Europa

Į pensiją išėjęs NATO generolas Petras Pavelas penktadienį ir šeštadienį vyksiančiame antrajame Čekijos prezidento rinkimų ture yra aiškus favoritas ir turėtų nugalėti buvusį premjerą milijardierių Andrejų Babišą. Laimėtojas pakeis Milošą Zemaną, atvirą ir nevienareikšmiškai vertinamą politiką, kuris palaikė glaudžius ryšius su Maskva, o beveik prieš metus, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, juos nutraukė.

Nei Prancūzija, nei jos sąjungininkės nekariauja su Rusija, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija po Vakarų sprendimo siųsti kovinius tankus į su Maskvos puolimu kovojančią Ukrainą. „Mes nekariaujame su Rusija, ir nė vienas iš mūsų partnerių nekariauja“, – sakė ministerijos atstovė Anne-Claire Legendre. „Karinės įrangos pristatymas... nereiškia bendrų karinių veiksmų“, – pridūrė ji.

Čekijos prezidento rinkimų antrajame ture, prasidėsiančiame penktadienį, varžysis į pensiją išėjęs NATO generolas Petras Pavelas ir milijardierius ekspremjeras Andrejus Babišas. Kaip rodo apklausos, P. Pavelas pirmauja prieš savo varžovą. Pagrindinis šių rinkimų kampanijos akcentas buvo Rusijos karas prieš Ukrainą.

Prancūzija gavo chuntos valdomo Burkina Faso prašymą išvesti savo karius iš Sahelio šalies ir tai padarys per mėnesį, trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. „Antradienį... oficialiai gavome Burkinabės vyriausybės pranešimą apie 2018 metų susitarimo dėl šalyje esančių Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų statuso nutraukimą“, – sakė ministerijos atstovė spaudai. „Pagal susitarimo sąlygas nutraukimas įsigalioja praėjus mėnesiui nuo raštiško pranešimo gavimo dienos.

Prancūzijos premjerė Elisabeth Borne trečiadienį pareiškė, kad Prancūzija toliau svarsto galimybę siųsti savo sunkiuosius tankus „Leclerc“ į Ukrainą. Prancūzų tankai yra panašūs į Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“, kuriuos Berlynas trečiadienį sutiko siųsti į Kyjivą, tačiau jų yra daug mažiau ir jų priežiūra bei logistika būtų sudėtingesnė. „Kalbant apie „Leclerc“ tankus, tęsiame analizę su Ginkluotųjų pajėgų ministerija, – trečiadienį parlamentui sakė E. Borne.

Suomijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad šalis išdavė pirmąją nuo 2019 metų komercinę medžiagos karinėms reikmėms eksporto į Turkiją licenciją – tai vienas pagrindinių Ankaros reikalavimų, kad būtų pritarta Helsinkio kandidatūrai į NATO. Ministerijos specialioji patarėja Riikka Pitkanen naujienų agentūrai AFP sakė, kad eksporto licencija susijusi su plienu, kuris bus naudojamas ginkluotei gaminti.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius trečiadienį pareiškė, kad pirmieji „Leopard 2“ tankai į Ukrainą iš Vokietijos gali atvykti maždaug po trijų mėnesių.  B. Pistorius pridūrė, kad greitu metu prasidės Ukrainos karių rengimas naudotis šiais tankais ir jų perdavimas bus paspartintas.

Suomijos užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad tikisi, jog Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimo procesas bus baigtas iki liepos mėnesį įvyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje, nepaisant nesutarimų su Turkija. Antradienį Ankara atidėjo derybas dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija.

Ispanijos policija areštavo vyrą, įtariamą dėl neseniai premjerui ir Ukrainos ambasadai atsiųstų laiškų su sprogmenimis, trečiadienį sakė Vidaus reikalų ministerija. 74 metų vyras areštuotas Ebro Mirandoje Ispanijos šiaurėje, nurodė ministerija ir pridūrė, kad policija vyro namuose atliko kratą.

