Europa

JAV interneto milžinė „Meta“ pažeidė „ES antimonopolines taisykles“ iškraipydama konkurenciją internetinių klasifikuotų skelbimų rinkose, pirmadienį pareiškė Europos Komisija (EK), paskelbusi savo preliminarią išvadą. „Komisija prieštarauja tam, kad „Meta“ susieja savo internetinę klasifikuotų skelbimų paslaugą „Facebook Marketplace“ su socialiniu tinklu „Facebook“, – sakoma pranešime.

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte pirmadienį oficialiai atsiprašė už 250 metų trukusį šalies dalyvavimą taikant vergiją ir prekiaujant vergais.  „Šiandien olandų vyriausybės vardu atsiprašau už olandų valstybės praeities veiksmus“, – sakydamas 20 minučių kalbą Nacionaliniame archyve Hagoje pareiškė M. Rutte. Jis pavadino vergiją nusikaltimu žmoniškumui.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pirmadienį spaudos konferencijoje, surengtoje po susitikimo su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu, pareiškė, kad vienintelė grėsmė visam Baltijos ir Šiaurės šalių regionui gali kilti iš Rusijos.  Po Kremliaus invazijos į Ukrainą, Švedija ir Suomija gegužės mėnesį atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir ėmė siekti narystės NATO. Šiam žingsniui nuo pat pradžių pritarė Latvija.

ES energetikos ministrai pirmadienį siekia proveržio spręsdami sudėtingą gamtinių dujų kainų „lubų“ bloke klausimą, vyraujant nerimui dėl energijos stygiaus ir nepakankamo tiekimo.  Kai kurie į susitikimą Briuselyje atvykę pareigūnai teigė, kad susitarimas gali būti netrukus pasiektas, o diskusijos vyksta dėl to, koks kainų lygis turėtų būti patvirtintas.

Lenkijos policijos viršininkas Jaroslawas Szymczykas šeštadienį atskleidė, kad iš ukrainiečių gauta dovana, kuri anksčiau šią savaitę sprogo, o jis dėl lengvų sužalojimų atsidūrė ligoninėje, buvo prieštankinis granatsvaidis. Ukrainoje gruodžio 11–12 dienomis viešėjęs J. Szymczykas buvo susitikęs su Ukrainos policijos ir valstybinių nepaprastųjų situacijų tarnybų vadovais ir grįžo su dovanomis, kurias gavo iš kiekvienos tarnybos, pranešė radijo stotis RMF.

Briuselyje – neregėto masto korupcijos skandalas. Suimta Europos Parlamento vicepirmininkė, Graikijos politikė Eva Kaili, dar keli aukšto rango Briuselio pareigūnai. Pas juos rasti šimtatūkstantiniai kyšiai, o jų gijos veda į Pasaulio futbolo čempionatą suorganizavusį Katarą. Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Kancleris Olafas Scholzas šeštadienį iškilmingai atidarė pirmąjį Vokietijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, pareiškęs, jog tai, kaip greitai buvo įgyvendintas šis projektas, yra ženklas, kad didžiausia Europos ekonomika tebebus stipri.

Suomijos policija penktadienį pranešė, kad tiria du įtariamus valstybės išdavystės atvejus, susijusius su žvalgybine veikla ir nacionalinių paslapčių platinimu – Šiaurės Europos šalyje labai neįprastus nusikaltimus. Nacionalinis tyrimų biuras (NBI) neatskleidė detalių, tačiau patvirtino, kad tiriami du atskiri valstybės išdavystės nusikaltimai. Policija nepranešė, ar kas nors buvo suimtas.

Elonas Muskas vėlyvą penktadienį pareiškė, kad atkurs kelių žurnalistų „Twitter“ paskyras, kurios buvo sustabdytos po to, kai jis apkaltino juos keliant pavojų jo šeimai. „Žmonės pasisakė. Paskyros, kurios paskelbė apie mano buvimo vietą, sustabdymas bus panaikintas“, – „Twitter“ savininkas rašė socialiniame tinkle. E. Muskas surengė apklausą, kurioje klausė, ar jis turėtų atkurti sustabdytas paskyras dabar, ar po savaitės. Beveik 59 proc. iš 3,69 mln.

Italijos prezidentas Sergio Mattarella pašalino Rusijos ir Baltarusijos ambasadorius Romoje iš svečių, kviečiamų į vieną diplomatiniam korpusui skirtą renginį, sąrašo, penktadienį pranešė jo biuras naujienų agentūrai AFP.  Į Romą komandiruoti ambasadoriai gruodžio viduryje tradiciškai kviečiami atvykti į Kvirinalo rūmus, prezidento būstinę, apsikeisti kalėdiniais ir naujametiniais sveikinimais.

