Karas Ukrainoje

JAV Teksaso valstijoje, Meskito mieste, atidaryta 155 mm artilerijos šaudmenų gamykla, rašo laikraštis „The New York Times“. Šiuo metu statomoje gamykloje netrukus bus gaminama 30 000 artilerijos sviedinių per mėnesį ir maždaug padvigubins dabartinę jų gamybą JAV. Siekdamas aprūpinti Ukrainos artilerijos įgulas, Pentagonas praėjusiais metais nustatė gamybos tikslą – iki 2025 metų pabaigos per mėnesį pagaminti 100 000 sviedinių.

Naktį į ketvirtadienį Rusija surengė raketų ir bepiločių orlaivių ataką prieš Ukrainos karinę ir kritinę infrastruktūrą, „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje pranešė Ukrainos karinių oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščiukas.

Vokietijos vyriausybė pareiškė, kad Ukraina įvykdė reikalavimus dėl reformų, būtinų pradėti diskusijas dėl stojimo į Europos Sąjungą. „Vokietijos vyriausybės nuomone, Ukraina įvykdė visus reikalavimus, kad birželio mėnesį galėtų pradėti derybas dėl stojimo į ES“, – agentūrai dpa sakė Vokietijos valstybės ministrė Europos reikalams Anna Lührmann. „Todėl raginame visas valstybes nares skubiai susitarti dėl derybų plano“, – sakė A. Lührmann, priklausanti Žaliųjų partijai.

Ukrainiečių įgulos, dirbančios su JAV tiekiamais tankais „Abrams“, prabilo apie daugybę šių kovos mašinų trūkumų, kurie verčia abejoti jų naudą fronte, rašo CNN. Vokietijoje apmokytos ukrainiečių įgulos teigė, kad transporto priemonėms – JAV kariuomenės pagrindiniam 10 mln. dolerių (9,26 mln. eurų) vertės koviniam tankui – trūksta šarvų, kurie galėtų sustabdyti šiuolaikinius ginklus, teigia CNN. „Šiuo metu jo šarvai nepakankami. Jie neapsaugo įgulos.

Nuo 2020 m. skurde gyvenančių ukrainiečių skaičius išaugo 1,8 mln. iki 9 mln. Tai yra beveik trečdalis šalies gyventojų, „Reuters“ cituojama Pasaulio banko ataskaita. Nepaisant to, Pasaulio bankas vertina Ukrainos valdžios pastangas suvaldyti kritinę situaciją, kurioje dėl Rusijos puolimo atsidūrė šalis.

JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas trečiadienį leido suprasti, kad Jungtinės Valstijos galėtų leisti Ukrainai naudoti vakarietišką ginkluotę atakuoti karinius taikinius Rusijoje. Moldovoje vykusios spaudos konferencijos metu A. Blinkenas pasakė, kad JAV vyriausybė nei suteikia galimybę, nei skatina naudoti JAV ginklus pulti taikinius už Ukrainos ribų, tačiau ukrainiečiai turi patys priimti sprendimą, kaip veiksmingiau apsiginti.

Suomija neriboja Ukrainos galimybių smogti Rusijai ginklais, kuriuos ši Šiaurės Europos šalis perdavė Ukrainos kariams. Tai leidiniui „Uusi Suomi“ pareiškė Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen, praneša portalas „eurointegration“. Pasak ministrės, gynybinį karą kariaujanti šalis gali smogti kariniams objektams agresoriaus teritorijoje, jei to reikia savigynai.

Okupantai rusai užgrobtą Zaporižios atominę elektrinę naudoja kaip karinę bazę čečėnų smogikams. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Nacionalinio pasipriešinimo centru. Gautomis žiniomis, Zaporižios atominėje elektrinėje yra Rusijos gvardijos čečėnų dalinių „Achmat“, kurie įsirengė jėgainėje bazę. Vienoje iš patalpų čečėnai netgi turi šaudyklą.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos sąjungininkės pakoreguos ginklų tiekimo Kyjivui sąlygas.  „Kadangi pasikeitė Rusijos agresijos būdai, – žurnalistams Moldovoje sakė A. Blinkenas, – mes prie to prisitaikėme ir prisiderinome, ir esu įsitikinęs, kad tai darysime ir toliau.

