Europa

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris penktadienį suabejojo Kinijos noru tarpininkauti tarp Ukrainos ir Rusijos, Pekinui paraginus skubiai užbaigti karą taikos derybomis. „Kiekvienas konstruktyvus pasiūlymas... kelyje į teisingą taiką yra labai sveikintinas“, – per Maskvos invazijos į Ukrainą metines sakė F.-W. Steinmeieris. Tačiau jis pridūrė: „Ar pasaulinė galybė Kinija nori vaidinti tokį konstruktyvų vaidmenį, vis dar abejotina.

Estijoje penktadienį minimos šalies nepriklausomybės paskelbimo 105-osios metinės. Pagal tradiciją, tekant saulei Ilgojo Hermano bokšte prie Estijos parlamento iškilmingai pakelta Estijos valstybės vėliava. Parlamento pirmininkas Juri Ratas (Jūris Ratas) per šią ceremoniją sakė, kad nors vasario 24-osios prasmė pasikeitė, pernai Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, ši data visada simbolizuos laisvę. „Putinas pradėjo plataus masto užkariavimo karą, kokio XXI amžiuje dar nebuvo.

Jungtinės Tautos ketvirtadienį didele balsų persvara nubalsavo už tai, kad Rusija „nedelsiant ir besąlygiškai“ išvestų savo karius iš Ukrainos, o pirmųjų karo metinių išvakarėse paragino užtikrinti „teisingą ir ilgalaikę“ taiką. JT Generalinėje Asamblėjoje 141 narė pritarė rezoliucijai, kuria dar kartą išsakoma parama Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui. Septynios šalys balsavo prieš, o 32 – susilaikė. Tarp pastarųjų buvo Kinija ir Indija.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad vieno baltarusių diplomato buvo paprašyta išvykti iš šalies. Apie tai paskelbta didėjant įtampai dėl Baltarusijoje įkalinto žymaus lenkų kilmės žurnalisto. Baltarusijos ambasados gynybos atašė netrukus išvyks iš Varšuvos, sakė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lukaszas Jasina vietos naujienų agentūrai PAP.

Estijos gynyba prasideda nuo Ukrainos, ketvirtadienį, Rusijos invazijos į Ukrainą metinių išvakarėse, duodama interviu naujienų agentūrai AFP, pareiškė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. „Aiškiai matome, kad mūsų gynyba dabar prasideda nuo Ukrainos, nes Ukraina kovoja su ta pačia grėsme... Taigi, kol jie ten kovoja, jie silpnina tą patį priešą, kaip ir mes“, – angliškai AFP sakė K. Kallas.

Europos Komisijos vicepirmininkas ir prekybos komisaras Valdis Dombrovskis ketvirtadienį atitolino Bulgarijos viltis greitu metu įsivesti eurą, kadangi Balkanų šalis neatitinka visų privalomų įstojimo kriterijų. V. Dombrovskis prieš susitikimą su Bulgarijos pareigūnais žurnalistams sakė, kad šalis netaps euro zonos nare anksčiau nei 2025-aisiais. Bulgarija – skurdžiausia ES narė – tikisi, kad euras paskatins šalies ekonomiką ir finansinį saugumą, tačiau užsitęsusi politinė krizė keičia planus.

Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo agentūra Eurojustas ketvirtadienį pristatė, jos teigimu, „viską keičiantį“ duomenų centrą, skirtą rinkti ir analizuoti įrodymus apie nusikaltimus Rusijos užpultoje Ukrainoje. „Tikimės, kad ši duomenų bazė pradės veikti iki šių metų vasaros“, – sakė Hagoje įsikūrusio Eurojusto pirmininkas Ladislavas Hamranas. „Ši duomenų bazė viską keičia baudžiamojo persekiojimo už pagrindinius tarptautinius nusikaltimus srityje“, – teigė jis žurnalistams.

Latvijos atstovas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje pasiuntė posėdyje dalyvavusius Rusijos atstovus „paskui rusų karo laivą“. Vėliau latvių ir kai kurių kitų šalių delegacijos protestuodamos paliko salę.