Europos Parlamente (EP) trečiadienį bus atidengta memorialinė lenta pažymėti prieš 40 metų priimtai rezoliucijai dėl paramos Baltijos valstybėms. Renginyje dalyvaus EP pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola), vicepirmininkas Robertas Zilė iš Latvijos, Estijos europarlamentaras Riho Terras, Lietuvoje išrinktas EP narys Andrius Kubilius ir kiti, trečiadienį pranešė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Užteršti vaistai sukėlė rimtą Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) įspėjimą po daugybės vaikų mirčių. Perspėjimu buvo raginama imtis neatidėliotinų veiksmų, siekiant apsaugoti vaikus, kai kosulio sirupai susieti su jų su mirtimis.

Paryžiaus apeliacinis teismas antradienį patvirtino, kad nutraukiama byla dėl išžaginimo Prancūzijos vidaus reikalų ministrui Geraldui Darmaninui. Jo kaltintoja teigė, kad ir toliau sieks, jog byla būtų nagrinėjama. Vyriausiasis prokuroras Remy Heitzas sakė, kad teismas patvirtino, jog buvo nutraukta byla, pradėta pagal 2017 metais Sophie Patterson-Spatz pareikštą skundą, kad 2009-aisiais G. Darmaninas ją išprievartavo.

Suomija turi apsvarstyti galimybę prisijungti prie NATO be Švedijos, antradienį pareiškė suomių užsienio reikalų ministras, Ankarai nurodžius, kad nepritars Švedijos kandidatūrai po to, kai prie Turkijos ambasados Stokholme buvo sudegintas Koranas.

Lenkija ir Baltijos šalys pirmadienį išreiškė nepasitenkinimą Čekijos kandidato į prezidentus Andrejaus Babišo pareiškimu, kad, jei bus išrinktas, jis nesiųs karių padėti šioms šalims pagal NATO kolektyvinės gynybos nuostatą. Milijardierius, buvęs premjeras A. Babišas kandidatuoja į prezidento postą ir penktadienį bei šeštadienį antrajame rinkimų ture susikaus su buvusiu NATO generolu Petru Pavelu.

Dėl sniego audros ir stipraus vėjo Slovėnijoje pirmadienį kilo sumaištis keliuose, o kai kuriose šalies dalyse laikinai dingo elektra. Pareigūnai sakė, kad vėlai sekmadienį iškritęs sniegas per naktį sukėlė keliolika eismo įvykių, o nuvirtę medžiai užtvėrė vietinius kelius ir nutraukė elektros laidus, taip pat ir sostinėje Liublianoje. Valdžios institucijos paragino slovėnus nekeliauti, jei tai nėra būtina.

Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą vien tik šiais metais Vokietijos ekonomikai kainuos apie 175 mlrd. eurų, pirmadienį paskelbė Kelno ekonomikos instituto (IW) ekspertai, praneša visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Ekonomistai dabartinę padėtį palygino su įsivaizduojamu scenarijumi, pagal kurį nebūtų Rusijos karinės agresijos, taip pat energijos kainų šuolio bei su tuo susijusių tiekimo problemų. Jų skaičiavimais, realūs Vokietijos ekonomikos nuostoliai dėl karo sudaro apie 4,5 proc.

Europos Sąjunga pirmadienį susitarė į Armėniją nusiųsti civilinę misiją, kad padėtų padidinti saugumą prie jos sienos ir pagerinti santykius su kaimyniniu Azerbaidžanu, tvyrant įtampai dėl transporto koridoriaus į separatistinį Kalnų Karabacho regioną. Armėnijos paprašyta misija, kuriai suteikti dvejų metų įgaliojimai, „vykdys įprastinį patruliavimą“ pasienio teritorijose, kad „ES geriau suprastų padėtį vietoje“, sakoma Bendrijos pareiškime.

Latvija pirmadienį pranešė paprašiusi Rusijos ambasadoriaus išvykti. Pranešimas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai panašų žingsnį žengė Estija. „Rusijos ambasadorius išvyks iki 2023-ųjų vasario 24-osios“, – teigiama Latvijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime. Šis sprendimas jame aiškinamas besitęsiančia Rusijos agresija prieš Ukrainą ir solidarumo su Estija bei Lietuva gestu.

