Karas Ukrainoje

Baltieji rūmai pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusivylęs derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo tempu, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis derybose „juda klaidinga kryptimi“. Tai pareiškė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt. Pasak jos, D. Trumpo kantrybė „baigiasi“, cituodami „Reuters“, rašo UNIAN. „Jis nori daryti tai, kas teisinga pasauliui. Jis nori matyti taiką. Jis nori, kad žudynės liautųsi, bet tam reikia, kad to norėtų abi karo pusės.

Trečiadienį Ukraina surengė tikslią ataką Rusijos dronų cechui, nuo Ukrainos sienos nutolusiam daugiau kaip 1000 kilometrų, pranešė Generalinis štabas. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločių sistemų pajėgų padaliniai, bendradarbiaudami su kitais gynybos pajėgų komponentais, surengė ataką prieš rusų dronų gamybos cechą. Cituodami Generalinį štabą, praneša UNIAN. „Įmonės gamybos pajėgumai – apie 300 įvairių bepiločių orlaivių per dieną.

Šiuo metu rengiamasi JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino susitikimui. Apie tai pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, skelbia UNIAN, cituodami jo interviu leidiniui „Le Point“. Jis pabrėžė, kad susitikimas „turėtų būti produktyvus“, nes „ir Trumpas, ir Putinas nori rezultatų“. Paklaustas, ar D. Trumpas gali paskelbti naujas sankcijas Rusijai, jei ji iki balandžio pabaigos nepasirašys paliaubų, D. Peskovas atsakė, kad „D. Trumpas niekada nemin...

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Jungtinės Valstijos bando geriau suprasti Rusiją, kuri jau trejus metus su niekuo nesikalba, taip pat Ukrainą, kad suprastų, kiek artimos ar tolimos yra jų pozicijos ir ar JAV turėtų toliau skirti dėmesį šiam procesui. Taip M. Rubio apibūdino Vašingtono poziciją dieną prieš tai įrašytame interviu amerikiečių tinklalaidėje „The Free Press“, praneša „Ukrinform. „Turime būti atviri.

Lietuva atsisveikina su Ukrainoje žuvusiu kariu savanoriu – 21-erių metų Tomu Valentėliu, kilusiu iš Biržų. Su žuvusiuoju Ukrainos užsieniečių legione tarnavęs tautietis sako, kad Tomas pasižymėjo užsispyrimu ir drąsa. Per tą pačią operaciją sužeistas amerikiečių karys savanoris vos paėjo, o Tomas elgėsi drąsiai ir profesionaliai – leido kovos partneriui eiti pirmam, kad šis nepanikuotų, kad atsiliks. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vašingtono grasinimus pasitraukti iš derybų dėl taikos Ukrainoje reikėtų vertinti rimtai, pareiškė buvęs Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas, rašo UNIAN. Pasak jo, JAV administracijos atstovų pareiškimai apie galimą pasitraukimą iš derybų rodo Baltųjų rūmų „nusivylimą“. Taip pat J. Boltonas mano, kad galimos paliaubos eina kryptimi, naudinga Rusijai ir nežada nieko gero Ukrainai.

Ukraina trečiadienį pareiškė esanti įsipareigojusi tarpininkaujant Vašingtonui užbaigti karą su Rusija po to, kai JAV viceprezidentas J. D. Vance'as pagrasino pasitraukti iš derybų, jei greitai nebus susitarta dėl taikos susitarimo. „Pabrėžėme, kad esame įsipareigoję palaikyti JAV prezidento Donaldo Trumpo taikos pastangas“, – sakė Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas po derybų Londone su Kyjivo sąjungininkų atstovais.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis trečiadienį savo metiniame kreipimesi į parlamentą, tęsiantis Maskvos karui kaimyninėje Ukrainoje, pasiuntė aštrią žinią Rusijos vadovams, klausdamas: „Ar jums neužtenka žemės?“ R. Sikorskis apibūdino sudėtingą padėtį, kurioje Lenkija atsidūrė dėl už sienos vykstančio karo ir jo plėtros grėsmės, bei išreiškė susirūpinimą dėl Vakarų šalių vienybės „dezintegracijos“ NATO rytiniame flange esanti Lenkija yra viena stipriausių Kyjivo rėmėjų, ...

