Karas Ukrainoje

Lenkija pasiruošusi padėti atkurti Lvivo infrastruktūrą, nukentėjusią per Rusijos raketų ataką. Tai socialiniame tinkle X parašė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, praneša „Ukrinform“. „Lvivui reikia pagalbos! Miesto centras tapo rusų atakos taikiniu. Nukentėjo daug istorinių pastatų. Lenkija yra pasirengusi padėti juos atstatyti“, – pažymėjo D. Tuskas. Kaip anksčiau buvo pranešta, Lvive nuo Rusijos kariuomenės smūgių žuvo septyni žmonės, 64 buvo sužeisti.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos atsistatydinimas gali būti susijęs su platesniu šalies ministrų kabineto pakeitimu. „Paprastai laikomės principo nekomentuoti kitų valstybių vidaus politikos klausimų. Kiek man yra žinoma, šis atsistatydinimas yra susijęs su platesnio masto perkrovimu Ukrainos vyriausybėje“, – trečiadienį kartu su Lenkijos prezidentu Andržejumi Duda Varšuvoje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį, atsistatydinus keliems ministrams, pareiškė, kad jo vyriausybei reikia „naujos energijos“. Toks jo komentaras nuskambėjo vykstant didelei pertvarkai, kurios metu atsistatydino keli ministrai, įskaitant užsienio reikalų ministrą. „Mums reikia naujos energijos. Šie žingsniai yra susiję mūsų valstybės stiprinimu įvairiose srityse“, – sakė V. Zelenskis, paklaustas apie pertvarką ir užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos ateitį.

Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis sako, kad atsistatydinimo pareiškimą pateikęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba yra pavyzdys bet kurioje šalyje šias pareigas einančiam politikui. „Dmytro Kuleba nustatė labai aukštą etaloną ne tik savo įpėdiniui, tačiau ir bet kuriam užsienio reikalų ministrui bet kurioje šalyje. Su juo ginti Ukrainą ir Europą buvo garbė“, – trečiadienį platformoje „X“ paskelbė G. Landsbergis.

Rusai smūgio raketomis Lvive metu nužudė beveik visą šeimą. Žuvo motina ir trys dukterys, išgyveno tik mergaičių tėvas. Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad smūgiavo „Ukrainos gynybos pramonės objektams“. Lvivo meras Andrijus Savovyjus paviešino žuvusios šeimos nuotrauką, kurioje matyti vienintelis likęs po rusų apšaudymo gyvas tėvas Jaroslavas ir žuvusi jo žmona Eugenija, bei trys žuvusios dukros – Jarina, Darija ir Emilija. „Po šiandienos atakos išgyveno tik vyras.

Rusijai surengus oro smūgius prieš Lvivą Vakarų Ukrainoje netoli sienos, Lenkija antradienio naktį pakėlė naikintuvus. „Tai dar viena labai įtempta naktis visai Lenkijos oro gynybos sistemai dėl Rusijos Federacijos tolimojo nuotolio lėktuvų, kurie smogė taikiniams, be kita ko, esantiems vakarinėse Ukrainos teritorijose, veiklos“, – trečiadienį socialiniame tinkle „X“ pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė DORSZ.

Praėjus 2,5 metų po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Amerikos strategija, kaip užbaigti karą Ukrainoje, išlieka nepakitusi: taikyti tiek sankcijų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuspręstų, jog neturi kito pasirinkimo, kaip tik atsisakyti savo karinių planų.  Viena vertus, Vašingtonas siekia pusiausvyros tarp pagalbos Ukrainai ir sankcijų Rusijai, kita vertus – eskalacijos rizikos mažinimo.

Jungtinės Valstijos, anot šaltinių, ketina perduoti Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų, praneša agentūra „Reuters“. Tiesa, Kyjivui jų dar teks palaukti kelis mėnesius, nes prieš galimą jų perdavimą dar reikia išspręsti technines problemas, teigia šaltiniai. Apie atitinkamą sprendimą esą turėtų būti paskelbta rudenį.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) sakė su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu antradienį aptaręs Rusijos Kursko atominės elektrinės (AE) saugumo klausimą.  Pokalbis įvyko praėjus keturioms savaitėms po to, kai Ukraina pradėjo beprecedentį puolimą Rusijos Kursko srityje.