Europos Sąjunga pirmadienį dar 37 Irano pareigūnams ir subjektams įšaldė turtą ir paskelbė vizų draudimą dėl Teherano kruvino susidorojimo su protestuotojais. Briuselyje susirinkę bloko užsienio reikalų ministrai priėmė ketvirtąjį sankcijų Teheranui dėl represijų prieš protestuotojus paketą. Visas pavardžių sąrašas turi būti paskelbtas ES oficialiajame leidinyje vėliau pirmadienį.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį įspėjo Švediją, kad ji neturėtų tikėtis užsitikrinti Turkijos paramos stojant į NATO po to, kai prie Ankaros ambasados Stokholme buvo sudegintas Koranas, šventoji islamo knyga. „Švedija neturėtų tikėtis mūsų paramos dėl NATO“, – pareiškė R. T. Erdoganas, pirmą kartą oficialiai reaguodamas į šeštadienį įvykusį antiislamiškų pažiūrų politiko protestą, kurį Švedijos policija, nepaisydama Turkijos prieštaravimų, patvirtino.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė, kad, Kyjivui prašant sunkesnės ginkluotės, ginklams Ukrainai iš bendro iždo papildomai skirs 500 mln. eurų, pranešė diplomatai. Pridėjus šį susitarimą, bendra suma, ES skirta Ukrainos kariuomenei aprūpinti, padidės iki 3,6 mlrd. eurų. Ši suma yra atskira nuo ES valstybių narių nacionalinių išlaidų. Pasak bloko pareigūnų, iš viso Europos valstybės ukrainiečiams skirtai ginkluotei pažadėjo išleisti daugiau kaip 11 mlrd.

Nėra jokių požymių, kad viena iš daugiausiai gyvybių nusinešusių jūrų katastrofų Europoje taikos metu, kuomet 1994 metais Baltijos jūroje nuskendo keltas „Estonia“, įvyko dėl susidūrimo ar sprogimo, pirmadienį pranešė Estijos, Suomijos ir Švedijos nelaimingų atsitikimų tyrimo komisijos. „Nėra jokių susidūrimo su laivu ar plūduriuojančiu objektu požymių, taip pat nėra jokių požymių, kad laivapriekio dalyje būtų įvykęs sprogimas“, – teigiama preliminarioje naujoje ataskaitoje.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu pareiškė, kad Estija ketina įvesti gretimos teritorinei jūrai zonos kontrolę Suomijos įlankoje. Pagal Estijos įstatymus, ši zona gali būti nutolusi iki 24 jūrmylių nuo bazinės linijos – tai yra padengtų visą Suomijos įlanką, kurioje įsikūręs antrasis pagal dydį Rusijos miestas Sankt Peterburgas ir karinis šios šalies laivynas. Saugodama savo erdvę Estija gali kontroliuoti savo įstatymų laikymąsi ir bausti už jų pažeidimus.

Vokietijos konkurencijos priežiūros tarnyba pirmadienį pranešė pradėjusi tyrimą „PayPal“ atžvilgiu, siekdama išsiaiškinti, ar JAV internetinių mokėjimų milžinė nesinaudoja savo dominuojančia padėtimi konkurencijai apriboti. Vokietijos kartelių tarnybos (vok.

Estijos užsienio reikalų ministerija, reaguodama į Rusijos demaršą, paskelbė išsiunčianti šios šalies ambasadorių iš šalies. Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paskelbė, kad vėliausiai vasario 7-ąją iš šalies išsiunčiamas Estijos ambasadorius. Talino sprendimu, rusų ambasadorius turės palikti šalies teritoriją tą pačią dieną.

