Europa

Bet kokie Kinijos ir Taivano santykių pokyčiai turi vykti taikiai, pirmadienį pareiškė į savarankišką salą atvykęs Vokietijos įstatymų leidėjas, praėjus dviem dienoms po to, kai Kinijos valdančioji komunistų partija savo chartiją papildė potencialios Taivano nepriklausomybės atmetimu. Vokietijos parlamento delegacija, daugiausia akcentuodama žmogaus teises, pirmadienį susitiko su Taivano prezidente Tsai Ing-wen jos biure.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį pasveikino būsimąjį Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Rishi Sunaką, pabrėždamas, kad bendrų iššūkių akivaizdoje reikia „stabilumo“. „Sveikiname Rishi Sunaką tapus JK ministru pirmininku. Dirbti kartu yra vienintelis būdas įveikti bendrus iššūkius, o stabilumo užtikrinimas yra raktas [norint] juos įveikti“, – platformoje „Twitter“ rašė C. Michelis.

Rumunijos gynybos ministras Vasile Dincu pirmadienį paskelbė atsistatydinantis po kritikos bangos už komentarą, kad karas Ukrainoje gali baigtis tik taikos derybomis su Rusija.

Europos Komisija (EK) jau prieš kelis mėnesius įspėjo Vokietiją dėl Kinijos investicijų į Hamburgo uostą, šeštadienį naujienų agentūrai AFP teigė su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis, kancleriui Olafui Scholcui susilaukus kritikos dėl tariamo pritarimo sandoriui.  Šaltinis patvirtino dienraščio „Handelsblatt“ publikacijoje paskelbtą informaciją, kad EK pavasarį nepritarė Berlyno sprendimui Kinijos laivybos milžinei „Cosco“ perduoti 35 proc.

 Euro zonoje ekonominė veikla spalį toliau traukėsi, tuo metu didžiausia ES ekonomika Vokietija, regis, nenumaldomai artėja prie recesijos, pirmadienį parodė atidžiai stebimo tyrimo rezultatai.  „S&P Global“ sudaromas Pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) spalį nukrito iki 47,1 punkto, palyginti su 48,1 punkto rugsėjį, nes sparčiai auganti infliacija ir aukštos energijos kainos skaudžiai smogė Europai.  Mažesnis nei 50 punktų rodiklis rodo ekonomikos susitraukimą.

Naujoji Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sekmadienį, pirmąją savo oficialią darbo dieną, žengė pirmuosius žingsnius tarptautinėje arenoje, susitikusi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.

Politologas Andrejus Piontkovskis sako, kad vietoje Rusijos prezidento Vladimiro Putino G-20 viršūnių susitikime gali dalyvauti Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Politologas spėja, kad netgi S. Lavrovas veikiausiai prisijungtų nuotoliniu būdu.  Eksperto teigimu, V. Putinas bijos dalyvauti susitikime. „Man atrodo, kad [Putinas] neateis. Žiūrėk, vakar susitiko su vadinamaisiais mobilizuotais kariais.

Italijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Giorgia Meloni penktadienį paskirta naująja Italijos ministre pirmininke, tapusi pirmąja moterimi, vadovausiančia Italijos vyriausybei. Neofašistines šaknis turinti jos partija „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia, FdI) – euroskeptiška ir nusistačiusi prieš imigraciją – iškovojo pergalę rugsėjo 25 dieną vykusiuose visuotiniuose rinkimuose, tačiau jai reikia partnerių, kad ji galėtų suformuoti vyriausybę.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen penktadienį pareiškė, jog Europos Sąjunga rengia planus, kad kitais metais Ukrainai suteiktų 1,5 mlrd. eurų per mėnesį ekonominės pagalbos. Kalbėdama po ES šalių vadovų susitikimo, U. von der Leyen sakė, kad Ukraina paprašė tarptautinių donorų užtikrinti „stabilų, patikimą ir nuspėjamą“ makroekonominės paramos srautą.

