Europa

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad Berlynas ir Europa yra suinteresuoti, jog likusios Balkanų šalys taip pat įstotų į Europos Sąjungą. O. Scholzas, kalbėdamas parlamente prieš vienos dienos 27 šalių bloko aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje, palankiai įvertino tai, kad pastaraisiais mėnesiais buvo atnaujintos stojimo į ES derybos su šešiomis Vakarų Balkanų šalimis.

Po aiškaus nugalėtojo neiškėlusių Danijos rinkimų praėjus šešioms savaitėms, šalis pagaliau turės naują vyriausybę, po sunkių derybų suformavusi kairiųjų ir dešiniųjų aljansą antradienį paskelbė premjerė Mette Frederiksen. Kairiojo sparno premjerė reporteriams sakė, kad tokio politinio aljanso „reikia mūsų šaliai“.  „Ir dėl krizių, su kuriomis susiduriame – infliacijos, karo Europoje – ir dėl to, kad turime priimti sprendimus, verčiančius mus kitaip viską vertinti“, – sakė ji.

Graikijos europarlamentarė Eva Kaili, įsivėlusi į korupcijos skandalą, kaip įtariama, susijusį su pasaulio futbolo čempionato šeimininku Kataru, „nežinojo“ apie jos namuose rastus grynuosius pinigus, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė jos advokatas. Jos advokatas teigė, kad ji nekalta, ir paneigė „melagingus gandus“, kad ji gavo kyšį iš Kataro.

Briuselyje trečiadienį susirinkę Europos Sąjungos vadovai susitinka su kolegomis iš Pietryčių Azijos, karo Ukrainoje ir Kinijos keliamų iššūkių akivaizdoje siekdami stiprinti ryšius. Europa nori skatinti prekybą su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN), kuriai priklauso kai kurios sparčiausiai pasaulyje augančios ekonomikos. „Europiečiams reikia atkurti ryšius su ASEAN – viena dinamiškiausių pasaulio sričių“, – sakė pirmininkaujanti Prancūzija.

Prancūzijos teismas antradienį skyrė įkalinimo bausmes aštuoniems įtariamiesiems, kaltinamiems prisidėjus prie sukrečiančio 2016 metais Nicoje įvykdyto teroristinio išpuolio, kai radikalus islamistas nukreipė sunkvežimį į Bastilijos paėmimo dieną šventusią minią ir nužudė 86 žmones. Dviem vyrams skirtos griežčiausios – 18 metų už grotų – bausmės už tai, kad padėjo 31 metų Tuniso gyventojui Mohamedui Lahouaiejui Bouhleliui surengti šį išpuolį.

Kraštutinių dešinųjų pažiūrų užpuolikas, 2019 metais įvykdęs gyvybių pareikalavusį išpuolį Vokietijoje, trumpam paėmė įkaitais du kalėjimo, kuriame atlieka laisvės atėmimo bausmę ir iš kurio bandė pabėgti, pareigūnus, antradienį pranešė Teisingumo ministerijos atstovas. 30-metis Stephanas Ballietas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už tai, kad per didžiausią žydų religinę metų šventę Jom Kipurą bandė įsibrauti į sinagogą rytiniame Halės mieste ir nužudė du žmones.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė antradienį pranešė, kad Paryžiuje į pagalbos Ukrainai konferenciją susirinkusios šalys pažadėjo karo nuniokotai šaliai suteikti pagalbos už maždaug milijardą eurų. Catherine Colonna (Katrin Kolona) teigė, kad tai „nauji įsipareigojimai, atsiradę dėl šios konferencijos organizavimo. Tai pagalba arba dovanos natūra. Tai nėra paskolos.

Europos Parlamentas antradienį nubalsavo už tai, kad korupcija kaltinama graikų europarlamentarė Eva Kaili būtų pašalinta iš EP pirmininkės pavaduotojos posto. Toks žingsnis žengtas po to, kai E. Kaili ir dar trys įtariamieji buvo apkaltinti korupcija atliekant tyrimą dėl įtariamų Kataro kyšių mainais į įtaką sprendimams. EP 625 balsais nubalsavo už E. Kaili kadencijos nutraukimą pirma laiko. „Prieš“ balsavo vienas europarlamentaras, dar du susilaikė.