Europos Komisija (EK) uždraudė savo darbuotojams naudotis socialiniu tinklu „TikTok“ oficialiuose įrenginiuose, nerimaudama dėl duomenų apsaugos, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pranešė atstovas spaudai.

Vengrijos įstatymų leidėjai kovo pradžioje balsuos dėl Suomijos ir Švedijos prašymų įstoti į NATO ratifikavimo, teigiama trečiadienį paskelbtoje darbotvarkėje.  Joje teigiama, kad bendros diskusijos dėl jų narystės paraiškų vyks kitą savaitę, o balsavimas dėl kiekvienos šalies atskirai vyks kovo 6-9 dienomis.

Pietvakarių Prancūzijoje trečiadienį žuvo vienos mokyklos mokytoja, kurią per pamoką peiliu užpuolė mokinys, pranešė prokuroras. 52 metų ispanų kalbos mokytoja vedė pamoką Sen Žan de Liuzo mokykloje, kai mokinys ją užpuolė peiliu. Įvykio vietoje jai buvo suteikta skubi pagalba, tačiau Bajonos prokuroras Jerome'as Bourrier naujienų agentūrai AFP sakė, kad ji mirė nuo sužalojimų. Jis pridūrė, kad 16-metis moksleivis buvo sulaikytas.

Po to, kai buvo panaikinti su COVID-19 pandemija susiję kelionių apribojimai, praėjusiais metais prašymų suteikti prieglobstį Europos Sąjungoje skaičius šoktelėjo 50 procentų, palyginti su 2021-ųjų statistika.  Tokiu būdu buvo pasiektas aukščiausias lygis nuo 2016 metų pabėgėlių antplūdžio. ES prieglobsčio agentūros (EUAA) preliminariais duomenimis, 2022 metais 27 bloko valstybėse narėse ir Šveicarijoje bei Norvegijoje buvo pateikta beveik milijonas prašymų suteikti prieglobstį.

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslininkai antradienį paskelbė rekomendaciją, kurioje rekomenduojama nutraukti narvų naudojimo viščiukams broileriams ir vištoms dedeklėms auginti praktiką, kad tokiu būdu būtų pagerinta gyvūnų gerovė. Dviejuose moksliniuose vertinimuose taip pat rekomenduojama nutraukti žalojimo ir pašarų apribojimo praktiką. Be to, pateikta patarimų, kaip pagerinti viščiukų laikymo įrangą ir sąlygas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė apgailestaująs dėl Rusijos sprendimo sustabdyti dalyvavimą branduolinės ginkluotės ribojimo sutartyje su JAV ir pareiškė, kad tai simbolizuoja Europos ginklų kontrolės architektūros, vystytos po Šaltojo karo, pabaigą. „Apgailestauju dėl šiandieninio Rusijos sprendimo sustabdyti savo dalyvavimą Naujojoje START sutartyje“, – spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas.

Prezidentas Gitanas Nausėda kovą kreipsis į Europos Parlamentą (EP), pristatydamas savo požiūrį apie dabartinę Europos padėtį ir ateities perspektyvas. „Viskas pasikeitė 2022 metų vasario 24 dieną, kai prasidėjo neteisėta Rusijos invazija į Ukrainą. Į mūsų žemyną sugrįžo daugumai mūsų neįsivaizduojamas karas. Atsakydama į brutalią Rusijos agresiją, Lietuva nuo pat pradžių parodė tvirtą lyderystę, palaikydama Ukrainą ir gindama Europos vertybes.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni antradienį vyksta į Kyjivą derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė vietos žiniasklaida. Spalį pareigas pradėjusi eiti G. Meloni ne kartą išreiškė norą apsilankyti Ukrainoje ir parodyti savo vyriausybės paramą Kyjivui beveik metus trunkančio karo akivaizdoje.

