Europa

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino JAV, Kiniją ir kitas ne Europos turtingąsias šalis sumokėti savo dalį, kuri padėtų besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita.  Šis E. Macrono raginimas pasigirdo Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimo klimato klausimais COP27 kuluaruose.

Humanitarinės grupės sekmadienį pareiškė, kad Italija pažeidė tarptautinę teisę, atsisakydama įsileisti iš jūros ištrauktus migrantus, o Vokietijos labdaros organizacija pareiškė, kad imsis teisinių veiksmų prieš Romą. Gelbėjimo laivams Katanijoje laukiant leidimo išlaipinti visus iki paskutinio žmogaus, migrantų gelbėjimo karštoji linija pranešė, kad dar apie 500 žmonių susidūrė su sunkumais pavojingame Viduržemio jūros migracijos kelyje.

Europos Sąjunga (ES) šeštadienį pasmerkė „neteisėtų“ Šiaurės Korėjos raketų paleidimų virtinę ir paragino pasaulį duoti „tvirtą ir vieningą atsaką“, įskaitant visavertį JT sankcijų įgyvendinimą.

Pietų Italijoje šeštadienį sudužus sraigtasparniui, žuvo septyni juo skridę žmonės, įskaitant turistų iš Slovėnijos šeimą, pranešė italų žiniasklaida. Sraigtasparnis iš radarų ekranų dingo Kastelpagano di Apričenoje, kaimo vietovėje Apulijos regione.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) šeštadienį išrinko savo vadovu 27 metų kylančią politikos žvaigždę Jordaną Bardellą, kuris taps Marine Le Pen įpėdiniu ir sieks, kad RN priartėtų prie pagrindinės srovės politinių jėgų. M. Le Pen protežė J. Bardellos pergalė buvo prognozuota. Jis laimėjo partijos narių balsavimą surinkęs 85 proc. balsų ir aplenkė pietinio Perpinjano miesto merą Louis Aliot, už kurį balsavo 15 proc. partiečių.

Nyderlandų vyriausybė uždraudė britų sąmokslo teoretikui Davidui Icke'ui dvejus metus atvykti į šalį bei į visą Europos Sąjungos Šengeno erdvę, baimindamiesi, kad jis gali „trikdyti viešąją tvarką“. D. Icke'as tvirtina, kad šį sprendimą priėmė „fašistinis Nyderlandų režimas“ bei savo internetinėje svetainėje publikavo laišką, kuris ketvirtadienį buvo atsiųstas Nyderlandų teisingumo ir saugumo ministerijos sekretoriaus Erico van der Burgo (Eriko van der Biurgo) vardu.

Europoje dujų kaina artimiausiais mėnesiais kris dar 30 proc. Europai pavyko pasiekti būseną, kai pasiūla pradeda viršyti paklausą: rinkoje dujų jau daugiau negu yra būtina užtikrinti vartojimą. Nepaisant Rusijos pastangų sukelti dirbtinę energetikos krizę, kol kas šiems planams nelemta išsipildyti, rašoma „Goldman Sachs“ analitikų ataskaitoje. Europoje dujos šiuo metu kainuoja 120 eurų už MWh, tačiau jau 2023-ųjų pirmąjį ketvirtį atpigs iki 85 eurų už MWh, rašoma UNIAN.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas teigė, kad penktadienį vykusiose derybose Kinijos prezidentui Xi Jinpingui pasakė, jog nori, kad Pekinas pasinaudotų savo „įtaka“ Maskvai, siekiant sustabdyti karą Ukrainoje. „Prezidentui Xi [Jinpingui] pasakiau, kad Kinijai svarbu pasinaudoti savo įtaka Rusijai, – sakė O. Scholzas. – Rusija turi nedelsiant nutraukti atakas, nuo kurių kasdien kenčia civiliai gyventojai, ir pasitraukti iš Ukrainos.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį priėmė Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, atvykusį į Pekiną, abiem šalims siekiant stiprinti ekonominį bendradarbiavimą per vizitą, kuris sukėlė kritikos dėl didėjančios Berlyno priklausomybės nuo galingosios Azijos valstybės. O. Scholzas yra pirmasis Didžiojo septyneto (G-7) lyderis, apsilankęs Kinijoje nuo koronaviruso pandemijos, kuri privertė antrąją pasaulio ekonomiką uždaryti sienas, o Xi Jinpingą vengti asmeninės diplomatijos, pradžios.