Daugėjant raginimų leisti Ukrainai smogti Rusijoje esantiems taikiniams naudojant Vakarų tiekiamus ilgesnio nuotolio ginklus, analitikai sako, kad Kyjivo sąjungininkai vis dar „vengia rizikuoti“ ir yra atgrasomi galimybės Maskvai panaudoti branduolinius ginklus. Šis klausimas smarkiai skaldo Ukrainos šalininkes, o Jungtinės Valstijos ir Vokietija nenori leisti Ukrainai smogti per sieną, nes baiminasi, kad tai gali priartinti jas prie tiesioginio konflikto su Maskva.

Nauja karo belaisvių laikymo stovykla „Centras-3“ priėmė pirmuosius karo belaisvius rusus. Atitinkama informacija buvo paskelbta projekto „Noriu gyventi!“ „Telegram“ kanale, praneša „Ukrinform“. „Dėl didelio į nelaisvę pasidavusių rusų skaičiaus ir Rusijai iš esmės blokuojant apsikeitimą belaisviais Ukraina priversta atidaryti naujas karo belaisvių laikymo vietas. Tikėtina, kad tai ne paskutinė stovykla karo belaisviams rusams, pradėjusi darbą šiais metais“, – rašoma pranešime.

Rusijos valdžia rengiasi vasarą suintensyvinti ukrainiečių vaikų deportacijas į Rusiją ir taip sustiprinti dar vieną Rusijos genocido kampanijos Ukrainoje komponentą, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime. Jame sakoma, kad vadinamosios Luhansko Liaudies Respublikos (LNR) vadovas Leonidas Pasečnikas gegužės 27 d. paskelbė, jog 2024 m. Rusijos Federacijos regionai „priims“ daugiau nei 12 tūkst. vaikų iš okupuotos Luhansko srities.

Rusijos kariškiai iš sunkiosios artilerijos apšaudė Dnipropetrovsko srities Nikopolio miestą, sužeisti du žmonės. Tai feisbuke pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Dėl rusų vėl turime sužeistųjų Nikopolyje. Tai du vyrai, 64 ir 52 metų amžiaus. Abu patyrė skeveldrinių žaizdų. Jie nugabenti į ligoninę. Antrasis – sunkios būklės.  Gydytojai daro viską, kas įmanoma“, – parašė S. Lysakas.

Rusijos kariškiai iš drono atakavo civilius Chersono srities Nova Dmytrivkos gyvenvietėje, nukentėjo du žmonės. Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Rusijos kariškiai Nova Dmytrivkoje iš drono atakavo civilius. Iš bepiločio orlaivio numesti sprogmenys sužeidė du vyrus, 28 ir 50 metų amžiaus“, – rašoma pranešime. Pažymima, kad nukentėjusieji buvo kontūzyti, patyrė galvos smegenų traumų, skeveldros jiems sužeidė galūnes.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pasveikino 1,25 mln. JAV dolerių naujos karinės pagalbos paketą, kurį jo karo draskomai ir nesibaigiančias rusų atakas atremti mėginančiai šaliai pažadėjo suteikti Švedija. „Šis indėlis yra kritiškai svarbus Ukrainos gynybai ir sugebėjimui greitai atgauti jėgas.

Kyjive trečiadienį lankosi aukšto rango JAV iždo departamento pareigūnas, kuris su Ukrainos vyriausybės pareigūnais kalbėsis apie Vašingtono finansinę paramą, pastangas sugriežtinti Maskvai taikomas sankcijas ir planus panaudoti įšaldytą Rusijos valstybinį turtą Ukrainos naudai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad kitą savaitę Prancūzijoje lankysis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jo vizitas numatytas 80-ųjų sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje – D dienos – metinių proga. Tai pranešė prancūzų stotis TF1. Anot E. Macrono, per būsimą V. Zelenskio vizitą Prancūzijoje bus aptartos visos paramos Ukrainai galimybės.