Lenkija paprašys Vokietijos leidimo nusiųsti Ukrainai tankų „Leopard“, pirmadienį sakė lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis. M. Morawieckis nenurodė, kada toks prašymas bus pateiktas. Pasak jo, Lenkija buria šalių, pasirengusių nusiųsti Kyjivui „Leopardų“, koaliciją. Net jei Vokietija neduotų leidimo, Varšuva priimtų savo sprendimus, sakė jis, bet plačiau nepakomentavo. „Prašysime [Vokietijos] leidimo, bet tai antraeilė tema, – sakė M. Morawieckis.

Čekijoje vykstančių prezidento rinkimų debatų metu vienas iš kandidatų gerokai nustebino pareiškęs, kad nesiųstų karių ginti Lenkijos ar Baltijos šalių, jeigu šias užpultų Rusija. Vėliau politikas tikino, kad buvo netinkamai suprastas, o 5-ojo NATO straipsnio bus be išlygų laikomasi. Čekijos nacionalinės televizijos eteryje vienas iš kandidatų į prezidentus Andrejus Babišas buvo paklaustas, ar siųstų Čekijos karius, jeigu Rusija užpultų Lenkiją ar Baltijos šalis. „Aišku ne.

Vokietija yra pasirengusi leisti Lenkijai nusiųsti Ukrainai vokiečių gamybos tankų „Leopard“, jei Varšuva pateiktų tokį prašymą, sekmadienį sakė vokiečių užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. „Jei mūsų to paklaustų, mes nekliudytume“, – po Prancūzijos ir Vokietijos viršūnių susitikimo Paryžiuje televizijai LCI sakė A. Baerbock. „Žinome, kokie svarbūs šie tankai; štai kodėl tai dabar aptarinėjame su savo partnerėmis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, sekmadienį viešėdamas Prancūzijoje ir minėdamas pokario draugystės tarp abiejų šalių 60-metį, pareiškė, kad jų bendradarbiavimas yra labai svarbus Europos ateičiai. „Ateitis, kaip ir praeitis, remiasi abiejų mūsų šalių bendradarbiavimu, kuris yra vieningos Europos varomoji jėga“, – sakė jis kalboje Sorbonos universitete, kurioje dalyvavo ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Pirkėjams skubant apsirūpinti atsargomis prieš įsigaliojant Europos Sąjungos draudimui importuoti rusiškus naftos produktus, gruodį Europos šalys importavo precedento neturintį dyzelinio kuro kiekį. Remiantis rinkos duomenų bendrovės „Refinitiv“ analize, kuria įmonė pasidalino su „Politico“, dyzelino importas į Europą gruodį išaugo iki rekordinių 8,2 mln. tonų.

Nepatogumai rusus ištiko pasienyje su Rusija. Pasienio ruože Koidula pasirodęs krovininis traukinys iš Rusijos buvo sustabdytas pasieniečių: pareigūnai perspėjo, kad į šalį sąstatas negali patekti dėl užrašų „Rusų pasaulis“ ant keturių iš vagonų.

Airija ketvirtadienį socialinės žiniasklaidos milžinei „Meta“ skyrė papildomą 5,5 mln. eurų (5,9 mln. JAV dolerių) baudą už tai, kad bendrovė pažeidė ES asmens duomenų apsaugos reglamentus savo susirašinėjimo platformoje „WhatsApp“. O vos prieš dvi savaites „Meta“ valdomoms platformoms „Instagram“ ir „Facebook“ buvo skirta 390 mln. eurų baudų, nustačius, kad jos pažeidė minėtas ES taisykles.

Belgijos teismas ketvirtadienį atsisakė paleisti Graikijos europarlamentarę Eva Kaili – pagrindinį veidą išsiplėtusioje Europos Parlamento kyšininkavimo byloje – iš kardomojo kalinimo, nors jos teisininkai protestuoja prieš elgesį su ja. E. Kaili ir trims kitiems sulaikytiesiems, įskaitant vieną, kuris tapo valstybės liudytoju ir paliudijo paskirstęs iš Kataro ir Maroko gautus kyšius Briuselio sprendimų priėmėjams, pateikti kaltinimai korupcija.

