Karas Ukrainoje

Liudininkai praneša apie vykstančią bepiločių ataką Rusijos Šujos mieste – už Maskvos esančioje Ivanovo srityje. Vaizdo įrašuose matyti sprogimai miesto teritorijoje. Pranešama, kad būtent šiame mieste dislokuota Ukrainos sumų miestą apšaudžiusi 112-oji raketų brigada. „Astra“ skelbiama, kad Šujoje po serijos bepiločių atakos karinė technika uždarė kai kurias miesto gatves.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir specialusis Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve‘as Witkoffas šią savaitę turėtų vykti į Paryžių, rašo „Politico“. Anot leidinio, tai patvirtino du šaltiniai, susipažinę su kelionės planais. S. Witkoffas susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, o M. Rubio kalbėsis su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Jeanu-Noëliu Barrot. Anot šaltinių, vėliau M. Rubio vyks į Afriką.

Chersono srities karinės administracijos vadovas Romanas Mročko papuolė į Rusijos ataką, rašo „Kanal 24“. Jis filmavo vaizdo įrašą apie rusų išpuolių padarinius, o tuo metu virš jo praskrido rusų sprogmuo. Anot leidinio, antradienio rytą rusai pradėjo Chersono apšaudymą. Auštant rusai atakavo miestą valdomomis aviacinėmis bombomis. Rusai atakavo Chersoną Po apšaudymo į atakos vietą atvyko Chersono miesto karinės administracijos vadovas R. Mročko.

Rusų nepilotuojamieji orlaiviai praėjusią naktį atakavo Ukrainos Odesos uostamiestį – per antskrydį nukentėjo keletas gyvenamųjų namų, viename iš jų kilo gaisras, trečiadienį platformoje „Telegram“ rašė karinis regiono gubernatorius Olehas Kiperis. Apie žuvusiuosius ar sužeistuosius kol kas nepranešama. Antradienį Odesoje lankėsi NATO generalinis sekretorius Markas Rutte bei Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Ukrainos prisijungimas prie Aljanso yra neišvengiamas, tačiau tai nebus taikos susitarimo su Rusija elementas. Apie tai jis kalbėjo „We-Ukraine“, rašo „Kanal 24“. „Ukrainos kelias į NATO yra negrįžtamas. Toks buvo Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatas, ir niekas nepasikeitė. Kai sakėme, kad Ukraina vieną dieną taps NATO nare, niekada nežadėjome, kad tai bus taikos susitarimo dalis“, – pabrėžia jis.

Švedijos užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė iškvietusi Rusijos ambasadorių, protestuodama prieš Maskvos išpuolius prieš Ukrainos miestus ir civilius gyventojus. „Rusijos ambasadoriui buvo pabrėžta Rusijos atsakomybė saugoti civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą pagal tarptautinę humanitarinę teisę“, – teigiama Švedijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Per Rusijos išpuolį Dnipro mieste žuvo mergaitė. Aukų skaičius išaugo iki septynių.  Pažymima, kad tarp aukų yra 9 mėnesių mergaitė. „Laimei, jos būklė stabili. Gydytojai suteikė pagalbą vietoje“, – nurodė Dnipro srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.

Šiaurės Korėja perdavė daug sviedinių, kuriuos 2024 m. rusai paleido į Ukrainą, rašoma „Reuters“. Šį tyrimą „Reuters“ atliko kartu su nepriklausoma Jungtinėje Karalystėje įsikūrusia tyrimų organizacija „Open Source Centre“ (OSC). Tyrime pažymima, kad Šiaurės Korėja tapo pagrindine Rusijos karine sąjungininke. Pchenjanas mainais į naftos produktus ir raketų technologijas tiekia Maskvai sviedinius, raketas ir naikintuvus.

Ukraina toliau kalbasi su Vokietija dėl galimybės gauti kruizinių raketų „Taurus“ ir tikisi paramos iš būsimosios vyriausybės. Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas apie tai sakė duodamas interviu žiniasklaidos grupei RND. Paklaustas, ar jis mano, kad Vokietija perduos šias raketas, jeigu federaliniu kancleriu taps Friedrichas Merzas, O. Makejevas atsakė, kad būdamas diplomatu jis visada tikisi, jog žmonės laikysis duoto žodžio.

