Karas Ukrainoje

Rusija pirmadienį patvirtino atnaujinusi smūgius Ukrainai po 30 valandų trukusių velykinių paliaubų, o Ukraina teigė, kad dronai ir raketos apšaudė Dnipropetrovsko ir Mykolajivo regionus. „Pasibaigus paliauboms, Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos tęsė specialiąją karinę operaciją“, – sakoma Rusijos kariuomenės pareiškime, vartojant savo terminą karui pavadinti.

2014 m. vasario 27 d. ginkluoti asmenys žaliomis uniformomis užėmė administracinius pastatus Kryme, Ukrainoje. Tuo tarpu kovo 16 d. Kryme buvo surengtas vadinamasis referendumas, po kurio Kremlius paskelbė apie jo aneksiją ir prijungimą prie Rusijos teritorijos. „Current Times“ pateikė įvykių, kurie prasidėjo dar prieš okupaciją, chronologiją ir atskleidė, kaip prieš daugiau nei 10 metų V. Putinas pradėjo savo karinę operaciją Ukrainoje. 2013 m. lapkričio mėn.

Į Lietuvą grįžo pirmoji medikų komanda, kuri stažavosi Ukrainoje. Lietuviai ne tik talkino ukrainiečiams gelbėti sužeistuosius, bet ir sėmėsi patirties, kaip organizuojamas ligoninių darbas. Parvežtomis žiniomis medikai dalinsis su kolegomis ir prisidės prie savo ligoninių pertvarkos, kad jos būtų pasiruošusios gelbėti žmones karo ar kitos krizės atveju.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Pastarąją parą Rusija Ukrainoje neteko 670 kareivių, pirmadienį paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Nuo 2022 metų vasario 24 dienos iki 2025 metų balandžio 21 dienos Rusija kare Ukrainoje prarado iš viso apie 941 770 kareivių.

Rusija atnaujino oro atakas prieš Rytų ir Pietų Ukrainą, pirmadienį pranešė regioniniai Ukrainos pareigūnai, kai Maskva ir Kyjivas apkaltino vienas kitą pažeidus Velykų paliaubas. „Rusijos kariuomenė paleido į regioną dronus“, – platformoje „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas. Jis teigė, kad buvo apgadintas namas, o vienoje maitinimo įstaigoje kilo gaisras, tačiau apie sužeistuosius nepranešta. Apkaltino Rusiją įvykdžius daugiau kaip 2 tūkst.

Rusija ir Ukraina sekmadienį apkaltino viena kitą pažeidus Velykų paliaubas, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai paskelbė, kad šalys šią savaitę galėtų sudaryti susitarimą. Rusijos prezidento Vladimiro Putino šeštadienį paskelbtos 30 valandų paliaubos buvo skirtos religinei šventei paminėti. Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusija surengė šimtus atakų fronto linijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė Rusijai 30 dienų atsisakyti tolimojo nuotolio dronų ir raketų smūgių civilinei infrastruktūrai, rašo UNIAN. Pasiūlymas galiotų su galimybe minėtą laikotarpį pratęsti. V. Zelenskis sako, kad sekmadienio paliaubas Rusija pažeidė daugiau nei 2 000 kartų. Užfiksuoti 67 rusų puolimai, daugiausiai – Pokrovskio kryptimi. Rusija įvykdė 1 355 apšaudymus, iš jų 713 iš sunkiosios ginkluotės, ir 673 kartus panaudojo dronus.

Ukrainos pasieniečiai iš Puolamosios gvardijos Plieninės sienos brigados kartu su gynėjais iš kitų Ukrainos gynybos pajėgų dalinių atrėmė rusų puolimą ir sunaikino priešų šarvuotąją techniką Sumų sektoriuje. Apie tai Valstybinė sienos apsaugos tarnyba pranešė savo internetinėje svetainėje, kurioje taip pat patalpino atitinkamą vaizdo įrašą.