Lietuva kartu su Bukarešto devyneto šalimis tikisi didesnio Jungtinių Valstijų (JAV) įsitraukimo stiprinant NATO rytų flangą, didesnės paramos Ukrainai, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. Pasak jos, šiuos ketinimus Gitanas Nausėda ir Bukarešto devyneto šalių atstovai ketina dar kartą akcentuoti trečiadienį Varšuvoje vyksiančiame susitikime su JAV prezidentu Joe Bidenu, dalyvaujant ir NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį vakare traukiniu iš Ukrainos atvyko į Lenkiją, pranešė lenkų naujienų agentūra PAP. Po netikėto vizito Kyjive, J. Bidenas maždaug 20 val. 30 min. vietos (21 val. 30 min. Lietuvos) laiku atvyko į Lenkijos pietryčiuose esančio Peremislio geležinkelio stotį. Maždaug 23 val. 15 min. vietos laiku JAV lyderis atskrido į Varšuvos Chopino oro uostą, vėliau pranešė PAP.

Bulgarija dėl ją apėmusios politinės krizės gali nuo 2024-ųjų neprisijungti prie euro zonos, nors šią datą planavo trejus metus, skelbia leidinys „Euractiv“, cituodamas Bulgarijos finansų ministrę Rosicą Velkovą. Pasak jos, Bulgarija turėjo paskelbti apie savo pasirengimą įsivesti eurą nuo ateinančių metų vasario 13-ąją Euro grupės posėdyje, tačiau negalėjo to padaryti, nes ji pavėlavo priimti reikiamus teisės aktus bei neatitiko infliacijos kriterijų.

Lenkų ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sakė, kad Lenkija derasi su Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno administracija dėl JAV karių buvimo šalyje padidinimo. Kaip pranešė Lenkijos radijas, prieš artėjantį J. Bideno vizitą į Varšuvą M. Morawieckis interviu televizijos CBS laidoje „Face the Nation“ kalbėjo apie JAV karius Lenkijoje: „Mes diskutuojame su prezidento Bideno administracija apie tai, kad jų buvimas taptų nuolatinis ir kad jų skaičius būtų padidintas.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nuomone, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas be reikalo gaišta laiką bandymams užmegzti dialogą su Vladimiru Putinu. Italų laikraščio „Corriere della Sera“ korespondentas V. Zelenskio paklausė, ar jis sutinka su E. Macrono pozicija, kad Rusiją „reikia nugalėti, bet ne sutriuškinti“ ir kad reikia palikti dialogo su Rusijos lyderiu galimybę. „Tai būtų nenaudingas dialogas; iš tikrųjų Macronas be reikalo gaišta laiką.

Nyderlandų vyriausybė šeštadienį pareiškė, kad „keletui“ Rusijos diplomatų teks išvykti iš Nyderlandų, ir apkaltino Maskvą mėginimais slapta atsiųsti savo šnipus į šalį, kurioje įsikūrusios įvairios tarptautinės institucijos, įskaitant Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą ir pasaulinę cheminių ginklų priežiūros instituciją.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šeštadienį pažadėjo toliau palaikyti santykius su Maskva ir paragino kitus daryti tą patį, nors Europos Sąjunga (ES) ir mėgina išlaikyti vieningą frontą prieš Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą. „Toliau palaikysime savo ekonominius santykius su Rusija ir siūlome savo sąjungininkams daryti tą patį“, – pareiškė V. Orbanas savo metinėje kalboje.

Suomija tebenori į NATO įstoti kartu su Švedija, kurios siekiui tapti Aljanso nare prieštarauja Turkija, šeštadienį pareiškė suomių premjerė Sanna Marin. „Turkijai ir taip pat Vengrijai nusiuntėme labai aiškų ženklą ir labai aiškią žinią..., kad norime kartu įstoti į NATO ir kad tai atitinka visų interesus“, – sakė ji Miuncheno saugumo konferencijoje. „Norime įstoti kartu su Švedija ir tuo pat metu. Ne vien dėl to, kad esame geri kaimynai ir partneriai.