Rusijos teismas antradienį penkiems rusų jaunuoliams skyrė po daugiau nei dešimtmetį kalėjimo už tai, kad Ukrainos vardu padegė sraigtasparnį ir geležinkelio įrangą, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida. Nuo 2022-ųjų, kai Maskva surengė invaziją į Ukrainą, Rusija patyrė dešimtis diversijos išpuolių, kurių didelė dalis buvo nukreipti prieš didžiulį geležinkelių tinklą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galės tęsti karą su Ukraina su dabartiniais kariuomenės patiriamais nuostoliais dar 12-16 mėnesių. Tokį vertinimą interviu laikraščiui „The New York Post“  išsakė JAV Karo tyrimų instituto (ISW) vyriausiasis Rusijos ekspertas George’as Barrosas. G. Barroso teigimu, maždaug po metų gali išsekti ir biudžeto rezervai karinėms operacijoms finansuoti, ir valdžios institucijų galimybės rasti „savanorių“ frontui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė NATO generaliniam sekretoriui Markui Rutte, kad po to, kai per pastarojo meto Rusijos raketų smūgius žuvo dešimtys civilių, Ukrainai skubiai reikia oro gynybos sistemų. „Absoliučiai visi mato, kaip labai Ukrainai reikia oro gynybos sistemų ir raketų. Šiandien daug apie tai kalbėjome“, – per vizitą Pietų Ukrainos Odesos mieste Aljanso vadovui sakė V. Zelenskis.

NATO vadovas Markas Rutte antradienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangos nutraukti ugnį ir ilgalaikę taiką Ukrainoje nesiklosto lengvai. Jis taip pat pasmerkė ir piktinančiu pavadino Rusijos „siaubingą atakų modelį“ prieš Ukrainos civilius. „Šios diskusijos nėra lengvos, ypač po šio siaubingo smurto. Tačiau mes visi palaikome prezidento Trumpo pastangas siekti taikos“, –  apie JAV vadovaujamas derybas kalbėjo netikėtai Odesos uostamiestyje apsilankęs M. Rutte.

Ukrainos gynybos pajėgos smogė Rusijos kariuomenės 448-osios raketinės brigados Kursko srityje priešlėktuvinės gynybos sistemai, kuri balandžio 13 d. surengė mirtiną raketų smūgį Sumuose. Apie tai praneša Ukrainos ginkluotojų pajėgų generalinis štabas. Generalinis štabas pažymėjo, kad buvo pataikyta okupantų 448-osios raketinės brigados nuolatinės dislokacijos vietai, užfiksuotas antrinis šaudmenų sprogimas. Smūgio rezultatai tikslinami.

Rusijos užsienio žvalgybos vadas Sergejus Naryškinas įvardijo kelias sąlygas, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje. Kyjivas, pavyzdžiui, turi atsisakyti narystės NATO bei Maskvos aneksuotų teritorijų, sakė S. Naryškinas, kuriuo remiasi agentūra TASS.

Ukrainoje iš pareigų atleistas Sumų regioninės karinės administracijos vadovas Volodymyras Artyukhas, praneša „Kanal 24“. Sumų srities vadovo vietą užims Olehas Hryhorovas. Anot „Suspilne“, sprendimą priėmė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Minėtas leidinys rašo, kad V. Artyukhas patvirtino, jog Sumuose sekmadienį įvykdyto Rusijos išpuolio išvakarėse vyko karinių apdovanojimų ceremonija. Tačiau jis teigė ceremonijos neiniciavęs.

Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas pagrasino Baltijos šalims ir Lenkijai. Kaip rašo „Sky news“, S. Naryškinas pareiškė, kad Rusija ir Baltarusija yra pasirengusios imtis veiksmų dėl tariamo Europos „eskalavimo“ aplink Ukrainą. Grasina Baltijos šalims ir Lenkijai Jis pagrasino, kad abi šalys imsis atsakomųjų veiksmų prieš visą NATO, tačiau pirmiausia nukentės Lenkija ir Baltijos šalys. Su Rusija besiribojančios NATO šalys stiprina savo sienas.