Kyjive ketvirtadienį apsilankęs Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis pareiškė, kad Ukrainai „turi būti pristatyta“ tankų. Į karo draskomos Ukrainos sostinę jis nuvyko likus dienai iki svarbaus susitikimo JAV valdomoje Ramšteino karinėje bazėje Vokietijoje, kuriame penktadienį bus kalbama apie karinę pagalbą Ukrainai. „Tvirtai tikiu, kad turi būti pristatyta tankų“, – parašė Ch. Michelis tviteryje po derybų su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Lenkijos ministras pirmininkas ketvirtadienį pareiškė, kad šalis peržiūri savo dujų ir naftos įrenginių bei kitų strateginių vietų priežiūrą po savaitgalį įvykusio incidento, kai tris užsieniečius narus teko gelbėti netoli svarbaus naftos terminalo, kur jie neturėjo leidimo būti. Premjeras Mateuszas Morawieckis taip pat sakė, kad paprašė slaptųjų saugumo tarnybų parengti išsamią incidento ataskaitą.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadieni pritarė lietuvių inicijuotai rezoliucijai ir paragino Bendrijos nares bei institucijas įkuri specialų tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti. Už rezoliuciją balsavo 472 parlamento nariai, 19 pasisakė prieš, o 33 susilaikė. Kaip BNS nurodė Europos Parlamento biuras Lietuvoje, visi šalies atstovai rezoliuciją palaikė, išskyrus vienintelį Viktorą Uspaskichą, kuris nebalsavo.

Europos Parlamentas absoliučia dauguma nubalsavo už tribunolo V. Putino ir A. Lukašenkos režimams įkūrimą. Už balsavo 427 parlamentarai, prieš – 19, dar 33 susilaikė. Kol kas didžiausia problema lieka teisinio imuniteto Rusijos ir Baltarusijos vadovams panaikinimas. Politikai Starsbūre svarstė Lietuvos europarlamentarų inicijuotą rezoliuciją.

Europos Parlamentas trečiadienį balsavimu paragino Briuselį įtraukti Irano revoliucinę gvardiją (IRGC) į teroristinių grupuočių sąrašą. Europarlamentarai pritarė į metinę užsienio politikos ataskaitą įtrauktam pakeitimui, kuriuo „Europos Sąjunga ir jos valstybės narės raginamos įtraukti IRGC į ES teroristinių organizacijų sąrašą, atsižvelgiant į jos teroristinę veiklą, represijas prieš protestuotojus ir dronų tiekimą Rusijai“. Balsavimas neįpareigoja Europos Sąjungos imtis veiksmų, tačiau jis ...

Europos Parlamentas ketvirtadienį spręs, ar paremti Baltijos šalių iniciatyvą dėl specialaus tribunolo Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti. Politikai Starsbūre svarstys Lietuvos europarlamentarų inicijuotą rezoliuciją. Šiuo dokumentu Europos Sąjunga ir Bendrijos institucijos raginamos imtis iniciatyvos ir skubiai įsteigti specialų tribunolą, kuris leistų atsakomybėn patraukti Rusijos vadovus.

Europos Parlamentas trečiadienį išrinko socialistą iš Liuksemburgo, kuris pakeis Europos Parlamento vicepirmininkę iš Graikijos Evą Kaili, po to, kai ji buvo suimta ir neteko šių pareigų dėl kyšininkavimo skandalo. Slaptu balsavimu įstatymų leidėjai EP pirmininkės Robertos Metsolos pavaduotoju išrinko 59 metų Marcą Angelą, nors kai kurie nepritarė tam, kad į šį postą būtų išrinktas kitas kairiųjų Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos (S&D) narys.

Serbija tradiciškai yra viena artimiausių Rusijos sąjungininkių Europoje, tačiau pastaruoju metu stengiasi atsiriboti nuo Maskvos veiksmų Ukrainoje. Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius interviu „Bloomberg“ pareiškė, kad Serbija visuomet pasisakė už Ukrainos teritorinį vientisumą ir nepritaria Rusijos puolimui.