Per Rusijos raketų smūgį Lvivo mieste žuvusiųjų skaičius išaugo iki septynių. Tai tinkle „Telegram“ pranešė miesto meras Andrijus Sadovyj. „Septyni žuvę žmonės Lvive. Trys iš septynių žuvusiųjų yra vaikai“, – rašė jis. Paieškos ir gelbėjimo darbai tęsiami, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klimenka.

Vašingtonas supranta situaciją, kurioje atsidūrė Mongolija, esanti tarp Rusijos ir Kinijos, ir ragina Ulan Batorą derybose su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pabrėžti savo paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui. Taip teigė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris, antradienį komentavęs Rusijos prezidento vizitą Mongolijoje. „Nemanome, kad kuri nors šalis turėtų suteikti V. Putinui tribūną, kad jis galėtų propaguoti savo agresijos karą prieš Ukrainą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba įteikė atsistatydinimo pareiškimą, praneša Ukrainos Aukščiausioji Rada, rašo UNIAN. Vakar atsistatydinimo pareiškimus taip pat pateikė keli Ukrainos ministrai. Pasak Aukščiausiosios Rados pirmininkės Stefančiuk, jie bus svarstomi kitoje plenarinėje sesijoje.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossis „labai trapia“ pavadino padėtį rusų užimtoje Zaporižios atominėje elektrinėje Pietų Ukrainoje. Situacija bet kada gali keistis, pavyzdžiui, dėl dronų smūgių, sakė R. Grossis antradienį Kyjive prieš išvykdamas į Zaporižią. Jis teigė norįs vietoje susidaryti vaizdą apie padėtį. Viena pokalbių temų esą bus dėl apšaudymų vis sutrinkantis elektrinės aušinimo sistemų darbas.

Po mirtino Rusijos raketų smūgio Poltavos miestui Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paprašė Vakarų daugiau oro gynybos sistemų. Kartu jis paragino leisti naudoti prieš Rusiją tolimojo nuotolio ginklus. „Rusų smūgiai bus neįmanomi, jei galėsime okupantų (raketų) paleidimo rampas sunaikinti ten, kur jos yra, taip pat ir Rusijos karinius aerodromus ir logistiką“, – sakė V. Zelenskis savo tradicinėje vaizdo žinutėje. Jo duomenimis, Poltavoje žuvo 51 žmogus ir 271 buvo sužeistas.

Antradienį atsistatydino mažiausiai šeši Ukrainos pareigūnai, įskaitant ministrų kabineto narius, ir buvo atleistas prezidento padėjėjas, o valdančioji partija užsiminė, kad vyksta esminis vyriausybės pertvarkymas. Pertvarka vyksta Kyjivui susiduriant su vis didesniais iššūkiais, įskaitant kasdienį Rusijos bombardavimą, o prezidentui Volodymyrui Zelenskiui stengiantis padidinti pasitikėjimą vyriausybe praėjus dvejiems su puse metų nuo Maskvos invazijos.

Latvijos vyriausybė perduos Ukrainai dar 18 automobilių, konfiskuotų už vairavimą apsvaigus, pranešė „Delfi“. Leidinio duomenimis, bendra preliminari 18 Ukrainai perduotų automobilių rinkos vertė yra 94 680 eurų.

Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad turi planų, kurie „garantuotai“ padėtų užbaigti karą Ukrainoje. Svarbiausi įvykiai: 23:40 | „Belaruskij Gajun“: Rusijos paleista raketa praskrido virš Baltarusijos Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka Rusijai leidžia naudotis savo šalies oro erdve, Kremliui siekiant įgyvendinti karinės invazijos tikslus.