Kadenciją baigiantis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius skeptiškai atsiliepė apie būsimojo kanclerio Friedricho Merzo planus suderinus su Europos partneriais perduoti Ukrainai „Taurus“ sparnuotųjų raketų. „Nors yra svarių argumentų  dėl „Taurus“ tiekimo, tačiau yra ir daug argumentų, svarių argumentų prieš“, – sakė jis Socialdemokratų partijos (SPD) konferencijoje Hanoveryje. Tik apie dalį argumentų esą galima diskutuoti viešai.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as interviu naujienų ir nuomonių svetainei „UnHerd“ atrėmė ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio kritiką, sakydamas, kad absurdiška kaltinti Vašingtoną stojimu Rusijos pusėn. J. D. Vance'as, kuris nuo sausio, kai tapo viceprezidentu, laikosi griežto požiūrio į Europą, pakartojo savo poziciją, kad nori, jog visa Europa padidintų savo išlaidas saugumui, ir dar kartą sukritikavo V. Zelenskį.

JAV viceprezidentas JD Vance‘as pareiškė, kad norėdamos užbaigti karą Ukrainoje, JAV turi suprasti tiek Rusijos, tiek Ukrainos strategines raudonąsias linijas, rašo „Newsweek“. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prielaidą, kad JAV stoja į Maskvos pusę, jis pavadino „absurdiška“. V. Zelenskis „CBS News“ anksčiau sakė, kad, jo nuomone, JAV yra labiau įsigilinusi į Rusijos poziciją ir teigė, kad JD Vance‘as bando teisinti Vladimiro Putino veiksmus, o Ukrainą mato kaip agresorę.

Du kinai, Ukrainos kare kovoję Rusijos pusėje ir paimti į nelaisvę, Kyjive surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė viltį grįžti į Kiniją ir įspėjo savo tautiečius dėl dalyvavimo kare. Tikiuosi, kad būsiu iškeistas ir galėsiu grįžti į Kiniją, sakė vienas jų pirmadienį. Abu kinai vilkėjo kariniais rūbais, į salę jie buvo atvesti surakinti antrankiais ir kalbėjo mandarinų kalba. Greta jų stovėjo ginkluoti ir kaukėti Ukrainos kareiviai. Neaišku, ar kinai kalbėjo savo noru.

Kinija antradienį atmetė tai, ką ji pavadino „manipuliacijomis ir triukšmu“ dėl dviejų Ukrainoje sulaikytų jos piliečių, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Maskvą, kad ši įtraukė Pekiną į karą. „Kinija tikrina atitinkamą informaciją ir aplinkybes“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lin Jianas (Lin Dzianas), paklaustas apie belaisvius.

JAV prieš mėnesį rengė sankcijas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio artimiausiai aplinkai, įskaitant valstybės vadovo kanceliarijos vadovybę, po žodinio konflikto Ovaliajame kabinete su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir jo komanda. Apie tai Ukrainos liaudies deputatas Jaroslavas Železniakas papasakojo savo „YouTube“ kanale „Zaliznyj nardep“, rašoma TSN.

Atrodo, kad Rusija tempia derybas dėl taikos Ukrainoje. Maskvos kritikai mano, kad tokia yra Rusijos taktika – laimėti laiko, tačiau atrodyti rimtai. Kodėl Vladimiras Putinas bando laimėti laiko? Nes jis mano, kad Donaldas Trumpas, yra lengvai išblaškomas ir nori lengvos pergalės, bet ne sudėtingų kompromisų, rašo CNN. „Putinas taip pat aiškiai tiki, kad šią vasarą jis gali iškovoti apčiuopiamą pergalę fronto linijose, kuri pakeistų derybų dinamiką“, – teigia leidinys.

