Europa

Estijos premjerė Kaja Kallas, trečiadienį kalbėdama šalies parlamente, patikino, jog šalis artėjančią bus „garantuotai aprūpinta“ gamtinėmis dujomis, net ir tuo atveju, jei jų tiekimas per jungtį su Suomija „Balticconnector“ dėl kokio nors incidento nutrūktų. Kaip alternatyvius rusiškoms dujoms tiekimo šaltinius ji įvardijo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdoje ir gerokai mažesnio pajėgumo terminalą Suomijos Haminos uoste, taip pat Latvijos Inčukalno požeminę saugyklą.

Švedijos konservatyvios Nuosaikiųjų partijos lyderiui Ulfui Kristerssonui trečiadienį, po rugsėjį laimėtų rinkimų, pratęstas terminas vyriausybės suformavimui.

Europos Komisija trečiadienį pranešė rekomenduojanti Europos Sąjungos (ES) šalims Bosnijai ir Hercegovinai suteikti kandidatės į bloką statusą. „Komisija (Europos Vadovų) Tarybai rekomenduoja suteikti Bosnijai ir Hercegovinai kandidatės statusą, jei bus imtasi tam tikrų veiksmų“, – tviteryje parašė ES plėtros eurokomisaras Oliveris Varhelyi (Oliveris Varhelijus), paskelbęs šį pranešimą ES įstatymų leidėjams.

Iki gruodžio 19 dienos pratęstas Europos Sąjungos nustatytas terminas, per kurį Vengrija turi įrodyti, jog įgyvendino kovos su korupcija reformas, kad galėtų gauti lėšų iš bloko, trečiadienį pranešė diplomatai. Sprendimą turi oficialiai priimti ES valstybės narės. Iš pradžių Europos Komisija Budapeštui buvo davusi terminą iki spalio 18 dienos atlikti reikiamus pakeitimus, kad gautų 7,5 mlrd. eurų ES finansavimą.

Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu pareiškė, kad Prancūzija artimiausiomis savaitėmis dislokuos daugiau karių ir įrangos Rumunijoje ir sustiprins savo buvimą kitose Rytų Europos šalyse, tęsiantis karui Ukrainoje. Prezidento Emmanuelio Macrono sprendimas „sustiprinti mūsų gynybines pozicijas rytiniame Europos flange“ bus priimtas vykdant Prancūzijos įsipareigojimus NATO, sakė S. Lecornu Senato komisijai.

Europos Komisija patvirtino 303,4 mln. eurų paramą sienų apsaugai, vizoms, Kaliningrado tranzito schemai įgyvendinti, antradienį informavo Vidaus reikalų ministerija (VRM). Parama bus paskirstyta pagal naują 2021–2027 metų Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, programą. Šiuo metu baigiama įgyvendinti Vidaus saugumo fondo 2014–2020 metų programa, kuriai buvo skirta trečdaliu mažiau – beveik 220,4 mln. eurų.

Prancūzijoje jau trečią savaitę tęsiantis energetikos milžinės „TotalEnergies“ darbuotojų streikui, kurio nesustabdo net vyriausybės spaudimas derėtis, pirmadienį įvairiose šalies degalinėse trūko benzino. Oficialiais skaičiavimais, apie 30 proc. degalinių nebeturėjo visų arba bent kai kurių rūšių degalų, todėl vis labiau nusiviliančių vairuotojų laukė ilgos eilės.

Palūkanų normų didinimas Jungtinėse Valstijose skatina pasaulinių kainų kilimą tuo metu, kai šalims tenka susidurti su maisto krize ir karo padariniais, ir kelia pasaulyje „tobulą audrą“, pirmadienį įspėjo Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas. „Visi skuba didinti palūkanų normas – tai mus įstums į pasaulinę recesiją“, – prognozavo Josepas Borrellis ES ambasadorių metinėje konferencijoje.

Švedija pirmadienį pareiškė neleisianti Rusijai prisijungti prie tebevykstančio „Nord Stream“ dujotiekių nuotėkių tyrimo, tačiau pridūrė, kad Maskva gali atlikti savo individualią apžiūrą. Rusiją su Vokietija jungiantys dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ atsidūrė geopolitinės įtampos centre, Rusijai nutraukus dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, keršijant už Vakarų sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Vokietijos vyriausybės šaltiniai naujienų agentūrai AFP pirmadienį pranešė, kad planuojama atleisti šalies Vokietijos kibernetinio saugumo agentūros BSI vadovą Arne Schonbohmą. Teigiama, kad buvo gauta pranešimų apie jo ryšius su Rusijos žvalgybos tarnybomis.