Kremlius sekmadienį nurodė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nedavė jokių nurodymų pratęsti vadinamąsias velykines paliaubas.  Apie tai Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS, kurią citavo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Dieną anksčiau Kremliaus šeimininkas paskelbė Velykų paliaubas Ukrainoje, kurios įsigaliojo šeštadienio vakarą ir tęsis iki sekmadienio vidurnakčio.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtos Velykų paliaubos yra diplomatiniai spąstai – tai tiesioginis atsakas į JAV pareiškimus apie tai, kad jos gali atsisakyti planų siekti taikos Ukrainoje, naujienų agentūra LETA pasakė Rygos Stradinso universiteto docentas ir Geopolitologijos centro direktorius Maris Andzansas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė naujausią informaciją apie padėtį fronte. Anot jo, sekmadienį dar kartą įrodyta, kad rusų žodžiai yra verti nieko. V. Zelenskiui informaciją apie padėtį fronte pateikė Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis. Paliaubų Ukraina nemato Vladimiras Putinas buvo pasiūlęs paliaubas per Velykas, tačiau rusai kaip tik suintensyvino atakas. „Deja, tendencija, kad rusai vis dažniau naudoja sunkiąją ginkluotę, tęsiasi.

Ukrainos pajėgos šią savaitę numušė kelias Rusijos raketas ir daugybę dronų, praneša naujienų portalas „rbc.ua“. Ukrainos karinės oro pajėgos paskelbė, kad per savaitę, balandžio 14-20 dienomis, buvo numuštos trys Rusijos paleistos kruizinės raketos „Iskander-K“. Taip pat buvo sunaikinti 699 priešo dronai: 159 smogiamieji dronai „Shahed“, 201 žvalgybiniai dronai ir 336 kitokio tipo bepilotės skraidyklės.

Rusija nesilaiko Vladimiro Putino pasiūlytų velykinių paliaubų, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Kanal 24“. Nuo 10 val. ryto išpuolių padaugėjo, o per 12 valandų okupantai jau įvykdė 26 išpuolius. Anot V. Zelenskio, nuo 10:00 gerokai padaugėjo rusų atakų ir dronų antskrydžių. Vien dronų padaugėjo dvigubai. „Šį rytą Rusijos kariuomenė aktyviausiai vykdo operacijas Pokrovsko ir Siversko kryptimis.

Ukraina reikalauja „Fox News“ atsiprašyti už tai, kad Kyjivas transliacijos metu buvo pavadintas Rusijos dalimi, rašo UNIAN. Atsiprašymo reikalauja Ukrainos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Georgijus Tycho. „Jei tai buvo klaida, o ne sąmoningas politinis pareiškimas, turėtų atsiprašyti ir ištirti, kas padarė klaidą“, – sako jis.

Amerikos naujienų kanalas „Fox News“ per Ukrainos stačiatikių bažnyčios Velykų pamaldų transliaciją Kijevą pavadino Rusijos miestu, rašo „Ukrainska Pravda“. Kanalas transliavo Velykų iškilmes iš viso pasaulio, įskaitant Rusijoje vykusias pamaldas, kuriose dalyvavo Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovas ir Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas. Tame pačiame reportaže „Fox News“ rodė Velykų iškilmes iš viso pasaulio, įskaitant Kyjivą.

Pastarąją parą Rusija kare Ukrainoje neteko apie 960 kareivių ir 168 karinės technikos vienetų, praneša naujienų portalas „rbc.ua“. Apie tai sekmadienį paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Nuo 2022 metų vasario 24 dienos iki 2025 metų balandžio 20 dienos Rusija kare Ukrainoje prarado iš viso apie 941 100 kareivių.

Rusijos kariuomenė bando sudaryti paliaubų įspūdį, bet tuo pačiu metu tęsia bandymus prasiveržti fronte ir padaryti nuostolių Ukrainai, praneša naujienų portalas „rbc.ua“. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė socialiniame tinkle „Telegram“. Šeštadienį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas paskelbė „Velykų paliaubas“ nuo šeštadienio 18 val. iki sekmadienio vidurnakčio. „Nuo vakar dienos 18 val.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Ukraina laikysis Velykų paliaubų, kurias prieš kelias valandas paskelbė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Anot V. Putino, paliaubos truks nuo šio vakaro iki sekmadienio vidurnakčio. „Jei Rusija dabar staiga bus pasirengusi iš tikrųjų įsitraukti į visiškos ir besąlygiškos tylos formatą, Ukraina elgsis atitinkamai – atspindėdama Rusijos veiksmus“, – socialiniame tinkle „X“ teigė V. Zelenskis.