Vengrija ir toliau trukdo skirti lėšas Ukrainai remti ir blokuoja derybų dėl Ukrainos stojimo į ES procesą, sako Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, rašo UNIAN. Apie tai jis pirmadienį kalbėjo žurnalistams po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Liuksemburge. Pasak jo, Budapeštas blokuoja 17-ąjį sankcijų paketą ir derybų dėl Ukrainos narystės bloke procesą. „Yra viena šalis – Vengrija – kuri neturi tokio moralinio aiškumo, kokį turime mes, dėl Putino vykdomų išpuolių.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico atsisakė pasmerkti Rusiją dėl žiauraus išpuolio Sumų mieste, rašo UNIAN. Per smūgį žuvo 35 ir buvo sužeista daugiau nei šimtas žmonių. Per spaudos konferenciją Slovakijos premjeras sakė, kad apskritai smerkia žudynes, tačiau nėra pakankamai informuotas, kad galėtų komentuoti šį išpuolį. „Aš smerkiu žmogžudystes. Smerkiu visas žudynes, visada smerkiau ir smerksiu.

Rusijos Federacijos Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas ir buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasipiktino būsimojo Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo noru siųsti Ukrainai „Taurus“ raketas, rašo UNIAN. Platformoje „X“ D. Medvedevas parašė žinutę F. Merzui. „Kandidatą į kanclerius F. Merzą persekioja jo tėvo, tarnavusio Hitlerio vermachte, atminimas. Dabar Merzas pasiūlė smogti Krymo tiltui. Gerai pagalvok, naciste!“ – paskelbė jis.

Volodymyras Zelenskis pakomentavo anksčiau išdėstytas Donaldo Trumpo atstovo Steveno Witkoffo mintis apie „penkias teritorijas“, kurias Ukraina tariamai turėtų pripažinti priklausant Rusijai. Ukrainos prezidento teigimu, S. Witkoffas „peržengia savo kompetencijų ribas“. „Mūsų raudonoji linija – pripažinti bet kokias laikinai okupuotas teritorijas rusiškomis. Tie atstovai (JAV prezidento spec. pasiuntinys Stevenas Witkoffas, – red. past.

Praeitą savaitę vykusios JAV ir Ukrainos derybos dėl naudingųjų iškasenų gavybos sutarties buvo konstruktyvios, pirmadienį atskleidė su jų eiga susipažinęs aukšto rango pareigūnas. „Susitikimas buvo normalus, be problemų, visi sako pasikalbėję konstruktyviai“, – teigia anonimu norėjęs likti asmuo. JAV ir Ukrainos atstovai susitiko Vašingtone balandžio 11 dieną, kur aptarė rengiamą susitarimą dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų gavybos.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui keičiant santykių su Europa retoriką, nemažai ES įmonių pradeda kalbėti apie tai, kas dar pernai buvo neįsivaizduojama: kad kai kurių rusiškų dujų importas, įskaitant iš Rusijos valstybinės milžinės „Gazprom“, galėtų būti gera idėja, rašo „Reuters“. Praėjus daugiau nei trims metams po Rusijos invazijos į Ukrainą, Europos energetinis saugumas nėra tvirtas.

Du Kinijos piliečiai Wang Guangjun ir Zhang Renbo, Donecko srityje į nelaisvę paėmė Ukrainos pajėgos, teigė, kad nesitikėjo atsidurti kovos zonoje Ukrainoje, ir papasakojo, kaip pateko į karą. Kaip praneša UNIAN korespondentas, šiandien jie apie tai papasakojo per spaudos konferenciją. Visų pirma Wang Guangjun, padedamas vertėjo, pasakojo, kad turėjo darbą Kinijoje, tačiau jį prarado per koronaviruso pandemiją, todėl nusprendė susirasti darbą ne pilnu etatu.

Ukraina pakvietė aukščiausius Europos Sąjungos pareigūnus gegužės 9 d. apsilankyti Kyjive ir taip simboliškai pasipriešinti kasmetiniam Rusijos prezidento Vladimiro Putino Pergalės dienos paradui Maskvoje, pranešė „Politico“, remdamasis Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad sekmadienį Sumuose įvykęs žiaurus išpuolis prieš civilius rodo, kad Rusija nėra nusiteikusi taikiai. Todėl, ministro teigimu, Europa turi nedelsiant reaguoti, plėsdama Rusijai 17-ąjį sankcijų paketą bei suteikdama Ukrainai daugiau paramos. „Raketų išpuoliais kaip vakarykštis Rusija demonstruoja savo nenorą siekti taikos.