Rusijos pajėgos, pasitelkdamos kuopas ir mažesnius dalinius, surengė keturias mechanizuotas atakas keliose Donecko srities operatyvinėse zonose. Jie nepasiekė didelės sėkmės, tačiau tikriausiai tikrino Ukrainos reakciją po kovų Charkivo srityje, naujausioje savo ataskaitoje rašo JAV Karo studijų institutas (ISW). Gegužės 27 ir 28 d. paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip Rusijos kariai vykdo intensyvias mechanizuotų būrių atakas: į rytus nuo Časiv Jaro;  į rytus nuo Novopokrovkos; ...

Švedija trečiadienį pažadėjo 13,3 mlrd. kronų (1,16 mlrd. eurų) karinę pagalbą Ukrainai, Kyjivui susiduriant su nuolatiniais itin svarbios Vakarų karinės paramos vėlavimais. Kovą į NATO įstojusi Švedija skirs įvairių priemonių, įskaitant stebėjimo orlaivius „ASC 890“, vidutinio nuotolio raketas „oras–oras“ „Rb 99“, artilerijos šaudmenis ir visas 302-o modelio pėstininkų kovos mašinas. „Švedija parems Ukrainą 16-uoju pagalbos paketu, didžiausiu iki šiol, 13,3 mlrd.

Lenkija leido Ukrainai naudoti jos tiekiamus ginklus smūgiams į taikinius Rusijos Federacijoje. Lenkijos gynybos viceministras Cezarijus Tomczykas radijo stoties „Radio Zet“ eteryje pareiškė, kad Lenkija leidžia Ukrainai naudoti jos tiekiamus ginklus smūgiams į taikinius Rusijos Federacijoje. „Lenkų ginkluotė, kurią suteikiame Ukrainai, neturi tokių ribojimų. Ukrainiečiai gali kovoti taip, kaip jie nori. Ir tai yra labai labai svarbus aspektas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kitą savaitę dalyvaus Prancūzijoje vyksiančiame „D dienos“ 80-ųjų metinių minėjimo renginyje, antradienį sakė Vokietijoje su valstybiniu vizitu viešintis Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas. 1944 metų birželio 6-ąją įvykęs išsilaipinimas Normandijos paplūdimiuose buvo Antrojo pasaulinio karo kursą pakeitusi operacija. Normandijos operacija daugelio laikoma didžiu transatlantinio bendradarbiavimo simboliu.

Europos Sąjunga (ES), pasak Estijos, turi užsibrėžti ambicingą Ukrainos karių apmokymų tikslą. Kadangi Rusija šiuo metu daro didesnį spaudimą, reikia pasiųsti šaliai labai aiškią žinią, antradienį ES susitikime Briuselyje pareiškė gynybos ministras Hanno Pevkuras. Konkrečiai jis pasiūlė, kad ES mokymų tikslas būtų padidintas nuo dabar 60 000 iki 100 000 ukrainiečių kareivių. Briuselio duomenimis, pagal atitinkamą programą ES šalyse jau yra parengta apie 52 000 Ukrainos karių.

Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė, kad praėjusią naktį sunaikino 13 rusų dronų.  Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai Ukrainą naktį atakavo 14 dronų „Shahed-131/136“, paleistų iš Rusijos Primorsko Achtarsko rajono. Ukrainiečiai numušė 13 dronų virš Mykolajivo, Kirovohrado ir Rivnės sričių.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios arkivyskupas Artemijus Vladimirovas viešai pareiškė, kad Rusijos kare prieš Ukrainą žuvę kariai geba prisikelti iš numirusiųjų. Jis, nors be jokių įrodymų, pateikė vieną iš tokių pavyzdžių. „Karo metu nėra netikinčiųjų. Yra tiek daug nuostabių Kristaus pergalės prieš mirtį liudijimų; žmona man siunčia daug karo vaizdo įrašų.