Europos Sąjungos šalys antradienį sutarė suteikti Bosnijai ir Hercegovinai kandidatės statusą, naujienų agentūrai AFP sakė diplomatai. Tokio statuso suteikimu prasideda ilgas šios neramios Balkanų valstybės kelias į ES. Rusijos karas Ukrainoje atgaivino ES norą svarstyti galimybę įsileisti daugiau savo rytinių kaimynių po daugelį metų trukusios aklavietės.

Tyrimas ir kratos Latvijos banke „Baltic International Bank“ yra susijusios su baudžiamuoju procesu dėl įtariamo didelio masto pinigų plovimo, parodė informacija, su kuria pavyko susipažinti agentūrai LETA. Valstybinės policijos atstovė spaudai Ilzė Jurevica banko pavadinimo nenurodė, bet patvirtino, kad policija tiria baudžiamąją bylą dėl įtariamo didelio masto pinigų plovimo, o pirmadienį Rygoje buvo atlikti procesiniai veiksmai.

Lietuva prisidėjo prie regioninio demaršo Prancūzijai, reaguojant į jos vadovo pareiškimus dėl saugumo garantijų į Ukrainą įsiveržusiai Rusijai. Tai antradienį patvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Mano žiniomis, taip, prisidėjo. (...) Tikslas buvo išsakyti susirūpinimą ir vertinimą nuolatiniams pasiūlymams derėtis su Maskva, suteikti kokias nors saugumo garantijas“, – žurnalistams Seime sakė diplomatijos vadovas.

Graikijos Europos Parlamento narės Evos Kaili advokatas antradienį pareiškė, kad jo klientė yra nekalta, po to, kai jai buvo pateikti kaltinimai korupcija atliekant tyrimą dėl įtariamų Kataro kyšių. Belgija pateikė kaltinimus keturiems įtariamiesiems, įskaitant E. Kaili, vykdydama tyrimą dėl įtarimų, kad pasaulio futbolo čempionato šeimininkas Kataras dalijo pinigus ir dovanas, siekdamas daryti įtaką ES politinėms diskusijoms. Dar du asmenys buvo paleisti po apklausos.

Europos Sąjunga pasiekė principinį susitarimą dėl 18 mlrd. eurų finansinės pagalbos Ukrainai ir patvirtino minimalų didžiųjų korporacijų mokestį, taip sumažindama nesutarimus tarp bloko ir Vengrijos. 27 ES šalių pasiuntiniai vėlai pirmadienį pasiekė preliminarų susitarimą, pagal kurį Budapeštas taip pat gaus didesnę dalį žadėtų lėšų, kurioms ilgą laiką grėsė likti įšaldytoms dėl susirūpinimo, kad ministras pirmininkas Viktoras Orbanas nukrypo nuo demokratinės teisinės valstybės principų.

Stiprus snygis ir pustymas neaplenkė ir kaimynystėje gyvenančių latvių, kurie susidūrė su panašiomis problemomis kaip ir lietuviai. Visoje Latvijoje dėl gausaus snygio sutriko eismas. Ypatingai išskirtas Talsų regionas, kuriame, anot vietinės kelius prižiūrinčios tarnybos atstovų, vakar buvo susidariusi kritinė situacija. Antradienio rytą dėl sniego ir apledėjimo visoje Latvijoje toliau pranešama apie sudėtingas eismo sąlygas.

Prieš Paryžiuje planuojamą viršūnių susitikimą dėl Ukrainos atstatymo po karo Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad pirmadienį Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai susitarė dėl pagrindinių platformos, skirtos finansinei paramai Ukrainai koordinuoti, elementų. „Dabar siekiama greitai sukurti šią platformą dalyvaujant Ukrainai, tarptautinėms finansų institucijoms ir kitiems partneriams“, – sakė O. Scholzas po to, kai turtingųjų valstybių klubo vadovai nuotoliu surengė derybas.

Po to, kai Belgijos tyrėjai apkaltino aukšto rango Europos Parlamento narę korupcija, institucijos pirmininkė pirmadienį perspėjo narius, kad įtariamas užsienio jėgos kyšininkavimas yra išpuolis prieš demokratiją. „Nesuklyskite, – europarlamentarams sakė Roberta Metsola. – Europos Parlamentas, gerbiamieji kolegos, yra puolamas. Puolama Europos demokratija, puolama mūsų laisva ir demokratinė visuomenė.