Ukraina, pasak vicepremjerės Julijos Svyrydenko, pasirengusi deryboms, o ne kapituliacijai. „Mūsų žmonės nesutiks su įšaldytu konfliktu“, – rašė ji tinkle „X“. Esą nebus jokio susitarimo, kuris Rusijai suteiktų stipresnį pagrindą pergrupuoti savo karius ir grįžti su dar didesniu smurtu. „Visiškos paliaubos – sausumoje, ore ir jūroje – yra būtinas pirmas žingsnis“, – pabrėžė vicepremjerė. Tačiau jei Rusija vietoj to pasirinks ribotą ugnies nutraukimą, Kyjivas, anot jos, reaguos atitinkamai.

Socialiniuose tinkluose daug dėmesio sulaukė Didžiosios Britanijos leidinio „The Telegraph“ reklaminis plakatas, kuriame minima Ryga, Vilnius ir Talinas pagalbos Ukrainoje kontekste. „Ar girdėjote ką nors apie Rygą, Taliną ar Vilnių? Jei apleisime Kyjivą – išgirsite“, – grasinančiu tonu rašoma laikraščio „The Telegraph“ reklaminiame plakate, patalpintame Jungtinėje Karalystėje.

Jungtinė Karalystė trečiadienį pareiškė, kad Ukraina pati turi nuspręsti dėl savo ateities, JAV viceprezidentui J. D. Vance'ui (paskelbus, kad Vašingtonas pasitrauks iš derybų, jei nebus susitarta dėl taikos susitarimo su Rusija. „Galiausiai Ukraina pati turi nuspręsti dėl savo ateities. Mes niekada nepaliksime Ukrainos“, – žurnalistams sakė JK premjero Keiro Starmerio atstovas spaudai.

Europos šalys mano, kad į bet kokį taikos susitarimą, kuriuo siekiama užbaigti karą Ukrainoje, turi būti įtrauktas proeuropietiškos šalies teritorinis vientisumas, trečiadienį pareiškė Prancūzijos prezidentūra.

Konsultacijose dėl galimos taikos Ukrainoje, anot Kremliaus, vis dar yra nesutarimų. Prieš pasiekiant susitarimą reikia išspręsti kai kuriuos dalykus, žiniasklaidai pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. „Tęsiame savo kontaktus (...), tačiau, žinoma, kad dar yra daug niuansų dėl susitarimo, kuriuos reikia išsiaiškinti, kur reikia suartinti pozicijas ir taip toliau. Šis darbas vyksta“, –teigė D. Peskovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino „nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai nutraukti ugnį“, o jo vyriausiasis padėjėjas, užsienio reikalų ir gynybos ministrai Londone susitiko su Kyjivo sąjungininkais.

Londone vykstant susitikimui dėl Ukrainos, Ukrainos vicepremjerė ir ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko pareiškė, kad su kai kuriais reikalavimais Ukraina negali sutikti.

Rusija pasinaudojo paliaubomis ir perkėlė iš Krymo į Zaporižios sritį techniką bei kareivius. Ukrainos gynybos pajėgos tikisi suintensyvėjusių Rusijos kariuomenės puolimo operacijų visoje pietinėje fronto linijoje, pranešė Pietų gynybos pajėgų atstovas spaudai Vladyslavas Vološynas.  Jo teigimu, priešai tęsia puolimo operacijas Zaporižios srityje, konkrečiai Huliaipolės, Novopavlivkos ir Orichivo sektoriuose. Per pastarąją dieną Novopavlivkos sektoriuje buvo 17 bandymų pulti.

Vyriausiasis prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjas trečiadienį sakė, kad atvyko į Londoną kartu su aukščiausiais Ukrainos pareigūnais ir pažadėjo siekti taikos, nepaisant to, kad paskutinę akimirką planuotos derybos buvo pažemintos iki žemesnio lygio.  „Atvykome į Londoną kartu su gynybos ministru Rustemu Umerovu ir užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha.