Vokietijos sostinėje Berlyne esančiame „Radisson Collection“ viešbutyje penktadienio rytą įvyko nelaimė – sprogo net milijoną litrų vandens talpinęs akvariumas.  Pasak vietos policijos, mažiausiai du žmones sužeidė akvariumo stiklo šukės. Policija tikino, kad vanduo tekėjo net į gatvę, o vairuotojams teko vengti viešbučio prieigų. Akvariume buvo net milijonas litrų vandens ir tai buvo vienas „didžiausių, cilindrinių, laisvai pastatomų“ akvariumų pasaulyje.

Leo Varadkaras šį savaitgalį antrą kartą perims Airijos ministro pirmininko pareigas, valdžią rotacijos būdu perduodant vienam iš dviejų pagrindinių trijų partijų valdančiosios koalicijos politinių partnerių. L. Varadkaras, kuris yra mišrios rasės, atvirai homoseksualus ir net antrą kartą eidamas šias pareigas tebėra vienas iš jauniausių Airijos vadovų, šeštadienį pasitrauks iš premjero pavaduotojo pareigų.

Į sankcijų sąrašą pateko R. Kadyrovo šeimos nariai ir V. Putino artimo rato oligarcho Jurijaus Kovalčiuko artimieji, skelbiama DW. Į sankcijų sąrašus taip pat pateko keturios Rusijos televizijos: NTV, „Rossija 1“, „REN TV“ ir „Pervyj kanal“. Naujasis sankcijų paketas numato dvigubos paskirties technologijų eksporto ribojimo išplėtimą. Taip pat bus skelbiamos sankcijos dar 168 Rusijos karinės pramonės, kalnakasybos, energetikos sektorių įmonėms ir apie 200 fizinių asmenų.

Berlyne penktadienį sprogo milžiniškas akvariumas, kuriame buvo apie 1 500 tropinių žuvų, iš jo išsiliejęs vanduo užtvindė viešbučio vestibiulį ir netoliese esančią gatvę, o du žmonės buvo sužeisti, pranešė gelbėjimo tarnybos. Policijos teigimu, kol kas neaišku, kas sukėlė incidentą 14 metrų aukščio akvariume „AquaDom“ apie 5 val. 50 min. vietos (6 val. 50 min. Lietuvos) laiku.

„Twitter“ ketvirtadienį sustabdė kelių žurnalistų, kurie rašė apie bendrovę ir jos naująjį savininką Eloną Muską (Iloną Maską), paskyras. Žurnalistų nutildymas tviteryje, kuris pristatomas kaip žodžio laisvę ginanti platforma, yra naujausia E. Musko išprovokuota kontroversija nuo tada, kai jis perėmė bendrovę, kurioje netrukus sumažėjo darbuotojų skaičius ir pasitraukė reklamuotojai.

Vokietija penktadienį iškėlė susirūpinimą dėl žiniasklaidos laisvės po to, kai „Twitter“ sustabdė kelių žurnalistų, kritiškai rašiusių apie bendrovę ir jos naująjį savininką Eloną Muską (Iloną Maską), paskyras.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė raginsiąs Rusijos vadovą Vladimirą Putiną nutraukti civilių gyventojų bombardavimą Ukrainoje ir baigti rengti didžiausio Europoje branduolinio reaktoriaus saugos planą. „Šiandien neatidėliotinas klausimas – toliau raginti sudaryti paliaubas dėl bombardavimų ir dronų atakų“, – sakė E. Macronas spaudos konferencijoje po ketvirtadienį Briuselyje įvykusio viršūnių susitikimo.

Prancūzijos rytuose, netoli Liono, per praėjusios nakties gaisrą septynių aukštų daugiabutyje žuvo 10 žmonių, įskaitant penkis vaikus, penktadienį pranešė vietos administracija. Gaisro priežastis vis dar neaiški, nurodė pareigūnai. Pasak jų, gaisras kilo po 3 val. nakties (4 val. Lietuvos laiku) Vo an Velene. Dar 14 žmonių buvo sužeisti, vieno iš jų būklė sunki. Kovodami su liepsnomis nesunkiai buvo sužeisti du ugniagesiai.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly trečiadienį pareiškė, kad Londonas ir Madridas padarė „didžiulę pažangą“ derybose dėl susitarimo, kuriuo siekiama užtikrinti Gibraltaro santykius su Europos Sąjunga po „Brexito“.  „Padaryta reikšminga pažanga.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai nurodė energetikos ministrams kitą savaitę sutarti, kokia turėtų būti dujų kainų viršutinė riba, pranešė prezidentas Gitanas Nausėda „Energetikos kainų prasme ir ypač vadinamosios kainų kepurės nustatymo požiūriu taip pat įrašyta po mūsų bendrų diskusijų ir derybų, kad energetikos ministrai turi sutarti iki labai konkrečios datos, gruodžio 19 dienos“, – po Europos Vadovų Tarybos posėdžio Briuselyje žurnalistams sakė jis.