Graikijos užsienio reikalų ministras Nikas Dendijas pirmadienį sukritikavo Turkiją, jos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui pagrasinus smogti Atėnams balistinėmis raketomis. „Nepriimtina ir visuotinai smerktina, kai sąjungininkė, NATO narė, grasina Graikijai raketų ataka“, – sakė N. Dendijas, atvykęs į Briuselį dalyvauti Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikime. „Šiaurės Korėjos nuostatos negali ir neturi patekti į Šiaurės Atlanto aljansą“, – sakė jis.

Belgijos tyrėjai, vykdydami įtariamos korupcijos tyrimą, per kurį buvo suimta Europos Parlamento vicepirmininkė, pirmadienį atliko kratą institucijos biuruose, pranešė prokurorai. Belgijos federalinė prokuratūra teigė, kad kratos patalpose Briuselyje tikslas buvo paimti 10-ies Parlamento darbuotojų kompiuteriuose esančius duomenis.

Europos Sąjunga pirmadienį susitarė pridėti 2 milijardus eurų prie fondo, skirto Ukrainai apginkluoti, kad galėtų toliau tiekti ginklus Kyjivui.  27 valstybių blokas per beveik 10 karo mėnesių išeikvojo „taikos priemonės“ biudžetą, kuris iš pradžių buvo numatytas iki 2027-ųjų, nes iš jo buvo padengtos kai kurių ginklų, siunčiamų kovai su Rusijos invazija, išlaidas.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pirmadienį pašiepė Europos Parlamentą po to, kai pasirodė įtarimų, kad viena iš jo vicepirmininkių priėmė piniginius kyšius iš Kataro, siekusio pasigerinti įvaizdį Europoje. „Labas rytas Europos Parlamentui“, – parašė V. Orbanas socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalindamas 1981 metais daryta nuotrauka, kurioje buvę JAV prezidentai Ronaldas Reaganas ir George'as W. Bushas užfiksuoti besijuokiančių žmonių kompanijoje.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas pirmadienį pareiškė, kad įtarimai dėl kyšininkavimo, į kurį galimai įsitraukęs pasaulio futbolo čempionato šeimininkas Kataras, siekiantis pagerinti savo įvaizdį Europos Parlamente, kelia nerimą. Pareiškimas nuskambėjo po to, kai Belgijos prokurorai apkaltino keturis įtariamuosius korupcija.

Lenkijos ministras pirmininkas pasveikino Vokietijos automobilių gamintojos „Mercedes-Benz“ sprendimą pietvakarių Lenkijoje pastatyti 1 mlrd. eurų vertės elektrinių furgonų gamyklą, kurį pavadino „aiškiu pažangos“, kurią jo šalis padarė pastaraisiais metais, „ženklu“. Mateuszas Morawiecki tai pareiškė per pirmadienį Varšuvoje surengtą spaudos konferenciją, pranešė Lenkijos valstybinė naujienų agentūra PAP, kurią cituoja lenkų visuomeninis radijas.

Europos Sąjungos Taryba savaitgalį pasiekė susitarimą dėl teisės aktų rinkinio, sudarysiančio sąlygas blokui visus 2023 metus finansiškai padėti Ukrainai. Praėjusią savaitę Briuselyje vykusiame ES finansų ministrų susitikime Budapeštas įvykdė savo grasinimą nepritarti bendram 18 mlrd. eurų vertės ES paramos karo draskomai Ukrainai paketui 2023 metams.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį, kai Teheranas viešai pakorė sulaikytąjį, pareiškė, kad Irano vykdomos egzekucijos yra bandymas įbauginti protestuotojus.  „Šios egzekucijos yra akivaizdus bandymas įbauginti žmones ne dėl to, kad jie daro nusikaltimus, o tik dėl to, kad jie reiškia savo nuomonę gatvėse ir nori gyventi laisvai“, – prieš pat Briuselyje prasidedant Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimui sakė A. Baerbock.

