Karas Ukrainoje

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas tyčiojasi iš JAV prezidento Donaldo Trumpo, rašo „Sky news“. Anot jo, V. Putinas tyčiojasi iš D. Trumpo geranoriškumo ir toliau atakuoja Ukrainą. „Ukraina besąlygiškai sutiko su paliaubomis daugiau kaip prieš mėnesį“, – Liuksemburge sakė jis. „Bjaurūs išpuoliai Kryvyj Rige ir Sumuose yra Rusijos pašaipus atsakymas“, – pabrėžia R. Sikorskis.

Būsimasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną įvykdžius sunkų karo nusikaltimą Ukrainos Sumų mieste, kur per pragaištingą raketos smūgį žuvo daugiau nei 30 žmonių. Tarp žuvusiųjų per rusų ataką yra ir vaikų.

Po barbariškos Rusijos atakos Sumuose, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina Europos Sąjungą (ES) imtis 17-ojo sankcijų paketo Maskvai. Pasak šalies diplomatijos vadovo, tik tokiu būdu Vakarai gali įgyti daugiau svertų prieš Kremlių. „Tai karo nusikaltimas pagal apibrėžimą. Ir taip dar kartą pažeminami visi, kurie deda diplomatines pastangas sustabdyti šį karą ir pasiekti bent jau paliaubų – jog būtų galima pradėti derybas.

Rusija skelbia naktį į sekmadienį sunaikinusi 52 Ukrainos dronus. 33 bepiločiai numušti virš Briansko pasienio regiono, sakoma Gynybos ministerijos pranešime, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Dar dešimt dronų perimta virš pietvakarinės Oriolo srities, likę – virš Kursko, Tulos, Kalugos ir Belgorodo sričių. Ukraina naktį pranešė, kad per rusų dronų ataką Odesos uostamiestyje nukentėjo penki žmonės. Anot institucijų, apgadinta medicinos įstaiga.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvardijo, kiek karių ir civilių gyvybių per trejus metus Rusijos agresijos neteko Ukraina. Vis dėlto pirmadienį V. Zelenskio atstovas turėjo tikslinti šią informaciją. Apie tai jis kalbėjo „CBS News“, rašo „Kanal 24“. V. Zelenskio teigimu, per kasdienius Rusijos smūgius Ukrainai žuvo 13 tūkst. civilių gyventojų, tarp jų daugiau kaip 600 vaikų. Žuvusių Ukrainos karių skaičius gali siekti 100 tūkst.

Laikotarpiu nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. balandžio 14 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje jau prarado maždaug 933 980 karių, iš kurių 1 310 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Būsimasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį pareiškė, kad Rusija, surengusi raketų ataką prieš Ukrainos Sumų miestą, per kurią žuvo mažiausiai 34 žmonės, įvykdė sunkų karo nusikaltimą.  „Tai buvo klastingas veiksmas (...). Ir tai yra sunkus karo nusikaltimas, sąmoningas ir apgalvotas“, – transliuotojui ARD sakė jis.  „Išpuolių būta dviejų bangų, o antroji atkeliavo tuo metu, kai gelbėtojai rūpinosi nukentėjusiaisiais, – nurodė F. Merzas.

JAV respublikonas Lindsey Grahamas pagrasino Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui dėl tolimesnių atakų prieš Ukrainą. Apie tai jis sekmadienį parašė savo „X“ paskyroje. „Putinas ir taika, matyt, netelpa į vieną sakinį“, – rašo jis. L. Grahamas savo įrašu sureagavo į Rusijos sekmadienį įvykdytą kruviną ataką prieš Sumų miestą. Atakos metu žuvo 34 žmonės, dar bent 119 buvo sužeisti.

