Giorgios Meloni partija „Italijos broliai“, turinti neofašistines šaknis, rugsėjo 25 dieną vykusiame balsavime surinko istorinius 26 procentus balsų.
Tačiau vyriausybę ji gali suformuoti tik bendradarbiaudama su savo partneriais iš dešiniojo sparno aljanso – ultradešiniųjų partijos „Lyga“ lyderiu Matteo Salvini ir buvusiu ministru pirmininku, „Forza Italia“ įkūrėju Silvio Berlusconi.
Trys lyderiai grumiasi dėl ministrų kabineto, gebėsiančio įveikti daugybę iššūkių, su kuriais susiduria trečia pagal dydį euro zonos ekonomika, sudarymo. Didžiausi jų – auganti infliacija ir energetikos krizė, susijusi su karu Ukrainoje.
„Negalime gaišti laiko, padėtis Italijoje nėra lengva“, – trečiadienį pareiškė G. Meloni prieš derybas su M. Salvini ir S. Berlusconi, kurių partijos surinko atitinkamai 9 ir 8 proc. balsų.
Įstatymų leidėjai ketvirtadienį pradėjo rinkti parlamento aukštųjų ir žemųjų rūmų – Senato ir Deputatų Rūmų – pirmininkus.
Slaptas balsavimas yra „pirmasis išbandymas“ „didelės įtampos“ atmosferoje tarp sąjungininkų lyderių, ketvirtadienį pranešė laikraštis „Corriere della Sera“.
Dienraštis „La Stampa“ teigė, kad dešinieji yra „chaose“, o „La Repubblica“ perspėjo, kad šie lyderiai „nepasiruošę“ valdžiai.
„Esame pasiruošę, nesijaudinkite“, – sakė G. Meloni žurnalistams prieš slaptą balsavimą, kuris laikomas dešiniųjų partijų gebėjimo bendradarbiauti išbandymu.
Tuo metu pastebimai nusivylęs S. Berlusconi Senate iš pykčio trenkė į stalą.
86 metų milijardierius žiniasklaidos magnatas, perrinktas praėjus devyneriems metams po to, kai buvo pašalintas iš Senato už mokestinį sukčiavimą, galiausiai buvo įtikintas atiduoti savo balsą.
Likę jo partijos nariai susilaikė.
„Simbolinė reikšmė“
Vėliau paskelbtame pareiškime žiniasklaidai S. Berlusconi teigė, kad jo partiją „labai papiktino“ pastarosiomis dienomis pareikštas veto dėl kandidatų į ministrus.
„Tikimės, kad veto bus įveikti ir bus pradėtas lojalus ir veiksmingas bendradarbiavimas su kitomis daugumos jėgomis“, – sakė jis.
Tikimasi, kad ministrų kabinetas, kuris bus labiausiai į politinio spektro dešinę nutolusi italų vyriausybė nuo Antrojo pasaulinio karo, bus sudarytas iki mėnesio pabaigos.
Parlamento atidarymą Senate stebėjo Holokaustą išgyvenusi Liliana Segre, vienintelė iš savo šeimos narių likusi gyva po nacių Aušvico koncentracijos stovyklos.
92-ejų L. Segre pabrėžė, kad jos dalyvavimas likus keliolikai dienų iki „Žygio į Romą, kuris buvo fašistinės diktatūros pradžia, šimtmečio“, turi „simbolinę reikšmę“.
Žygiu į Romą vadinamas diktatoriaus Benito Mussolini ir jo vadovaujamos Nacionalinės fašistų partijos 1922 metų spalį Italijoje surengtas valstybės perversmas.
Praėjus kelioms valandoms po L. Segre kalbos, Senatas pirmininku išrinko Ignazio La Russą (Ignacijų La Rusą), G. Meloni partijos narį ir Italijos pofašistinio judėjimo veteraną, pagarsėjusį tuo, kad kolekcionuoja su B. Mussolini susijusius daiktus.
G. Meloni džiaugėsi, kad išrinktas žmogus, kurį ji pavadino „patriotu“, o S. Berlusconi ir M. Salvini taip pat atsiuntė sveikinimus I. La Russai.
Deputatų Rūmų pirmininko rinkimai gali užsitęsti iki penktadienio.
Prezidentas Sergio Mattarella su išrinktaisiais pirmininkais vėliau pradės konsultacijas dėl to, kas turėtų vadovauti naujajai vyriausybei.
Neturi patirties
G. Meloni beveik neabejotinai bus paskirta premjere – pirmąja moterimi Italijoje, kuri imsis šių pareigų. Tačiau prieš prezidentui patvirtinant šią poziciją, ji turi susitarti su savo sąjungininkais dėl ministrų paskyrimų ir vyriausybės programos.
„Italijos brolių“ lyderė po pergalės rinkimuose mažai kalbėjo viešai, bet pasisakė per socialinius tinklus, norėdama sutramdyti žiniasklaidos spėliones apie ministrų pasirinkimus.
Jos partija neturi valdymo patirties – 2018 metais parlamento rinkimuose ji surinko vos 4 proc. balsų. Tačiau G. Meloni stengėsi įtikinti partijos rėmėjus, kad atlaikys spaudimą.
Finansų ministro – svarbiausio vyriausybėje po ministro pirmininko – pavardė dar neaiški, skolų prislėgtai Italijai kovojant su itin aukštomis kainomis, slegiančiomis namų ūkius ir verslą.
Italija taip pat stengiasi sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų – Vakarai Rusiją apkaltino sąmoningai nutraukus tiekimą, keršijant už sankcijas dėl invazijos į Ukrainą.
Tarptautinis valiutos fondas šią savaitę prognozavo, kad patiriami ekonominiai sunkumai Italiją kitais metais kartu su Vokietija nublokš į recesiją.