JAV, Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai šeštadienį išreiškė susirūpinimą dėl stiprėjančio bendradarbiavimo tarp Rusijos ir Irano, gaminančio dronus, kuriuos, pasak Vakarų, Maskva naudoja Ukrainoje.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje teigė, jog sąjungininkai privalo „padvigubinti“ karinę paramą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos pajėgomis.  „Turime padvigubinti savo pastangas ir tęsti masinę paramą, kuri yra būtina, kad šie imperialistiniai [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino planai visiškai žlugtų“, – teigė ji konferencijos metu.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje turėtų pareikšti, kad Kyjivui prašant daugiau ginklų, sąjungininkai privalo suteikti Ukrainai to, ko jai reikia, kad nugalėtų Rusiją.  „Turime suteikti Ukrainai toai ko jai reikia, kad ji laimėtų kaip suvereni, nepriklausoma tauta Europoje“, – pasakys jis pasaulio lyderių susitikime, rodo jo kalbos ištraukos, su kuriomis susipažino naujienų agentūra AFP.

Aiškėja daugiau detalių Ispanijoje nužudytos nėščios lietuvės byloje. Ispanijos policija suėmė penkis įtariamuosius, tarp jų – ir aukos mylimąjį, kuris, tikėtina, ir paleido šūvį. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Šis sudužęs stiklas liudija baisią tragediją – pirmadienį į galvą Vall d'Uixo mieste Ispanijoje buvo pašauta devintą mėnesį nėščia 27-erių lietuvė. Medikai ligoninėje dar bandė kovoti dėl jos gyvybės, tačiau pavyko išgelbėti tik kūdikį.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį įspėjo apie augančius Kinijos ir Rusijos tarpusavio ryšius ir paragino šalis, kurios tiki „demokratija ir laisve“, susivienyti prieš autoritarines jėgas. Rusijai nusiuntus savo pajėgas į Ukrainą, Kinija stengėsi užimti neutralią poziciją, tačiau tuo pat metu stiprino ryšius su Maskva ir nepasmerkė invazijos.

Ukrainos užsienio reikalų ministras penktadienį pareiškė, kad Prancūzijos mažmeninės prekybos milžinė „Auchan“ yra „visavertis Rusijos agresijos ginklas“. Tokį kaltinimą Dmytro Kuleba pareiškė pasirodžius vieno tyrimo ataskaitai, kurioje teigiama, kad „Auchan“ tiekė prekes Rusijos kariuomenei. „Praėjusiais metais raginau pasaulį boikotuoti „Auchan“ už tai, kad ji nesitraukia iš Rusijos ir nesiliauja finansavusi karo nusikaltimų.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad sąjungininkės, turinčios kovinių tankų, turėtų juos siųsti Ukrainai, NATO partnerėms bandant surinkti Kyjivui pažadėtą sunkiąją techniką. „Tie, kurie gali atsiųsti tokių tankų, tikrai turėtų tai padaryti dabar“, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė O. Scholzas ir pridūrė, kad „intensyviai ragins“ sąjungininkus imtis veiksmų šiuo klausimu.

Vidurio Slovėnijoje esančioje fejerverkų įmonėje įvykus sprogimui žuvo mažiausiai vienas žmogus, o dar du buvo sunkiai sužeisti, penktadienį pranešė policija. Sprogimas nugriaudėjo apie 12 val. 30 min. vietos (13 val. 30 min. Lietuvos) laiku Vrchnikos miestelyje, esančiame į pietvakarius nuo Slovėnijos sostinės Liublianos. Iš įvykio vietos darytuose vaizdo įrašuose matyti, kad iš teritorijos veržiasi didžiuliai dūmų kamuoliai. Sprogimo priežastis kol kas nežinoma.

Vasario 24 dieną Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas Estijos ministrės pirmininkės Kajos Kallas kvietimu lankysis Taline ir švęs Estijos Respublikos 105-ąsias metines. Be vasario 24 dieną numatytų darbinių susitikimų, svečiai taip pat planuoja dalyvauti vėliavos pakėlimo ceremonijoje, padėti vainikus prie paminklo pergalei Nepriklausomybės kare, dalyvauti gynybos pajėgų parade.