Praėjus daugiau nei 30 metų po Geležinės uždangos griūties, Suomija dėl Maskvos karo Ukrainoje planuoja statyti spygliuotos vielos tvorą pasienyje su Rusija, kuri dar labiau atskirs Rytus nuo Vakarų.  Suomija, kuri yra pateikusi paraišką įstoti į NATO, šią savaitę paskelbė apie visapusišką parlamento paramą dėl dabartinės medinės tvoros pakeitimo tvirtesne konstrukcija, kuri padės užkirsti kelią rusų ir migrantų patekimui į šalies teritoriją. Suomija turi daugiau kaip 1,3 tūkst.

Jungtinės Karalystės vyriausybė ketvirtadienį įvedė sankcijas trims Irano generolams ir ginklų įmonei dėl to, kad Rusija puolė Ukrainą iranietiškais dronais, ir taip prisidėjo prie naujų Europos Sąjungos sankcijų.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas priėmė naujojo Švedijos ministro pirmininko prašymą Turkijoje surengti derybas, kurių tikslas – įveikti Ankaros prieštaravimus Stokholmo ir Helsinkio siekiui įstoti į NATO, penktadienį pranešė vietos žiniasklaida. „Naujasis Švedijos ministras pirmininkas paprašė susitikimo.

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui Europos Sąjunga skyrė dar 353,9 mln. eurų paramos, pranešė projektą koordinuojanti bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“. Anot jos, pasirašyta papildoma 422,6 mln. eurų sutartis dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) finansavimo. Iš šios sumos EITP įnašas sieks 353,9 mln. eurų, arba 85 proc., o dar 15 proc. finansuos trijų Baltijos valstybių vyriausybės.

Netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą transliacijas sustabdžiusi liberali radijo stotis „Echo Moskvy“ (liet. „Maskvos aidas“) rado naujus namus Berlyne, iš kur atnaujino kovą su prezidento Vladimiro Putino propaganda.

Naujasis Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ketvirtadienį pareiškė, kad yra pasirengęs vykti į Ankarą ir paraginti Turkiją paremti Švedijos ir Suomijos siekį prisijungti prie NATO. „Jau nusiunčiau Turkijos vyriausybei signalą, kad esame pasirengę nedelsiant vykti į Ankarą“, – sakė U. Kristerssonas, atvykęs į Europos Sąjungos viršūnių susitikimą. Švedijos premjeru U. Kristerssonas buvo išrinktas pirmadienį.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) siūlomos gamtinių dujų kainų lubos, skirtos pažaboti didėjančias energijos sąnaudas, gali būti veiksmingos tik glaudžiai bendradarbiaujant su ES nepriklausančiomis partnerėmis, tokiomis kaip Pietų Korėja ir Japonija.

Pasaulinė anglies dioksido emisija, išsiskyrusi iš deginamo iškastinio kuro, šiais metais padidės vos 1 proc., nepaisant susirūpinimo, kad dėl energijos krizės šalys gali sulėtinti perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių, trečiadienį pareiškė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).  Organizacija prognozuoja, kad 2022 metais anglies dioksido emisija sieks 33,8 mlrd. tonų, arba daugiau nei 300 mln. tonų daugiau nei 2021-aisiais. Visgi šis padidėjimas bus daug mažesnis nei 2 mlrd.

Buvęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi trečiadienį atsidūrė po padidinamuoju stiklu dėl savo „atgaivintos“ draugystės su Vladimiru Putinu – paviešintame garso įraše jis giriasi gimtadienio proga Rusijos lyderio dovanota degtine ir išreiškia susirūpinimą dėl karinės paramos Ukrainai. Jo patarėjai tvirtino, kad politikas buvo klaidingai suprastas, tačiau skandalas gali sukelti keblumų S. Berlusconi koalicijos sąjungininkams, formuojantiems naują vyriausybę po praėjusį mėnesį įvykusių rinkimų.