JAV pasitrauks iš derybų dėl taikos Ukrainoje proceso, jei nesulauks teigiamo atsako į savo iniciatyvas iš Ukrainos ir Rusijos, pareiškė JD Vance, „Clash Report“ cituoja UNIAN. Anot leidinio, JD Vance sako, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pateikė „sąžiningą pasiūlymą“ tiek ukrainiečiams, tiek rusams. „Atsisakysime tarpininkauti tarp Rusijos ir Ukrainos, jei nesulauksime teigiamo atsakymo. Pateikėme aiškų ir sąžiningą pasiūlymą ir rusams, ir ukrainiečiams“, – cituojamas jis.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija antradienį iškvietė Kinijos ambasadorių, kad pareikštų rimtą susirūpinimą dėl įtarimų, jog Rusijos kariuomenėje tarnauja Kinijos kovotojai, o kinų bendrovės padeda Rusijai gaminti karinę įrangą, pranešė ministerija. Pekinas trečiadienį atkirto pavadindamas šiuos kaltinimus nepagrįstais.

Ukrainos atstovai, įskaitant šalies užsienio reikalų ir gynybos ministrus, atvyko į Londoną, nors kiek anksčiau buvo paskelbta, jog aukščiausio lygio susitikimas su JAV ir Didžiosios Britanijos atstovais yra atidedamas. „Atvykau į Londoną kartu su gynybos ministru Rustemu Umerovu ir užsienio reikalų ministru Andrejumi Sibiga. Nepaisant visko, dirbsime dėl taikos“, – pranešė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš naujas derybas Londone antradienį atmetė idėją, kad Ukraina pagal bet kokį galimą taikos susitarimą turėtų atiduoti teritorijų Rusijai. Anot su šiuo klausimu susipažinusio Europos pareigūno, per derybas praėjusią savaitę Paryžiuje JAV pareigūnai pateikė pasiūlymą, kuriame buvo numatyta, kad pagal susitarimą Rusijai būtų leista išlaikyti okupuotos Ukrainos teritorijos kontrolę.

Antradienį, balandžio 22 d., rusai surengė 359 smūgius, nukreiptus į 13 Zaporižios srities gyvenviečių, tinkle „Telegram“ pranešė šio Ukrainos regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas. „Rusijos pajėgos inicijavo 10 antskrydžių, nukreiptų į Zaporižią, Stepnohirską, Kamianskę, Huliaipolę ir Mali Ščerbakus. Be to, 209 įvairaus tipo bepiločiai orlaiviai atakavo Bilenkę, Lobkovę, Kamianskę, Huliaipolę, Ščerbakus, Novodanylivką, Mala Tokmačką, Čarivnę ir Novodarivką.

Rusijos pajėgos smogė Dniepro sričiai, praneša „Kanal 24“. Rusų dronas smogė Marhanecio gyvenvietei. Taip pat atakuotas Charkivas, Odesa, Poltava. Kaip praneša srities vadovas Serhijus Lysakas, žuvo septyni žmonės, dar šeši buvo sužeisti. Informacija tikslinama. Smūgis Charkivui Rusijos pajėgos naktį iš antradienio į trečiadienį dronais taip pat smogė Charkivui. Anot vietos tarnybų, rusai nusitaikė į civilius pastatus, kilo gaisrai, kai kurie pastatai apgadinti arba sugriauti.

Trečiadienį Jungtinėje Karalystėje (JK) vyks naujas derybų raundas, kuriame dalyvaus Jungtinės Valstijos, Ukraina ir Europos šalys, JAV dedant pastangas nutraukti Rusijos karą Ukrainoje. Tuo metu JAV prezidento pasiuntinys Steve'as Witkoffas šią savaitę lankysis Maskvoje, patvirtino Baltieji rūmai, ir tai bus jo ketvirtoji kelionė į Rusiją nuo tada, kai Donaldas Trumpas pradėjo eiti pareigas.