Ukrainos delegacija pateikė JAV savo pasiūlymus dėl naudingųjų iškasenų sutarties ir tikisi tęsti derybas, kad būtų pasiektas susitarimas. Tai Ukrainos televizijos eteryje pareiškė šios šalies ministro pirmininko pavaduotoja europinės ir euroatlantinės integracijos klausimams bei teisingumo ministrė Olha Stefanišyna. „Tai, kad vyksta konsultacijos, jau yra teigiamas ženklas.

Rusijos pajėgos nuo šio mėnesio pradžios į Ukrainą paleido beveik 2 800 aviacinių bombų, daugiau kaip 1 400 puolamųjų dronų, kurių didžioji dauguma buvo „Shahed“, bei 60 įvairių raketų, įskaitant balistines. Tai feisbuke pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Rusų teroras tęsiasi kiekvieną dieną ir naktį“, – pažymėjo jis. V. Zelenskio duomenimis, po sekmadienį surengtos kruvinos rusų atakas Sumuose 38 asmenys, įskaitant devynis vaikus, gydomi stacionare.

Sumuose per Rusijos ataką 13-metis Kyrylo Ilyaščenka pademonstravo tikrą didvyriškumą. Jis išlipo iš degančio autobuso pro išdaužtą langą ir sugebėjo atidaryti užblokuotas duris, kad dar gyvi likę keleiviai galėtų pabėgti, pranešė laikinai einantis Sumų mero pareigas Artiomas Kobzaras. Autobusu jis važiavo kartu su savo motina. Pasak A. Kobzaro, pats Kyrylo buvo sužeistas – į galvą jam pataikė trys šrapneliai. Tačiau tai jo nesustabdė nuo noro padėti kitiems.

Ukraina parengė ir jau perdavė JAV pusei savo pasiūlymus dėl būsimo susitarimo dėl naudingųjų iškasenų, rašo UNIAN. Tai pranešė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Olga Stefanishyna. Ji teigiamai vertina tai, kad vyksta Ukrainos ir JAV konsultacijos. Ji pažymėjo, kad kol kas nekalbama apie artėjimą prie galutinio derybų dėl šio susitarimo etapo. „Ukrainos delegacija turėjo galimybę pateikti Amerikos pusei visus pasiūlymus, kuriuos rengėme čia, Kyjive, ir dėl kurių buvo susitarta.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pirmadienį pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas, smogdamas Ukrainai, tyčiojasi iš JAV prezidento Donaldo Trumpo geros valios.  „Noriu pasakyti, kad esu sukrėstas pastarojo meto Rusijos smūgių Ukrainai bangos“, – sakė Lenkijos ministras.  „Ukraina besąlygiškai sutiko nutraukti ugnį daugiau nei prieš mėnesį“, – pažymėjo jis.

Po būsimojo Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo pareiškimų apie galimą „Taurus“ sparnuotųjų raketų perdavimą Kyjivui Kremlius įspėjo dėl pavojaus, kad  konfliktas Ukrainoje gali paaštrėti. F. Merzas „remia įvairias priemones, kurios gali sukelti naują eskalaciją ir neišvengiamai sukels“, pirmadienį žurnalistams Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Rusijos pajėgos iš artilerijos apšaudė Kupjansko miesto Charkivo srityje gyvenamąjį rajoną. Per ataką žuvo 61 metų moteris ir 68-erių vyras, tinkle „Telegram“ pranešė srities prokuratūra.  Ataka surengta pirmadienį 9.00 val.  Ševčenkovės kaime Charkivo srityje per rusų pajėgų smūgius taip pat žuvo du žmonės. Apie tai informavo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.

Mūšio lauke Ukrainoje žuvusio lietuvio Tomo Valentėlio kūnas pergabentas į Kyjivą. „Kartu su organizacija НА ЩИТІ (Ant Skydo) lietuvio kario Tomo Valentėlio palaikai pervežti į Kijevą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pirmadienį pranešė organizacijos Blue / Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas. Pasak jo, trečiadienį Kyjive, Maidane, vyks atsisveikinimas su kare žuvusiu lietuviu savanoriu, Šv. Aleksandro katedroje bus aukojamos Mišios.