Miunchene penktadienį į svarbią saugumo konferenciją prieš pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines renkasi pasaulio lyderiai, Kyjivui vis atkakliau prašant atsiųsti daugiau ginklų. Tris dienas truksiančiame susitikime taip pat bus kalbama apie JAV ir Kinijos santykius, nes Vašingtonui numušus įtariamą Kinijos sekimo balioną virš JAV teritorijos, įtampa labai išaugo.

Praėjusiais metais Lietuvoje oras buvo švaresnis nei užpernai, tačiau Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamų standartų dar neatitiko. „Nors oro kokybė pamažu gerėja ir vis rečiau viršija šiuo metu šalyje galiojančias normas, tačiau dar neatitinka gerokai griežtesnių Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų standartų teršalų koncentracijoms aplinkos ore“, – teigiama Aplinkos apsaugos agentūros penktadienį išplatintame pranešime.

Buvusiam Jungtinės Karalystės ambasados Berlyne apsaugos darbuotojui, kuris prisipažino šnipinėjęs Maskvai, penktadienį paskelbus nuosprendį gresia įkalinimas iki 14 metų.  58-erių Davidas Ballantyne'as Smithas, kuris pripažino perdavęs slaptos medžiagos Rusijos ambasadai Vokietijoje, įkliuvo vykdant slaptą operaciją.

Prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje gegužės pabaigoje bus organizuojamas aukščiausio parlamentinio lygio susitikimas, penktadienį nutarė Seimo valdyba. „Galėtume Vilniuje organizuoti aukščiausio lygio parlamentinį susitikimą Vilniuje gegužės pabaigoje, kol bus likę dar šiek tiek laiko pasikviesti visų NATO valstybių parlamentų atstovus.

Kinija 2022 metais buvo didžiausia Vokietijos prekybos partnerė – septintus metus iš eilės, rodo ketvirtadienį paskelbti duomenys, tuo metu politikos formuotojai nerimauja dėl per didelės ekonomikos priklausomybės nuo Pekino. Pasak federalinės statistikos agentūros „Destatis“, pernai abi šalys apsikeitė prekėmis už 297,9 mlrd. eurų (318,9 mlrd. JAV dolerių), arba 20 proc. daugiau nei 2021-aisiais, o tam nesutrukdė net tebesitęsęs koronaviruso pandemijos poveikis.

Latvijos parlamentas ketvirtadienį priėmė Ukrainos palaikymo įstatymo pataisas, leidžiančias perduoti karo niokojamai valstybei automobilius, kurie yra konfiskuojami iš girtų vairuotojų. „Meduza“ skelbiama, kad sprendimą dėl automobilių perdavimo priims Latvijos vyriausybė; valdančioji koalicija šią savaitę sutarė, kad mašinos galės būti perduodamos Ukrainos kariuomenės poreikiams tenkinti.

Graikija ir Bulgarija ketvirtadienį Atėnuose pasirašė susitarimus, skirtus sumažinti priklausomybę nuo rusiškos naftos ir dujų. Šalys susitarė bendradarbiauti naujo dujotiekio ir saugyklų statybos ir eksploatavimo srityse. Graikijos ministro pirmininko biuras pranešė, kad Balkanų kaimynės bendradarbiaus įsigydamos ir laikydamos gamtines dujas bei „įvertins“ naujo dujotiekio tarp Aleksandropolio ir Burgaso uostų nutiesimo galimybę.

Europos Komisija trečiadienį pradėjo teisinį procesą po to, kai Lenkijos Konstitucinis Teismas užginčijo Europos Sąjungos teisės aktų viršenybę.   Briuselis ne kartą perspėjo Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio nacionalinę vyriausybę, kad jos vykdomos teisinės reformos kenkia teisinės valstybės principams Europoje, bet sulaukė neigiamų atsakymų.

Europos Sąjunga svarsto galimybę Rusijai ir kai kurioms trečiosioms šalims, tiekiančioms Maskvai prekes, Kremliaus naudojamas savo kariams Ukrainoje remti, įvesti naują sankcijų paketą, kurio bendra suma siektų 11 mlrd. eurų. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį sakė, kad 27 ES valstybių narių svarstomu paketu konkrečiai siekiama atimti iš Rusijos galimybę gauti jai reikalingą karinę įrangą, kurios ji negali gauti niekur kitur.

