priešas sparnuotąja raketa Ch-59 smogė Zaporižios tarptautiniam oro uostui“, – rašoma pranešime. Spaudos tarnyba pažymėjo, kad per ataką buvo apgadintas terminalas, žmonės nenukentėjo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atmetė galimybę Rusijai dalyvauti Šveicarijoje vyksiančiame viršūnių susitikime dėl taikos. Šioje konferencijoje, rengiamoje birželį, pasak jo, dalyvaus dešimtys užsienio šalių vadovų. „Mes nematome ten Rusijos, nes ji viską blokuos. Tai aišku“, – sakė jis ir pridūrė, kad Maskvai „taika nėra naudinga.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį sakė kalbą Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų tarybos posėdyje. Jame D. Kuleba paragino šalis didininti ir paspartinti karinę pagalbą Ukrainai bei remti šalies smūgius į karinius objektus Rusijos teritorijoje.

Rusams savaitgalį smogus šiaurės rytų Ukrainos Charkivo mieste esančiai statybinių prekių parduotuvei, žuvusiųjų skaičius pirmadienį išaugo iki 17, pranešė regiono prokuratūra. Socialiniame tinkle „Telegram“ Charkivo srities prokuratūra nurodė, kad nustatytos 13 aukų – 10 prekybos centro darbuotojų ir trijų lankytojų – tapatybės. Sužeisti 48 žmonės, o dar penki laikomi dingusiais. Rusija šeštadienį smogė parduotuvei „Epicentr“, ir ataka sukėlė didžiulį gaisrą.

Ispanijos sostinėje pirmadienį viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Kyjivo sąjungininkus visais įmanomais būdais spausti Rusiją sudaryti taiką daugiau nei dvejus metus trunkančiame kare.  Kiek anksčiau Maskva teigė užėmusi du kaimus Rytų Ukrainoje, o savaitgalį per Rusijos smūgį Charkivo miestui šiaurės rytuose žuvo keliolika žmonių. „Šiomis savaitėmis mūsų kariai ginasi nuo Rusijos puolimo, – sakė V. Zelenskis.

Lenkijos gynybos pareigūnai pirmadienį pristatė rytinės sienos su Rusija ir Maskvos sąjungininke Baltarusija įtvirtinimo ir sustiprinimo planus, jau vadinamus „Tusko linija“. Planuojama sustiprinti priešo dronų stebėjimą ir antžeminę karinę gynybą, pasitelkiant įtvirtinimų ir užtvarų sistemą palei maždaug 700 km rytinės Lenkijos sienos. Vyriausybė teigia, kad Lenkija yra Rusijos ir Baltarusijos priešiškų veiksmų taikinys.

Bulgarijoje nesvarstoma galimybė siųsti šalies kariškius į Ukrainą. Tai pareiškė laikinasis Bulgarijos ministras pirmininkas Dimitaras Glavčevas, praneša „Ukrinform“, remdamasi Bulgarijos nacionaliniu radiju. „Apie Bulgarijos kariškių siuntimą į Ukrainą niekada nebuvo kalbama“, – sakė D. Glavčevas Sofijoje po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Jis pažymėjo, kad su NATO generaliniu sekretoriumi aptarė situaciją Juodosios jūros regione ir paramą Ukrainai.

Pirmadienį Ispanija pažadėjo milijardo eurų karinę pagalbą Ukrainai, ministrui pirmininkui Pedro Sanchezui ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pasirašius saugumo susitarimą. Sandoris „apima įsipareigojimą skirti milijardą eurų karinei pagalbai 2024 m.“, - sakė P. Sanchezas po derybų su V. Zelenskiu.

Rusija pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė dar du kaimus rytų Ukrainoje – vieną Donecko srityje, o kitą šiaurrytinėje Charkivo srityje. Gynybos ministerija kasdieniniame pranešime teigė, kad jos kariai „išlaisvino Netailovės kaimą Donecko srityje“ ir „Ivanivką Charkivo srityje“ – tai naujausi iš virtinės Rusijos teritorinių laimėjimų pastarosiomis savaitėmis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atvyko į Ispaniją derybų su šios šalies ministru pirmininku Pedro Sanchezu. Abu lyderiai rengiasi pasirašyti dvišalį bendradarbiavimo susitarimą dėl Madrido karinės pagalbos Kyjivui padidinimo. V. Zelenskiui 12 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku nusileidus Madrido Barachaso oro uoste, jį pasitiko Ispanijos karalius Felipė VI. Tikimasi, kad Ukrainos vadovas iškart vyks susitikti su P. Sanchezu.

