Europa

Turkija pirmadienį palankiai įvertino Švedijos įvykdytą nuteisto kurdų kovotojo ekstradiciją, tačiau pareiškė, kad prieš patvirtindama Stokholmo prašymą įstoti į NATO tikisi daugiau veiksmų. Savaitgalį turkų valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Švedija Turkijai išdavė nuteistą uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) narį.

Ispanijos policija pirmadienį pranešė išardžiusi kontrabandininkų tinklą, kurio nariai, prisidengę humanitarinės pagalbos Ukrainai konvojaus vaidmeniu, per Europą gabeno kanapes. Per operaciją policija keliose pietinio Andalūzijos regiono vietose suėmė 30 įtariamųjų, tarp kurių buvo ispanų, ukrainiečių, vokiečių ir marokiečių, sakoma Civilinės gvardijos pranešime.

Vokietija iki 2025 metų pasieks NATO tikslą gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pirmadienį pareiškė vyriausybės atstovas. Kanclerio Olafo Scholzo atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas (Štefenas Hebeštraitas) eilinėje spaudos konferencijoje teigė, kad Vokietija yra „pasiryžusi kuo labiau priartėti prie dviejų procentų tikslo, naudodamasi turimomis galimybėmis, ir pasiekti dviejų procentų tikslą per šį teisėkūros laikotarpį, kuris baigsis 2025 metais“. Praėjus kelioms d...

Ligoninių kompleksas Versalyje netoli Paryžiaus savaitgalį tapo kibernetinės atakos taikiniu ir turėjo atšaukti operacijas bei perkelti kai kuriuos pacientus, pranešė Prancūzijos Sveikatos apsaugos ministerija. Versalio ligoninių centro, kurį sudaro dvi ligoninės ir senelių namai, vadovybė pranešė, kad bandyta įsilaužti į centro kompiuterių sistemą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sekmadienį pareiškė, jog Europos Sąjunga privalo imtis veiksmų, kad pašalintų „iškraipymus“, kuriuos sukėlė Vašingtono 430 mlrd. JAV dolerių (408 mlrd. eurų) vertės planas, skirtas klimatui nekenksmingoms technologijoms JAV skatinti. Blokas turi „imtis veiksmų, kad būtų atkurta pusiausvyra ten, kur IRA ar kitos priemonės sukelia iškraipymus“, kalbėdama Europos koledže Belgijos mieste Briugėje sakė L. von der Leyen.

Graikijos policija penktadienį pranešė, kad dviem sprogstamaisiais užtaisais buvo nusitaikyta į Italijos ambasadai Graikijoje priklausančius automobilius. Vienas iš užtaisų sprogo, tačiau žmonės nenukentėjo. Atsakomybės iš karto niekas neprisiėmė, o pareigūnai teigė atliekantys tyrimą.  Policija pranešė, kad apie 4 val. vietos (ir Lietuvos) laiku sprogo savadarbė bomba ir apgadino automobilį, stovėjusį prie ambasados pareigūno namų Atėnų priemiestyje.

Kai kurie latvių politikai penktadienį pasmerkė nepriklausomo Rusijos televizijos kanalo „TV Rain“, turinčio Latvijos transliavimo licenciją, eteryje nuskambėjusius pareiškimus dėl raginimų padėti Rusijos kariuomenei, ir šiame kontekste vėl iškilo klausimas dėl būtinybės priimti rusų žiniasklaidą Latvijoje. Gynybos ministras Artis Pabrikas mano, kad „TV Rain“ darbuotojai turėtų grįžti į Rusiją ir kad iš jų turėtų būti atimti leidimai gyventi Latvijoje.