Europos Parlamentas ketvirtadienį pritarė rezoliucijai, kuria Josifo Stalino Ukrainoje 4-ajame dešimtmetyje sukeltas badas pripažįstamas genocidu. Tekste sakoma, kad EP „pripažįsta Holodomorą, dirbtinai Ukrainoje tyčinės sovietų režimo politikos sukeltą 1932–1933 metų badą, ukrainiečių tautos genocidu“....

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia per Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį išsakęs kritišką požiūrį dėl naujame sankcijų Rusijai pakete pasiūlytų išimčių grūdų ir trąšų eksportui.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pašalino kliūtis suteikti Ukrainai 18 mlrd. eurų pagalbą ir pasiekė susitarimą dėl minimalaus pelno mokesčio, kuriam kone paskutinę minutę buvo paprieštaravusi Lenkija, pranešė diplomatai. Sutarimas buvo pasiektas po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bloką paragino neleisti vidaus ginčams sutrukdyti remti Kyjivą.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį suteikė Bosnijai ir Hercegovinai kandidatės statusą. Tokio statuso suteikimu prasideda ilgas šios neramios Balkanų valstybės kelias į ES. Rusijos karas Ukrainoje atgaivino ES norą svarstyti galimybę įsileisti daugiau savo rytinių kaimynių po daugelį metų trukusios aklavietės. Bosnija ir Hercegovina dabar tampa trečiąja šalimi po karo draskomos Ukrainos ir Moldovos, kuriai per pastaruosius šešis mėnesius buvo suteiktas kandidatės statusas.

Lenkija iš Pietų Korėjos gavo du laivus-dujovežius, kuriuos užsakė valstybės valdoma energetikos grupė „Orlen“, siekianti veiksmingai importuoti suskystintas gamtines dujas (SGD), visų pirma iš Jungtinių Valstijų, pranešė „Orlen“ vadovas Danielis Obajtekas, kurį cituoja lenkų visuomeninis radijas.

Euro zonos ekonomikos perspektyvas artimiausiu laikotarpiu temdys smukimo rizika, ketvirtadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde, prie „reikšmingų“ rizikos veiksnių priskyrusi karą Ukrainoje.

Europos Sąjungos (ES) vyriausioji prokurorė Europos Parlamentą ketvirtadienį paragino panaikinti dviejų graikų europarlamentarų, tarp kurių yra ir į užsienio kyšininkavimo skandalą patekusi Eva Kaili, imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo. Lauros Kovesi biuro pareiškime teigiama, kad dėl socialistės E. Kaili ir jos kolegės konservatorės Marijos Spyraki pradėtas tyrimas atskiroje byloje, susijusioje su parlamentarų padėjėjų darbo apmokėjimu.

Lenkijos pasipriešinimas stabdo pastangas ratifikuoti Europos Sąjungos susitarimą dėl minimalaus pelno mokesčio ir plano nusiųsti 18 mlrd. eurų paramą Ukrainai, ketvirtadienį pranešė diplomatai.  27 valstybės narės pirmadienį sudarė sudėtingą susitarimą, kuriuo pritarė ir pagalbai, ir minimaliam 15 proc. pasauliniam pelno mokesčio tarifui.

Lenkijos policijos viršininkas Jaroslawas Szymczykas buvo paguldytas į ligoninę dėl lengvų sužalojimų, sprogus iš vieno aukšto rango Ukrainos pareigūno gautai dovanai, ketvirtadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. „Vakar 7 val. 50 min. (vietos, 8 val. 50 min. Lietuvos laiku) įvyko sprogimas šalia policijos viršininko kabineto esančioje patalpoje“, – sakoma pareiškime.

Graikų finansų prokuratūra pradėjo preliminarų tyrimą dėl korupcijos ir pinigų plovimo Graikijos europarlamentarės Evos Kaili atžvilgiu, ketvirtadienį pranešė teisminis šaltinis. „Finansų prokuroras nurodė pradėti tyrimą dėl kyšių ėmimo ir pinigų plovimo“, – sakė šaltinis, turėdamas omenyje buvusią Europos Parlamento pirmininkės pavaduotoją, kuri šiuo metu sulaikyta Belgijoje dėl kaltinimų kyšininkavimu.