Suomijos Olkiluoto atominės elektrinės (AE) 3-iajame reaktoriuje (OL3), kurį po ilgų laukimo metų buvo tikėtasi pagaliau įjungti gruodžio mėnesį, pastebėta defektų, antradienį pranešė operatorė TVO.  „Atliekant techninės priežiūros ir apžiūros darbus, Olkiluoto AE 3-iojo branduolinio reaktoriaus mašinų salėje esančių vandens tiekimo siurblių vidinėse dalyse aptikta defektų“, – teigiama TVO pranešime.

Švedijos naujoji dešiniojo sparno vyriausybė antradienį paskelbė atsisakanti 2014-aisiais kairiojo sparno inicijuotos novatoriškos „feministinės užsienio politikos“, nes ši etiketė esą gali duoti priešingą rezultatą. Naujasis užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas apie tai paskelbė iškart po to, kai ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pristatė savo ministrų kabinetą. Švedijos vyriausybę pirmą kartą remia kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų (SD) partija.

Lenkija ketina su Pietų Korėja pasirašyti bendrąjį susitarimą dėl 288 raketų paleidimo įrenginių „K239 Chunmoo“ pirkimo, antradienį pranešė Lenkijos gynybos ministerija. Pagal susitarimą, kurį trečiadienį pasirašys gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas), 18 raketų paleidimo įrenginių bus pristatyti 2023 metais ir sumontuojami ant lenkiškų „Jelcz“ karinių sunkvežimių platformos.

Europos Parlamentas (EP) antradienį pritarė Užsienio reikalų komiteto pirmininkės konservatorės Laimos Liucijos Andrikienės kandidatūrai į Europos Audito Rūmus. Pasak antradienį išplatinto EP pranešimo, už L. L. Andrikienės kandidatūrą į Audito Rūmus balsavo 367 parlamento nariai, 205 buvo prieš, o 64 nariai susilaikė. Galutinį sprendimą dėl rūmų narių skyrimo šešerių metų kadencijai, pasikonsultavusi su EP, priima Europos Sąjungos Taryba.

Pasaulinė žiniasklaidos milžinė „British Broadcasting Corporation“ (BBC) antradienį mini savo 100 metų sukaktį.  Per veiklos šimtmetį BBC įsitvirtino kaip viena iš garsiausių ir gerbiamiausių Didžiosios Britanijos pasaulinių prekių ženklų, įgyvendinanti misiją „informuoti, šviesti ir linksminti“.  Remiantis korporacijos 2021–2022 metų ataskaita, transliuotoja kiekvieną savaitę pasiekia 492 mln. žmonių auditoriją visame pasaulyje.

Švedijos žiniasklaidoje paviešintos pažeistų „Nord Stream“ gijų nuotraukos. Kelių Vakarų šalių teisėsaugininkai kol kas tiksliai nežino diversijos vykdytojų, tačiau spėjama, kad tai gali būti Rusija. Anksčiau tyrėjai skelbė, kad viename iš vamzdžių žiojanti 8 metrų skylė galėjo būti padaryti tik panaudojus sprogmenis. Rugsėjo pabaigoje netoli Danijos Bornholmo salos buvo aptikti nuotėkiai trijose iš keturių Rusijos eksporto dujotiekių gijų.

Vokietija sukurs „teisinį pagrindą“, būtiną, kad visų trijų šalyje dar veikiančių atominių elektrinių eksploatavimo laikotarpis būtų pratęstas iki ateinančių metų balandžio vidurio, pareiškė kancleris Olafas Scholzas. „Bus sukurtas teisinis pagrindas, kad branduolinės jėgainės „Isar 2“, „Neckarwestheim 2“ ir „Emsland“ galėtų veiktų ir po 2022-ųjų gruodžio 31-osios – iki 2023 metų balandžio 15 dienos“, – laiške ministrų kabineto nariams pranešė kancleris.