Rusai surengė dar vieną dronų ataką, dronas Odesoje smogė į ligoninę, rašo „Ukrinform“. Taip pat apgadinta infrastruktūra, sužeisti penki žmonės. „Dėl bepiločių lėktuvų atakos buvo apgadintos vienos iš Odesos medicinos įstaigų lubos ir įstiklinimas, apgadinta operacinė. Pacientai nenukentėjo“, – praneša miesto meras Genadijus Truchovas. Atakos metu taip pat buvo apgadinti gyvenamieji pastatai, civilinė infrastruktūra, kelias, degalinės ir automobiliai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėja, kad šiuo metu ant kortos yra pastatytas pasaulio saugumas. Apie tai jis kalbėjo „CBS News“ savaitei po kruvino Rusijos smūgio Kryvyj Rihe, pareikalavusio 19 gyvybių. Interviu metu jis pareiškė, kad baiminasi, jog trejus metus trunkantis Rusijos karas prieš Ukrainą gali paaštrėti, jei Ukraina neatsilaikys. Anot jo, šiuo karo momentu ant kortos pastatytas viso pasaulio saugumas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paragino savo kolegą iš JAV Donaldą Trumpą apsilankyti jo šalyje, kad geriau suprastų, kokia viską naikinanti yra Rusijos invazija. „Prašau, iki priimdami kokius nors sprendimus, iki pradėdami kokias nors derybas, atvykite ir pamatykite žuvusius žmones, civilius, karius, vaikus, sugriautas ligonines, bažnyčias“, – duodamas sekmadienį pasirodžiusį interviu transliuotojo CBS laidai „60 Minutes“ kalbėjo jis.

JAV Prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad neturi nieko bendra su Rusijos pradėtu karu Ukrainoje. Pasak jo, dėl prasidėjusios Rusijos invazijos kalti Joe Bidenas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Vėliau jis patikino, kad „milijonai žmonių žuvo dėl trijų žmonių kaltės“, omeny turėdamas ir Vladimirą Putiną.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį sakė, kad Rusijos smūgis Ukrainos Sumų miestui, per kurį žuvo mažiausiai 34 žmonės, yra siaubingas dalykas. „Galvoju, kad tai buvo baisu. Ir man buvo pasakyta, kad jie suklydo. Tačiau galvoju, kad tai siaubingas dalykas. Galvoju, kad visas šitas karas yra siaubingas dalykas“, – žurnalistams prezidentiniame lėktuve, grįždamas į Vašingtoną, sakė D. Trumpas.

Verbų sekmadienį – protu sunkiai suvokiamas rusofašistų teroras Ukrainoje. Putino orda į Sumų miesto centrą vieną po kitos paleido dvi balistines raketas. Smogė po 10 valandos ryto, kai daugybė ukrainiečių ėjo į šventinio sekmadienio mišias netoliese esančioje cerkvėje.

Dėl Rusijos atakų prieš Ukrainos Sumų miestą žuvus virš 30 asmenų, Užsienio reikalų ministerija (URM) praneša, kad iškvietė Kremliaus ambasados Vilniuje atstovą.   „Po šiandienos Rusijos teroro atakos prieš Sumus, mes iškvietėme Rusijos ambasados Vilniuje atstovą. Šios atakos iniciatoriai neturi išvengti teisingumo. O atsakomybė už tokius veiksmus krenta visiems, kurie dirba Kremliaus režimui, įskaitant ir diplomatus“, – sekmadienį socialiniame tinkle „X“ pranešė URM.

Rusijos pajėgos sekmadienį atakavo Komaro, Pokrovsko, Hrodivkos, Kostiantynivkos ir Lymano savivaldybes Donecko srityje. Vienas žmogus žuvo, penki buvo sužeisti. Vadymas Filaškinas, Donecko apskrities karinės administracijos vadovas, „Facebook“ tinkle rašė: „Vienas žmogus žuvo, o penki buvo sužeisti po šiandienos atakos Donecko srityje. Komaro savivaldybėje rusai atakavo Novokatskės centrą ir pataikė į gyvenamąjį pastatą.