Europos Parlamento įstatymų leidėjai ketvirtadienį nubalsavo už raginimą laikinai uždrausti Kataro atstovams lankytis įstatymų leidžiamosios institucijos patalpose, kilus korupcijos skandalui, į kurį įsivėlė viena europarlamentarė. 541 balsu prieš du europarlamentarai išreiškė susirūpinimą dėl skandalo bei įtariamo nederamo lobizmo ir paragino Kataro atstovams sustabdyti prieigą prie EP patalpų, kol vyksta baudžiamasis tyrimas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį padidino visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų, kovodamas su išaugusia infliacija euro zonoje. Remiantis sprendimu, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didinamos atitinkamai iki 2,5, 2,75 ir 2 procentų. Pakeitimai įsigalios nuo 2022 m. gruodžio 21 dienos.

Tęsiantis energetikos krizei, kurią išprovokavo Rusijos invazija į Ukrainą, kai kurios Europos Sąjungos (ES) šalys elgiasi „labai savanaudiškai“, sako Lenkijos ministras pirmininkas. „Kai kurios šalys, kurioms tenka kovoti su šia krize, dujų kainų ir naftos kainų požiūriu tai daro labai, labai savanaudiškai“, – trečiadienio vakare pareiškė Mateuszas Morawiecki interviu transliuotojui „Euronews“, kurį cituoja lenkų visuomeninis radijas. „Jie nemato didesnio vaizdo“, – pridūrė jis.

Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola ketvirtadienį pažadėjo „plačios apimties reformų paketą“ šiai institucijai, įtrauktai į kyšininkavimo skandalą, siejamą su Pasaulio futbolo čempionato šeimininku Kataru.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako besitikintis, kad korupcijos skandalas Europos Parlamente (EP) netaps pretekstu šantažui Europos Sąjungos (ES) viduje. „Matau, kad kartais įsitraukiame į nesibaigiantį šantažo vakarėlį, o tai nėra labai gerai. Žinoma, Rusija mus šantažuoja kasdien, bet jei mes pradėsime šantažuoti vieni kitus, tai nėra gerai ir tai visiškai nenaudinga ES“, – žurnalistams ketvritadienį prieš Europos Vadovų Tarybos posėdį Briuselyje sakė prezidentas.

Europos Sąjungos narės ir Europos Parlamentas trečiadienį sutarė dėl plano leisti lankytojams iš Kosovo atvykti į bloką be vizų. EP ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pareiškimuose sakoma, kad naujos taisyklės, pagal kurias bus galima du kartus per metus po 90 dienų lankytis ES, įsigalios iki 2024 metų sausio 1-osios.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį teisino savo sprendimą apsilankyti Katare ir palaikyti prancūzų rinktinę pasaulio futbolo čempionate, nors pasigirdo įtarimų, kad ši Persijos įlankos regiono monarchija yra susijusi su korupcija Europos Parlamente. E. Macronas Katare apsilankė trečiadienį vakare, stebėti pusfinalio rungtynių, o naktį nuskrido į Briuselį dalyvauti Europos Sąjungos viršūnių susitikime.

Lenkijos vyriausybė pateikė parlamentui siūlomą įstatymą, kuriuo būtų panaikintos kai kurios svarbios teismų sistemos nuostatos, dėl kurių Europos Sąjunga sustabdė lėšų, skirtų šaliai likviduoti COVID-19 pandemijos padarinius, išmokėjimą. Premjeras Mateuszas Morawieckis, siekiantis, kad daugiau kaip 35 mlrd.

NATO kariai iš įvairių Aljanso šalių išplatino pribloškiantį sveikinimą su Šv. Kalėdomis. Aljansas pasidalino vaizdo įrašu, kuriame kariai gieda „Varpų giesmę“. Vaizdo įraše matyti, kaip daugiatautė karių grupė iš NATO sąjungininkų šalių, įskaitant Daniją, Latviją, Ispaniją ir Jungtines Amerikos Valstijas, snieguotame miške Latvijos kaime dainuoja „Varpų giesmę“.  Savo kalėdiniam sveikinimui „Varpų giesmę“ NATO kariai pasirinko ne šiaip sau.

Ketvirtadienį Briuselyje vyksiančiame ES lyderių susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama prekybos ginčui su svarbiomis bloko sąjungininkėmis Jungtinėmis Valstijomis, kuris gali sukelti subsidijų lenktynes tarp dviejų ekonominių galiūnių.