Ukrainiečiams kenčiant nuo suintensyvėjusių Rusijos raketų atakų, Europos Sąjunga (ES) pirmadienį paskelbė, kad visame bloke galiojanti Ukrainos pabėgėlių apsaugos schema pratęsiama iki 2024 metų. Už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson taip pat pareiškė, kad prieglobstį ES šalyse radę ukrainiečiai net nusprendę išvykti galės išlaikyti pabėgėlio statusą, jei atitinkamai ES valstybei praneš apie savo grįžimą į gimtinę.

Popiežius Pranciškus pirmadienį, minint Pasaulinę kovos su mirties bausme dieną, dar kartą paragino panaikinti mirties bausmę. „Raginu visus geros valios žmones susitelkti dėl mirties bausmės panaikinimo visame pasaulyje“, – parašė Pranciškus savo „Twitter“ paskyroje, kurią seka beveik 50 mln. žmonių iš viso pasaulio. „Visuomenė gali veiksmingai kovoti su nusikalstamumu, neatimdama iš nusikaltėlių galimybės pasitaisyti“, – pridūrė jis.

Nuo rugsėjo 19 dienos, kai įsigaliojo įvažiavimo į šalį apribojimai, kirsti Latvijos sieną neleista 222 Rusijos piliečiams, Latvijos naujienų agentūrai LETA pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Rusijos piliečių srautas į šalį sumažėjo 28 proc., pranešė tarnyba. Praėjusią parą išorinę sieną kirto 262 Rusijos piliečiai, tai yra vidutiniškai keturis kartus mažiau nei kaimyninėse šalyse: Estijos sieną kirto 1 304 Rusijos piliečiai, o Lietuvos – 861. Tik 15 proc.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) pirmadienį paskelbė, kad šių metų Vaclavo Havelo žmogaus teisių premija atiteko įkalintam Rusijos opozicijos veikėjui Vladimirui Kara-Murzai.  „Šiandieninėje Rusijoje reikia neįtikėtinai daug drąsos atsilaikyti prieš politinę galią. Šiandien ponas Kara-Murza demonstruoja drąsą iš kalėjimo kameros“, – sakė ETPA prezidentas Tiny Koxas.

Vokietija pirmadienį pareiškė, kad ji skubina Ukrainai seniai žadėtų oro gynybos sistemų, galinčių apsaugoti visą miestą, siuntimą, Rusijai raketomis smogus virtinei savo kaimynės miestų.

Europos Sąjunga mano, kad Rusijos raketų atakos prieš civilius Ukrainoje „prilygsta karo nusikaltimui“, pirmadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas spaudai. „Beatodairiškai taikantis į žmones, bailiai ir siaubingai mėtant raketas į civilius taikinius, iš tiesų dar labiau eskaluojama situacija“, – sakė atstovas spaudai Peteris Stano. „ES kuo griežčiausiai smerkia šiuos siaubingus išpuolius prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pasmerkė Rusijos „siaubingas ir beatodairiškas atakas“ prieš civilius taikinius Ukrainoje ir pažadėjo toliau remti Kyjivą. „Kalbėjausi su (Ukrainos) užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir pasmerkiau siaubingas ir beatodairiškas Rusijos atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą“, – tviteryje parašė J. Stoltenbergas. „NATO ir toliau rems drąsius Ukrainos žmones, kovojančius su Kremliaus agresija, tiek laiko, kiek reikės“, – pridūrė jis.

Rusija skelbia jau dalinai atvėrusi apgadintą Krymo tiltą eismui. Tuo metu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas šeštadienį pareiškė, kad atsakymų dėl Krymo tilto sprogimo reikėtų ieškoti Rusijoje. Šis tiltas jungia Krymo Kerčės ir Rusijos Tamano (Krasnodaro krašto) pusiasalius.

Norvegijos Nobelio komitetas, penktadienį paskelbęs šių metų taikos premijos laureatus, pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užgniaužia žmogaus teises. Nors komitetas teigė, kad šių metų premija nėra tiesioginė žinia V. Putinui, jis pavadino jo vyriausybę autoritarine valdžia, kuri vykdo represijas prieš žmogaus teisių gynėjus.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį išreiškė pagarbą šiais metais Nobelio taikos premija apdovanotų Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos teisių gynėjų „drąsai“. „Nobelio premijos komitetas pripažino išskirtinę moterų ir vyrų, besipriešinančių autokratijai, drąsą. Jie rodo tikrąją pilietinės visuomenės galią kovojant už demokratiją“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė U. von der Leyen.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pasveikino šių metų Nobelio taikos premijos laureatus iš Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos kaip „nepalaužiamus žmogaus teisių gynėjus Europoje“. „Alesius Bialiackis, Rusijos žmogaus teisių organizacija „Memorial“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacija „Pilietinių laisvių centras“: Nobelio taikos premija pagerbti nepalaužiami žmogaus teisių gynėjai Europoje.

