Sekmadienį E. Macrono laukia įtempta kova su kraštutinių dešiniųjų politike Marine Le Pen.
Analitikai perspėja, kad mažas rinkėjų aktyvumas gali sumaišyti visas kortas, nors dauguma apklausų rodo, kad E. Macronas lenkia savo varžovę.
„Jeigu jis bus perrinktas, „vėlesnėmis dienomis, kaip įprasta, įteiksiu prezidentui savo ir vyriausybės atsistatydinimo prašymą“, – radijui „France Inter“ sakė J. Castexas.
„Esu vienas tų, kurie mano, kad po prezidento rinkimų reikia naujo postūmio“, – pridūrė jis.
Birželio mėnesį vyksiantys parlamento rinkimai bus dar vienas E. Macrono populiarumo išbandymas.
Centristų daugumos atnaujinimas bus būtinas, siekiant įgyvendinti jo reformų darbotvarkę, įskaitant pensijų sistemos pertvarką, dėl kurios dauguma žmonių į pensiją išeitų vėliau.
Kalbama, kad premjero postas gali būti pasiūlytas Europos centrinio banko vadovei Christine Lagarde, nors praėjusią savaitę spaudos konferencijoje ji išsisuko nuo atsakymo į šį klausimą.
Visuomenės apklausos rodo, kad antrajame rinkimų rate už centristą E. Macroną balsuotų 53–56 proc. apklaustųjų, o M. Le Pen palaikytų 44–47 procentai. Antrasis turas turėtų būti daug labiau įtemptas nei 2017 metais, kai varžėsi tie patys kandidatai ir E. Macronas laimėjo surinkęs daugiau nei 66 proc. balsų.
„Žaidimas dar nesibaigė ir tikrai negalime daryti išvadų, kad šie rinkimai, šių rungtynių baigtis jau nulemta, – sakė J. Castexas. – Turime įtikinti prancūzus, kad Emmanuelio Macrono programos yra geriausios Prancūzijai ir jiems.“
E. Macronas ir M. Le Pen trečiadienio vakarą dalyvaus savo pirmuose rinkimų kampanijos debatuose, kuriuos transliuos televizija. Šie debatai gali nulemti, kam atiteks milijonų iki šiol neapsisprendusių rinkėjų – ypač kairiųjų – balsai.