Paryžiaus tyrėjai pirmadienį pareiškė kaltinimus moteriai, įtariamai 12-metės mergaitės, kurios kūnas penktadienį buvo rastas lagamine, išžaginimu ir nužudymu, naujienų agentūrai AFP pranešė bylai artimas šaltinis. Pagrindinė įtariamoji, įvardyta kaip psichikos sutrikimų turinti 24 metų moteris, pirmadienį buvo apklausta, kaip ir vyresnio amžiaus vyras, kuris, kaip įtariama, padėjo jai po nusikaltimo.

Europos Sąjunga pirmadienį paskelbė sankcijas vadinamajai Irano „moralės policijai“, informacijos ministrui ir Revoliucinės gvardijos kibernetiniam padaliniui dėl Mahsos Amini mirties areštinėje ir vėlesnių protestų malšinimo. Į sąrašą, paskelbtą oficialiajame bloko leidinyje, taip pat įtrauktos su Revoliucinės gvardijos korpusu susijusios sukarintos pajėgos „Basij“, vadinamoji „moralės policija“, jos ir Irano teisėsaugos pajėgų  keliuose regionuose vadovai.

Švedijos konservatorių lyderis Ulfas Kristerssonas pirmadienį parlamente buvo išrinktas ministru pirmininku per balsavimą, kuriame dešiniuosius pirmą kartą parėmė kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų (SD) partija. U. Kristerssonas buvo išrinktas 176 balsais prieš 173. Penktadienį jis paskelbė apie susitarimą sudaryti trijų partijų vyriausybę tarp jo Nuosaikiųjų partijos, krikščionių demokratų ir liberalų, kuriuos parlamente remia jų pagrindinė sąjungininkė SD.

Vokietijos pigių skrydžių bendrovės „Eurowings“ pilotai paskelbė trijų dienų streiką šią savaitę, žlugus deryboms dėl darbo sąlygų pagerinimo. Tai bus jau antrasis streikas vežėjos pilotų šį mėnesį.  Pilotai streikuos nuo pirmadienio iki trečiadienio, nepasiekus susitarimo su „Lufthansa“ valdomos įmonės vadovais, pranešė profsąjunga „Cockpit“.  Streikuotojai reikalauja sumažinti darbo krūvį, įskaitant maksimalaus skrydžių laiko apribojimą bei poilsio laikotarpių pailginimą.

Vokietijos Bundesbanko vadovas pareiškė, kad Europos Centrinis Bankas (ECB), prisijungęs prie kitų pagrindinių monetarinės politikos formuotojų pasaulyje ir pakėlęs bazines palūkanas infliacijai slopinti, neturėtų sustoti. „Norint vidutiniu laikotarpiu infliaciją euro zonoje sugrąžinti prie 2 proc. lygio, teks toliau didinti bazinių palūkanų normas – manau, kad ne tik spalio pabaigoje vyksiančiame monetarinės pinigų politikos posėdyje“, – sakė Joachimas Nagelis.

Europos Sąjunga pirmadienį sustiprino savo karinę paramą Kyjivui pradėdama misiją, skirtą apmokyti 15 000 Ukrainos karių, ir ginklams skirdama dar 500 mln. eurų. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba į savo kolegas kreipėsi vaizdo įrašu iš slėptuvės Kyjive, miestui tik ką patyrus dar vieną Rusijos oro smūgių ataką, ir paragino juos sustiprinti oro gynybą bei įvesti sankcijas Iranui dėl dronų tiekimo Maskvai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį paragino Vokietiją pademonstruoti europinį „solidarumą“ sparčiai didėjančių energijos kainų fone, perspėdamas, kad Berlyno milijardinės vertės planas, skirtas padėti savo šalies vartotojams, gali lemti ES rinkos „iškraipymų“.  „Negalime laikytis nacionalinių politikų, nes tai sukuria iškraipymų Europos žemyne“, – teigė Prancūzijos vadovas prancūzų dienraščiui „Les Echos“ duotame interviu, kuris turėtų pasirodyti pirmadienį.