Lenkijos parlamentas trečiadienį priėmė rezoliuciją, kurioje Rusijos Federacija paskelbta terorizmo rėmėja ir teroristines priemones naudojančia valstybe.  Dokumente teigiama, kad Rusija sistemingai pažeidinėja žmogaus teises, tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų Chartiją, o taip pat ir daugelį kitų įsipareigojimų.

Berlynui pradedant leisti didžiules lėšas savo kariuomenei stiprinti, Vokietijos įstatymų leidėjai pritarė keliems viešųjų pirkimų gynybos srityje projektams, įskaitant „Lockheed Martin“ naikintuvų F-35 pirkimą. Kovo viduryje Vokietija paskelbė apie planus senstančius bombonešius „Tornado“ pakeisti 35 naikintuvais „F-35A Lightning II“, galinčiais nešti branduolinius ginklus. Tai buvo vienas iš daugelio projektų, kurių bendra vertė siekia beveik 13 mlrd.

Kosovo lyderiai trečiadienį pasirašė oficialią paraišką dėl įstojimo į Europos Sąjungą (ES) – ilgo proceso, kurį dar labiau apsunkina sudėtingi Prištinos santykiai su Belgradu. Prezidentė Vjosa Osmani, ministras pirmininkas Albinas Kurti ir parlamento pirmininkas Glaukas Konjufca kartu pasirašė dokumentus, kurie bus pateikti ES Tarybai šį pusmetį pirmininkaujančiai Čekijai. „Šiandien yra istorinė diena. Tai istorinė akimirka“, – po pasirašymo ceremonijos pareiškė reporteriams V. Osmani.

Estijos kaimo reikalų ministras Urmas Kruuse trečiadienį parlamente pareiškė, jog valstybė gatavų maisto produktų atsargų iki šiol turėjo maždaug trims dienoms, tačiau jau suformavo septynių dienų rezervą ir dabar planuoja sukaupti atsargų, kurių užtektų 14 dienų. Rusijai vasario pabaigoje pradėjus invaziją  į Ukrainą, Estijos vyriausybė šalies atsargų kaupimo agentūrai gegužę pavedė suformuoti bent 7,5 tūkst. tonų grūdų rezervą. Ši agentūra taip pat saugo maisto produktų rezervą.

Belgijos teismas Francesco‘ą Giorgi, korupcija dėl įtariamo Kataro kyšininkavimo sąmokslo kaltinamos Graikijos europarlamentarės Evos Kaili partnerį, paliko kardomajam kalinimui mažiausiai mėnesiui, naujienų agentūrai AFP trečiadienį pranešė jo advokatas Pierre‘as Monville.

Europos Komisija (EK) Lietuvai išmokėjo papildomą 142 mln. eurų paramą finansuoti 2021 metų Vyriausybės išlaidas, mokant darbo užmokesčio subsidijas už prastovas karantino metu, kai neveikė dalis verslų. „Išmokėtomis paskolomis bus finansuojamos ankstesnės išlaidos, susijusios su priemonėmis, kurių imtasi siekiant kovoti su dideliu socialiniu ir ekonominiu COVID-19 krizės poveikiu“, – pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Graikijos europarlamentarė, kaltinama korupcija dėl įtariamo Kataro kyšininkavimo sąmokslo, liks kardomajame kalinime bent iki gruodžio 22 dienos, trečiadienį pareiškė jos advokatas. 44 metų buvusi televizijos laidų vedėja Eva Kaili buvo suimta praėjusią savaitę, kai Belgijos policija surengė keletą reidų su Europos Parlamentu susijusių veikėjų namuose ir biuruose ir konfiskavo mažiausiai 1,5 mln. eurų grynaisiais pinigais.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad Berlynas ir Europa yra suinteresuoti, jog likusios Balkanų šalys taip pat įstotų į Europos Sąjungą. O. Scholzas, kalbėdamas parlamente prieš vienos dienos 27 šalių bloko aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje, palankiai įvertino tai, kad pastaraisiais mėnesiais buvo atnaujintos stojimo į ES derybos su šešiomis Vakarų Balkanų šalimis.

Po aiškaus nugalėtojo neiškėlusių Danijos rinkimų praėjus šešioms savaitėms, šalis pagaliau turės naują vyriausybę, po sunkių derybų suformavusi kairiųjų ir dešiniųjų aljansą antradienį paskelbė premjerė Mette Frederiksen. Kairiojo sparno premjerė reporteriams sakė, kad tokio politinio aljanso „reikia mūsų šaliai“.  „Ir dėl krizių, su kuriomis susiduriame – infliacijos, karo Europoje – ir dėl to, kad turime priimti sprendimus, verčiančius mus kitaip viską vertinti“, – sakė ji.