 Rusijos pajėgos, kaip pranešama, telkia neįvardyto dydžio pajėgas Belgorodo srities vakaruose netoli sienos su Ukraina, greičiausiai siekdamos pritraukti Ukrainos pajėgas į šią teritoriją ir pasirengti puolamosioms operacijoms, kurių tikslas yra išplėsti Rusijos pozicijas šiaurės rytų Ukrainos pasienyje.

Ukrainai JAV skirtų milžiniškų lėšų ir karinės technikos – kurių bendra vertė 61 mlrd. dolerių – užteks tik šalies gynybai iki šių metų pabaigos, rašoma BBC tyrime. Jeigu Ukraina nuspręstų surengti sudėtingas ir brangiai kainuojančias kontrpuolamąsias karines deokupacijos operacijas, tai šių lėšų neužteks. Britų žurnalistai pažymi, jog Ukrainoje auga nepasitenkinimas dėl Vakarų šalių, ypač JAV, demonstruojamo neryžtingumo.

Pirmadienį Ispanija ketina paskelbti, jog skirs iki šiol didžiausią 1,1 mlrd. eurų karinės pagalbos paketą Ukrainai, pranešė Ispanijos dienraštis „El Pais“ „Tokios apimties karinę pagalbą Ispanija ketina skirti Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui per jo vizitą Madride šį pirmadienį“, – sakė leidinio šaltiniai. Pasak pranešimo, tai precedento neturinti Ispanijos karinė pagalba Ukrainai ar bet kuriai kitai šaliai.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Vakarų šalys turėtų persvarstyti apribojimus Ukrainai naudoti jų tiekiamą ginkluotę smūgiams Rusijos teritorijoje, nes tai trukdo Kyjivui apsiginti. „Atėjo laikas apsvarstyti, ar būtų teisinga panaikinti kai kuriuos įvestus apribojimus, nes dabar matome, kad ypač Charkivo regione fronto linija ir pasienio linija daugiau ar mažiau sutampa“, – sakė J. Stoltenbergas, viešintis Bulgarijoje.

Prieš prasidedant plataus masto invazijai į Ukrainą, Rusijos valdovas Vladimiras Putinas Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pareiškė, kad Ukraina neva „priklauso“ Rusijai.

Tikėtina, kad per artimiausius 30 metų Ukraina netaps NATO nare. Tokią prielaidą gegužės 26 d. per pokalbį su Berlyno gyventojais išsakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Beje, viena iš anuomet nurodytų karo priežasčių buvo ta, kad Ukraina neva stojo į NATO. Žinote ankstesnių NATO viršūnių susitikimų sprendimus – artimiausiu metu to nesitikima.

Švedija leido Ukrainai naudoti savo ginklus kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje pulti, pranešė švedų naujienų kanalas „Hallandsposten“. Žurnalistai apie tai nusiuntė užklausą Švedijos gynybos ministrui Palui Jonsonui ir gavo tokį atsakymą: „Ukraina susiduria su neišprovokuota ir neteisėta Rusijos agresija. Pagal tarptautinę teisę Ukrainai turi teisę gintis kariniais veiksmais priešo teritorijoje, jeigu tokie kariniai veiksmai atitinka karo įstatymus.

Sekmadienį Rusijos kariuomenė toliau apšaudė Donecko sritį, žuvo trys žmonės ir du buvo sužeisti. Apie tai feisbuke pranešė Donecko srities prokuratūra. „2024 metų gegužės 26 dieną okupantai apšaudė Siversko miestą. Dėl atakų savo namo kieme žuvo 86 metų moteris. Be to, Časiv Jaro miestas vėl pateko į Rusijos kariuomenės taikiklį. Nuo gyvybei pavojingų sužalojimų mirė gatvėje buvęs 42 metų vyras. Nugaros traumą patyrė 54 metų vietos gyventoja. Jai suteikta medicininė pagalba.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pirmadienį priims Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, siekiantį paspartinti pagalbos tiekimą kovai su Rusijos invazija, pranešė Madridas. P. Sanchezas priims Ukrainos prezidentą vidurdienį vietos (13 val. Lietuvos) laiku, paskui surengs spaudos konferenciją, teigiama Ispanijos ministro pirmininko biuro pranešime.