Ukrainiečių karinės oro pajėgos šeštadienio vakarą, praėjus kelioms valandoms po to, kai turėjo įsigalioti Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymas nutraukti išpuolius, pranešė, kad keliose Rytų Ukrainos srityse paskelbti perspėjimai dėl oro pavojaus. Ukrainos karinės oro pajėgos socialiniame tinkle pranešė apie „balistinių raketų grėsmę“. Tuo metu oficialiuose oro pavojaus žemėlapiuose nurodyta, kad Charkivo, Donecko, Zaporižios ir Dnipropetrovsko srityse paskelbtas oro pavojus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skeptiškai atsiliepė apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino netikėtai paskelbtas vienašališkas paliaubas per Velykas. „Kalbant apie dar vieną Putino mėginimą žaisti žmonių gyvybėmis, tai kaip tik dabar daugelyje Ukrainos dalių aidi oro pavojaus sirenos“, – rašė jis tinkle „X“. 45 minutės prieš įsigaliojant ugnies nutraukimui, Ukrainos danguje pastebėti koviniai dronai. Ukrainos priešlėktuvinė gynyba esą jau pradėjo dirbti.

Rusija ir Ukraina vėl apsikeitė belaisviais. Gynybos ministerija Maskvoje pranešė, kad abi pusės perdavė viena kitai po 246 karo belaisvius. Belaisvių apsikeitimui tarpininkavo Jungtiniai Arabų Emyratai, pranešė rusų naujienų agentūra TASS. „Kaip geros valios ženklas, be to, mainais į 15 sužeistų rusų karių, kuriems skubiai reikalinga medicininė priežiūra, perduotas 31 sužeistas Ukrainos karo belaisvis“, – sakoma pranešime.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie paliaubas per Velykas. „Dėl humanitarinių priežasčių Rusija nuo šiandien 18.00 val. Maskvos laiku (17.00 val. Vidurio Europos vasaros laiku) iki sekmadienio vidurnakčio  0.00 val. (sekmadienio vakaro 23.00 val. Vidurio Europos vasaros laiku) skelbia Velykų paliaubas, – sakė V. Putinas susitikime su Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadu Valerijumi Gerasimovu.

Derybose dėl Ukrainos ir JAV iškasenų susitarimo nekeliamas klausimas dėl skolos už karo metu suteiktą pagalbą pripažinimo, televizijos eteryje pareiškė Ukrainos ekonomikos viceministras, šalies prekybos atstovas Tarasas Kačka. „Nekalbama apie jokią naują skolą ar ankstesnės pagalbos pavertimą skola. Nei JAV, nei Ukrainos pasiūlymuose nėra „skolos“ logikos. Kalbame apie tai, kiek JAV ir Ukraina nori uždirbti iš investicijų“, – sakė T. Kačka.

Rusija šeštadienį pareiškė, kad susigrąžino priešpaskutinį kaimą, kurį jos Kursko srityje vis dar kontroliavo Ukraina. Rugpjūčio mėnesį Kyjivo pajėgos Kurske inicijavo puolimą. Ši Ukrainos kampanija Rusijos karius užklupo netikėtai, o Kyjivas užėmė daugiau kaip 1 000 kv. km. dydžio teritoriją.  „Per puolamąsias operacijas Šiaurės karių grupės daliniai išlaisvino Olešnios kaimą“, – tinkle „Telegram“ tvirtino Rusijos gynybos ministerija.

Ukrainos Charkivo srityje per dieną septyni žmonės buvo sužeisti arba patyrė ūminę reakciją į stresą, platformoje „Telegram“ pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Olegas Syniehubovas. Pirminiais duomenimis, Horochovatkos kaime, Borivskos bendruomenėje, Iziumo rajone dėl raketų smūgio užsiliepsnojo automobilis. Sužeista viena moteris, kuri patyrė ūminę reakciją į stresą.