Donaldas Trumpas leis Vladimirui Putinui pasilikti beveik visą Ukrainos teritoriją, kurią Rusija užgrobė nuo karo pradžios, taip pat Krymą, rašo „The Telegraph“. Anot leidinio, šis sąlyga yra septynių punktų plano, kuriuo siekiama užbaigti karą, dalis. Ji bus aptarta trečiadienį Londone, kai JAV pareigūnai išklausys Kyjivo reakciją. 7 punktų planas Pasiūlyme numatyta, kad JAV siūlo oficialiai pripažinti Krymą Rusijai ir numato de facto pripažinti kitas okupuotas teritorijas.

Ukraina yra pasiruošusi surengti tiesiogines taikos derybas su Rusija, bet tik po to, kai bus sudarytos paliaubos, antradienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Toks jo komentaras nuskambėjo tuo metu, kai JAV daro naują spaudimą nutraukti trejus metus vykstantį karą. Baltieji rūmai pranešė, kad JAV prezidento pasiuntinys Steve‘as Witkoffas šią savaitę turėtų vykti į Maskvą, o JAV pasiuntinys trečiadienį Londone turėtų dalyvauti naujose derybose su Europos pareigūnais.

JAV pateikė Ukrainai galutinį taikos pasiūlymą, kuriame numatyta pripažinti Krymą Rusijos dalimi ir neoficialiai pripažinti Rusijos kontrolę beveik visose teritorijose, užimtose nuo 2022 m., skelbia „Axios“. Informaciją leidiniui pateikė neįvardijami šaltiniai.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, ko Rusija reikalauja iš Ukrainos, kad teroristai nutrauktų ugnį. Jis patikino, kad „Rusija pasieks savo tikslus taikiai arba karinėmis priemonėmis“. Taip pat pridūrė, jog Rusija neketina pulti Baltijos šalių.

Jungtinių Valstijų vadovas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė neketinantis atleisti JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) pirmininko ir užsiminė apie muitų Kinijai sumažinimą, o tai atnešė palengvėjimą pasaulio rinkoms, išgąsdintoms dėl jo agresyvios politikos. Neseniai D. Trumpo pasipiktinimai FRS pirmininku Jerome'u Powellu sukėlė susirūpinimą, kad prezidentas jį nušalins, o tai sukėlė nerimą rinkose.

Rusijos pajėgos antradienį du kartus smogė Myrnohrado miestui Donecko srityje, per atakas žuvo trys civiliai, feisbuke pranešė generalinė prokuratūra. Anot duomenų, pradžioje okupantai nežinomo tipo ginklais atakavo privatų miesto rajoną. Per šį smūgį žuvo 72 m. vyras. Vėliau dronu buvo atakuotas civilinis automobilis miesto pakraštyje – per šią ataką žuvo moteris ir vyras.

Rusija bando išstumti Jungtines Valstijas iš taikos derybų, kad pademonstruotų savo lyderystę, įsitikinęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tokią nuomonę prezidentas išsakė per spaudos konferenciją, praneša „Ukrinform“. V. Zelenskis mano, kad Maskva nėra pasirengusi tam, kam pasirengusi Ukraina, o Kremlius įsitikinęs, kad Kyjivas nėra pasirengęs imtis greitų, teisingų ir tvirtų žingsnių.