Vokietija trečiadienį patvirtino energijos kainų lubas – svarbiausią didžiulio 200 mlrd. eurų (198 mlrd. JAV dolerių) paramos paketo, skirto padėti su energetikos krize susidūrusiems namų ūkiams ir įmonėms, priemonę. „Šių pasekmių ir didelių iššūkių šaltinis yra [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karas“, – spaudos konferencijoje pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

Lenkija trečiadienį, praėjus vos kelioms dienoms, kai vyriausybė paskelbė pasirinkusi JAV atominės energetikos bendrovę „Westinghouse“ savo pirmajai atominei elektrinei statyti, pranešė, jog statyba atsieis apie 20 mlrd. eurų (20 mlrd. JAV dolerių). Trečiadienį Varšuvoje vykusiame ministrų kabineto posėdyje buvo oficialiai priimtas sprendimas pasirinkti amerikiečių įmonę „Westinghouse“. Tarp kandidačių dar buvo Prancūzijos EDF ir Pietų Korėjos KHNP.

Naujoji Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį Briuselyje pirmą kartą po išrinkimo susitiks su Europos Sąjungos vadovais. Skelbiama, kad darbotvarkėje turėtų dominuoti energetikos krizės tema.  G. Meloni, kraštutinių dešinųjų partijos „Italijos broliai“ (it.

Lenkijos vyriausybė trečiadienį paskelbė, kad siekiant užkirsti kelią nelegaliam sienos kirtimui palei Rusijos Kaliningrado srities ribą bus statoma tvora. Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas apie tokį sprendimą paskelbė Varšuvoje kilus susirūpinimui, kad Rusija planuoja organizuoti migrantų srautą į Lenkiją. „Oro uostas Kaliningrade dabar priima lėktuvus iš Vidurinių Rytų ir Šiaurės Afrikos.

Danijos kairiojo sparno blokas, vadovaujamas ministrės pirmininkės Mette Frederiksen, per rinkimus užsitikrinęs vienos vietos persvarą parlamente, trečiadienį kreipėsi į centristus dėl bendradarbiavimo.   Antradienį vakare skaičiuojant balsus atrodė, kad M. Frederiksen penkių partijų „raudonasis“ blokas praras savo daugumą parlamente, tačiau įskaičiavus paskutinius balsus paaiškėjo, kad kairieji šiaip ne taip užsitikrino 87 reikiamas vietas Danijos pagrindinėje teritorijos dalyje.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen tarsi politinės dramos „Valdžios tvirtovė“ epizode per antradienį vyksiančius parlamento rinkimus kovos dėl išlikimo valdžioje. Apklausos rodo, kad nė vienas iš dviejų pagrindinių blokų nesurinks daugumos 179 vietų Danijos parlamente. Kairiajam „raudonajam blokui“, kuriam vadovauja M. Frederiksen socialdemokratai, apklausos žada 49,1 proc. balsų arba 85 mandatus, o dešiniųjų partijų „mėlynajam“ blokui – 40,9 proc. balsų arba 72 mandatus.

Ispanijos policija paskelbė nustačiusi ir sulaikiusi vyrą, kuris sugadino Šventojo Kryžiaus ir Eulalijos katedrų fasadus išpaišęs juos Rusijos karo prieš Ukrainą simboliais. Pasirodo, kad tai yra 57-erių Rusijos pilietis, kilęs iš Donbaso regiono. Kataloniečių pareigūnų pranešime skelbiama, kad Barselonoje siautęs vyras paišė pastatus ir kitus miesto objektus karo simboliais, svastikomis ir grasinančiomis žinutėmis rusų kalba.