Penktadienį Prahoje susirinkę ES lyderiai sieks įveikti nesutarimus bei surasti būdų kovoti su sparčiai didėjančiomis energijos kainomis, kurias paskatino Rusijos karas Ukrainoje.  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prisijungs prie ES lyderių iš Kyjivo vaizdo ryšio priemonėmis, blokui tikintis rasti galimybių toliau teikti ekonominę ir karinę paramą jo šaliai bei išlaikyti griežtą poziciją Maskvos atžvilgiu.

Kroatija kitąmet atsiųs karių į Lietuvoje, Rukloje, dislokuotą NATO tarptautinį batalioną, penktadienį pranešė šios šalies užsienio reikalų ministras. „Kitas planuojamas dislokavimas Lietuvoje įvyks 2023 metais“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Gordanas Grličius-Radmanas. Kroatija du kartus yra skyrusi savo karių NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje – kuopa (apie 190 karių su „Patria“ kovos mašinomis) buvo dislokuota Rukloje 2018 ir 2020 metais.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino savo kolegą iš Turkijos Recepą Tayyipą Erdoganą kovoti su sankcijų, įvestų Rusijai dėl jos karo prieš Ukrainą, apeidinėjimu. E. Macronas „pabrėžė Europos sankcijų režimų svarbą stabdant Rusijos mėginimus aštrinti padėtį ir paragino kovoti su bet kokiomis jų vengimo strategijomis“, po derybų viršūnių susitikimo Prahoje kuluaruose pareiškė Prancūzijos prezidentūra.

Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss ketvirtadienį taisė santykius su Prancūzija, nors dar prieš kelias savaites sakė, kad „neaišku“, ar prezidentas Emmanuelis Macronas yra Britanijos draugas, ar priešas. Tokiu dviprasmišku atsakymu per JK Konservatorių partijos lyderio rinkimų kampaniją L. Truss įtiko euroskeptiškiems toriams.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį įvedė naują sankcijų paketą Rusijai, išplėtusi draudimus prekybai ir asmenims dėl Maskvos įvykdytos keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos. Šiomis priemonėmis, kurios įsigaliojo paskelbus jas oficialiajame bloko leidinyje, taip pat numatoma nustatyti visame pasaulyje gabenamos rusiškos naftos kainų viršutinę ribą, tačiau tik po to, kai Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė suderins detales.

Su Europos lyderiais susitinkantis prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Prahoje pareiškė, kad parama Rusijos užpultai Ukrainai yra „prioritetas numeris vienas“. Taip jis kalbėjo Čekijoje, atvykęs į Europos politinės bendruomenės, kurią sudaro Europos Sąjunga ir dar 17 jai nepriklausančių Europos šalių, susitikimą. „Parama Ukrainai – prioritetas numeris vienas. Mūšio lauke ant kortos pastatytas ir Europos likimas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad ketvirtadienį Prahoje surengtas 44 valstybių Europos politinės bendrijos steigiamasis susitikimas parodė žemyno „vienybę“ kovojant su Rusijos karo Ukrainoje padariniais. „Pirmiausia siekiama bendrai įvertinti mūsų Europai daromą įtaką ir parengti bendrą strategiją“, – sakė E. Macronas aukščiausiojo lygio susitikimo pradžioje.

Vokietijos sostinėje – geopolitinį atspalvį turinti berniuko žūtis. Naktį išjungus gatvių apšvietimą per dviračio avariją žuvo vaikas, o su mirtimi susieta paralelė – Berlynas taupo elektrą ištikus energijos stygiui dėl nutraukto Rusijos dujų tiekimo.

Latvijos parlamentas ketvirtadienį perdavė komitetams svarstyti įstatymo projektą dėl Latvijos ir Baltarusijos tarpvyriausybinio susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos nutraukimo. Šis susitarimas buvo sudarytas pagal Konvenciją dėl valstybių ir kitų valstybių fizinių bei juridinių asmenų investicinių ginčų sprendimo.

