Europa

Lenkijos sostinėje Varšuvoje vienoje bažnyčioje žmonės buvo maloniai nustebinti kunigo poelgio. Jo veiksmai buvo nufilmuoti ir pasidalinti socialiniuose tinkluose, kur dabar sulaukia begalės internautų dėmesio.

Ukrainos valdžia negaili kritikos Europos Sąjungai dėl lėto ginklų tiekimo. Šįkart pratrūko vienas iš Volodymyro Zelenskio patarėjų. Jis tvirtina, kad Ukraina negauna tokių ginklų, kokių prašo, o amunicijos tiekimas tęsiasi per ilgai.

Maskva penktadienį pranešė, kad Europos Sąjungos atstovybės Rusijoje 18 darbuotojų buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis ir privalo palikti šalį. „ES delegacijos prie Rusijos 18 darbuotojų buvo paskelbti personae non gratae ir turės artimiausiu metu palikti Rusijos Federacijos teritoriją“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Čekų politikas feisbuke pasigyrė „šventiniu stalu“, ant kurio matyti ir sumuštiniai su Z raidės forma išdėliotu sūriu. Sulaukęs aršios aplinkinių kritikos Bronislavas Kalvoda savo žinutę ištrynė, tačiau tai neišgelbėjo jo nuo policijos apsilankymo ir raginimų pasitraukti. Parlamentaras jau nušalintas nuo Semilo regiono Transporto bei viešosios tvarkos komisijos pirmininko pareigų. Jam taip pat rekomenduojama palikti savivaldos atstovo postą.

Vokietijos federalinė vyriausybė planuoja per artimiausią dešimtmetį investuoti iki 3 mlrd. eurų į keturių plaukiojančių suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalų projektų įgyvendinimą, pranešė visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Naujienų agentūros DPA duomenimis, Vokietijos finansų ministerija jau pritarė tokioms investicijoms, prieš tai nepasitarusi su Bundestago biudžeto komitetu.

Prancūzijos kraštutinės dešiniosios stovyklos lyderė Marine Le Pen trečiadienį pareiškė, jog siektų atkurti glaudesnius ryšius tarp NATO ir Rusijos, taip pat išvesti Paryžių iš Aljanso karinės vadovybės, jeigu per rinkimus įveiktų prezidentą Emmanuelį Macroną. Balandžio 24 dieną M. Le Pen susigrums su E. Macronu per prezidento rinkimų antrąjį ratą. Vėliausios apklausos rodo, kad dabartinis valstybės vadovas išlaiko pastovią, bet nedidelę populiarumo persvarą.

Italijos skiepijimo nuo COVID-19 kampanija užkirto kelią maždaug 150 tūkst. mirčių ir kone perpus sumažino mirštamumą, trečiadienį paskelbė nacionalinis sveikatos apsaugos institutas ISS. Vakcinos taip pat užkirto kelią 8 milijonams COVID-19 atvejų, daugiau kaip 500 tūkst. hospitalizacijos atvejų ir daugiau kaip 55 tūkst. gydymo intensyviosios slaugos skyriuose atvejų, sakoma ISS ataskaitoje.

Švedijos premjerė Magdalena Andersson yra nusiteikusi jau šių metų vasarą pateikti šalies prašymą stoti į NATO. Suomija taip pat svarsto galimybę stoti į Vakarų gynybinį aljansą. Įtakingas švedų leidinys „Svenska Dagbladet“, remiantis šaltiniais valdžioje, skelbia, kad Švedija ruošiasi pateikti prašymą birželio 29-30 dienomis Madride organizuojamo NATO aljanso šalių susitikimo metu. Analogiškus pranešimus paskelbė ir Suomija.

2010 metų aviakatastrofą prie Smolensko, per kurią žuvo tuometinis Lenkijos prezidentas, sukėlė lėktuve buvę sprogstamieji įtaisai, antradienį paskelbė speciali Lenkijos tyrimo komisija. Per tą lėktuvo katastrofą Rusijos vakaruose be prezidento Lecho Kaczynskio žuvo dar 95 žmonės. Oficiali delegacija skrido į atminimo renginius Katynėje, kur palaidoti tūkstančiai lenkų kariškių, 1940 metais sušaudytų Sovietų Sąjungos NKVD.

Lenkijos prokurorai pareiškė kaltinimus karo policijos sulaikytą ir šnipinėjimu Rusijai įtariamą vyrą, antradienį pranešė Lenkijos visuomeninis radijas. Įtariamąjį, 18 metų Lenkijoje gyvenantį Rusijos pilietį, teismas sugrąžino kardomajam kalinimui trims mėnesiams, Nacionalinę valstybinę prokuratūrą citavo radijas.