Jungtinė Karalystė visiškai palaiko Ukrainą ir palaikys dar šimtą metų. Parama Ukrainai bei Europos ir euroatlantiniam saugumui turi būti dvigubinama.  Taip viešos diskusijos metu Antalijos diplomatijos forume pareiškė JK Europos reikalų ministras Stephenas Doughty. „Tai brutali ataka prieš mūsų visų vertybes. Mano manymu, turime suprasti, kuo rizikuojame. Mes, JK, Ukrainai užtikriname 100 proc. palaikymą ne tik šiuo metu, bet ir ateinančius šimtą metų.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sekmadienį pasmerkė Rusijos išpuolį prieš Ukrainos šiaurės rytuose esantį Sumų miestą ir pavadino tai bailiu veiksmu.

Rusija sekmadienį smogė balistinėmis raketomis Ukrainos šiaurės rytiniam Sumų miesto centrui. Po suduoto smūgio žuvo dešimtys žmonių. Į šį kraupų įvykį sureagavo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas. „Šiandien įvykdyta Rusijos pajėgų ataka prieš Sumų mieste Verbų sekmadienį peržengia bet kokią padorumo ribą. Yra dešimtys žuvusių ir sužeistų civilių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasmerkė kruviną Rusijos raketų ataką prieš Sumų miestą Ukrainos šiaurės rytuose. Žuvo daug civilių gyventojų, tarp kurių vėl yra vaikų, sakė jis ir pridūrė: „Visi žino, kad tik Rusija norėjo šio karo. Šiandien yra aišku, kad vien tik Rusija pasiryžusi karą tęsti“.  Nepaisydama žmonių gyvybių, tarptautinės teisės ir JAV prezidento Donaldo Trumpo diplomatinių pasiūlymų, Rusija tęsia karą, pažymėjo E. Macronas.

Po JAV specialiojo pasiuntinio Steve‘o Witkoffo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigiamai kalbėjo apie dvišalių santykių atkūrimą. „Iš esmė viskas vyksta labai gerai“, – sakė D. Peskovas Rusijos valstybinei televizijai. Jis taip pat patikino, kad įvyks V. Putino susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Vis dėlto po daug metų trukusio santykių griovimo greitų rezultatų esą nereikia tikėtis, viską reikia atkurti iš karto.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa sekmadienį pasmerkė „nusikalstamą Rusijos raketų ataką prieš Sumų miesto centrą“ Ukrainoje, sakydamas, kad šis mirtinas smūgis įrodo, jog Maskva yra atsakinga už užtrunkantį karą.

Rusijai sekmadienį surengus balistinių raketų ataką prieš Ukrainos šiaurės rytinio Sumų miesto centrą, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Maskva įvykdė dar vieną bjaurų karo nusikaltimą.  „Dar vienas bjaurus Rusijos karo nusikaltimas – šį kartą Sumų širdyje. Tai antausis į veidą kiekvienam, kuris ieško ir trokšta taikos“, – socialiniame tinkle „X“ sekmadienį rašė G. Nausėda.

Lietuvos šalies vadovai reiškia užuojautą nuo Rusijos raketos smūgių Ukrainos Sumų mieste žuvusių žmonių artimiesiems. Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad tai dar vienas Rusijos parodymas, jog ši šalis nesiekia taikos. Šalies vadovas taip pat tikina – Lietuva toliau palaikys Ukrainą.   „Dar vienas bjaurus Rusijos karo nusikaltimas – šį kartą Sumų širdyje. Tai – antausis į veidą kiekvienam, kuris ieško ir trokšta ramybės.

Aukų skaičius po Rusijos balandžio 13 d. atakos Sumuose padidėjo iki 34. Sužeistųjų – 117, iš jų 15 vaikų. Ukrainos Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba savo pranešime „Telegram“ tinkle rašė: „Sumuose, 18 val. duomenimis, 34 žmonės žuvo, iš jų du vaikai“. Balandžio 13 d. Rusijos pajėgos dviem balistinėmis raketomis atakavo Sumų centrą. Anksčiau pranešta apie 32 žuvusiuosius ir 99 sužeistuosius.

Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų balandžio 13 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 932 670 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 220 priešo kareivių. Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Turkijoje šeštadienį vykusioje aukšto lygio konferencijoje Rusijos ir Ukrainos vyriausieji diplomatai vėl apsikeitė kaltinimais pažeidus Jungtinėms Valstijoms tarpininkaujant sudarytą preliminarų susitarimą sustabdyti smūgius energetikos infrastruktūrai ir aptarė iššūkius derybose dėl karo pabaigos.

Rusijos kariai per pastarąją parą užpuolė 31 vietovę Chersono srityje, o per šiuos išpuolius žuvo trys žmonės ir dar septyni buvo sužeisti, pranešė regiono valdžia. Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas platformoje „Telegram“ teigė, kad Rusija „smogė kritinei ir socialinei infrastruktūrai; ypač nukentėjo regiono gyvenviečių gyvenamieji rajonai, apgadintas daugiaaukštis pastatas ir 11 privačių namų.

Ukrainos dronų daliniai, jų pačių duomenimis, praėjusiomis savaitėmis intensyviai taikėsi į Rusijos artilerijos sistemas. Ukrainos pajėgos kovo mėnesį sunaikino 1 644 rusų artilerijos sistemas, tinkle „Telegram“ pranešė 412-asis dronų dalinių pulkas „Nemesis“. Pats pulkas teigė kovą sunaikinęs arba apgadinęs 282 haubicas ir kitus pabūklus. Šių skaičių nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.

Būsimasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sako, kad Ukraina šiuo metu negali prisijungti prie NATO ir ES.  Ukraina yra „labai didelė Europos šalis, tačiau tai kariaujanti Europos šalis“, pareiškė jis  vokiečių leidiniui „Handelsblatt“. „O kariaujanti šalis negali tapti nei NATO, nei Europos Sąjungos nare“, – pabrėžė politikas. Jis patikino, kad pažadai dėl prisijungimo prie ES, taip pat NATO narystės perspektyva lieka galioti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė vietoje, kur įvyko kraupus rusų smūgis Kryvyj Riho mieste. Ten raketa pražudė devynis vaikus ir vienuolika suaugusiųjų. Gėlėmis ir pliušiniais žaislais nuklota žaidimų aikštelė tapo skaudžiu šio nusikaltimo simboliu. V. Zelenskis prašo sąjungininkų daugiau oro gynybos sistemų, tačiau Vokietijos gynybos ministras sako, kad jų trūksta visur.

Ukrainos kariuomenės oro pajėgos socialiniuose tinkluose pranešė skaudžią žinią – balandžio 12-ąją, vykdydamas kovinę misiją F-16 lėktuvu, žuvo 26 metų pilotas Pavlo Ivanovas. Kaip teigiama pranešime, jaunas vyras žuvo mūšyje, gindamas savo gimtąją žemę nuo okupantų. Ukrainos kariuomenė reiškia gilią užuojautą žuvusio piloto šeimai ir pažymi – Pavlo buvo vienas iš tų, kurie kasdien rizikuoja savo gyvybe, kad sustabdytų priešą.

Mažiausiai keturi žmonės buvo sužeisti per praėjusią naktį įvykdytus 88 nepilotuojamųjų rusų orlaivių antskrydžius, kurių taikiniu buvo Ukrainos sostinė Kyjivas, antras pagal dydį šalies miestas Charkivas ir kiti regionai, pranešė valdžia. Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė oro gynybos arba elektroninių trikdžių priemonėmis neutralizavusios 70 iš 88 bepiločių. Taip pat buvo smogta Odesos, Dnipropetrovsko ir Donecko regionams.

Iranas ir JAV šeštadienį pradėjo netiesiogines derybas Omane dėl Teherano branduolinės programos, pranešė iraniečių užsienio reikalų ministerijos atstovas. „Prasidėjo netiesioginės derybos tarp Irano užsienio reikalų ministro dr. Abaso Aragčio ir JAV prezidento specialiojo pasiuntinio Artimųjų Rytų reikalams Steve'o Witkoffo“, – paskelbė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Bagajis.