Ukrainos, Jungtinės Karalystės ir Turkijos vadovai ketvirtadienį kartu su Europos Sąjungos vadovais dalyvauja Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime, kurio tikslas – suvienyti žemyną Rusijos agresijos akivaizdoje. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sumanymu Prahoje vykstantį susitikimą Briuselis apibūdino kaip „politinio koordinavimo platformą“ 44 skirtingoms dalyvaujančioms šalims.

Graikijos pakrančių apsaugos tarnyba ketvirtadienį pranešė paėmusi 15 žmonių iš dviejų nuskendusių migrantų laivelių palaikus ir ieškanti dar keliolikos žmonių. 15 afrikiečių kilmės moterų palaikai buvo paimti netoli Lesbo salos. Prie jos rytinių pakrančių pučiant stipriam vėjui nuskendo valtis, kurioje buvo apie 40 žmonių, valstybinei televizijai ERT sakė pakrančių apsaugos tarnybos atstovas Nikas Kokalas.

Europos Sąjunga susitarė dėl naujų sankcijų Rusijai po to, kai Maskva aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus, trečiadienį pranešė blokui pirmininkaujanti Čekija. Naujausias paketas – jau aštuntas nuo Rusijos invazijos vasarį – šiuo metu yra tvirtinamas ir, jei nebus prieštaravimų, bus paskelbtas ir įsigalios ketvirtadienį, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ES pirmininkaujanti Čekija.

Dėl ketvirtadienį Prahoje rengiamo Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimo perspektyvų ir tikslų kyla rimtų klausimų, taip pat ir dėl to, ar galimybė suburti senąjį žemyną Rusijos agresijos akivaizdoje nėra tik tuščios šnekos. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sumanytas vienos dienos susitikimas suburs 27 Europos Sąjungos lyderius, įskaitant ir platesnę kaimynystę – Jungtinę Karalystę, Turkiją ir Ukrainą.

Slovėnijos parlamentas antradienį priėmė pataisą, leidžiančią tos pačios lyties poroms tuoktis ir įsivaikinti. Slovėnija tapo pirmąja Rytų Europos šalimi, priėmusi tokį sprenimą.    Į tokį Slovėnijos sprendimą sureagavo Seimo narė Ieva Pakarklytė. „Variantai, kas toliau nutiks Slovėnijoje: a) Apokalipsė b) Krachas c) Badas d) Niekas, žmonės ir toliau gyvens kaip gyveno, tik dalis žmonių jausis oriau ir bus labiau apsaugoti teisiškai“, – rašė parlamentarė.

Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis, ėmęsis iniciatyvos formuoti naują valdančiąją koaliciją, sakė manantis, kad galima visai kadencijai suformuoti stabilią vyriausybę, bet nesąs įsitikinęs, kad visi to nori.

Praėjus devyneriems metams po greitojo traukinio katastrofos, per kurią žuvo 80 ir buvo sužeista daugiau kaip 140 žmonių, trečiadienį prasideda svarbus teismo procesas, kuriame bus sprendžiama dėl atsakomybės už didžiausią per beveik aštuonis dešimtmečius Ispanijoje įvykusią traukinio katastrofą. 2013 metų liepos 24 dieną traukinys, važiavęs iš Madrido, nuvažiavo nuo bėgių po staigaus posūkio Santjago de Kompostelos miesto, esančio šiaurės vakarų Galisijos regione, pakraštyje.

Suomija antradienį nugriovė paskutinę viešoje vietoje esančią sovietų lyderio Vladimiro Lenino statulą. Susimąsčiusio lyderio su ranka ant smakro bronzinis biustas buvo nuimtas nuo postamento ir išvežtas sunkvežimiu, kai kuriems tai pasitinkant su šampanu rankose, o vienam vyrui protestuojant su sovietine vėliava. „Vienos žiauriausių pasaulyje valdymo sistemų – sovietinio komunizmo – įkūrėjo statulos pašalinimas iš gatvės yra puikus dalykas“, – sakė 77 metų Matti Leikkonenas, stebėjęs procesą.

ES Parlamentas antradienį priėmė naują įstatymą, pagal kurį nuo 2024 metų pabaigos USB-C tipo jungtis taps standartine jungtimi nedideliuose elektroniniuose prietaisuose – išmaniuosiuose telefonuose, planšetiniuose kompiuteriuose ir fotoaparatuose.