Rusijos karas Ukrainoje, o ne dėl to Maskvai įvestos sankcijos, skatina pasaulinę maisto krizę, pareiškė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas. „Tai formuoja [maisto] nepriteklių. Jie bombarduoja Ukrainos miestus ir provokuoja badą pasaulyje“, – kalbėjo Josepas Borrellis, pirmininkavęs bloko užsienio reikalų ministrų susitikimiui pirmadienį.

Stokholmo valdančioji partija pirmadienį pradėjo vidaus diskusiją, ar šalis turėtų prašyti narystės NATO. Nors dar prieš kelis mėnesius toks svarstymas būtų neįsivaizduojamas, padėtį keičia dėl Rusijos invazijos į Ukrainą auganti visuomenės parama narystei gynybiniame Aljanse.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pradėjo dvi savaites truksiančią lemiamą kampaniją, ruošdamasis valstybės vadovo rinkimų antrajam ratui, kuriame susigrums su kraštutinės dešiniosios stovyklos lydere Marine Le Pen. Sekmadienį įvykusio rinkimų pirmojo turo galutiniai rezultatai rodo, kad E. Macronas pirmauja, surinkęs 27,85 proc. balsų, o M. Le Pen liko antra, gavusi 23,15 proc. balsų.

Pasibaisėję Rusijos karių veiksmais Ukrainoje Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį pradėjo diskusijas dėl šešto sankcijų paketo, bet surasti konsensusą darosi vis sunkiau. „Diskutuoti apie Ukrainą neabejotinai reiškia diskutuoti apie mūsų sankcijų veiksmingumą“, – Liuksemburge žurnalistams sakė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, atvykęs į užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Rusijos laukia „irimas“ dėl vis griežtesnių Vakarų šalių sankcijų, o Ukraina turi „europinę ateitį“, penktadienį viešėdama Kyjive pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. „Rusiją apims ekonominis, finansinis ir technologinis irimas, o Ukraina žygiuoja į europinę ateitį“, – per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos vadovė. „Jūsų kova taip pat yra mūsų kova.

Europos Sąjunga įvedė sankcijas dviem suaugusioms Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukterims, sakė du ES pareigūnai. Sankcijos Marijai Voroncovai ir Katerinai Tichonovai yra naujų priemonių prieš Rusiją dėl jos invazijos Ukrainoje dalis. ES M. Voroncovą ir K. Tichonovą įtraukė į atnaujintą asmenų, kuriems taikomas turto įšaldymas ir kelionių draudimas, sąrašą.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pranešė patvirtinusi Rusijos anglių embargą, taip pat uždarysianti Bendrijos uostos šios šalies laivams dėl Maskvos karo prieš Ukrainą. Vienas šaltinis Prancūzijoje, šiuo metu pirmininkaujančioje blokui, sakė, kad šie žingsniai bus pagrindinės priemonės „labai svariame“ penktajame sankcijų Maskvai pakete. Į naują paketą taip pat įtraukti 10 mlrd.

Europos Sąjungai (ES) ruošiantis įvesti penktąjį sankcijų paketą Kremliui, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Bendrijos nares ragina atsisakyti ir rusiškų dujų bei naftos importo. Taip jis kalbėjo po Briuselyje dvi dienas trukusio NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo, Ukrainoje maždaug pusantro mėnesio tęsiantis Maskvos invazijai. „Mūsų pagrindinis tikslas – padėti Ukrainai laimėti karą.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) ketvirtadienį, likus savaitei iki euro zonos centrinio banko posėdžio, pranešė, kad jai diagnozuota koronavirusinė infekcija. „Šįryt man testu buvo patvirtinta COVID-19. Esu pasiskiepijusi, įskaitant ir sustiprinamąją dozę, ir, laimei, mano simptomai yra palyginti lengvi“, – parašė tviteryje 66 metų Ch. Lagarde. „Kol visiškai pasveiksiu, dirbsiu iš namų Frankfurte. Poveikio ECB veiklai tai neturės.

Europos Komisija trečiadienį oficialiai nurodė Maltai nutraukti savo „auksinių pasų“ schemą turtingiems užsienio investuotojams ir pagrasino priešingu atveju kreiptis į Europos Sąjungos teismą.