Graikijos valdžios institucijos pirmadienį įšaldė visą Europos Parlamento pirmininkės pavaduotojos Evos Kaili turtą po to, kai graikų europarlamentarei buvo pareikšti kaltinimai korupcija dėl jos įtariamo dalyvavimo su Kataru susijusiame kyšininkavimo skandale. Ši priemonė, kuri taip pat taikoma jos giminaičiams, apima „banko sąskaitas, seifus, įmones ir kitą finansinį turtą“, sakė Graikijos kovos su pinigų plovimu institucijos pirmininkas Haralambas Vurliotis.

Derybos dėl tolesnės paramos Ukrainai ir sankcijų ją užpuolusiai Rusijai yra įstrigusios, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, pirmadienį Briuselyje dalyvaujantis Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje. „Deja, dauguma dalykų, kuriuos turime aptarti, atrodo šiek tiek įstrigę mirties taške. Tikiuosi, jog derybos neįstrigs kalbantis apie sankcijas, makrofinansinę paramą Ukrainai ir ginklų tiekimą“, – prieš tarybos posėdį žurnalistams Briuselyje sakė G. Landsbergis.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą atskleidė silpnąsias Europos gynybos pajėgumų vietas. J. Borrellis cituojamas Europos išorės veiksmų tarnybos pranešime, skelbia „Ukrinform“. J. Borrellis pažymėjo, kad praėjusią savaitę vyko kasmetinė Europos gynybos agentūros konferencija, kurioje esminės diskusijos skirtos Rusijos invazijai į Ukrainą.

Vokietijoje ketvirtadienį prasidėjo teismas dėl „Wirecard“ sukčiavimo. Kaltinamųjų suole – buvęs kadaise šlovintos skaitmeninių mokėjimų bendrovės generalinis direktorius Markusas Braunas ir dar du buvę aukšto rango vadovai, teisiami dėl savo vaidmens didžiausiame šalies istorijoje apskaitos skandale. Teismo procesas Miunchene prasidėjo praėjus pustrečių metų po to, kai „Wirecard“ įspūdingai žlugo pripažinusi, kad jos balanse trūkstami 1,9 mlrd. eurų greičiausiai visai neegzistuoja.

Vengrijos parlamentas pritarė vyriausybės siūlymui keturių Rusijoje pagamintų Pakšo atominės elektrinės reaktorių eksploatavimo laiką pratęsti 20 metų, skelbia „Reuters“ agentūra. Už vienintelės šalyje branduolinės jėgainės veiklos pratęsimą tokiam laikotarpiui balsai 170 parlamentarų, aštuoniems prieštaravus, o vienam susilaikius. Birželį Vengrijos vyriausybė paskelbė, kad ketina pratęsti reaktorių eksploatavimo laiką, o rugsėjį paprašė Europos Komisijos pritarti šiam planui.

Austrijos vidaus reikalų ministras Gerhardas Karneris, dalyvaudamas Europos Sąjungos kolegų susitikime Briuselyje, ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis vetuos siūlymą priimti Bendrijos nares Rumuniją ir Bulgariją į Šengeno erdvę. Tikimasi, kad ES vidaus reikalų ministrų susitikime bus pritarta Kroatijos prisijungimui prie Šengeno erdvės, kuri šiuo metu apima 22 iš 27 ES valstybių narių bei Šveicariją, Norvegiją, Lichtenšteiną ir Islandiją.

Vengrija stabdo Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai paketą. Panašu, kad Viktoras Orbanas tai daro siekdamas naudos sau ir tikisi veto pagalbos planui panaudoti kaip kozirį kortų partijoje su Briuseliu. Vengrija antradienį užblokavo didžiulį Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai paketą, ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui bandant daryti spaudimą Briuseliui, kad šis perduotų Budapeštui milijardus eurų įšaldytų lėšų.

Priimdama „Patriot“ raketas iš Vokietijos, Lenkija toliau rems jų perdavimą Ukrainai, sako Vilniuje trečiadienį viešintis Lenkijos Senato maršalka Tomaszas Grodzkis. Tai jis sakė po Lenkijos gynybos ministro Mariuszo Blaszczako pareiškimo, jog jo šalis priims iš Vokietijos raketų „Patriot“, nors Varšuva anksčiau ragino Berlyną jas verčiau nusiųsti Ukrainai. „Buvo diskusija, kuri jau baigėsi – tos sistemos bus Lenkijoje.