Prasidėjus devintam invazijos į Ukrainą mėnesiui, Vakarai po truputį ėmė skilinėti. Aukščiausi Europos pareigūnai niršta ant Joe Bideno administracijos ir kaltina amerikiečius pelnantis iš karo, kol Europos Sąjungos šalys vargsta, rašo „Politico“.  „Pažiūrėjus į tai blaiviai tampa aišku, kad šalis, gaunanti daugiausia pelno iš šio karo, yra JAV, kadangi jie parduoda daugiau dujų aukštesnėmis kainomis ir parduoda daugiau ginklų“, – sakė vienas aukštas pareigūnas.

Ukraina pradėjo derybas su Vokietija dėl oro gynybos sistemų Patriot perdavimo, skelbia UNIAN. Jų dislokavimas vakariniuose Ukrainos regionuose yra geriausias būdas apsaugoti Lenkiją ir kitas NATO šalis nuo bet kokių incidentų.  Tai pokalbyje su „Polsat News “ žurnalistais pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas ketvirtadienį kartu pažadėjo koordinuoti veiksmus sprendžiant Kinijos „iššūkį“ ir paragino užtikrinti stabilumą Taivano sąsiauryje.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas ketvirtadienį bendrai išreiškė pagarbą iraniečiams, kurie jau ne vieną mėnesį tęsia protestus, kilusius po moralės policijos sulaikytos jaunos moters mirties.

Prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį, valstybinio vizito JAV pradžioje, paragino Prancūziją ir Jungtines Valstijas būti „ginklo broliais“. Prancūzų lyderį Baltuosiuose rūmuose pasveikino prezidentas Joe Bidenas ir karinė garbės sargyba.

Švedijos policija ketvirtadienį pranešė, kad Stokholme konfiskavo apie 500 kilogramų narkotinių medžiagų, kurių bendra rinkos vertė siekia apie 80 mln. kronų (7,3 mln. eurų). Buvo suimti trys vyrai, įtariami sunkiais nusikaltimais dėl narkotikų, susijusiais su šeštadienį policijos surengtu reidu Tiresės mieste, į pietus nuo Švedijos sostinės. Policija pranešė, kad minėtoje susijusioje byloje atliko kratą vienuose namuose.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pasiūlė įkurti „specializuotą teismą“, kuris teistų Rusijos aukšto rango pareigūnus už karą Ukrainoje. „Toliau remdami Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), siūlome įkurti Jungtinių Tautų remiamą specializuotą teismą Rusijos agresijos nusikaltimui tirti ir už jį persekioti baudžiamąja tvarka“, – vaizdo pareiškime sakė U. von der Leyen.

Lenkijos Aukščiausiasis Teismas antradienį grąžino į pareigas prieš dvejus metus nušalintą teisėją, tapusį kovos už nepriklausomus šalies teismus simboliu. Daug teisėjų ir kitų teismų nepriklausomumo šalininkų palankiai įvertino teisėjo Igorio Tuleyos sugrąžinimą. Pats I. Tuleya teigė, kad nėra kaltas dėl nusikaltimo, kuriuo jį kaltino valstybės prokurorai. Prokuratūra dar nenutraukė bylos prieš šį Varšuvos apygardos teismo teisėją.

Policija išardė didžiulį narkotikų „superkartelį“, kontroliavusį trečdalį Europos prekybos kokainu, ir įvairiose šalyse suėmė 49 asmenis, įskaitant šešis pagrindinius įtariamuosius Dubajuje, pirmadienį pranešė Europolas. Per didžiulę tarptautinę operaciją konfiskuota 30 tonų narkotikų, suimta asmenų Prancūzijoje, Ispanijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose, sakoma Europos Sąjungos policijos agentūros pranešime.

Lenkija reikalauja, kad Europos Sąjunga įvestų papildomas sankcijas Rusijos eksporto naftotiekiui „Družba“, skelbia Lenkijos žiniasklaida, cituodama agentūrą „Bloomberg“. „Družba“ yra pagrindinis rusiškos naftos eksporto į Europą kelias.