Švedijos, Vokietijos ir Danijos bendros tyrimų grupės Rusijos eksporto dujotiekių „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“ nuotėkių priežastims išsiaiškinti nebus, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Švedija, Danija ir Vokietija neformuos planuotos bendros tyrimų grupės „Nord Stream“ incidentams ištirti. Švedija atsisakė joje dalyvauti“, – pranešė leidinys „Der Spiegel“, remdamasis savais šaltiniais Vokietijos saugumo tarnybose.

Lenkijos magistralinių naftotiekių operatorė PERN šeštadienį pranešė pašalinusi priežastį nuotėkio, dėl kurio anksčiau praėjusią savaitę buvo sustabdytas tiekimas į Vokietiją Rusijos eksporto naftotiekių „Družba“ gija. „PERN techninės tarnybos šeštadienį atkūrė visišką funkcionalumą pažeistos naftotiekio gijos, kuria tiekiama nafta užsakovams Vokietijoje. Nuotėkio priežasties tyrimas tęsiamas“, – nurodė Lenkijos bendrovė.

Tūkstančiai protestuotojų, tarp kurių buvo ir šių metų Nobelio literatūros premijos laureatė, sekmadienį išėjo į Paryžiaus gatves, demonstruodami pyktį dėl kylančių kainų ir didindami spaudimą prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybei. Eitynes už darbo užmokesčio didinimą ir kitus reikalavimus organizavo kairiojo sparno E. Macrono oponentai prieš prasidedant savaitei, kuri žada būti nemaloni jo centristinei vyriausybei.

Kremlius pareiškė, kad iš okupuotų teritorijų į Rusiją išveža ukrainiečių vaikus. Esą, kol Chersone vyksta Ukrainos kontrpuolimas, vaikams čia nėra saugu, tad jiems siūloma persikelti į Rusiją. Kasdien ten išvežama po 500 vaikų.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį sakė, kad Ispanija siunčia Ukrainai keturias vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas, rėmėjams Vakaruose skubant padėti Kyjivui apsiginti nuo Rusijos raketų. Maskvai po sprogimo ant Krymo tilto raketomis smarkiai apšaudžius Ukrainą, pastarosios tarptautiniai rėmėjai surengė derybas NATO būstinėje Briuselyje ir jose didžiausią dėmesį skyrė oro gynybai.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) derybos Vašingtone ketvirtadienį baigė be bendro komunikato, nes stiprėjanti JAV ir Saudo Arabijos nesantaika sukėlė naują įtampą grupėje, kuri jau ir taip buvo susiskaldžiusi dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Trys Švedijos dešiniojo sparno partijos sutarė formuoti vyriausybę su beprecedente kraštutinių dešiniųjų „Švedijos demokratų“ (SD) parama, penktadienį paskelbė konservatyvios Nuosaikiųjų partijos lyderis Ulfas Kristerssonas. „Nuosaikieji, krikščionys demokratai ir liberalai kurs vyriausybę ir parlamente bendradarbiaus su „Švedijos demokratais“, – reporteriams sakė U. Kristerssonas, turintis tapti naujuoju Švedijos premjeru.

Prancūzijos prezidentūra ketvirtadienį atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlymą sukurti naują „dujų centrą“ Turkijoje, per kurį dujos būtų tiekiamos Europai, pareikšdamas, kad toks pasiūlymas yra „beprasmis“.  „Nėra prasmės kurti naujų infrastruktūrų, kurios leistų importuoti daugiau rusiškų dujų“, – pažymėjo prezidentūra.  V. Putinas pateikė pasiūlymą Turkijos lyderiui Recepui Tayyipui Erdoganui per asmeninį susitikimą, įvykusį ketvirtadienį Kazachstane.

Azerbaidžanas penktadienį pasmerkė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono neseniai išsakytas pastabas dėl dešimtmečius trunkančio Baku konflikto su aršiąja priešininke Armėnija kaip „nepriimtinas ir šališkas“. Trečiadienį E. Macrono išsakyta kritika Baku buvo „nepriimtina ir šališka“, pareiškė Užsienio reikalų ministerija ir pridūrė, kad „Azerbaidžanas yra priverstas persvarstyti Prancūzijos pastangas tarpininkauti“ Armėnijos ir Azerbaidžano derybose.