Suomijos muitininkai praėjusį savaitgalį areštavo tris vertingų meno kūrinių siuntas, vežtas į Rusiją, trečiadienį paskelbė pareigūnai. Įtariama, kad meno kūriniai buvo siunčiami pažeidžiant Europos Sąjungos sankcijas. Siuntose yra „darbų, kurių negalima įvertinti, jie – neįkainojami“, spaudos konferencijoje sakė  muitinės tarnybos direktorius Hannu Sinkkonenas. Tačiau jis nurodė, kad draudimo tikslu meno kūriniai buvo įvertinti didesne nei 42 mln. eurų suma.

Italija „vadovausis Europos Sąjungos (ES) sprendimais“ dėl naujų sankcijų Rusijai, įskaitant galimą dujų embargą, pareiškė šalies ministras pirmininkas Mario Draghi. „Tai nėra šiuo metu svarstoma galimybė, bet padėtis nuolat keičiasi“, – po trečiadienį įvykusio ministrų kabineto posėdžio pareiškė jis žurnalistams. Italija yra itin priklausoma nuo rusiškų dujų. Šalis importuoja 95 proc. suvartojamų dujų ir maždaug 40 proc. šio kiekio gauna iš Rusijos.

Vokietija trečiadienį atsisakė plano nuo gegužės 1-osios atšaukti reikalavimą dėl privalomo karantino koronavirusu užsikrėtusiems žmonėms, sveikatos apsaugos ministrui Karlui Lauterbachui pareiškus, kad jis „suklydo“.      „COVID-19 nėra peršalimas. Taigi, turi būti toliau taikoma izoliacija užsikrėtimo atveju.

NATO mielai ir greitai priimtų Suomiją ir Švediją, jei jos nuspręstų pateikti paraiškas dėl stojimo, trečiadienį sakė šio karinio aljanso civilinis vadovas, Rusijos karui Ukrainoje smarkiai padidinus narystei pritariančių suomių ir švedų skaičių. Karinė organizacija taip pat galėtų būti pasirengusi suteikti saugumo garantijas šioms šalims, jei bet koks galimas narystės siekis supykdytų Rusiją, sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Vokietijos anglių importuotojų asociacijos vadovas teigia, kad rusiškos akmens anglys gali būti pakeistos anglimis iš JAV, Pietų Afrikos, Australijos, Kolumbijos, Mozambiko ir Indonezijos, pranešė Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Vokietijos anglių importuotojai spėja, kad visas rusiškų anglių importas tiekimu iš kitų šaltinių gali būti pakeistas jau iki šių metų pabaigos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį atmetė Lenkijos ministro pirmininko kritiką dėl reguliariai vykstančių derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pirmadienį pareiškė, kad ištisas valandas trukę E. Macrono pokalbiai telefonu su V. Putinu, kurį jis dėl brutalaus karo prieš Ukrainą lygino su Adolfu Hitleriu, nedavė jokios naudos.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Europos Komisijos (EK) pasiūlytas naujas sankcijų Rusijai paketas yra silpnas ir neturės didelės įtakos užkirsti kelią Rusijai finansuoti karą Ukrainoje.  „Turbūt tikrai Europos Sąjunga galėtų padaryti daugiau. Galima sutikti, kad iš dalies dėl dujų tiekimo Europa yra pažeidžiama, bet kalbant apie naftos produktus, tikrai turi būti ir privalo būti daroma žymiai daugiau.

Europos Sąjungos lyderiai trečiadienį paskelbė, kad blokas netrukus turės įvesti sankcijas visam rusiškų angliavandenilių eksportui, apkaltinę Maskvą karo nusikaltimais Ukrainoje, ypač Bučos mieste. Pareiškimai buvo padaryti Europos Parlamente Prancūzijos mieste Strasbūre, ES rengiantis skelbti penktą sankcijų paketą, kuriuo turi būti nutrauktas anglių importas iš Rusijos, o NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrams susirinkus Briuselyje koordinuoti tolesnių veiksmų.

Prancūzija sekmadienį balsuos pirmajame valstybės vadovo rinkimų ture, prezidentui Emmanueliui Macronui viliantis atremti savo pozicijas sustiprinusios kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen iššūkį ir užsitikrinti antrą kadenciją.   Šių rinkimų baigtis turės didžiulės reikšmės krypčiai, kuria ateityje judės Prancūzija ir visa Europa. Po sekmadienio balsavimo paaiškės, kurie du kandidatai susirungs balandžio 24 dieną vyksiančiame antrajame rinkimų ture.