Rusijos kare prieš Ukrainą samdiniais kovoja maždaug 200 Kinijos piliečių, remdamasi su Amerikos žvalgybos duomenimis susipažinusių oficialių JAV asmenų ir vieno buvusio Vakarų žvalgybos pareigūno suteikta informacija pranešė „Reuters“. „Buvęs su šiuo klausimu susipažinęs Vakarų žvalgybos pareigūnas naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė, kad už Rusiją kovoja maždaug 200 kinų samdinių, su kuriais Kinijos vyriausybė jokio ryšio neturi“, – teigiama straipsnyje.

Lietuva šiais metais Ukrainai papildomai skirs dar 30 mln. eurų karinės paramos, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Apie tokį įsipareigojimą sąjungininkus krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė informavo Briuselyje, dalyvaudama Ramšteino grupės susitikime. Kaip BNS nurodė D. Šakalienė, 20 mln. eurų bus skirta amunicijai, dar 7 mln. eurų – trumpo nuotolio elektroninio kovos priemonėms, šias įsigyjant iš Lietuvos gynybos pramonės įmonių, o likę 3 mln.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas stengiasi sustabdyti Rusijos karą prieš Ukrainą ir jau „mato pažangą“. „Stengiamės sustabdyti šį karą. Kiekvieną savaitę žūsta 2500 ar daugiau jaunų žmonių. Tiek rusų, tiek ukrainiečių. Jie nėra amerikiečiai, bet jie yra žmonės. Mes stengiamės tai sustabdyti“, –  Amerikos vadovą cituoja UNIAN. D. Trumpas taip pat išreiškė viltį, kad greitai pavyks nutraukti ugnį Ukrainoje.

Penktadienį vėlai vakare baigėsi daugiau nei keturias valandas trukęs Rusijos autoritarinio prezidento Vladimiro Putino ir JAV specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo pokalbis, kurio pagrindinė tema buvo karas Ukrainoje, praneša agentūra „Reuters“. Kremlius savo interneto svetainėje paskelbė nuotraukas, kuriose jiedu spaudžia vienas kitam rankas, ir patvirtino, kad susitikimas įvyko. „Susitikimo tema – Ukrainos sureguliavimo aspektai“, – teigiama oficialiame pranešime.

Praėjus savaitei po 19 gyvybių nusinešusios Rusijos raketų atakos, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė  įvykio vietoje savo gimtajame Kryvyj Riho mieste. „Įprastas miesto rajonas. Aplink tik gyvenamieji namai, tik civiliniai pastatai“, – sakė jis. Anot V. Zelenskio, pasaulis neturi pamiršti, kad Rusija nevertina žmonių gyvybių. Paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip prezidentas žaidimų aikštelėje padeda pliušinį meškiuką ir gėlių aukų pagerbimo vietoje netoli mokyklos.

Kyjivas ir Vašingtonas derasi dėl naudingųjų išteklių susitarimo, kurį JAV prezidentas Donaldas Trumpas laiko būdu „susigrąžinti“ ankstesnę JAV pagalbą Ukrainai, rašoma „The New York Times“. Ukrainos delegacija penktadienį atvyko į Vašingtoną naujam derybų raundui dėl sandorio, pagal kurį JAV įgytų didelę Ukrainos gamtinių išteklių dalį.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino sąjungininkus daryti pažangą dėl galimo taikos pajėgų dislokavimo, kuris, sustabdžius kovas, galėtų būti atgrasomasis veiksnys nuo būsimų Rusijos atakų. „Turime aiškiai apibrėžti šio saugumo kontingento Ukrainoje dydį, struktūrą, dislokavimą, logistiką, palaikymą, įrangą ir ginkluotę“, – sakė V. Zelenskis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį kritikavo Rusiją, kad ši nesiima veiksmų karui Ukrainoje sustabdyti. Jo pastabos nuskambėjo tuo metu, kai jo pasiuntinys ruošiasi susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.  „Rusija turi pajudėti“, – parašė D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“, kai Kremlius pranešė, kad V. Putinas vėliau penktadienį susitiks su JAV pasiuntiniu Steve'u Witkoffu.