Buvęs Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas ragina būsimąjį Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą nedelsiant leisti tiekti kruzines raketas „Taurus“ Ukrainai. Atvirame laiške, kurį šeštadienį paskelbė laikraštis „Welt“, A. Melnykas paragino F. Merzą gegužės 6 d., kai įstatymų leidėjai turėtų išrinkti jį kancleriu, Bundestage paskelbti apie 150 „Taurus“ raketų siuntą ir užtikrinti greitą jų pristatymą.

Charkive, Rusijos kariuomenės įvykdytos raketų atakos vietoje, buvo užbaigtos gelbėjimo operacijos. Per šią ataką žuvo vienas žmogus, o dar 114 buvo sužeista, tarp jų – devyni vaikai, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba. Tarnybos gelbėtojai kartu su miesto komunalininkais pašalino rusų apšaudymo padarinius. Jie išvežė 45 kubinius metrus statybinių atliekų, išmontavo avarines konstrukcijas trijuose daugiabučiuose ir švietimo įstaigoje.

Rusijos pajėgos naktį inicijavo naujas bepiločių orlaivių atakas, nukreiptas prieš Rytų Ukrainos Charkivo miestą, taikydamosi į gyvenamuosius rajonus, šeštadienį pranešė meras Ihoris Terechovas. Daugiau detalių kol kas nėra. Smūgis buvo suduotas praėjus vos dienai po to, kai per Rusijos raketų ataką šiame mieste žuvo žmogus, o dar daugiau kaip 100 buvo sužeisti. Naktį Rusijos bepilotis orlaivis smogė ir Zaporižios miestui.

Ukrainos policija sulaikė du septyniolikmečius Kyjivo gyventojus, kurie sostinės vandens parke sumušė kariškį. Pasak „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos nacionalinės policijos Kyjivo vyriausiasis komisariatas. Pirminiais duomenimis, grupė vaikinų priėjo prie uniformuoto vyro ir išprovokavo konfliktą. Tada jaunuoliai pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir pradėjo jį spardyti ir trankyti. Sulaikyti užpuolikai buvo septyniolikmečiai vietos gyventojai.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį pareiškė, kad taikos derybose padaryta pažanga, tačiau pridūrė, kad baigėsi vieno mėnesio laikotarpis, per kurį buvo uždrausti smūgiai energetikos infrastruktūrai, rašo „Kyiv Independent“. Jis nedetalizavo, ar Rusija planuoja atnaujinti atakas prieš Ukrainoe energetikos objektus, ar pratęsti draudimą.

Jungtinės Valstijos, anot „Bloomberg“, savo sąjungininkėms Paryžiuje pateikė pasiūlymą, kaip pasiekti taikos susitarimą tarp Rusijos ir Ukrainos. Pasiūlymas numato faktinį karo įšaldymą; šiuo metu Rusijos okupuotos Ukrainos teritorijos liktų Maskvos kontrolėje, rašo „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais. Kyjivo narystė NATO nebūtų svarstoma. Be to, plane kalbama apie sankcijų Maskvai sušvelninimą ilgalaikių paliaubų atveju.

Aukščiausi JAV pareigūnai penktadienį pažėrė nevienareikšmiškų ženklų dėl paliaubų Ukrainoje perspektyvų, pakurstydami neapibrėžtumą dėl taikos proceso tuo metu, kai Rusija atsisakė moratoriumo smūgiams prieš Ukrainos energetikos objektus. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio įspėjo, kad Vašingtonas gali pasitraukti iš taikos derybų, jei greitai nepamatys pažangos.

Nuo 2015 metų einanti pareigas Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova supainiojo Gynybos ministerijos informaciją apie pastaruosius kruvinus Rusijos kariuomenės smūgius Ukrainos miestuose. Kalbėdama apie balandžio 13 d. balistinę ataką prieš Sumus, ji sakė, kad taikinys buvo AFU vadų susitikimas su „Vakarų instruktoriais“ restorane „Magellan“, tačiau tokio restorano Sumuose nėra.