Vilniuje pirmadienį viešintis Graikijos premjeras Kiriakas Micotakis apkaltino Turkiją keliant įtampą Egėjo jūros regione. Taip jis kalbėjo po susitikimo su Lietuvos ministre pirmininke Ingrida Šimonyte. „Informavau premjerę apie besitęsiančią įtampą Egėjo jūros regione, kurią išprovokavo Turkijos veiksmai ir eskalacinė retorika, kuri, deja, kenkia stabilumui ir saugumui“, – žurnalistams sakė K. Micotakis.

Graikijos premjeras Kiriakas Micotakis sako palaikantis idėją siekti Rusijos atsakomybės už nusikaltimus Ukrainoje, bet tiksliai nenurodė, ar palaikytų Lietuvos siūlymą kurti specialųjį tribunolą Rusijos vadovams.  „Jei karo nusikaltimai yra įvykdyti ir jei yra pakankamai įrodymų, kad tai yra karo nusikaltimai, sakyčiau, kad tie, kurie įvykdė šiuos nusikaltimus, turėtų būti patraukti atsakomybėn.

Latvijoje per tris šių metų ketvirčius sudeginta 5,862 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 33,4 proc. mažiau nei per tą laikotarpį pernai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Praėjusį mėnesį jų poreikis šalyje buvo 49,3 proc. menkesnis nei pernai rugsėjį – 374,1 tūkst. megavatvalandžių (MWh). Dujų vartojimo metinis augimas šiais metais buvo užfiksuotas tik rugpjūtį – 27,2 proc. iki 432,2 tūkst. MWh. Liepą jų paklausa per metus sumažėjo 66,8 proc. iki 201,7 tūkst.

Daugpilyje sekmadienio vakarą vienoje iš miesto aikščių buvo imtasi sovietinio paminklo nukėlimo darbų. Vietą apsupo policijos pajėgos, apie 200 ten buvusių žmonių buvo paprašyta pasitraukti iš teritorijos už policijos pakabintos juostos ribos. Nepaisant to, kai kurie asmenys reiškė savo nepasitenkinimą ir elgėsi agresyviai. Dalį jų teko sulaikyti – viso policija išsivedė 37 asmenis.

Suomija gali leisti NATO dislokuoti branduolinius ginklus pasienyje su Rusija, jei bus ratifikuotas šalies prašymas prisijungti prie Aljanso, skelbia leidinys „Newsweek“, remdamasis Suomijos spauda.

Lenkijoje – neeilinė vagystė. „Nexta“ praneša, kad Katovicų mieste buvo pavogtas tramvajus, kurio vertė siekia 7 mln eurų.  Vyras sumanė duoti tramvajui ir neegzistuojančios linijos numerį – 33. Vagis su tramvajumi nuvažiavo link kaimyninio Chožovo. Maža to, 25 metų vyras ne šiaip kvailiojo, o dar ir nusprendė pavėžinti keleivius. Skelbiama, kad nieko neįtariantys žmonės stotelėse vis įlipdavo į vogtą tramvajų ir iš jo išlipdavo.

Didžiosios Britanijos konservatorių parlamentaras ir Gynybos atrinkto komiteto pirmininkas Tobiasas Ellwoodas pareiškė, kad Rusijos kaltinimas Didžiajai Britanijai susprogdinus dujotiekį „Nord Stream“ Baltijos jūroje yra „tyčinė provokacija“, kuria siekiama eskaluoti įtampą už Ukrainos ribų. Jis taip pat perspėjo, kad JK turėtų tikėtis tolesnių Rusijos veiksmų po to, kai ji ėmė svaidytis nebūtais kaltinimais.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Europos Sąjunga įšaldė rusų turto už maždaug 17 mlrd. eurų, šeštadienį paskelbtame interviu sakė už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys Didier Reyndersas. Nuo liepos, kai D. Reyndersas skelbė apie maždaug 13,8 mlrd. eurų „iš oligarchų ir kitų subjektų“, ši suma išaugo. „Iki šiol įšaldytas 90 asmenų turtas, daugiau kaip 17 mlrd. eurų septyniose valstybėse narėse, įskaitant 2,2 mlrd.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija šeštadienį atmetė Rusijos teiginius, esą britų specialistai dalyvavo išpuoliuose prieš dujotiekį „Nord Stream“ Baltijos jūroje ir Rusijos Juodosios jūros laivyną okupuotame Kryme esančiame Sevastopolyje. Gynybos ministerija socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Rusijos gynybos ministerija, norėdama nukreipti dėmesį nuo savo katastrofiško neteisėtos invazijos į Ukrainą valdymo, griebiasi melagingų, epinio masto teiginių.