Portugalijos sostinėje antradienį viešėjęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino pasaulį nenustoti kreipti dėmesį į Rusijos invaziją į jo šalį, sakydamas, kad bet kokie karo nuovargio ženklai gali būti naudingi Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui. Per jau trečius metus vykstantį karą Kyjivui ne kartą teko atidėti gyvybiškai svarbios Vakarų karinės paramos teikimą.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas per susitikimą su savo rinkimų kampanijos lėšų aukotojais pareiškė, kad būtų subombardavęs Maskvą ir Pekiną, jeigu jam prezidentaujant Rusija pultų Ukrainą ar Kinija – Taivaną, rašo „The Washington Post“. Svarbiausi įvykiai: 21:06 | Suomija leido Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms suomiškais ginklais atakuoti Rusiją Suomija neriboja Ukrainos galimybių smogti Rusijai ginklais, kuriuos ši Šiaurės Europos šalis perdavė Ukrainos kariams.

Baltieji Rūmai antradienį atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskyio prašymą panaikinti draudimą Kyjivui naudoti JAV tiekiamus ginklus Rusijos teritorijai pulti. „Mūsų politika šiuo metu nesikeičia. Mes neskatiname ir nesuteikiame galimybės naudoti JAV tiekiamus ginklus vykdyti smūgius Rusijos viduje“, – per spaudos konferenciją pasakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby‘is.

Ukrainos Donecko srityje rusų raketai smogus į gyvenamąjį namą, 10-metis Mykola neteko abiejų savo tėvų.  Berniuko istorija pasidalino CNN žurnalistai, kuriuos cituoja Ukrainos leidinys UNIAN.  Raketa smogė naktį Tą dieną Mykolos šeima kepė šašlykus ir nesitikėjo nieko blogo, tačiau po šventės naktį netikėtai nugriaudėjo sprogimas. 10-metis berniukas pabudo nuo baisaus garso ir dūžtančių stiklų. „Per miegus išgirdau švilpiančią raketą. Po to išgirdau sprogimą.

Ukrainos Charkivo srityje dega 2300 hektarų miško plotas, praneša Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba. Pasak tarnybos, daugumą šių gaisrų Charkivo srityje sukėlė okupantai.  Kovojama su milžiniškais gaisrais Pranešama, kad Charkivo srityje ugniagesiai gelbėtojai likviduoja 18 miškų gaisrų.  „Jau pavyko lokalizuoti 9 miško gaisrus 141 hektaro plote“, – praneša Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis antradienį pareiškė, kad Europos šalys yra susiskaldžiusios dėl karo instruktorių siuntimo į Ukrainą. Vykstant 2022 m. ES startavusiai misijai, bloko šalys už Ukrainos ribų apmokė 50 000 šios karo draskomos šalies karių. Anksčiau šį mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sulaužė tabu ir nurodė, kad Vakarų kariai galėtų būti siunčiami į Ukrainą.

Antradienį Lisabonoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Portugalijos ministras pirmininkas Luisas Montenegro pasirašė dvišalę sutartį dėl bendradarbiavimo saugumo srityje. Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos valstybės vadovo tinklalapiu. „Sutartis įtvirtina Portugalijos įsipareigojimą remti Ukrainą, kad būtų atkurtas jos teritorinis vientisumas su 1991 metų sienomis, įskaitant teritorinę jūrą“, – rašoma pranešime. Šįmet Portugalija suteiks Ukrainai mažiausiai 126 mln.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad Ukrainai turėtų būti leista neutralizuoti Rusijos karines bazes, iš kurių Maskvos kariai kaimyninę šalį apšaudo raketomis.

Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Portugaliją, kur susitiks su šios šalies vadovybe. Tai pranešė leidinys „Portugal Resident“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Lėktuvas, atskraidinęs V. Zelenskį iš Briuselio, nusileido apie 14 val. 50 min. vietos laiku Lisabonoje, Figo Maduro kariniame aerodrome, kur jį pasveikino Portugalijos prezidentas Marcelo Rebelo de Souza ir ministras pirmininkas Luisas Montenegro.

Šių metų pabaigoje Rusijos karo prieš Ukrainą fronte gali susidaryti aklavietė, iš kurios galėtų būti išeita tik 2025 metais, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos tam turės palanklų pranašumą.  Apie tai Ukrainos žiniasklaidai kalbėjo JAV karinių oro pajėgų atsargos pulkininkas Cedricas Leightonas. Tikėtini scenarijai Atsargos pulkininkas paklaustas, kokie yra labiausiai tikėtini scenarijai Ukrainai iki 2024-ųjų pabaigos.

Prahoje įvyko Ukrainos ministro pirmininko Denyso Šmyhalio darbo susitikimas su grupe ES lyderių. Per jį buvo aptarta, kaip realizuojama artilerijos sviedinių iniciatyva, kuriai jau surinkta daugiau kaip 1,6 mlrd. eurų. Tai Ukrainos premjeras pranešė „Telegram“ kanale. „Atvykome į Prahą Čekijos ministro pirmininko Petro Fialos kvietimu dalyvauti plačiame darbo susitikime Ukrainos poreikių klausimais su Lenkijos, Latvijos, Danijos, Nyderlandų lyderiais ir JAV atstovu.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ ketina Ukrainai perduoti penkis generatorius bei dešimt movų.  Įranga bus perduota bendrovei „Khmelnytskoblenergo“.  Sprendimą dėl 107,8 tūkst. eurų vertės įrangos perdavimo įmonės akcininkai priims birželio 18 dieną, antradienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Amber Grid“. Pasak „Amber Grid“, taip norima užtikrinti būtinuosius žmonių poreikius bei palaikyti energetikos infrastruktūros veiklą karo metu.

Eidamas 64-uosius metus, mirė naujienų agentūros „Interfax-Ukraina“ įkūrėjas ir vadovas Oleksandras Martynenka. Kaip rašo „Ukrinform“, agentūra tai pranešė savo svetainėje. „Naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“ su dideliu liūdesiu praneša apie savo įkūrėjo ir vadovo Oleksandro Martynenkos mirtį antradienį Kyjive“, – sakoma pranešime. O. Martynenka gimė 1960 metų rugpjūčio 22 d. Charkive. Jis baigė Charkivo valstybinio universiteto Ekonomikos fakultetą.

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas sukritikavo Vakarus, kad bent pusė jų teikiamos karinės pagalbos suteikiama pavėluotai.  Apie tai praneša „Reuters“, kurį cituoja Ukrainos leidinys UNIAN. Vakarų pagalba vėluoja Pasak R. Umerovo, Ukraina jau labai greitai gaus pirmuosiuos naikintuvus F-16, tačiau kartu apgailestavo, kad Vakarų pagalba vėluoja.

Ukrainos žvalgyba stebi pratybas Baltarusijos teritorijoje, šiuo metu iš ten pavojus negresia. Tai antradienį per televizijos maratoną pranešė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Pastaruoju metu pasienyje iš Baltarusijos teritorijos jokie veiksmai prieš Ukrainą nefiksuojami, Rusija ten neturi sausumos pajėgų dalinių, kurie galėtų kelti grėsmę mūsų šaliai“, – sakė jis.

Švedija stabdo planą perduoti Ukrainai lėktuvų „Gripen“, kad dėmesys būtų sutelktas į naikintuvų F-16 tiekimą. Tai antradienį Briuselyje žurnalistams pareiškė Švedijos gynybos ministras Pålas Jonsonas, praneša „Ukrinform“. Pasak ministro, oro gynybos koalicijai priklausančios šalys paprašė Švediją luktelėti su „Gripen“ sistemos tiekimu.