JAV pateikė sąjungininkams pasiūlymus, kaip pasiekti taiką tarp Rusijos ir Ukrainos, įskaitant sąlygas, kuriomis būtų galima nutraukti kovos veiksmus ir sušvelninti sankcijas Maskvai, palikti rusams okupuotas Ukrainos teritorijas, rašo „Bloomberg“. Pasak su šiuo klausimu susipažinusių Europos pareigūnų, ketvirtadienį per susitikimus Paryžiuje buvo pasidalinta JAV plano kontūrais. JAV siūlo karą faktiškai įšaldyti.

Rusijos dronas penktadienio rytą pataikė į velykinius pyragus gaminusią kepyklą Sumų mieste, praneša „Reuters“. Sukelto sprogimo metu žuvo vienas žmogus – tai vietinis verslininkas, kuris į kepyklą buvo atvykęs paimti užsakytų pyragų. Ukrainos pagalbos tarnybų išplatintuose vaizduose matyti padėklai su velykiniais pyragais, vadinamais „Paska“, kurie po sprogimo buvo nukloti pilkomis dulkėmis, o greta – išdužęs langas.

Kyjivas penktadienį paskelbė, kad buvo parvežti 909 per kovas su Rusija žuvusių ukrainiečių karių palaikai. Tai antras toks palaikų parvežimas per tris pastarąsias savaites. „Repatrijavimo darbai nulėmė, kad 909 kritusių Ukrainos gynėjų palaikai buvo sugrąžinti Ukrainai“, – socialiniuose tinkluose paskelbė vyriausybinis Koordinacinis štabas elgesio su karo belaisviais klausimams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą dėl karo padėties ir mobilizacijos pratęsimo dar 90 dienų – iki rugpjūčio 7 d. Tai nurodoma parlamento tinklapyje. Ukrainos parlamentas įstatymui pritarė balandžio 16 d. Karo padėtis Ukrainoje įsigaliojo 2024 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją. Pradžioje ji galiojo iki 2024 m. kovo 26 d. Tą pačią dieną buvo paskelbta ir visuotinė mobilizacija. Nuo tada karo padėtis ir mobilizacija pratęsta 14 kartų.

Žmonių, sužeistų per Rusijos ataką Charkivo Osnovianskio rajone, skaičius išaugo iki 98, tinkle „Telegram“ pranešė šio Ukrainos miesto meras Ihoris Terechovas. „Aukų skaičius toliau auga. Jau 98 civiliai Charkive buvo sužeisti per rytinį miesto apšaudymą“, – tvirtino jis. Kaip jau skelbta, balandžio 18-osios rytą rusai trimis raketomis „Iskander“ smogė į Charkivo Osnovianskio rajoną. Viena iš raketų sprogo ore prie gyvenamojo pastato. Žuvo pagyvenęs vyras ir buvo sužeista dešimtys gyventojų.

30-dienų trukmės smūgių į Ukrainos energetikos infrastruktūrą moratoriumas, kurio laikytis praėjusį mėnesį įsakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, „baigė galioti“, penktadienį pareiškė Kremlius. „Mėnuo iš tiesų baigėsi. Šiuo metu nėra jokių kitų vyriausiojo vado prezidento Putino nurodymų“, – žurnalistams sakė atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Donaldo Trumpo spec. pasiuntinys Stevenas Witkoffas, palaikantis nuolatinį tiesioginį ryšį su Vladimiru Putinu, teigia, kad Rusija pretenduoja į okupuotas teritorijas, bet nebūtinai jas visas gautų susitarimo su Ukraina metu, o ukrainiečiams „mažiau rūpi rusakalbiai regionai“, rašoma „The Wall Street Journal“. JAV prezidento atstovas spaudai interviu leidiniui teigė, kad V. Putinas yra „prisirišęs“ prie okupuotų Ukrainos teritorijų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo Rusijos oro smūgius Charkive ir Sumuose, pavadindamas juos pasityčiojimu iš žmonių ir miestų. Valstybės vadovas tai pareiškė tinkle „Telegram“ paskelbtoje žinutėje, praneša „Ukrinform“. „Štai taip Rusija pradėjo šį Didijį penktadienį – pasitelkdama balistiką, kruizines raketas, „Shahed’us“, tyčiodamasi iš mūsų žmonių ir miestų. Raketų ataka Charkive, tiesiog mieste. Apgadinta dešimtys eilinių namų, įmonių, automobilių.