Lenkija penktadienį pasirinko JAV atominės energetikos bendrovę „Westinghouse“ statyti savo pirmajai atominei elektrinei, šaliai siekiant sustiprinti savo energetinį saugumą tvyrant įtampai su Rusija dėl Ukrainos. „Westinghouse“ pasiūlymas pranoko Prancūzijos EDF ir Pietų Korėjos KHNP pasiūlymus dėl daugiamilijardinio sandorio, nors Lenkija neatmetė galimybės ateityje skelbti daugiau tokių konkursų.

Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė, kad yra „labai susirūpinusios“ dėl Rusijos įstatymų leidėjų uždegtos žalios šviesos siūlymui sugriežtinti 2013 metų „LGBTQ propagandos“ įstatymą, ir paragino juos atšaukti šį teisės aktą. Ketvirtadienį Rusijos parlamento žemieji rūmai – Valstybės Dūma – nubalsavo už įstatymo sugriežtinimą, Maskvai mėginant stiprinti „tautinę dvasią“, kol jos pajėgos kovoja Ukrainoje.

Kipro policija penktadienį panaudojo ašarines dujas po to, kai perpildytame migrantų priėmimo centre kilo gaisras, kilus susirėmimams, kuriuos sukėlė skirtingų tautybių asmenų ginčas, pranešė pareigūnai. Vienam asmeniui prireikė gydymo ligoninėje, nes jis buvo sužeistas sostinės Nikosijos pakraštyje esančioje Purnaros migrantų stovykloje. Žmonės svaidė vieni į kitus akmenis ir daiktus, todėl daugelis paniškai bėgo, o ugniagesiai skubėjo gesinti gaisro.

Latvijos teismas penktadienį už šnipinėjimą baltarusių karinei žvalgybai skyrė Baltarusijos piliečiui aštuonerių metų kalėjimo ir dar trejų metų lygtinę bausmę. Paskelbus visą nuosprendį, jį bus galima apskųsti per dešimt dienų. Kaip pranešama, Valstybės saugumo tarnyba (VDD), bendradarbiaudama su Karinės žvalgybos ir saugumo tarnyba, vasario 15 dieną sulaikė Baltarusijos pilietį, įtariamą šnipinėjimu savo šalies specialiosioms tarnyboms.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas penktadienį gynė savo sprendimą nedalyvauti kitą mėnesį vyksiančiame COP27 aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos, sakydamas, kad turi sutelkti dėmesį į „neatidėliotinas“ ekonomines problemas.

Vilniuje pirmadienį lankysis Graikijos premjeras Kiriakas Micotakis. Graikijos Vyriausybės vadovas atvyksta į Lietuvą premjerės Ingridos Šimonytės kvietimu, jis taip pat susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda. Kaip BNS informavo Prezidentūra, su G. Nausėda K. Micotakis aptars dvišalius santykius, bendradarbiavimą NATO įgyvendinant viršūnių susitikime Madride priimtus sprendimus.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį per pirmąjį pokalbį nuo tada, kai R. Sunakas pradėjo eiti pareigas, susitarė dėl glaudesnio bendradarbiavimo siekiant užkirsti kelią migrantams perplaukti Lamanšo sąsiaurį, pranešė Dauningo gatvė.