Slovėnai sekmadienį vykusiame referendume pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama sumažinti politinę įtaką ir atkurti šios Europos Sąjungos šalies visuomeninės televizijos redakcinę nepriklausomybę. Žiniasklaidos ir pilietinės organizacijos pasmerkė, jų nuomone, šališką „RTV Slovenija“ – pagrindinio šalies visuomeninio transliuotojo, kuriame dirba daugiau nei 2 000 žmonių – įvykių nušvietimą. Dabartinę jo vadovybę paskyrė buvusi konservatorių vyriausybė.

Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas praėjusį penktadienį Berlyne pasirašė tarpvalstybinį susitarimą dėl abipusės pagalbos abiem šalims apsirūpinant gamtinėmis dujomis ir elektros energija, pranešė Prancūzijos „Le Figaro“. Pasak leidinio, Prancūzija padės Vokietijai prasidedančią žiemą sumažinti dujų stygių, nutrūkus jų tiekimui iš Rusijos, o Vokietija padės Prancūzijai apsirūpinti elektra.

Ainažiuose, Latvijos šiaurėje, šeštadienio vakarą įvykus Estijos keleivinio autobuso avarijai, žuvo vairuotojas, o trys žmonės sunkios būklės paguldyti į ligoninę, teigė Latvijos priešgaisrinė ir gelbėjimo tarnyba. Sekmadienį vakare pareigūnai pranešė, kad autobusu važiavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariai. „Lapkričio 26 dienos vakare netoli Ainažių įvyko rimtas eismo įvykis, per kurį žuvo Estijos gynybos pajėgų užsakomąjį reisą vykdžiusio autobuso vairuotojas.

Lengvas pasivaikščiojimas po Antverpeno deimantų rajoną tunka maždaug penkias minutes. Tačiau į šį vos vieno kvadratinio kilometro lopinėlį antrajame pagal dydį Belgijos mieste patenka 86 proc. viso pasaulio neapdorotų deimantų.

Italijos gelbėtojai sekmadienį pietinėje Iskijos saloje ieškojo apie dešimt dingusių žmonių po to, kai dėl nuošliaužos žuvo mažiausiai vienas žmogus, vyriausybė numačius surengti nepaprastąjį posėdį. Ankstų šeštadienio rytą per nedidelį Kazamičola Termės miestelį nusirito purvo ir nuolaužų banga, užgriuvusi mažiausiai vieną namą ir nešusi automobilius į jūrą, pranešė vietos žiniasklaida ir gelbėjimo tarnybos.

Vaizdo stebėjimo kamerų ir apsaugininkų apsuptame bunkeryje, paslėptame už 24 centimetrų storio gelžbetoninės sienos, tvyro „žolės“ kvapas. Šis bunkeris yra įkurtas vienoje pramoninėje aikštelėje Leunoje, Vokietijos Saksonijos-Anhalto žemėje. Aplink nėra jokių ženklų, leidžiančių suprasti, kas slypi viduje. Visi, kurie nori įeiti, turi dėvėti apsauginį kostiumą, užsidėti kelias plaukų ir kojų apsaugas, ir netgi nusidezinfekuoti užsimautas gumines pirštines.

Italijos Iskijos saloje dėl liūčių nuslinkus nuošliaužai, šeštadienį dingo apie dvylika žmonių, pareiškė šalies vidaus reikalų ministras, paneigęs ankstesnius pranešimus apie aštuonis žuvusiuosius. Pasak žiniasklaidos ir gelbėjimo tarnybų, Kazamičiola Termės miestelyje paryčiais nuslinkusi purvo nuošliauža palaidojo mažiausiai vieną namą ir nubloškė į jūrą jos kelyje buvusius automobilius.

Europos šalių vidaus reikalų ministrai penktadienį pritarė Europos Sąjungos planui geriau koordinuoti atvykstančių migrantų srautų valdymą po to, kai tarp Italijos ir Prancūzijos kilo įnirtingas ginčas dėl pabėgėlių gelbėjimo laivo. Prancūzija apkaltino Italiją nesilaikius jūrų teisės, kai Roma anksčiau šį mėnesį į savo uostus neįsileido nevyriausybinės organizacijos laivo „Ocean Viking“ su migrantais.