Estijoje turėjęs ilgalaikį leidimą gyventi Sergejus Čaulinas buvo deportuotas iš šalies pateikus kaltinimus dėl grėsmės valstybės saugumui. Nuolat saugumo kasmetinėse ataskaitose minėtas vyras skundėsi, kad norėtų sugrįžti atgal, nes „Rusijoje jis niekam nereikalingas“. „Mane deportavo. Iškvietė į policiją sakydami, kad nori grąžinti man „Nemirtigųjų pulko“ portretus. Ten buvo KaPo (Estijos saugumas, – red. past.) pareigūnai.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pagyrė apčiuopiamą Ukrainos pažangą siekiant narystės derybų su bloku, nepaisant brutalios Rusijos invazijos. Kyjivas nori kuo greičiau įstoti į 27 šalių bloką ir paragino oficialias stojimo derybas pradėti jau šiais metais – daug greičiau, nei tai pavyko padaryti bet kuriai kitai kandidatei.

Italijos teismas trečiadienį išteisino milijardierių, buvusį ministrą pirmininką Silvio Berlusconi dėl įtarimų mokėjus svečiams, kad šie meluotų apie jo liūdnai pagarsėjusius „bunga bunga“ sekso vakarėlius. „Galiu tik labai džiaugtis“, – po nuosprendžio žurnalistams sakė 86 metų žiniasklaidos magnato ir senatoriaus advokatas Federico Cecconi. S. Berlusconi jau buvo išteisintas dviejose kitose susijusiose bylose dėl įtariamo kyšininkavimo – 2021-aisiais Sienoje ir 2022-aisiais Romoje.

Svarbus Prancūzijos psichikos sveikatos tyrimas parodė, kad labai padaugėjo jaunų žmonių, pranešančių apie depresiją, o labiausiai tikėtina priežastis – COVID-19 ir apribojimai, taikyti šios ligos kontrolei. Prancūzijos visuomenės sveikatos agentūra „Sante Publique France“ (SPF) antradienį paskelbė naujausio reguliaraus psichikos sveikatos tyrimo, atlikto 2021 metais, praėjus metams po skaudžiausio pasaulinės pandemijos etapo, rezultatus. Nustatyta, kad 20,8 proc.

Kreipdamasis į Europos Parlamentą Latvijos prezidentas Egilas Levitas antradienį pareiškė, kad Europa ir visi Vakarai nebegali daugiau daryti tokių strateginių klaidų kaip kryptingas artėjimas prie priklausomybės nuo Rusijos energijos šaltinių. Latvijos prezidentas europarlamentarams sakė, kad taip pat vertėtų susimąstyti, kaip tokia klaida, nepaisant perspėjimų, apskritai buvo įmanoma.

Rumuniją antradienį supurtė 5,7 balo stiprumo žemės drebėjimas – tai jau antrasis panašaus stiprumo drebėjimas per pastarąją parą. Nė vienu atveju nebuvo pranešta apie rimtą žalą. Žemės drebėjimas antradienį įvyko 15 val.16 min. vietos (ir Lietuvos) laiku pietvakarių Rumunijos Goržo apskrityje maždaug 40 km gylyje, rodo Rumunijos nacionalinio Žemės fizikos instituto duomenys. Pranešama, kad drebėjimas buvo juntamas sostinėje Bukarešte ir šiaurėje esančiame Klužo mieste.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau interviu „Gazeta Polska“ pareiškė, kad prieš kelis mėnesius iš ministerijos buvo atleisti visi Maskvos valstybinį tarptautinių santykių institutą (MGIMO) baigę asmenys. „Rusijos MGIMO absolventų daugiau nėra“, – pareiškė Z. Rau, komentuodamas masinį diplomatų atleidimą iš Lenkijos užsienio reikalų ministerijos. Jis pažymėjo, kad pagrindinę Rusijos propagandininkų kalvę baigusių žmonių struktūroje nebėra jau porą mėnesių.