Trečiadienio rytą Lvive, paskelbus oro pavojų, buvo girdėti keli galingi sprogimai, pranešė miesto meras. „Kinžalai“ virš Lvivo. Veikia oro gynyba. Nedarykite vaizdo įrašų! Likite slėptuvėse!“ – „Telegrame“ parašė meras Andrijus Sadovijus. „Taip, labai didelis garsas. Laikykitės tylos žiniasklaidos erdvėje“, – parašė Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis. Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, naktinė oro ataka buvo nukreipta į vakarinius Ukrainos regionus.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį griežtai pasmerkė Rusijos išpuolį prieš Ukrainos Poltavos miestą, per kurį žuvo mažiausiai 51 žmogus, ir pažadėjo suteikti daugiau oro gynybos sistemų.

Rusija, atsižvelgdama į pastarojo meto įvykius tiek savo šalyje, tiek Vakarų valstybėse, planuoja keisti branduolinę doktriną. Kaip rašo UNIAN, remdamasi „The Times“ publikacija, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pradėjus operaciją Kurske, Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas pareiškė, kad jų vyriausybė šiuo metu derybose dėl branduolinės doktrinos pakeitimo yra padariusi pažangą.

Baltieji rūmai antradienį pasmerkė Rusijos raketų ataką prieš Ukrainos Poltavos miestą, per kurią žuvo mažiausiai 51 žmogus, sakydami, kad tai parodė būtinybę skubiai stiprinti Kyjivo oro gynybos pajėgumus. Ši ataka yra „dar vienas siaubingas V. Putino brutalumo Ukrainos žmonių atžvilgiu priminimas“, žurnalistams tvirtino Jungtinių Valstijų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby‘is ir pridūrė, kad JAV artimiausiomis savaitėmis Kyjivui nusiųs daugiau karinės pagalbos.

Ukraina išlaikys užimtą Rusijos Federacijos teritoriją, kol privers Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo. Kaip praneša portalas „rbc.ua“, prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė interviu televizijos kanalui „NBC News“. Ukraina išlaikys teritoriją, nes tai yra neatsiejama jos „pergalės plano“, kaip užbaigti karą, dalis, sakė V. Zelenskis. Jis pridūrė, kad pateiks šį pasiūlymą tarptautiniams partneriams, pavyzdžiui, Jungtinėms Valstijoms.

Baltieji rūmai antradienį pasmerkė Rusijos raketų ataką prieš Ukrainos Poltavos miestą, per kurią žuvo mažiausiai 51 žmogus. Tuo metu Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis tikina, kad šią ataką įvykdę asmenys bus nubausti, rašo UNIAN. O. Syrskio teigimu, agresorė Rusija atsakys už pralietą ukrainiečių kraują. „Šįryt Rusijos teroristai Poltavos mieste raketomis smogė švietimo įstaigai. Taip pat suniokota ir šalia esanti medicinos įstaigos teritorija.

Po Rusijos balistinių raketų smūgio Poltavai Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius paragino panaikinti visus Ukrainai perduotos Vakarų ginkluotės naudojimo apribojimus. Kaip praneša portalas „eurointegration“, jis tai parašė savo paskyroje socialiniame tinkle X. Latvijos valstybės vadovas pažymėjo, kad leidimas smogti Rusijos teritorijos gilumai nereikštų eskalacijos, bet padėtų išgelbėti civilių gyvybes. „Rusija per mirtiną smūgį Poltavoje nužudė 41 žmogų ir 180 sužeidė.

Europos Sąjunga (ES) antradienį sukritikavo Mongoliją už tai, kad ji nevykdė Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduoto Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderio, kai Kremliaus šeimininkas atvyko į šią šalį. „ES apgailestauja, kad Mongolija, TBT Romos statuto šalis, nesilaikė savo įsipareigojimų pagal statutą vykdyti arešto orderį“, – pareiškime cituojamas ES atstovas. Pirmadienį skelbta, kad V. Putinas atvyko į TBT narę Mongoliją.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pirmadienį su lėktuvu nusileido Mongolijoje. Ir nors pagal išduotą arešto orderį V. Putinas turėjo būti suimtas, tačiau Mongolijos pareigūnai pateikė savo atsakymą, kodėl to nepadarė. Leidinyje „Politico“, kurį cituoja „Ukrainska Pravda“, Mongolijos vyriausybės atstovas spaudai atskleidė, kodėl V. Putinas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) narėje nebuvo suimtas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba po Rusijos raketų smūgio Poltavai paragino partnerius paspartinti oro gynybos sistemų tiekimą ir prisiimti naujų įsipareigojimų.