Prancūzijos pietuose penktadienį sudužus iš Šveicarijos į Monaką skridusiam civiliniam sraigtasparniui, žuvo du vyrai – pilotas ir Rusijos verslininkas, pranešė pareigūnai. Regiono pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad po avarijos, įvykusios netoli Nicos miesto apie 14 val. vietos (15 val.

Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria smerkiamos nesiliaujančios represijos prieš demokratinę opoziciją Baltarusijoje. EP griežtai smerkia nepagrįstus ir politiškai motyvuotus nuosprendžius daugiau kaip 1 400 politinių kalinių Baltarusijoje, tarp jų vadinamojo Autuchovičiaus dvyliktuko nariams, sakoma rezoliucijoje, paskelbtoje EP interneto svetainėje.

Europos Komisija kol kas nepripažįsta, jog Vengrija įvykdė pakankamas antikorupcines reformas, kad būtų galima panaikinti 7,5 mlrd. eurų jai skirtų ES lėšų embargą, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Oficiali Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos pozicija dėl pinigų atblokavimo bus paskelbta po Komisijos narių susitikimo, „galbūt kitą savaitę“, sakė Komisijos atstovė spaudai Dana Spinant.

Ispanijos parlamentas ketvirtadienį patvirtino kairiosios pakraipos vyriausybės 2023 metų biudžetą, į kurį įtrauktos rekordinės išlaidos socialinėms reikmėms, skirtos padėti namų ūkiams susidoroti su sparčiai augančia infliacija.  Įstatymų leidėjai 187 balsais „už“ ir 156 balsais „prieš“ patvirtino biudžetą, kuris taps paskutiniuoju premjero Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) vyriausybės parengtu biudžetu prieš visuotinius rinkimus, kurie turėtų įvykti iki kitų metų pabaigos.

Latvija per tris šių metų ketvirčius pagamino 47,521 mln. litrų alkoholinių gėrimų, neskaitant alaus – 12,8 proc. daugiau nei pernai sausį-rugsėjį, pranešė Latvijos valstybės pajamų tarnyba. Tarpinių alkoholio produktų, kuriuose alkoholio koncentracija neviršija 15 proc., gamyba išaugo 32,6 proc., o 15-22 laipsnių stiprumo – 33,1 procento. Vynų gamyba padidėjo 24,1 procento. Didesnio nei 6 laipsnio stiprumo fermentuotų gėrimų gamyba sumenko 6,3 proc., silpnesnių – augo 11 procento.

Lenkų vyriausybė apsigalvojo dėl priešraketinės sistemos, kurią Vokietija pasiūlė atsiųsti Lenkijai, ir dabar sako, kad ją verčiau reikėtų perduoti Ukrainai.  Manoma, kad šis pasiūlymas Berlynui gali būti nepriimtinas, nes tai reikšmingai padidintų NATO dalyvavimą Ukrainoje.  Netikėtą Lenkijos atsaką į Berlyno pasiūlymą palankiai įvertino Ukraina, trokštanti apsaugoti savo oro erdvę nuo Rusijos raketų krušos.

Kai Lenkijos pasienio mieste nukrito čia užklydusi raketa, nusinešusi dviejų žmonių gyvybes, galima Lenkijos vyriausybės reakcija kai kuriuos Europos lyderius neramino nė ką mažiau nei tikimybė, kad šį išpuolį surengė Rusija.

Vengrija, atsisakiusi prisidėti prie Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai paketo, nusiųs karo alinamai šaliai 187 mln. eurų finansinę paramą, ketvirtadienį pranešė vyriausybė. Ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pasipriešino bendram 18 mlrd. eurų vertės ES paramos Ukrainai paketui 2023 metams, ir dėl to sulaukė naujų kaltinimų, kad kenkia 27 narių bloko vienybei.