Per Rusijos atakas šiaurės rytiniame Ukrainos Charkivo regione pirmadienį žuvo keturi gyventojai, pranešė vietos pareigūnai, praėjus dienai po to, kai netoliese esančiuose Sumuose žuvo trys dešimtys žmonių. Regiono vadovas sakė, kad Rusijos pajėgos apšaudė Kupjansko miestą – geležinkelio mazgą, kurį Rusijos pajėgos buvo užėmusios 2022 metais, bet kuris po to buvo išlaisvintas. „68 metų vyras ir 61 metų moteris žuvo nuo artilerijos apšaudymo“, – sakė gubernatorius Olehas Synjehubovas.

Kremlius pirmadienį pasidžiaugė praėjusią savaitę vykusiais Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinio Steve‘o Witkoffo pokalbiais apie karą Ukrainoje. „Tokie kontaktai yra ypač naudingi ir labai veiksmingi“, – pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad Sankt Peterburge surengti pokalbiai sukūrė „reikalingą kanalą“, per kurį V. Putinas ir D. Trumpas gali vienas kitam perduoti informaciją.

Po Rusijos raketų smūgio Ukrainos Sumų mieste vienuolikos žmonių būklė tebėra kritinė, tarp jų – trys vaikai, platformoje „Telegram“ pranešė Sumų srities karinė administracija. „Šią dieną 39 sužeisti asmenys tebėra hospitalizuoti, įskaitant devynis vaikus. Deja, 11 žmonių būklė yra kritinė, tarp jų – trys vaikai“, – sakoma paskelbtame įraše. Per raketų ataką sužeistų žmonių skaičius padidėjo iki 120, įskaitant 15 vaikų.

Pastarąją savaitę NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantiems naikintuvams neteko kilti lydėti tarptautinę oro erdvę pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ELTA primena, kad NATO oro policijos misija Baltijos šalyse pradėjo vykdyti nuo 2004 metų kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis.

Donaldo Trumpo dvasinis patarėjas Markas Burnsas po vizito Ukrainoje pakeitė savo nuomonę apie šią šalį. Apie tai jis kalbėjo interviu „Kyiv Independent“. Jis iki šiol save pats matė kaip vieną iš griežčiausių paramos Ukrainai priešininkų. „Akivaizdu, kad buvimas Ukrainoje gerokai pakeitė mano nuomonę“, – sako jis. Po vizito Ukrainoje pakeitė nuomonę M. Burnsas lankėsi Kyjive, Bučoje ir iš arti pamatė Rusijos nusikaltimus Ukrainoje.

Rusija, pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo,  skųsis Jungtinėms Valstijoms dėl tariamai Ukrainos vykdomų „energetinių“ paliaubų pažeidimų. 30 dienų atakų prieš energetikos objektus moratoriumas baigiasi trečiadienį, balandžio 16 d., Maskvoje sakė D. Peskovas, kuriuo remiasi rusų naujienų agentūra TASS. Ukraina, anot jo, vienareikšmiškai pažeidė moratoriumą.

Italijos ministrės pirmininkės pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras Antonio Tajanis pirmadienį pabrėžė, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje atsidūrė ne per klaidą, JAV prezidentui Donaldui Trumpui užsiminus, kad Maskva galbūt suklydo, sekmadienį užpuldama Sumų miestą ir pražudydama 34 žmones, įskaitant septynis vaikus.

Rusijos atakos prieš Sumų miestą metu savaitgalį žuvo pulkininkas, buvęs 26-osios artilerijos brigados, pavadintos Romano Daškevičiaus vardu, brigadininko pavaduotojas. Apie tai Berdyčivo apygardos karinė administracija pranešė savo „Facebook“ paskyroje, tačiau po kelių valandų įrašą ištrynė. „Karas atima tai, kas geriausia. Jis atima tuos, kurie savo gyvenimą paskyrė tarnauti Ukrainai ir ją ginti.