Netoli Barselonos ankstų trečiadienį susidūrus dviem traukiniams buvo sužeisti 155 žmonės, tačiau nė vienas iš jų nebuvo sunkiai sužalotas, pranešė Ispanijos pareigūnai. Katalonijos skubios pagalbos tarnybos pranešė, kad nors trys žmonės buvo nuvežti į medicinos centrus, nė vienas iš keleivių nebuvo sunkiai sužeistas. Daugiau informacijos apie sužeidimų pobūdį pareigūnai nepateikė. Ugniagesiai teigė, kad nė vienas keleivis nebuvo įstrigęs.

Ryga remia tremtyje dirbančius rusų žurnalistus, kurie nėra lojalūs Rusijos valdžiai, tačiau dirbdami Latvijoje visi privalo laikytis įstatymų, trečiadienį interviu televizijai TV3 sakė ministras pirmininkas Krišjanis Karinis.

Vokietijoje teisėsauga atlieka vieną didžiausio masto operacijų per visą istoriją. Įtariant valstybinio perversmo rengimu jau sulaikyti 25 asmenys, 3 tūkst. pareigūnų atlieka kratas 130 namų ir butų. Skelbiama, kad dešiniųjų radikalų grupuotė, kurios vienas iš vadovų yra buvęs bundesvero (Vokietijos ginkluotosios pajėgos) karininkas, planavo surengti perversmą šalyje. Viso įtariamųjų byloje yra 52, šiuo metu jau sulaukti 25 iš jų.

Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas antradienį sakė, kad jo šalis priims iš Vokietijos raketų „Patriot“, nors anksčiau ragino Berlyną jas verčiau nusiųsti Ukrainai. „Po pokalbio su Vokietijos gynybos ministru, nusivylęs sutikau su sprendimu nesuteikti paramos Ukrainai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė M. Blaszczakas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, susiduriantis su dideliu spaudimu iš kraštutinių dešiniųjų oponentų, ketina antrą kartą pabandyti padidinti nelegalių imigrantų išsiuntimo iš šalies mastą. Šalies lyderio centristų vyriausybė antradienį pristatė naujo imigracijos įstatymo projekto, kuris 2023 metų pradžioje bus oficialiai svarstomas parlamente, metmenis.

Vengrija antradienį užblokavo didžiulį Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai paketą, ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui bandant daryti spaudimą Briuseliui, kad šis perduotų Budapeštui milijardus eurų įšaldytų lėšų. Briuselyje vykusiame ES finansų ministrų susitikime Budapeštas įvykdė savo grasinimą nepritarti bendram 18 mlrd. eurų vertės ES paramos karo draskomai Ukrainai paketui 2023 metams.

Lenkija antradienį gavo pirmąją tankų ir haubicų, kuriuos siekdama sustiprinti savo gynybą po Rusijos invazijos į Ukrainą nusipirko iš Pietų Korėjos, siuntą. Europos Sąjungos ir NATO narė Lenkija, besiribojanti ir su Rusija, ir Ukraina, Kremliui pradėjus karą suintensyvino ginkluotės pirkimą. Liepą šalis pasirašė sutartis dėl Pietų Korėjos ginklų, įskaitant tankus, artileriją ir naikintuvus, pirkimo.

Latvijos Saeimos Teisės komitetas antradienį nusprendė nebetęsti ankstesnės sudėties parlamento pradėto darbo dėl civilinių sąjungų įstatymo. Ši iniciatyva yra susijusi ir su tos pačios lyties asmenų poromis. Teisingumo ministerijos atstovė Dagnija Palčevska sakė, kad šiuo įstatymo projektu siekiama vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimą.

Vokietijos policija pranešė, kad 14-metė mergaitė mirė, o 13-metė buvo sunkiai sužeista po to, kai pirmadienį pakeliui į mokyklą jas užpuolė peiliu ginkluotas vyras. Vokietijos pietvakariuose įsikūrusio Ulmo policija pranešė, kad po išpuolio, įvykdyto netoliese esančiame Ilerkirchbergo mieste apie 7 val. 30 min. vietos (8 val. 30 min. Lietuvos laiku) medikai iš pradžių gaivino vyresnę mergaitę, kol ji buvo skubiai nugabenta į ligoninę.