Italijos parlamentas ketvirtadienį susirinko į pirmą posėdį po praėjusį mėnesį vykusių rinkimų, kuriuos laimėjo kraštutinių dešiniųjų partija, o tai svarbus žingsnis formuojant vyriausybę. Giorgios Meloni partija „Italijos broliai“, turinti neofašistines šaknis, rugsėjo 25 dieną vykusiame balsavime surinko istorinius 26 procentus balsų.

Latvių vidaus reikalų ministerija (VRM) ir Valstybinės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) teigia atmetančios „absurdiškus“ tarptautinės nevyriausybinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ teiginius, esą Latvija vykdė „savavališką pabėgėlių ir migrantų sulaikymą ir kankinimą“. Pasak VRM, šie teiginiai yra pagrįsti pavienių asmenų pasakojimais apie situaciją Latvijos-Baltarusijos pasienyje.

Slovakijos sostinėje Bratislavoje viename gėjų bare buvo nušauti du vyrai, ketvirtadienį pranešė Slovakijos policija, vietos žiniasklaidai pranešus, kad šaudymas galėjo būti neapykantos nusikaltimas. „Šį rytą policija rado užpuoliką negyvą“, – naujienų agentūrai AFP sakė policijos atstovas spaudai Michalas Slivka, atsisakęs komentuoti galimus nusikaltimo motyvus.

Vokietijoje ekonominė veikla kitais metais susitrauks 0,4 proc., o infliacija gali siekti 7 proc., šalies vyriausybė trečiadienį paskelbė prognozę, didžiausiai Europos ekonomikai kovojant su sparčiai didėjančiomis energijos kainomis sumažėjus rusiškų dujų teikimui.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės suderino sankcijas, kurios bus paskelbtos Iranui dėl brutaliai malšinamų protestų, kilusių dėl Mahsos Amini mirties, trečiadienį pranešė diplomatai. Anot jų, kitą pirmadienį sankcijas patvirtins bloko užsienio reikalų ministrai. Kiek anksčiau trečiadienį Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pareiškė, jog „atėjo laikas paskelbti sankcijas atsakingiesiems už represijas prieš moteris“ Irane.

Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis trečiadienį pranešė, jog Europos investicijų bankas (EIB) pervedė Ukrainai dar 550 mln. eurų. „Europos Sąjunga kartu su EIB padės Ukrainai atkurti energetikos infrastruktūrą. Šiandien EIB mūsų šaliai pervedė dar 550 mln. eurų. Šios lėšos visų pirma padės padengti sugadintos energetikos infrastruktūros remonto išlaidas ir palaikyti Ukrainos elektros tinklo stabilumą.

Europa turi maksimaliai griežtinti sankcijas Rusijai, Briuselyje susitikusi su Europos Parlamento (EP) pirmininke Roberta Metsola ir Europos Sąjungos valstybių parlamentų vadovėmis sakė Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Kiekvienas naujas raketos smūgis ir sprogimas rodo, jog privalome veikti dar greičiau, maksimaliai griežtinti sankcijas ir pasirūpinti, kad už Rusijos karinius nusikaltimus Ukrainoje ir nusikaltimus žmogiškumui atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn.

Estijos premjerė Kaja Kallas, trečiadienį kalbėdama šalies parlamente, patikino, jog šalis artėjančią bus „garantuotai aprūpinta“ gamtinėmis dujomis, net ir tuo atveju, jei jų tiekimas per jungtį su Suomija „Balticconnector“ dėl kokio nors incidento nutrūktų. Kaip alternatyvius rusiškoms dujoms tiekimo šaltinius ji įvardijo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdoje ir gerokai mažesnio pajėgumo terminalą Suomijos Haminos uoste, taip pat Latvijos Inčukalno požeminę saugyklą.