Per Rusijos raketų smūgį Charkive buvo sužeisti 74 žmonės, tinkle „Telegram“ pranešė šio Ukrainos miesto meras Ihoris Terechovas. „Žmonių, sužeistų per rytinį miesto apšaudymą, skaičius padidėjo iki 74“, – pareiškė I. Terechovas. Kaip jau skelbta, per šią balandžio 18-osios rytą įvykdytą ataką buvo pasitelktos trys raketos „Iskander“, kurios buvo nukreiptos į Charkivo Osnovianskio rajoną.

Prieš karaliaus Karolio III ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą virš Sandringamo buvo įvesta neskraidymo zona – buvo uždrausta skraidyti dronams, rašo „The Sun“. Keletas dronų buvo praėjusį mėnesį buvo pastebėti danguje virš Sandringamo prieš V. Zelenskio vizitą. Perspėjo saugumo tarnybos Dar prieš pusę metų dronai ir įtartinos šviesos buvo nukreipti ir į netoliese esančias tris JAV karinių oro pajėgų bazes Norfolke ir Suffolke. Buvo manoma, kad darbuojasi rusų šnipai.

 Ukrainos ministras pirmininkas kitą savaitę vyks į Vašingtoną derybų su JAV aukščiausio rango pareigūnais, rengiamų siekiant iki balandžio 26-osios sudaryti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, rodo penktadienį paskelbtas memorandumas.

Kitą savaitę Latvija išsiųs Ukrainai naują karinės paramos paketą, į kurį pirmąkart įtraukiamas šalyje sukurtas ir pagamintas jūrinis dronas „Ray“, pranešė karinės paramos aukojimo platforma „Ziedot.lv“. Naujausią 310 tūkst. eurų vertės siuntą sudaro išskirtinai Latvijoje pagamintos karinės prekės. Lėšas šiam paramos paketui platformoje „Ziedot.lv“ paaukojo Latvijos gyventojai.

Po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė turįs „informacijos“, kad Kinija aprūpina Rusiją ginklais, Pekinas penktadienį pareiškė, kad nėra perdavęs žudyti pritaikytų ginklų kuriai nors Ukrainoje kariaujančiai šaliai. „Kinija nėra suteikusi žudyti pritaikytų ginklų kuriai nors šio konflikto šaliai ir griežtai kontroliuoja dvejopos paskirties prekes“, – pasakė užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

Ukrainos gynybos pajėgos numušė tris kruizines raketas „Iskander-K“ ir 23 puolamuosius bepiločius orlaivius „Shahed“, kuriuos Rusijos kariai panaudojo atakuodami Ukrainą nuo balandžio 17 d. vakaro. Be to, 10 priešo imitacinių bepiločių nepasiekė savo taikinių, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos. Pirminiais duomenimis, nuo ketvirtadienio 19.30 val. oro pajėgų radiotechnikos kariai virš Ukrainos pastebėjo ir susekė iš viso 43 Rusijos oro atakos priemones.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. balandžio 18 d. rusų armija Ukrainoje jau prarado maždaug 938 970 karių, iš kurių 1 530 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Rusijos pajėgos penktadienio rytą dronais smogė Sumų sričiai. Kaip praneša „Kanal 24“, rusai pataikė į velykinių pyragų kepyklą. Smūgį rusai įvykdė apie 5 val. ryto. Žuvo pirkėjas Anot laikinojo miesto mero Artemo Kobzaro, pirmiausia buvo žinoma, kad trys „Shahed“ dronai smogė pramoniniam objektui. Vėliau Sumų valstybinės administracijos vadovas Mykhailo Melnykas parnešė, kad dronai pataikė konditerijos cechui. „Buvo padaryta žala velykinių pyragų gamybai“, – nurodo jis.