Rumunija pradėjo eksportuoti dujas į kaimyninę Moldovą, šiai mažai neturtingai šaliai, besiribojančiai ir su Ukraina, kovojant su energetikos krize. Dujos pradėtos tiekti vamzdynu, jungiančiu Jasus Rumunijos rytuose su Moldovos pasienio miestu Ungeniu, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Agerpres“, remdamasi Rumunijos „Transgaz“. 2014-aisiais Rumunija ir Moldova pristatė dujų jungtį, kuria buvusi sovietinė respublika galėtų importuoti dujas iš kaimyninės valstybės bei taip sumažinti priklaus...

Televizija „Dožd“, transliavusi naujienas rusakalbiams iš Rygos, neteko licencijos Latvijoje po pasikartojančių pažeidimų. Elektroninės žiniasklaidos Nacionalinė taryba priėmė sprendimą atšaukti licenciją „dėl grėsmės nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai“. Sprendimas buvo priimtas įvertinus kompleksinius pažeidimus, kurie buvo nustatyti pastaruoju metu: transliacijų metu nebuvo „bėgančios eilutės“ valstybine kalba, Krymo vaizdavimas žemėlapyje Rusijos teritorijos sudėtyje, Rusijos kariuom...

Europos Sąjunga (ES) antradienį pasiekė susitarimą uždrausti prie miškų naikinimo labiausiai prisidedančių kelių produktų, įskaitant kavą, kakavą ir sojas, importą, pranešė Europos Komisijos. „Naujuoju teisės aktu bus užtikrinta, kad tam tikros pagrindinės prekės, tiekiamos į [Europos Sąjungos] rinką, nebeprisidės prie miškų naikinimo ir alinimo ES ir likusiame pasaulyje“, – pareiškė Komisija, pasveikinusi bloko valstybių narių ir Europos Parlamento pernakt pasiektą sprendimą.

Graikijos policijai pirmadienį pašovus romų paauglį, kurio būklė dabar kritinė, antrajame pagal dydį šalies mieste Salonikuose kilo pikti protestai ir muštynės. 16-metis buvo pašautas į galvą anksti pirmadienį, kai nesusimokėjęs išvažiavo iš degalinės netoli Salonikų uostamiesčio, pranešė valstybinė televizija ERT. Policija paskelbė, kad paauglys, norėdamas išvengti arešto, savo sunkvežimiu bandė taranuoti jį motociklais persekiojusius pareigūnus.

Austrija jau sumažino priklausomybę nuo rusiškų dujų, bet privalo tęsti pastangas diversifikuoti tiekimą kitam šaltajam sezonui, naujienų agentūrai AFP pareiškė Austrijos energetikos grupės OMV vadovas. Mažinti priklausomybę nuo rusiškos naftos ir dujų Europa siekia nuo tada, kai Maskva pradėjo savo invaziją į Ukrainą. Rusija savo ruožtu gerokai apkarpė dujų tiekimą, išprovokavusi energijos kainų šuolį visoje Europoje.

Turkija pirmadienį palankiai įvertino Švedijos įvykdytą nuteisto kurdų kovotojo ekstradiciją, tačiau pareiškė, kad prieš patvirtindama Stokholmo prašymą įstoti į NATO tikisi daugiau veiksmų. Savaitgalį turkų valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Švedija Turkijai išdavė nuteistą uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) narį.

Ispanijos policija pirmadienį pranešė išardžiusi kontrabandininkų tinklą, kurio nariai, prisidengę humanitarinės pagalbos Ukrainai konvojaus vaidmeniu, per Europą gabeno kanapes. Per operaciją policija keliose pietinio Andalūzijos regiono vietose suėmė 30 įtariamųjų, tarp kurių buvo ispanų, ukrainiečių, vokiečių ir marokiečių, sakoma Civilinės gvardijos pranešime.

Vokietija iki 2025 metų pasieks NATO tikslą gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pirmadienį pareiškė vyriausybės atstovas. Kanclerio Olafo Scholzo atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas (Štefenas Hebeštraitas) eilinėje spaudos konferencijoje teigė, kad Vokietija yra „pasiryžusi kuo labiau priartėti prie dviejų procentų tikslo, naudodamasi turimomis galimybėmis, ir pasiekti dviejų procentų tikslą per šį teisėkūros laikotarpį, kuris baigsis 2025 metais“. Praėjus kelioms d...