Rusija stiprina savo ginkluotąsias pajėgas ir iki 2025 m. pabaigos ketina mobilizuoti dar 300–400 tūkst. karių. Apie tai interviu „Radio NV“ sakė Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto narys Fediras Venislavskis, praneša „Ukrinform“. Pasak jo, Rusija didina savo ginkluotąsias pajėgas, dalyvaujančias kare prieš Ukrainą, o žvalgyba apie tai nuolat praneša. „Jei prieš šešis mėnesius buvo 570 000 kariškių, tai dabar – 610–615 000 kariškių.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Ukraina pasirengusi tiesioginėms deryboms su Rusija po paliaubų. „Taip pat esame pasirengę užfiksuoti, kad po paliaubų esame pasirengę susėsti prie stalo bet kokiu formatu“, – spaudos konferencijoje sakė ukrainiečių lyderis.  Jis taip pat teigė, kad Ukraina nesitarė su JAV dėl jokių naujų pagalbos paketų. „Dar neturėjome galimybės susitarti su JAV dėl naujos pagalbos ar aptarti detalių“, – pridūrė jis.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas apkaltino Jungtines Valstijas, kad šios, siekdamos paliaubų Ukrainoje, neišnaudoja visų Vašingtono turimų svertų. „Jos turi instrumentų, kuriais gali daryti spaudimą, – sakė K. Kallas antradienį naujienų agentūrai AFP.

Trečiadienį Londone susitinkantys Ukrainos ir Europos pareigūnai susidurs su sparčiai judančiu JAV pasiūlymu pripažinti neteisėtą Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir įšaldyti fronto liniją kaip taikos susitarimo dalį, teigia keli su vidiniais svarstymais susipažinę asmenys, skelbia „The Washington Post“. Ukrainos sąjungininkai tikisi mainais į bet kokias tokias teritorines nuolaidas išsikovoti saugumo garantijas ir atstatymo programas kovojančiai šaliai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pranešė telefonu kalbėjęsis su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu  ir pridūrė, kad abu lyderiai buvo vieningi prekybos ir Irano klausimais. „Ką tik pasikalbėjau su Izraelio ministru pirmininku“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė D. Trumpas. „Pokalbis praėjo labai gerai – kiekvienu klausimu esame toje pačioje pusėje“, – pridūrė jis.

JAV valstybės departamento atstovė Tammy Bruce teigiamai įvertino Rusijos pasirengimą derėtis su Ukraina. Tokį pareiškimą ji padarė „Fox Business“ eteryje, rašoma „Unian“. T. Bruce komentavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, kad Maskva yra pasirengusi dvišalėms deryboms su Ukraina. „Tai labai geras ženklas“, – sakė ji. Ji taip pat pažymėjo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori, kad karas Ukrainoje baigtųsi kuo greičiau.

Pasibaigus vadinamosioms „Velykų paliauboms“, rusų pajėgos ėmė gerokai intensyviau atakuoti pietinius Ukrainos regionus, vis dažniau apšaudydamos juos artilerijos sviediniais bei rengdamos įvairių tipų dronų antskrydžius. Apie tai kalbėdamas per televiziją pasakė Ukrainos pietinių gynybos pajėgų atstovas Vladyslavas Vološynas. „Pietų fronto linijoje jau kitą dieną po vadinamųjų „Velykų paliaubų“ rusų ugnis tapo gerokai intensyvesnė.

Rusija slopina viltis dėl tiesioginių taikos derybų su Ukraina, praneša agentūra „Reuters“. Konkretūs pokalbiai šiuo metu neplanuojami, antradienį Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Tačiau jei Ukraina pašalins tam tikras kliūtis, jie esą galėtų įvykti. Kokios tai kliūtys, D. Peskovas nepasakė. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė esąs atviras tiesioginiams pokalbiams su Ukrainos vyriausybe.

Rusijos pajėgoms Ukrainos Zaporižios srityje numetus dvi valdomas aviacines bombas nukentėjo 15 žmonių. Apie tai antradienį paskelbė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas. „Sužeistųjų skaičius dėl Rusijos atakos prieš Zaporižią išaugo iki 15. Šešiems iš jų medicininė pagalba buvo suteikta vietoje. Visi kiti nukentėjusieji buvo nuvežti į ligoninę“, – sakė I. Fiodorovas. Jis žurnalistus įvykio vietoje informavo, kad priešas numetė dvi valdomas aviacines bombas.