Vilniuje ketvirtadienį viešintis Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) sako besitikintis, kad gruodžio pradžioje Bukareštas taps pilnateisiu Šengeno zonos nariu, nors tam dar iš dalies priešinasi kai kurios Europos Sąjungos narės. „Manau, kad tai yra įmanoma, manau, kad turime pakankamai laiko išspręsti visas problemas.

Slovakijoje ketvirtadienį vyksiančiame keturių Vidurio Europos šalių vadovų susitikime gali būti iš naujo apibrėžtas regioninis aljansas, patiriantis įtampą dėl skirtingų požiūrių į karą Ukrainoje. Pastaraisiais mėnesiais Višegrado ketverto (V4) – Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos – bloke atsirado tam tikrų nesutarimų dėl vangios Vengrijos paramos Ukrainai Rusijos invazijos metu.

Visos Europos miestai trečiadienį buvo paraginti siųsti atsarginius generatorius Ukrainai, kad po rusų išpuolių prieš elektros infrastruktūrą padėtų šaliai išgyventi žiemą. Europos Parlamento pirmininkei Robertai Metsolai paraginus Europos Sąjungos nares pristatyti karo nuniokotai rytinei kaimynei gyvybiškai reikalingą įrangą, Ukrainos elektros tinklas vėl buvo bombarduojamas. Maskvai taikantis į itin svarbią infrastruktūrą, milijonams ukrainiečių nutrūko elektros energijos tiekimas.

Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija antradienį pasmerkė Irano branduolinės programos plėtrą, Jungtinių Tautų atominės energijos priežiūros institucijai patvirtinus, kad Teheranas dar labiau sodrina uraną. Antradienį Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) patvirtino, kad Iranas savo Fordo gamykloje pradėjo sodrinti uraną iki 60 procentų. „Generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi šiandien pareiškė, kad Iranas pradėjo gaminti labai prisodrintą uraną.

Kai Lenkijos prezidentas telefonu kalbėjosi apie raketos sprogimą Lenkijos Pševoduvo kaime su žmogumi, kurį laikė savo Prancūzijos kolega, iš tikrųjų jis kalbėjosi su vienu rusų pokštininku. Prezidento Andrzejaus Dudos biuras antradienį patvirtino praėjusią savaitę įvykusį pokalbį po to, kai internete pasklido dviejų rusų pokštininkų paskelbtas garso įrašas. Ši pora jau yra apgavusi nemažai aukšto rango asmenų ir, kaip manoma, turi ryšių su Rusijos saugumo tarnybomis.

Latvijos prezidentas Egilas Levitas „Naujosios vienybės“ partijos politiką ir dabartinį ministrą pirmininką Krišjanį Karinį antradienį oficialiai paskyrė į premjero postą. E. Levitas spaudos konferencijoje paskelbė apie K. Karinio paskyrimą ir pridūrė, kad vėliau antradienį pasirašys atitinkamą dokumentą.

Graikijos pakrančių apsauga pranešė, kad antradienį po dramatiškos gelbėjimo operacijos, kurią apsunkino kone štorminis vėjas, laivas su šimtais migrantų buvo saugiai nutemptas į Graikijos Kretos salą.  Naujienų agentūrai AFP pakrančių apsaugos tarnybos atstovė sakė, kad prieglobsčio prašytojai „buvo atplukdyti į uostą ir dar neišlipo“ iš laivo. Žvejybai skirtas laivas prisišvartavo mažame Kretos Paleochoros uoste.

Vokietijos prokurorai antradienį pranešė siekiantys dvejų metų lygtinės bausmės 97 metų buvusiai nacių koncentracijos stovyklos sekretorei. Anot jų, tai vienas iš paskutinių tokio pobūdžio teismo procesų. Prokurorė Maxi Wantzen šiaurinio Icehojės miesto apygardos teisme pareiškė, kad Irmgard Furchner yra kalta dėl bendrininkavimo 1943–1945 metais „žiauriai ir piktavališkai nužudant“ per 10 tūkst. žmonių Štuthofo stovykloje tuo metu vokiečių okupuotoje Lenkijoje.