Popiežius Pranciškus trečiadienį užsipuolė „siaubingą žiaurumą“ Ukrainoje, kur Bučos miestelyje netoli sostinės buvo išžudyta dešimtys civilių. „Pastarojo meto naujienos apie karą Ukrainoje neatneša palengvėjimo ir vilties, tik liudija naujus žiaurumus, tokius kaip žudynės Bučoje“, – sakė popiežius per savaitinę bendrąją audienciją Vatikane. „Siaubingas žiaurumas, taip pat bejėgių civilių, moterų ir vaikų atžvilgiu.

Vienoje pagrindinių Graikijos ligoninių COVID-19 pacientų skyriuje trečiadienį kilus gaisrui, žuvo vienas žmogus ir dar mažiausiai trys buvo sužeisti, pranešė pareigūnai. Gaisras Papanikolajaus (Papanikolaou) ligoninėje šiauriniame Salonikų mieste buvo greit suvaldytas, bet kelis COVID-19 pacientus teko evakuoti, pranešė vietos žiniasklaida.

Vakarams dėl invazijos į Ukrainą taikant sankcijas Maskvai, Nyderlandų muitinė areštavo 14 laivų statyklose esančių jachtų, kurių 12 dar yra statomos, trečiadienį paskelbė olandų užsienio reikalų ministras. Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, Europos ir JAV pareigūnai pagal paskelbtas beprecedentes sankcijas Maskvai sulaikė kelias su rusų magnatais susijusias jachtas.

Europos Sąjunga turi „anksčiau ar vėliau“ įvesti sankcijų Rusijos naftos ir dujų sektoriui, trečiadienį Europos Parlamentui sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

Lenkija antradienį paskelbė pagal pernai paviešintą sprendimą užsakiusi 4,74 JAV dolerių (4,32 mlrd. eurų) vertės tankų „Abrams“ ir kitų amerikietiškų sunkiųjų kovos mašinų. „Susitarime kalbama apie 250 tankų „Abrams“, šarvuotąsias techninės pagalbos mašinas, šturmo tiltus, mokymo ir logistikos sistemas, nemažą šaudmenų kiekį“, – per televizijos transliuotą pasirašymo ceremoniją sakė lenkų gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas). „Susitarimo vertė – 4,74 mlrd.

ES svarsto galimybę dėl karo Ukrainoje taikyti sankcijas Rusijos naftos ar anglių pramonei, antradienį pareiškė vienas aukšto rango Europos Komisijos pareigūnas, nors kai kurios šalys vis dar nerimauja dėl tokio žingsnio ekonominių padarinių. Europos Sąjunga ir JAV šiuo metu rengia papildomas sankcijas Maskvai dėl įtarimų, kad Kremliaus pasiųstos pajėgos įvykdė karo nusikaltimų netoli Kyjivo, kur savaitgalį buvo aptikta šimtai civilių gyventojų kūnų.

Vokietijos policija antradienį pranešė uždariusi didžiausios pasaulyje nelegalios „tamsiojo interneto“ (darknet) prekyvietės „Hydra“ serverius ir konfiskavo bitkoinų už 23 mln. eurų (25 mln. JAV dolerių). Įtariamieji tiriami dėl „nusikalstamų prekybos platformų naudojimo internete komerciniais pagrindais“, sakoma Federalinio kriminalinės policijos biuro (BKA) pranešime.

Vokietijoje nuo gegužės 1 dienos nebeliks privalomo karantino koronavirusu užsikrėtusiems žmonėms, pirmadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Karlas Lauterbachas. Izoliacija ir toliau bus „primygtinai rekomenduojama“, nurodė ministras, bet pabrėžė, kad nuo kito mėnesio jos bus laikomasi tik „savanoriškai“. „Dabartinės taisyklės veikia, bet tai nėra būtina ilguoju laikotarpiu“, – sakė K. Lauterbachas.

Maskva pirmadienį pareiškė, kad Vokietijos sprendimas išsiųsti daugybę Rusijos diplomatų, reaguojant į Maskvos pradėtą karą prieš Ukrainą, yra „nedraugiškas“ ir pablogins dvišalius ryšius. „Nepagrįstas diplomatinio personalo mažinimas Rusijos atstovybėse Vokietijoje siaurins erdvę mūsų šalių dialogo palaikymui, dar labiau pablogins Rusijos ir Vokietijos santykius“, – platformoje „Telegram“ parašė rusų ambasada Berlyne.

JAV Gynybos departamentas pirmadienį suteikė leidimą parduoti Bulgarijai aštuonis naikintuvus F-16 už 1,67 mlrd. dolerių (1,51 mlrd. eurų), turinčius sustiprinti šalies karines oro pajėgas padidėjus grėsmei regione dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.