Ukrainos sąjungininkės Londone aptarti paliaubų susitiks trečiadienį, naujienų agentūrai AFP pranešė aukšto rango pareigūnas iš Kyjivo. Anonimiškai kalbėjęs šaltinis nenurodė, kas iš Ukrainos dalyvaus šiame susitikime. JAV, Ukrainos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos atstovai rengia naują susitikimą po praėjusią savaitę Paryžiuje vykusių derybų, kuriose dalyvavo valstybės sekretorius Marco Rubio ir Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot antradienį pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino pranešimą apie velykines paliaubas Ukrainoje „rinkodaros operacija“, kuria siekiama nuraminti JAV prezidentą Donaldą Trumpą. „Velykinės paliaubos, kurias jis paskelbė kiek netikėtai, buvo rinkodaros, žavesio operacija, kuria siekiama neleisti prezidentui D. Trumpui tapti nekantriam ir piktam“, – transliuotojui „FranceInfo“ sakė J. N. Barrot.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė surengti tiesiogines derybas su Ukraina dėl galimybės pratęsti atakų, nukreiptų prieš tam tikrus taikinius, moratoriumą. Rusija atkreipė dėmesį, kad Ukraina bando imtis iniciatyvos paliaubų klausimu, siekdama pratęsti terminą arba norėdama neleisti apšaudyti kitų taikinių, Rusijos žurnalistams sakė V. Putinas. „Turime apie tai pagalvoti“, – tvirtino jis.

Vladimiras Putinas pasiūlė sustabdyti invaziją į Ukrainą ties dabartine fronto linija, kad būtų galima pasiekti taikos susitarimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, teigia su tuo susipažinę asmenys, rašo „Financial Times“. Šis pasiūlymas yra pirmas oficialus ženklas, kurį V. Putinas pateikė nuo pirmųjų karo mėnesių prieš trejus metus, kad Rusija galėtų atsisakyti savo maksimalistinių reikalavimų nutraukti invaziją.

Rusai atakavo Odesą smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais. Per ataką buvo sužeisti trys žmonės ir buvo apgadinta civilinė infrastruktūra, įskaitant gyvenamuosius pastatus, švietimo įstaigą ir transporto priemones. Be to, kilo gaisrai. Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis. „Mieste buvo apgadinta civilinė infrastruktūra, įskaitant gyvenamuosius pastatus, švietimo įstaigą ir transporto priemones.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Rusija turi duoti aiškų atsakymą, ar sutiks su paliaubomis dėl smūgių civiliniams taikiniams. „Ukraina laikosi savo pasiūlymo nesmūgiuoti bent jau civilinei infrastruktūrai. Mes tikimės aiškaus atsakymo iš Maskvos. Esame pasirengę bet kokiam pokalbiui, kaip tai užtikrinti“, – vakariniame kreipimesi sakė V. Zelenskis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketina per ateinančias tris dienas pateikti komentarą dėl karo Ukrainoje ir tarpininkavimo pastangų. Tai jis pareiškė per Velykų šventę Baltųjų rūmų sode paklaustas, ar JAV siūlo, kad Ukraina pripažintų Krymą Rusijos dalimi. Rusija 2014 m. užėmė Ukrainos Juodosios jūros pusiasalį ir tada jį neteisėtai aneksavo. Pokalbiai gerai juda į priekį, pridūrė D. Trumpas, tačiau daugiau detalių nepateikė.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis aplankė karius šiaurės rytinėje Sumų srityje ir su vadais aptarė padėtį regione. Generolas feisbuke rašė, kad Sumų pasienio teritorijose ir Rusijos teritorijoje tęsiasi intensyvūs mūšiai. „Vykdydami savo viršininkų įsakymus, rusų daliniai mėgina išstumti mus iš teritorijos Kurske ir užkariauti Sumų pasienio teritorijas“, – teigiama pranešime.

Ukrainos delegacija trečiadienį atvyks į Londoną į derybas dėl ugnies nutraukimo, Europos ir JAV pareigūnams spaudžiant sustabdyti Rusijos invaziją, pirmadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Derybos bus praėjusią savaitę Paryžiuje įvykusio susitikimo, kuriame JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pristatė Vašingtono planą, kaip užbaigti daugiau kaip trejus metus trunkantį karą, tęsinys.