Pirmadienio vakarą pasirodė pranešimai, kad Rusijos okupuotame Luhanske pasigirdo sprogimai. Ukrainos žiniasklaida praneša, kad iš karto po sprogimų kilo didelis gaisras.  Svarbiausi įvykiai:    23:55 | V. Zelenskis atmeta galimybę Maskvai dalyvauti taikos konferencijoje Šveicarijoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atmetė galimybę Rusijai dalyvauti Šveicarijoje vyksiančiame viršūnių susitikime dėl taikos.

Rusams išvakarėse smogus šiaurės rytų Ukrainos Charkivo mieste esančiai statybinių prekių parduotuvei, žuvusiųjų skaičius sekmadienį, gelbėtojams tęsiant paieškas, išaugo iki 16, pranešė regiono gubernatorius. „Deja, jau užregistruota 16 žuvusiųjų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas. Dar 43 žmonės buvo sužeisti. Rusija šeštadienį smogė parduotuvei „Epicentr“, ir ataka sukėlė didžiulį gaisrą.

JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį pakartojo neketinantis siųsti amerikiečių karių į Ukrainą, ir kartu gyrė JAV lyderystę pasaulyje – netiesiogiai atsakydamas į respublikonų varžovo Donaldo Trumpo kaltinimus silpnumu. „Ukrainoje nekariauja jokie amerikiečių kariai. Esu pasiryžęs, kad taip ir liktų, bet mes tvirtai stovime kartu su Ukraina ir būsime kartu su ja“, – sakė demokratas, kreipdamasis į prestižinės Vest Pointo karo akademijos absolventų laidą.

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė kaimą Ukrainos šiaurės rytuose esančioje Charkivo srityje. Rusijos kariuomenė „po sėkmingų kovinių veiksmų išlaisvino Berestovės gyvenvietę Charkivo regione“, pranešė ministerija.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘as Michelis pasmerkė „brutalų“ Rusijos aviacijos smūgį prieš statybinių prekių parduotuvę Charkive. „Rusijos smūgis Charkivo prekybos centrui yra brutalus“, – sakė Ch. Michelis. „Rusijos pastangos terorizuoti civilius gyventojus vykdant agresijos karą prieš Ukrainą yra nusikalstamos, – pridūrė jis. – Kartu mes galime sustabdyti žiaurias Rusijos atakas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paragino JAV prezidentą Joe Bideną ir Kinijos vadovą Xi Jinpingą dalyvauti kitą mėnesį Šveicarijoje vyksiančiame taikos aukščiausiojo lygio susitikime. „Kreipiuosi į pasaulio lyderius [...] į Jungtinių Valstijų vadovą prezidentą Bideną ir Kinijos lyderį prezidentą Xi. Prašome paremti taikos aukščiausiojo lygio susitikimą savo asmenine lyderyste ir dalyvavimu“, – sakė V. Zelenskis vaizdo pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusija rengia dar vieną puolimą ir tam telkia naują karių grupę maždaug už 90 km į šiaurės vakarus nuo Charkivo. Tai jis sakė kreipdamasis į pasaulio lyderius Taikos viršūnių susitikimo išvakarėse. V. Zelenskis pabrėžė, kad Rusija kelia grėsmę beveik visoms kaimyninėms valstybėms, nes yra vienintelė valstybė, užgrobusi atominę elektrinę ir atvirai ją naudojanti branduoliniam šantažui.

Žuvusiųjų per Rusijos šeštadienį įvykdytą smūgį statybinių medžiagų parduotuvei Ukrainos rytiniame Charkivo mieste skaičius pakilo iki 11 žmonių, pranešė regiono gubernatorius, o Ukraina buvo intensyviai apšaudoma visą naktį. O Lenkija paskelbė pakėlusi karinius lėktuvus, siekiant užtikrinti šalies saugumą. „Deja, „Epitsentr“ aukų skaičius pakilo iki 11 žmonių“, – pranešė Charkivo srities gubernatorius Olegas Synjehubovas „Telegram“, turėdamas omenyje šeštadienį nukentėjusią parduotuvę.

Ukrainoje paskutinį gegužės sekmadienį švenčiama Kyjivo diena. Jau trečius metus ši diena iš eilės pažymima karo padėties sąlygomis, praneša „Ukrinform“. 482 metai yra oficialiai pripažinta Kyjivo įkūrimo data. Pasak legendos, jį įkūrė kunigaikštis Kijus ir jo broliai Ščekas bei Choryvas, taip pat jų sesuo Lybida. Miestas buvo pavadintas Kijaus vardu. Pirmą kartą Kyjivo diena buvo pažymima 1982 metais, kai miestui sukako 1500 metų. Nuo to laiko ši šventė švenčiama kasmet.