Trys Ukrainos ministrai ir Valstybės turto fondo vadovas pateikė atsistatydinimo pareiškimus, antradienį pranešė šalies parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančukas. Jo teigimu, trauktis iš pareigų nori strateginių pramonės šakų ministras Oleksandras Kamyšinas, teisingumo ministras Denysas Maliuska, aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministras Ruslanas Strilecas bei Valstybės turto fondo vadovas Vitalijus Kovalis.

Poltavos srityje paskelbtas trijų dienų gedulas pagerbiant rusų smūgio aukas. Tai „Telegram“ kanale pranešė Poltavos srities karinės administracijos vadovas Filipas Proninas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Nuo rytdienos sritis tris dienas gedės. Šviesus visų žuvusiųjų atminimas“, – rašoma pranešime. Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, antradienį rusai dviem balistinėmis raketomis smogė mokymo įstaigai ir ligoninei Poltavoje. Žuvo 41 žmogus, o dar daugiau nei 180 buvo sužeisti.

Antradienį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad padidintos NATO išlaidos gynybai padės išvengti pasaulinio karo. Jis tai sakė atidarant 32-ąją tarptautinę gynybos pramonės parodą pietrytiniame Kielcų mieste. „Neabejoju, kad padidinę išlaidas gynybai ir padarę NATO šalių kariuomenes tikrai stiprias (...) išvengsime didelio karo, kito pasaulinio karo“, – sakė A. Duda. Lenkija, gynybai išleidžianti 4 proc. bendrojo vidaus produkto, yra NATO šalių priešakyje, pabrėžė A. Duda.

Antradienį, rugsėjo 3 d., iki 18:00 ir nuo 22:00 iki 24:00 Ukrainoje bus taikomi du elektros išjungimo ratai. Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Nacionalinė energetikos kompanija „Ukrenerho“, kuria remiasi „Ukrinform“. „Sričių energetikai dirbs pagal tokį grafiką: nuo 6:00 iki 18:00 – du išjungimo ratai; nuo 18:00 iki 22:00 – trys išjungimo ratai; nuo 22:00 iki 24:00 – du išjungimo ratai“, – rašoma pranešime. „Ukrenerho“ perspėja, kad ribojimų apimtis gali būti keičiama.

Mongolija turėjo istorinį šansą prisidėti prie Rusijos karo užbaigimo, sako Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. Taip jis kalbėjo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui antradienį tęsiant vizitą Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) narėje Mongolijoje. TBT pernai V. Putinui išdavė arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais – neteisėtai deportavus šimtus ukrainiečių vaikų nuo tada, kai 2022 metų vasarį Maskva pradėjo plataus masto invaziją į savo kaimynę.

Antradienį Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių biuras pranešė nagrinėjantis Kyjivo sprendimą uždrausti su Rusija susijusią Ukrainos stačiatikių bažnyčią ir pareiškė, jog tai kelia rimtą susirūpinimą dėl religijos laisvės. Ukrainos parlamentas praėjusį mėnesį nubalsavo už bažnyčios uždraudimą. Kyjivo teigimu, tai stiprina šalies nepriklausomybę, jai nutraukiant ryšius su institucijomis, kurios, jos nuomone, yra susijusios su Maskva.