Iš viso 250 Čekijos kariuomenės oro desantininkų pirmadienį išvyko į kaimyninę Slovakiją, besiribojančią su karo krečiama Ukraina, kad prisidėtu prie ten kuriamos NATO kovinės grupės, pranešė Gynybos ministerija.. Kovinę grupę sudarys iki 2,1 tūkst. karių iš Vokietijos, Nyderlandų, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Jungtinių Valstijų. Čekija šiam daliniui vadovaus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasveikino Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną, kurio partija per rinkimus užsitikrino ketvirtąją kadenciją valdžioje, ir išreiškė viltį toliau plėtoti dvišalius ryšius, pranešė Kremlius. „Rusijos valstybės vadovas išreiškė įsitikinimą, kad nepaisant sudėtingos tarptautinės padėties tolesnė dvišalių partnerystės ryšių plėtra visiškai atitinka Rusijos ir Vengrijos žmonių interesus“, – sakoma Kremliaus pranešime.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prakalbo apie tolimesnius Rusijos kariuomenės tikslus ir nepakankamą Vakarų paramą karine technika. Jo teigimu, rusai nusitaikė į Donbaso ir Pietų Ukrainos regionus. Taip pat šalies vadovas įspėjo, kad Rusija ketina didinti spaudimą Ukrainos rytuose, praneša „The Guardian“. „Mes stipriname gynybą rytiniame Donbaso regione.

Iš Rusijos kariuomenės atgautame Kyjivo regione Ukrainos pajėgos aptiko 410 civilių palaikus, sekmadienį pranešė generalinė prokurorė Iryna Venediktova. Svarbiausi įvykiai Ukrainoje 00:04 | Okupantai Ukrainoje žudo ne tik civilius: gyventojų šunis nušauna „dėl pramogos“ Pranešama, kad Rusijos kariai Ukrainoje niokoja ne tik miestus ir žudo civilius, bet „dėl pramogos“ šaudo gyvūnus.

Nuo rusiškų dujų itin priklausomos Europos Sąjungos valstybės turi planų, kaip jų atsisakyti „per itin trumpą laiką“, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Europos Sąjunga (ES) planuoja iki šių metų pabaigos dviem trečdaliais sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų importo, interviu Latvijos visuomenei televizijai sakė Europos Komisijos vykdomasis viceprezidentas Valdis Dombrovskis.  ES komisaras nurodė, kad ES aiškiai apsisprendė palaipsniui mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, todėl šiuo metu ieškoma alternatyvių sprendimų.

Europos Sąjunga penktadienį surengs virtualų viršūnių susitikimą su Kinija, augant nerimui dėl vis didesnio Pekino suartėjimo su Maskva ir nenoro pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas dalyvaus vaizdo konferencijoje su ES lyderiais Charles'iu Micheliu ir Ursula von der Leyen, vykstant kasmetinėms deryboms, kurių praėjusiais metais buvo atsisakyta augant įtampai.

Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola pareiškė, kad vyksta į Ukrainą ir taps pirmąja Europos Sąjungos institucijų vadove, apsilankiusia karo apimtoje šalyje. Sausį EP pirmininke išrinkta europarlamentarė iš Maltos ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Pakeliui į Kyjivą“ ir pridėjo Ukrainos vėliavėlę, tačiau daugiau informacijos nepateikė. Kovo viduryje Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrai pirmininkai atvyko į Kyjivą, kad pademonstruotų savo solidarumą su Ukraina.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį paskelbė išplėtusi Europos Sąjungos pareigūnų, kuriems yra uždrausta atvykti į šalies teritoriją, sąrašą, atsakydama į sankcijas, įvestas Maskvai dėl jos karinės invazijos Ukrainoje. „Suvaržymai taikomi Europos Sąjungos aukščiausiajai vadovybei, įskaitant keletą eurokomisarų ir ES karinių struktūrų vadovų, taip pat didžiąją daugumą Europos Parlamento narių, skatinančių antirusišką politiką“, – sakoma URM pranešime.

Virginijus Sinkevičius ketvirtadienį pakvietė Ukrainą derėtis dėl narystės Europos Sąjungos (ES) klimato kaitos programoje LIFE, pranešė Lietuvos deleguoto eurokomisaro biuras. „Ukraina išpildė visas sąlygas pradėti derybas dėl narystės LIFE programoje, todėl šiandien Ukrainos ekologijos ir gamtos išteklių ministrui Ruslanui Striletsui pasiūliau kuo skubiau pradėti šį procesą“, – teigė V. Sinkevičius.