Naktį iš gegužės 25 į 26 dieną rusai paleido į Ukrainą 14 raketų ir 31 droną. Apie tai „Telegrame“ paskelbė Ukrainos karinių oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščukas.

Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų gegužės 26 dienos Rusijos koviniai nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 501 190 karių. Vien per pastarąją parą žuvo arba buvo sužeista 1 110 karių. Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Žmonių, žuvusių per Rusijos smūgį Charkivo mieste esančiam prekybos centrui, skaičius sekmadienį išaugo iki 11, pranešė regiono gubernatorius, o prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė išpuolį kaip „niekšišką“. „Deja, „Epicentre“ žuvusiųjų skaičius išaugo iki 11 žmonių“, – Charkovo regiono gubernatorius Olehas Syneguhovas pranešė „Telegrame“, turėdamas omenyje šeštadienį atakuotą parduotuvę.

Rusofašistai ir toliau žudo Charkivo žmones. Pavakarę numetė aviacinę bombą ant didelės statybinių prekių parduotuvės, kurioje buvo šimtai žmonių. Putinas negailestingai Charkivui smogė po to, kai Minske išdėstė savo taikos Ukrainoje planus. Tačiau jis tik dar kartą įrodė, ko tokios kalbos vertos. Tad mes ir toliau raginame remti Ukrainą. Ją remia ir NATO generalinis sekretorius – paragino sąjungininkus leisti Ukrainai Vakarų ginklais smogti ir Rusijos teritorijoje.

Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas šeštadienį pareiškė, kad per Ukrainos smūgį viename pasienio kaime žuvo du žmonės.  „Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudė Oktiabrskio kaimą iš raketų paleidimo įrenginio. Mano dideliam liūdesiui, žuvo du žmonės: vyras ir moteris patyrė daugybę su gyvybe nesuderinamų šautinių žaizdų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė jis.

Pasak „Ukrinform“ korespondento, „The New York Times“ duotame interviu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, jog Rusija turi sukaupusi 10 000 raketų S-300, tačiau pasaulyje yra tinkamų ginklų joms atremti. Deja, Ukraina šiuo metu neturi nei pakankamai šių ginklų, nei Vakarų partnerių leidimo juos panaudoti smūgiams prieš karinius objektus Rusijos viduje. V. Zelenskis teigė, kad ginklų naudojimas prieš karinius taikinius Rusijoje turėtų būti laikomas Ukrainos gynyba.

Estijos prezidentas Alaras Karis Suomijos visuomeniniam transliuotojui „Yle“  šeštadienį pareiškė, kad Ukrainai, daugiau nei dvejus metus kovojančiai su Maskvos plataus masto invazija, pirmiausiai reikia daugiau ginklų, o ne kalbų apie Vakarų karių atsiuntimą.  „Tai nėra mano ar net vyriausybės sprendimas. Sprendimą siųsti karius priima parlamentas“, – sakė jis ir pridūrė, kad ukrainiečiams reikia ne Vakarų karių, o ginklų, ypač oro gynybos sistemų.

Per Rusijos smūgį statybinių medžiagų parduotuvei Charkivo mieste šeštadienį žuvo mažiausiai du žmonės ir 33 buvo sužeisti.  Charkivo regiono vadovas Olehas Synjehubovas nurodė, kad dvi rusų valdomos aviacinės bombos pataikė į statybinių medžiagų parduotuvę ir pražudė mažiausiai du žmonės, o dar 33 buvo sužeisti. Jis pridūrė kad po smūgio 15 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastate kilo gaisras.  „Žuvo du žmonės. Tai buvo vyrai, kurie dirbo prekybos centre, – sakė jis.

Estija, Lietuva ir Latvija gali tapti kitais Rusijos taikiniais, nes Maskva šiose šalyse gali išbandyti NATO reagavimą. Kaip pranešė Kazachstano naujienų portalas „Vlast“, tai interviu žurnalistams iš Kazachstano, Kirgizijos ir Uzbekistano pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Mes manome, kad grėsmė pirmiausia kyla Baltijos šalims – Estijai, Lietuvai ir Latvijai – ir apie tai informavome visus savo partnerius.