Estijos vyriausybė antradienį paskelbė ketinanti išleisti 10 metų trukmės tarptautinių obligacijų. Pajamos iš obligacijų bus panaudotos valdžios sektoriaus deficito padengimui šių ir kitų metų pabaigoje, taip pat likvidumo rezervo papildymui, pareiškė finansų ministerija. Obligacijų emisijos apimtis ir pajamingumas bus nustatyti išleidimo metu ir priklausys tiek nuo rinkos palūkanų normų, tiek nuo vertybinių popierių paklausos.

Vokietijos energetikos milžinė RWE antradienį pranešė apie planus paankstinti tikslą nutraukti anglių naudojimą elektros gamyboje, sustiprėjus nerimui, kad Vokietijos ketinimams atsisakyti iškastinio kuro pakenks Rusijos karo Ukrainoje sukelta energetikos krizė. Rusijai apribojus dujų eksportą į Vokietiją, Berlynas buvo priverstas imtis radikalaus sprendimo bent jau laikinai iš naujo įjungti anglimis kūrenamas jėgaines.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai šią savaitę įvyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime rengiasi paprašyti Europos Komisijos (EK) parengti pasiūlymą dėl importuojamų dujų kainos viršutinės ribos nustatymo, kad būtų galima pažaboti kainas, rašoma pareiškimo projekte, su kuriuo pirmadienį susipažino naujienų agentūra AFP.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis antradienį pasmerkė Šiaurės Korėjos sprendimą paleisti vidutinio nuotolio balistinę raketą virš Japonijos teritorijos ir pareiškė, kad blokas solidarizuojasi su Tokijumi ir Seulu. „Griežtai smerkiame Šiaurės Korėjos sąmoningą bandymą kelti pavojų regiono saugumui, paleidžiant balistinę raketą virš Japonijos. Tai nepateisinama agresija ir akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas“, – per „Twitter“ parašė Ch. Michelis.

Du Europos Komisijos (EK) nariai pirmadienį sukritikavo Vokietiją dėl jos 200 mlrd. eurų vertės plano, kurį šalis parengė siekdama įveikti dabartinę energijos kainų krizę, ir paragino ieškoti bendro europinio sprendimo. Prancūzijos ir Italijos atstovai Europos Komisijoje pareiškė, kad dėl Berlyno plano, kuriuo bus siekiama padėti vokiečių vartotojams ir įmonėms, „kyla klausimų“ dėl sąžiningumo.

Bulgarijoje sekmadienį įvykusių visuotinių rinkimų negalutiniai rezultatai rodo, kad buvusio premjero Boiko Borisovo konservatorių partija atsidūrė pirmoje vietoje, tačiau, analitikų teigimu, mažai tikėtina, kad šie rinkimai užbaigs blogiausią šalies politinį periodą nuo komunizmo eros pabaigos.

Prancūzijos teisingumo ministras Ericas Dupond'as-Moretti turės stoti prieš teismą byloje dėl interesų konflikto, pranešė jo advokatai. Teisininkai nurodė, kad iškart apskundė tokį sprendimą.

Suskaičiavus visus balsus paaiškėjo, kad savaitgalį vykusius Latvijos parlamento rinkimus laimėjo ministro pirmininko Krišjanio Karinio provakarietiška centristinė partija. Surinkti duomenys iš visų 1 055 rinkimų apylinkių, įskaitant informaciją apie rinkėjų balsavimo biuleteniuose padarytas žymas dėl tam tikrų kandidatų.

Latvijoje rinkimus laimės ministro pirmininko Krišjanio Karinio provakarietiška centristinė partija, o rusakalbių mažumos remiamos partijos patyrė didelę nesėkmę, rodo oficialūs rinkimų rezultatai. Sekmadienį suskaičiavus daugiau kaip 97 proc. balsų, pirmauja K. Karinio partija „Naujoji vienybė“, kurią palaikė 18,9 proc. rinkėjų. Toliau rikiuojasi opozicinė Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS) su 12,5 proc.

Latvijos prezidentas Egilas Levitas pirmadienį pakvies į Rygos pilį per šeštadienį įvykusius parlamento rinkimus į Saeimą išrinktų partijų atstovus. Apie tai valstybės vadovas sekmadienį pranešė socialiniuose tinkluose. Per tą susitikimą bus aptariami uždaviniai naujai vyriausybei. E. Levitas padėkojo balsus atidavusiems latviams, jo žodžiais, pademonstravusiems, kad visuomenė neabejinga šalies ateičiai. Suskaičiavus daugiau kaip 97 proc.