Europos Sąjunga (ES) antradienį patvirtino svarbų teisės aktą, kuriuo siekiama padidinti moterų skaičių tarp biržinių bendrovių direktorių.  Strasbūre posėdžiavę ES įstatymų leidėjai po dešimtmetį trukusių derybų pasirašė ilgai lauktą įstatymą.  Naujosiomis taisyklėmis siekiama, kad iki 2026 metų liepos mėnesio ne mažiau kaip 40 proc. nevykdomųjų direktorių pareigų, arba trečdalį visų direktorių postų biržinėse įmonėse užimtų moterys.

Švedijos valdžios institucijos antradienį pranešė, kad buvo suimti dar du šnipinėjimu įtariami asmenys, iš kurių vienas kaltinamas „grubia neteisėta žvalgybine veikla prieš Švediją ir užsienio galią“. Švedijos prokuratūra trumpame pareiškime nurodė, kad suėmimai buvo įvykdyti antradienio rytą. Ji nenurodė kitos susijusios šalies. Švedijos saugumo agentūra pranešė, kad operacija, kurios metu buvo atliekamos ir kratos namuose, buvo vykdoma padedant policijai ir Švedijos ginkluotosioms pajėgoms.

Nuo rugsėjo 19 dienos, kai įsigaliojo įvažiavimo į Latviją apribojimai, į šalį teisėtai atvyko 15 108 Rusijos piliečiai, naujienų agentūrai LETA pranešta Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Nuo rugsėjo 19 dienos, kai įsigaliojo vyriausybės sprendimas uždrausti ne pirmo būtinumo keliones iš Rusijos, jos piliečių srautas į Latviją sumažėjo 38 proc.

Kalėdoms jau ruošiasi ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos šalys. Štai Paryžiuje sužibo Eliziejaus laukų alėja. Tiesa, šiais metais įvairios lemputės sostinę puoš savaitę trumpiau nei įprastai, nes miestas taupo. Tačiau net ir taupydamas jis atrodo kaip tikra pasakų karalystė, pilna ir mažų, ir didelių kalėdinių eglučių. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Paryžiuje prasideda Kalėdos – sužibo Eliziejaus laukų alėja.

Vokietija pirmadienį paragino Turkiją „proporcingai“ reaguoti ir laikytis tarptautinės teisės po to, kai Ankara sudavė aviacijos smūgių kurdų kovotojų bazėms Sirijos ir Irako šiaurėje. „Civiliai gyventojai visada turi būti apsaugoti“, – vyriausybės pasitarime sakė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Christoferis Burgeris.

Vokietija pasiūlė Lenkijai naikintuvų „Eurofighter“ ir gynybos sistemų „Patriot“, kad padėtų jai ginti savo oro erdvę, sakė vokiečių gynybos ministrė Christine Lambrecht. Jos komentarus pirmadienį paskelbė Vokietijos laikraščiai.

Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovai oficialiai patvirtino, kad atsisako priimti į šalyje vyksiančias ESBO derybas Rusijos atstovą Sergejų Lavrovą. Kalbėdamas Lenkijos televizijos eteryje šalies viceministras Pawelas Jablonskis patvirtino griežtą šalies poziciją Rusijos politikų atžvilgiu ir pareiškė, kad tokiems veikėjams ESBO susitikimuose nėra vietos. „Dabar, mūsų manymu, Rusija turi būti absoliučiai maksimaliai izoliuota visose tarptautinėse platformose.

JK vyriausybė sekmadienį paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusį pranešimą, neva ji siekia glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga (ES), praėjus vos trejiems metams po išstojimo iš bloko.  Leidinys „The Sunday Times“ pacitavo neįvardytą ministrą, neva sakiusį, kad vyriausybė palaiko santykius su 27 valstybes vienijančia ES, kurie yra panašūs į Šveicarijos ir bloko santykius.