 Naujoji Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni kitą savaitę Briuselyje susitiks su Europos Sąjungos vadovais, įskaitant Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, penktadienį pranešė abi pusės. G. Meloni, kurios kraštutinių dešiniųjų partija „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia, FdI) praėjusį mėnesį laimėjo rinkimus, kitą ketvirtadienį susitiks su „Europos institucijų vadovais“, pranešė jos biuras Romoje. Jis nenurodė, su kuo konkrečiai susitiks premjerė.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas lapkričio 4 dieną lankysis Turkijoje, kur vyks derybos dėl beveik užbaigto Suomijos ir Švedijos stojimo į Aljansą proceso, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas turkų pareigūnas.

Spalio mėnesį Ugandoje užfiksuotas naujas mirtino Ebolos viruso protrūkis. Apie tai feisbuke pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė. „Negeros naujienos, švelniai kalbant. Kol kas toli nuo mūsų, laimei. Ugandoje – naujas Ebolos viruso protrūkis, sėjantis mirtį beveik kas antram užsikrėtusiam“, – rašo gydytoja apidemiologė.

Nuo kibernetinių atakų ketvirtadienį nukentėjo Slovakijos ir Lenkijos parlamentai; dėl to sutriko Slovakijos įstatymų leidžiamojo organo balsavimo sistema, pranešė abiejų šalių institucijos. „Ataka buvo daugiakryptė, taip pat ir iš Rusijos Federacijos vidaus“, – sakoma Lenkijos Senato pareiškime. Lenkijos Senato pirmininkas Tomaszas Grodzkis sakė, kad tai gali būti susiję su trečiadienį vykusiu Senato balsavimu dėl rezoliucijos, kuria Rusija pripažįstama teroristiniu režimu.

Nyderlandų policija suėmė tris asmenis po to, kai ketvirtadienį Hagoje esančiame Mauricheiso muziejuje klimato aktyvistai nusitaikė į Jano Vermeerio paveikslą „Mergina su perlo auskaru“, pranešė policija ir muziejus. Du žmonės prisiklijavo prie paveikslo, o dar vienas užliejo nežinomos medžiagos, tačiau kūrinys buvo už stiklo ir nenukentėjo, sakoma muziejaus pareiškime naujienų agentūrai AFP.

Vokietijos koalicinė vyriausybė trečiadienį leido Kinijos įmonei įsigyti mažesnį nei buvo planuota iš pradžių Hamburgo uosto terminalo akcijų paketą, kancleriui Olafui Scholcui atmetus raginimus visiškai uždrausti kontroversišką pardavimą dėl saugumo sumetimų.  Pagal pasirinktą kompromisą, dėl kurio susitarė ministrų kabinetas, Kinijos laivybos milžinei „Cosco“ bus leista įsigyti „mažiau nei 25 proc.

Naujasis švedų ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas trečiadienį pasikalbėjo telefonu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, kurio šalis vilkina Švedijos prisijungimo prie NATO procesą. Pokalbį U. Kristerssonas pavadino „konstruktyviu“. Socialiniame tinkle „Twitter“ jis taip pat parašė „laukiantis netrukus įvyksiančio vizito į Ankarą“, bet išsamesnės informacijos nepateikė. Įstojimas į NATO yra vienas iš naujosios Švedijos vyriausybės prioritetų.

Vokietija trečiadienį atvėrė kelią įteisinti nedidelio kiekio marihuanos įsigijimą ir laikymą rekreaciniais tikslais, taip pat jos gamybą. „Šiandien federalinis ministrų kabinetas susitarė dėl pagrindinių punktų, susijusių su kontroliuojamu kanapių platinimu suaugusiesiems rekreaciniais tikslais“, – spaudos konferencijoje sakė sveikatos apsaugos ministras Karlas Lauterbachas.

Nyderlandų užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad tiria pranešimus, jog Kinija šioje Europos šalyje įsteigė du nelegalius policijos centrus, kuriuos pasitelkia disidentams persekioti. Nyderlandų žiniasklaida pranešė, kad Amsterdame ir Roterdame esantys Kinijos centrai tariamai siūlė diplomatinę pagalbą, tačiau jie nebuvo deklaruoti Nyderlandų vyriausybei.