2024 m. Ukrainos pasieniečiai kartu su teisėsaugos pareigūnais atskleidė daugiau nei 200 nusikalstamų tinklų, padedančių asmenims išvengti karinės tarnybos pabėgant į užsienį, per nacionalinę televiziją pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas antradienį Ulan Batore susitiko su Mongolijos prezidentu Ukhnaagiinu Khurelsukhu – tai pirmasis jo vizitas į šalį Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) narę nuo tada, kai šis teismas pernai išdavė jo arešto orderį. V. Putiną pasveikino garbės sargyba, kai jis naktį nusileido sostinėje, prieš pradėdamas šią didelio atgarsio sulaukusią kelionę, kuri laikoma pasipriešinimo TBT, Kyjivui, Vakarams ir žmogaus teisių grupėms, raginusioms jį sulaikyti, demonstravimu.

Ukraina paskelbė apie padarinius Mongolijai, nes šalis nesulaikė pirmadienį į UIan Batorą atvykusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino. Kremliaus šeimininkas, kuris dėl įtarimų karo nusikaltimais Ukrainoje ieškomas pagal Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduotą arešto orderį, pirmą kartą nuo karo pradžios atvyko į šalį, kuri pripažįsta TBT. Dėl To Mongolija privalėjo sulaikyti V. Putiną ir perduoti jį teismui Hagoje, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Naktį į antradienį rusų okupantai paleido raketą į Zaporižią, nuo jos smūgio žuvo du žmonės, įskaitant aštuonerių metų berniuką. Dar du žmonės buvo sužeisti. Apie tai „Telegrame“ pranešė Zaporižios regiono karinės administracijos viršininkas Ivanas Fiodorovas. „Apie 23 val. rusai atakavo miestą. Dėl rusų atakos Zaporižioje žuvo aštuonmetis berniukas ir 38 metų moteris, 12 metų mergaitė ir 43 metų vyras buvo sužeisti“, – rašė I. Fiodorovas.

Du JAV tyrėjai teigia nustatę tikėtiną „9M370 Burevestnik“ – naujos Vladimiro Putino vadinamos „nenugalimos“ branduolinės sparnuotosios raketos su branduoliniu užtaisu – dislokavimo vietą Rusijoje. Panašu, kad rusai savo raketas „Burevestnik“ gali dislokuoti už 800 km nuo Ukrainos. Palydovinėse nuotraukose matyti devynios paleidimo aikštelės, penkios branduolinių užtaisų saugyklos ir jas jungiantys keliai.

Vakarų valstybės nėra pajėgos daryti įtaką Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, siekiant pakeisti jo planus Ukrainoje, rašo UNIAN, remdamasi „Foreign Policy“ publikacija. Svarbiausi įvykiai: 23:02 | Vienas Rusijos veiksmas „beveik neabejotinai“ išprovokuotų galingą atsakomąjį NATO šalių smūgį Atsižvelgdama į pastarojo meto įvykius tiek savo šalyje, tiek Vakarų valstybėse, Rusija planuoja keisti savo branduolinę doktriną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turi paskutinę galimybę įtikinti JAV prezidentą Joe Bideną leisti suduoti smūgius Rusijos teritorijoje, panaudojant amerikietišką ginkluotę, rašo „The Economist“. UNIAN, remdamasi minėto leidinio publikacija, taip pat pabrėžia, kad derybos dėl šio klausimo vyks kitą savaitę Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose.

Valandiniai elektros energijos tiekimo nutraukimo grafikai antradienį, rugsėjo 3-iąją, galios visą parą, vartojimo piko metu bus taikomi du išjungimo ratai. Tai antradienį feisbuke pranešė Nacionalinė energetikos kompanija „Ukrenerho“, kuria remiasi „Ukrinform“. Vienas išjungimo ratas numatytas nuo 00:00 iki 06:00 ir nuo 09:00 iki 16:00, du ratai – nuo 06:00 iki 09:00 ir nuo 16:00 iki 24:00. „Ukrenerho“ perspėja, kad ribojimų apimtis gali būti keičiama.