Rusija paprašė Jungtinių Valstijų panaikinti sankcijas jos valstybinei oro transporto bendrovei „Aeroflot“, tačiau Vašingtonas dar neatsakė, balandžio 11 d. pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, rašoma „Kyiv Independent“. Galimą tiesioginių oro susisiekimo paslaugų tarp JAV ir Rusijos atnaujinimą S. Lavrovas siejo su Vašingtono sprendimu dėl „Aeroflot“, kuriai tebegalioja griežtos sankcijos po to, kai Maskva 2022 m. įvykdė plataus masto invaziją į Ukrainą.

Nuo tos dienos, kai prieš mėnesį nuskambėjo pasiūlymas dėl paliaubų, Rusija paleido į Ukrainą apie 70 raketų, 2,2 tūkst. dronų bei 6 tūkst. valdomų bombų, penktadienį pareiškė ukrainiečių diplomatijos vadovas Andrijus Sybiha. Per derybas Džidoje Ukrainos pareigūnai sutiko su JAV pasiūlymu dėl 30 dienų paliaubų, jei Rusija laikysis sąlygų. Maskva atmetė šį susitarimą iškėlusi įvairių sąlygų.

Ukrainos gynybos pajėgos numušė 24 Rusijos dronus, 13 dingo iš radiolokatorių ekranų, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė.  Per Rusijos puolimą, trukusį nuo ketvirtadienio 9 val. iki penktadienio 9 val., Rusijos pajėgos paleido iš Rostovo srities balistinę raketą į Dnipro miestą, taip pat 39 kovinius „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius ir įvairias dronų imitacijas iš Kursko, Oriolo, Milerovo ir Primorsko-Achtarsko.  Penktadienį 9 val.

Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos vadovaujamos tarptautinės taikos palaikymo pajėgos galėtų būti dislokuotos Ukrainoje iki penkerių metų stebėti, kaip Rusija laikosi taikos sąlygų, pranešė „The Telegraph“.  „Didžioji Britanija svarsto galimybę dislokuoti karius Ukrainoje penkeriems metams, šiuos planus aptaria sąjungininkės“, – sakoma straipsnyje.  Planą svarsto „norinčiųjų koalicija“, ieškanti būdų, kaip išlaikyti taiką Ukrainoje pasibaigus karštajam karo etapui.

Jūrų pėstininkė Inha Čekinda tarnavo 1-ajame jūrų pėstininkų batalione, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą. Moteris pateko į nelaisvę gindama Mariupolį ir, praėjus trejiems metams, atvirai papasakojo, ką teko patirti Rusijos kalėjimuose. 2022 m. pradžioje Inhos vadas įsakė jai grįžti į užnugarį, tačiau ji prisijungė prie mūšio dėl Mariupolio. Miesto gynybos metu pėstininkė kartu su kitais gynėjais pateko į nelaisvę, kurioje išbuvo apie šešis mėnesius. „Slidstvo.

Po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Steve‘as Witkoffas JAV prezidentui Donaldui Trumpui pasakė, kad greičiausias būdas pasiekti susitarimą – Ukrainai padaryti nuolaidų dėl keturių regionų, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“....

JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink ketina anksčiau laiko atsistatydinti iš pareigų, laikraščiui „Kyiv Independent“ pranešė Valstybės departamento atstovas spaudai. „Ambasadorė B. Brink atsistatydina po trejų metų darbo Ukrainoje“, – nurodė atstovas spaudai. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio iš pradžių atsisakė priimti B. Brink atsistatydinimo pareiškimą, kurį ji pateikė sausio mėn. vykdydama įprastą JAV administracijų kaitos procesą.