Remiantis rinkos duomenų bendrovės „Refinitiv“ analize, kuria įmonė pasidalino su „Politico“, dyzelino importas į Europą gruodį išaugo iki rekordinių 8,2 mln. tonų.
Prieš karą Ukrainoje, daugiau nei pusę savo dyzelino Europos Sąjunga importuodavo iš Rusijos, o šie rusiški degalai patenkindavo maždaug 10 proc. visos žemyno paklausos. Dyzelinas yra gyvybiškai svarbus kelių transporto priemonėms, traukiniams ir laivybai, taip pat pramonės ir žemės ūkio technikai. Nuo vasario 5 d. Europos Sąjunga uždraus visų rusiškų naftos produktų importą, taip pritaikydama vienas griežčiausių sankcijų Maskvai, siekiant sumažinti Rusijos pajamas iš iškastinio kuro, iš kurių Vladimiras Putinas finansuoja savo karą prieš Ukrainą.
Draudimas kelia nerimą dėl dyzelino trūkumo žiemą, kai vartotojai ir taip kenčia nuo didelės infliacijos, o pramonė jaučia itin aukštų energijos kainų naštą. Tačiau rinkos analitikai mano, kad pastebimas staigus importo išaugimas greičiausiai reikš, kad su problemomis iškart po uždraudimo nesusidursime.
„Artimiausioje ateityje krizės nebus, – sakė Londono vertybinių popierių biržos grupei priklausančios įmonės „Refinitiv“ pagrindinis analitikas Rajas Rajendranas. – Europa nupirko didžiulius kiekius dyzelino, kad sukauptų atsargas, kurios tarnaus kaip apsauginis tinklas, suteikiantis šiek tiek daugiau šansų, jog šią žiemą išgyvensime. Šildymui naudojamo kuro poreikį mažina ir šiltesni orai.“
„Refinitiv“ analizuojamas Europos regionas apima ir Turkiją bei Jungtinę Karalystę. Tiesa Jungtinė Karalystė rusišką naftą nustojo importuoti jau prieš kelis mėnesius.
Remiantis „Refinitiv“ analize, rekordinis gruodžio mėnesio importas apima didelius kiekius paskutinę minutę įsigyto rusiško dyzelino. Toks skubotas pirkimas tęsiasi ir sausį. Europos šalys, kartu su Turkija, gruodžio mėnesį iš Rusijos importavo 3,51 mln. tonų dyzelino.
Vokietija buvo didžiausia rusiško dyzelino importuotoja Europos Sąjungoje. Ji gruodį iš Rusijos importavo 604 000 tonų dyzelino – daugiausia nuo 2020 m. gegužės mėnesio. Išaugo ir importas iš alternatyvių tiekėjų Artimuosiuose Rytuose, taip pat iš Indijos ir Kinijos, kur dėl COVID-19 pandemijos suletėjęs ekonominis aktyvumas sumažino vidaus paklausą ir privertė Pekiną leisti naftos perdirbimo įmonėms eksportuoti daugiau dyzelino.
Pasak energetikos tyrimų įmonės „Rystad“ eksperto Claudio Galimberti, pagrindiniais alternatyviais eksportuotojais tapo Kuveitas ir Saudo Arabija, kurie, įsigaliojus draudimui, manoma, pakeis bent dalį rusiško dyzelino.
„Europa pritrūks beveik pusės milijono barelių dyzelino“, – tikino C. Galimberti, pridurdamas kad Europos Sąjunga neturi pakankamai perdirbimo pajėgumų trūkumui patenkinti. Todėl Europa turės pasikliauti importu iš alternatyvių šaltinių. Tačiau baimės dėl rimto dyzelino trūkumo pradeda sklaidytis. „Mes nesame tokioje situacijoje, kurioje būtume priversti išsekinti tam tikrus Europos regionus, – pridėjo C. Galimberti. – Tačiau dyzelio kaina gali pakilti dar labiau nei pernai metais.“
R. Rajendranas sutinka: „Rūpesčių gali kilti pavasarį, antrąjį ketvirtį. Jei dyzelino atsargos smarkiai sumažės, atsiras didžiulis spaudimas kainoms.“
Daugiau nei 170 įmonių atstovaujančios, kelių transporto lobizmo organizacijos „IRU“ Europos Sąjungoje palaikymo direktorė Raluca Marian sakė, kad kainos šiuo metu yra stabilios: „Negalime nepaisyti problemų, bet bendro trūkumo nebus.“