Rusija reikšmingai suaktyvino samdinių iš Vidurio Afrikos šalių verbavimą į karą su Ukraina, praneša Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba. Verbuojami Ruandos, Burundžio, Kongo ir Ugandos gyventojai. Ukrainos žvalgybos duomenimis, afrikiečių verbavimą dalyvauti vadinamuosiuose „mėsos šturmuose“ Ukrainoje vykdo specialus Rusijos gynybos ministerijos padalinys.

Taikos derybos su Rusija įmanomos tik iš Ukrainos jėgos pozicijų, kurias remia Vakarų sąjungininkai. Tokią nuomonę antradienį Briuselyje prieš ES šalių gynybos ministerijų vadovų susitikimą išsakė Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdas. Pasak jo, labai svarbu toliau teikti Ukrainai karinę paramą, pirmiausia – perduoti Kyjivui oro gynybos sistemų. Ministras taip pat pabrėžė, kad būtina aktyvinti koalicijos pastangas aprūpinti Ukrainą bepiločiais orlaiviais.

Švedija antradienį pristatė naują pagalbos Ukrainai paketą, kuriuo siekiama paremti karo nuniokotos šalies energetikos sektorių. Ukrainos energetikos sektorius nuo pat plataus masto karo pradžios yra Rusijos smūgių taikinys.

Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala pritaria NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo raginimui leisti Ukrainai vakarietiškais ginklais smogti taikiniams Rusijoje. Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi naujienų agentūra DPA. „Kaip puolama šalis Ukraina neabejotinai turi visišką teisę panaudoti visas gynybos priemones“, – pareiškė P. Fiala.

Antradienį Kremlius kaip „absurdišką“ pasmerkė kitą mėnesį Šveicarijoje vyksiantį tarptautinį viršūnių susitikimą dėl taikos Ukrainoje, nes Rusija į jį nepakviesta.

Rusijos Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje Tatarstane esančioje gamykloje planuojama kasmet pagaminti 6 000 kovinių dronų „Shahed“. Apie tai praneša „The Wall Street Journal“. Pažymima, kad Rusijos verslininkai susitarimą dėl dronų gamyklos statybos pasirašė 2022 metų pabaigoje, kai nuskrido į Teheraną su palankiu pasiūlymu – 1,7 mlrd. JAV dolerių, kurie iš dalies būtų sumokėti aukso luitais.

Lenkija neturėtų atmesti galimybės siųsti sausumos karius į Ukrainą, kad padėtų jai kovoti su Rusija, antradienį pareiškė vyriausybė. Kyjivo Vakarų rėmėjos šiuo klausimu nesutaria. Kovoje su Maskvos pajėgomis Kyjivas yra priklausomas nuo Vakarų karinės pagalbos, tačiau daugelis sąjungininkių nerimauja dėl perspektyvos siųsti karius į mūšį su Rusijos kariuomene.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apkaltino Rusijos lyderį Vladimirą Putiną bandant sužlugdyti kitą mėnesį Šveicarijoje vyksiantį viršūnių susitikimą dėl taikos Ukrainoje. „Putinas labai bijo šio taikos susitikimo, – lankydamasis Briuselyje sakė V. Zelenskis. – Jis bandė ir toliau bando sukliudyti šiam viršūnių susitikimui.

Belgija įsipareigojo iki 2028 metų pristatyti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai 30 lėktuvų F-16, antradienį, prasidedant ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio vizitui Belgijoje, paskelbė abi šalys. „Pirmą kartą tokiu susitarimu nurodomas tikslus naikintuvų F-16 skaičius – 30“, – socialiniame tinkle „X“ parašė V. Zelenskis. Pasak jo, šie lėktuvai bus pristatyti Ukrainai iki 2028 metų.