Latvijos Ortodoksų Bažnyčia (LOB) per neseniai įvykusį sinodą pasirašė kreipimąsi į Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovą Kirilą su prašymu suteikti jai nepriklausomos Bažnyčios statusą, antradienį pranešė Latvijos televizija (LTV). Kreipimasis priimtas dėl LOB įstatymo pakeitimų, nustatančių jos nepriklausomybę. Praėjusią savaitę įvykusio LOB sinodo dalyviai paprašė patriarcho Kirilo kanoniškai išspręsti Latvijos Bažnyčios statuso klausimą.

Švedijos kraštutinių dešiniųjų partijos, pagrindinės naujosios dešiniųjų vyriausybės sąjungininkės, vadovas yra vienintelis šalies partijų lyderis, nepakviestas į šių metų iškilmingą Nobelio premijos įteikimo ceremoniją, antradienį pranešė organizatoriai. Jimmie Akessono antiimigracinė ir nacionalistinė Švedijos demokratų (SD) partija ilgą laiką buvo laikoma politiniu pariju, bet per rugsėjį įvykusius visuotinius rinkimus surinko 20,5 proc. balsų ir tapo antra pagal dydį šalies partija.

Naujoji Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni antradienį pažadėjo sustabdyti iš Afrikos valtimis atvykstančius migrantus, gelbėjimo tarnybai perspėjus, kad daugiau kaip 1 300 žmonių susidūrė su sunkumais Viduržemio jūroje.

Naujoji italų ministrė pirmininkė Giorgia Meloni antradienį, parlamente dėstydama savo vyriausybės prioritetus, pareiškė, kad „Italija yra visiška Europos ir Vakarų pasaulio dalis“. Ji teigė, kad jos tikslas „nėra sulėtinti ar sabotuoti Europos integraciją“, bet padaryti ją veiksmingesnę sprendžiant krizes. G. Meloni pabrėžė, kad Italija „ir toliau bus patikima NATO partnerė remiant Ukrainą“, kilus susirūpinimui dėl jos koalicijos partnerių prorusiškos pozicijos.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pareiškė, kad Ukrainos atstatymas yra „kartų užduotis“, kuri turi būti pradėta vykdyti nedelsiant, nors Rusijos invazija tęsiasi. „Ant kortos pastatyta ne kas kita, kaip naujo Marshallo plano XXI amžiui sukūrimas – tai kartų užduotis, kuri turi būti pradėta vykdyti dabar“, – sakė O. Scholzas, Berlyne atidarydamas tarptautinę Ukrainos atstatymo konferenciją.

Švedijos centro dešiniųjų vyriausybė įvykdys visus reikalavimus pagal susitarimą su Turkija dėl stojimo į NATO, o užsienio politikoje sutelks dėmesį į artimiausias kaimynines šalis, atsisakydama ankstesnės administracijos „feministinės užsienio politikos“, pirmadienį pareiškė šalies diplomatijos vadovas.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito, patvirtino jo atstovė. Tai pirmoji jo kelionė į šią šalį nuo vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Prezidento nuotrauką Ukrainos sostinės geležinkelio stotyje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė jo atstovė spaudai Cerstin Gammelin. „Mūsų solidarumas yra nesunaikinamas ir toks išliks. Federalinis prezidentas Steinmeieris atvyko į Ukrainą“, – rašė ji.

Graikijoje užsienio turistų srautai šiais metais smarkiai išaugo, nepaisant sparčiai didėjančios infliacijos ir karo Ukrainoje, rodo pirmadienį paskelbta oficialia statistika. Visgi skaičiai išliko mažesni už rekordinius 2019 metų priešpandeminius lygius, padėjusius atgaivinti nuo turizmo priklausomą šalies ekonomiką po ilgus metus trukusios krizės. Nuo sausio iki rugpjūčio pabaigos 19,12 mln. užsienio turistų atvyko į šią Pietų Europos šalį, pranešė Graikijos bankas.