Iranas artimiausiu metu gali perduoti Rusijai balistinių raketų, o tai akivaizdžiai išprovokuos greitą Ukrainos sąjungininkų atsaką. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi informuotais šaltiniais. Iranas perdavė Rusijai šimtus bepiločių orlaivių, kai prasidėjo jos plataus masto invazija į Ukrainą, tačiau galimas balistinių raketų perdavimas būtų „nerimą kelianti konflikto raida“, sakė neįvardinti šaltiniai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Kyjivas pasigamina didelę dalį bepiločių orlaivių, galinčių įveikti didelį atstumą. Tačiau, kaip teigė V. Zelenskis, norėdami aplenkti Rusija, Ukraina privalo padidinti bepiločių gamybą, rašo „Ukrinform“. „Pradėjome gaminti tolimojo nuotolio dronus ir toliau plėtojame raketų programą, kuri taip pat veiksminga. Turime investuoti į savo gamybą. Valstybė neturi pakankamai pinigų masinei [dronų] gamybai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pažymėjo susitikimo su Nyderlandų ministru pirmininku Dicku Schoofu Zaporižioje, kuri yra tik už 30 kilometrų nuo fronto linijos, svarbą. Kaip pranešama „Telegram“ kanale, Ukrainos valstybės vadovas tai pareiškė prasidedant susitikimui su Nyderlandų vyriausybės vadovu, rašo „Ukrinform“. „Ačiū, kad radote laiko ir galimybę atvykti į Zaporižią. Tai labai svarbus miestas, padedantis suprasti, ką mums atnešė šis karas.

Pirmadienį Rusijos kariuomenė smogė Charkivo srities Kupjansko miestui, žuvo moteris. Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „15.30 val. okupantai smogė Kupjanskui. Per apšaudymą nukentėjo gyvenamasis namas. Žuvo 78 metų moteris“, – parašė pareigūnas. Anksčiau buvo pranešta, kad rugsėjo 1 d. rusams apšaudant Kupjansko gyvenamuosius namus kilo gaisras, du žmonės buvo sužeisti.

Rusijos kariškiai iš artilerijos apšaudė Dnipropetrovsko srities Nikopolio miestą, sužeistos dvi moterys, kilo gaisras privačiame name ir ūkiniame pastate. Tai feisbuke pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Per priešo artilerijos apšaudymą Nikopolyje nukentėjo dvi moterys. Medikai 84 metų moters būklę vertina kaip sunkią. Jie daro viską, kad išgelbėtų nukentėjusiąją.

Per operaciją Kursko srityje pasiekiamos numatytos užduotys, ji vyksta pagal planą. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, lankydamasis Zaporižioje, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Per Kursko operaciją pasiekiamos numatytos užduotys, ji vyksta pagal planą. Kai dėl sunkios padėties Pokrovsko ir Torecko kryptimis, manome, kad Kursko operacija gali jai turėti įtakos. Įtampa galėtų nuslūgti sumažėjus Rusijos kariškių skaičiui. Bet kol kas ten sunku“, – sakė V. Zelenskis.

Pirmadienį Rumunijos vyriausybė patvirtino įstatymo projektą, leidžiantį padovanoti Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“, ir nusiuntė dokumentą parlamentui galutiniam patvirtinimui, pranešė „Reuters“. Birželį Bukareštas pranešė, kad padovanos Ukrainai vieną iš savo dviejų veikiančių sistemų „Patriot“ su sąlyga, kad sąjungininkės pakeis ją panašia oro gynybos sistema. Tai būtų viena iš  penkių tokių sistemų ir kitų strateginių oro gynybos vienetų, kuriuos NATO valstybės pažadėjo Kyjivui.

Karą Ukrainoje pradėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad pagrindinė „tragedijos Ukrainoje“ priežastis esą yra Vakarų, kurie bando įgyvendinti savo geopolitines ambicijas, veiksmai. Tokią sau būdingą nuomonę jis išsakė interviu Mongolijos laikraščiui „Onoodor“, praneša Kremlius. Pasak V. Putino, „visas kompleksas išorinių ir vidinių veiksnių“ padarė didelę įtaką dabartinei padėčiai Ukrainoje.