Europos Sąjungos įstatymų leidėjai trečiadienį ketina balsuoti dėl kandidato, kuris pakeis susikompromitavusią buvusią Europos Parlamento pirmininkės pavaduotoją, atsidūrusią dėmesio centre po to, kai EP sukrėtė su Kataru susijęs korupcijos skandalas. Be to, atsirado tikimybė, kad į viešumą gali iškilti ir daugiau pavardžių, nes vienas iš pagrindinių įtariamųjų korupcijos skandale dėl pinigų už įtaką, sudarė susitarimą su prokurorais dėl kaltės pripažinimo.

Sofija aprūpino Kijyvą degalais ir gyvybiškai svarbiais sovietiniais ginklais, tačiau turėjo slėpti tiekimą dėl promaskvietiškų politikų vyriausybėje. Praėjusį pavasarį Ukrainos kariuomenei beviltiškai trūko degalų ir sovietinio kalibro amunicijos, reikalingos kovai su rusais. Išsigelbėjimas atėjo iš netikėtos pusės – Bulgarijos.

Buvęs Italijos europarlamentaras Pieras Antonio Panzeri, vienas pagrindinių įtariamųjų Europos Sąjungos korupcijos skandale, sudarė susitarimą su prokurorais ir atskleis informaciją apie susijusias šalis ir kyšius, antradienį pranešė Belgijos valdžios institucijos. Mainais už suteiktą informaciją jam buvo pasiūlytas „bausmės apribojimas“, kuris apimtų įkalinimą, baudą ir milijono eurų vertės turto konfiskavimą, sakoma Belgijos federalinių prokurorų pareiškime.

okietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį patvirtino naujuoju šalies gynybos ministru skiriantis socialdemokratų politiką Borisą Pistorius ir pareiškė, kad jis yra tinkamas asmuo šiam darbui itin svarbiu metu.

Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo Socialdemokratų partijai (SPD) priklausantis palyginti nežinomas politikas Borisas Pistoriusas, šiuo metu einantis Žemutinės Saksonijos žemės vidaus reikalų ministro pareigas, taps naujuoju Vokietijos gynybos ministru, antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė vyriausybės šaltiniai. Tikimasi, kad O. Scholzas paskelbs apie šį paskyrimą vėliau antradienį. Išvakarėse apie atsistatydinimą iš Gynybos ministerijos vadovės pareigų paskelbė Christine Lambrecht.

Šveicarija pirmadienį pranešė, kad Europos kultūros ministrai įsteigė aljansą, kurio tikslas – kurti tvaresnius ir klimatui palankesnius pastatus ir miestų kraštovaizdžius. „Ateityje politikai, verslininkai ir pilietinė visuomenė dirbs kartu, kad sukurtų geriau suprojektuotus miestus, kaimus ir kraštovaizdžius“, – teigė Šveicarijos vyriausybė, paskelbusi apie naujo Davoso „Baukultur“ aljanso įkūrimą.

Europos Parlamento vadovė pirmadienį pažadėjo, kad, kilus su Kataru ir Maroku susijusiam korupcijos skandalui, europarlamentarams bus taikomos naujos taisyklės, draudžiančios „korupciją“ ir „užsienio kišimąsi“. Roberta Metsola pažadėjo užtikrinti „didesnį skaidrumą“ ir „atskaitomybę“, taikant „pirmojo etapo metodą“, pagal kurį būtų atidžiau tikrinami „trečiosioms šalims ir jų interesams atstovaujantys asmenys“....

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį paragino įsteigti specialųjį tribunolą, kuris patrauktų baudžiamojon atsakomybėn Rusijos vadovus dėl invazijos į Ukrainą. Hagoje kalbėjusi A. Baerbock ragino įsteigti „naujo formato“ teismą, kuris padėtų „patraukti Rusijos vadovus atsakomybėn“, galbūt remdamasis Ukrainos teise. Tačiau ji pabrėžė, kad jis turėtų veikti užsienyje, o jame dirbtų tarptautiniai teisėjai.