Europa

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad svarbu, jog Švedija ir Suomija kuo greičiau įstotų į Aljansą, tačiau šių šalių prisijungimas vienu metu nėra „pagrindinis klausimas“.  Kad prisijungtų prie Aljanso, Suomija ir Švedija turi gauti oficialų visų 30 NATO narių pritarimą. Šiuo metu Turkija ir Vengrija yra dvi vienintelės šalys, kurios dar to nepadarė.

Du Nyderlandų F-35 perėmė grupę iš trijų Rusijos karo lėktuvų netoli Lenkijos oro erdvės ir „išlydėjo juos toliau“. Rusų žvalgybinis lėktuvas Il-20, palydimas dviejų Su-28, skrido iš Kaliningrado pusės. „Nežinomas orlaivis priartėjo iš Kaliningrado prie Lenkijos NATO sienos atsakomybės zonos“, – skelbiama Nyderlandų gynybos ministerijos pranešime.

Lenkijos prezidentas ir gynybos ministras pirmadienį susitiko su lenkų instruktoriais, intensyviai mokančiais ukrainiečių karius valdyti Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard 2“, kuriuos dalis Europos šalių pažadėjo Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija. Prezidentas Andrzejus Duda ir gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas taip pat stebėjo mokymus naudotis „Leopard 2“ karinėje bazėje ir poligone Šventošuve, pietvakarių Lenkijoje.

Moldovos prezidentė Maia Sandu patvirtino, kad Ukrainos žvalgyba perdavė jai Kremliaus planus destabilizuoti padėtį šalyje. Demokratinės Moldovos prezidentė tvirtina, kad buvo rengiamasi surengti ginkluotą perversmą, kuriame dalyvautų diversinės grupės iš Rusijos, Baltarusijos ir Balkanų valstybių. „Tai staigus planas, numatantis diversijas įtraukiant asmenis su karine parengtimi, kurie būtų perrengti civiliais drabužiais.

Euro zonos ekonomika 2023 metais augs daugiau nei buvo prognozuota anksčiau, nes energijos krizė sušvelnėjo, o bendros valiutos zonai, regis, pavyko išvengti nuosmukio šią žiemą, pirmadienį pranešė Europos Komisija (EK). Šiuo metu skaičiuojama, kad euro zonos ekonomika 2023-aisiais augs ne 0,3, o 0,9 proc., nes „palankūs įvykiai“ padėjo jai geriau atlaikyti Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmes, pažymėjo EK. Taip pat tikimasi, kad infliacija sulėtės labiau, nei prognozuota anksčiau.

Portugalija pirmadienį paskelbė išvadas iš nepriklausomo tyrimo dėl šalies katalikų dvasininkų nuo 1950 metų vykdytos seksualinės prievartos prieš vaikus po to, kai buvo surinkta šimtai nukentėjusiųjų liudijimų. Portugalijos Katalikų bažnyčioje vaikų seksualinį išnaudojimą tiriantis komitetas teigia, kad apie tai pranešė 512 įtariamų aukų. Vyresnieji Portugalijos bažnyčios pareigūnai anksčiau tvirtino, kad tokių atvejų buvo tik keletas.

Europos Komisija (EK) penktadienį pritarė planui, kad keturios didžiausios žemyno telekomunikacijų įmonės – „Vodafone“, „Orange“, „Deutsche Telekom“ ir „Telefonica“ – sukurtų bendrą platformą, remiančią prekių ženklų ir leidėjų skaitmeninės rinkodaros ir reklamos veiklą, kurioje šiuo metu dominuoja „Google“ ir Facebook savininkė „Meta“. Platforma bus skirta dalytis anoniminiais vartotojų duomenimis su kitomis įmonėmis naudojimui rinkodarai ir reklamos personalizavimui.

Kazachstane pirmadienį vienas moksleivis kirviu ir peiliu mokykloje sužeidė tris kitus mokinius, pranešė valdžios institucijos. Įtariamas užpuolikas, kuris vėliau buvo sulaikytas, „išėjo iš tualeto su peiliu ir kirviu“, sakė Petropavlovsko, maždaug 200 000 gyventojų turinčio miesto netoli Rusijos sienos, pareigūnas. Oficiali naujienų agentūra „Kazinform“ teigė, kad du iš sužeistųjų buvo paguldyti į ligoninę, o vienam buvo suteikta pagalba įvykio vietoje.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sekmadienį pabrėžė, kad jos vyriausybė tvirtai remia Kyjivą po to, kai buvęs premjeras ir koalicijos partneris Silvio Berlusconi išpeikė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Paklaustas apie ketvirtadienį Briuselyje įvykusį G. Meloni ir V. Zelenskio susitikimą, S. Berlusconi atsakė: „Man kalbėtis su Zelenskiu? Jei būčiau buvęs Tarybos pirmininkas, niekada nebūčiau ten ėjęs.

Prancūzijoje šeštadienį vėl vyksta protestai prieš nepopuliarią pensijų reformą, kurią siekia įgyvendinti prezidentas Emmanuelis Macronas. Prognozuojama, kad eitynėse Paryžiuje, Nicoje, Marselyje, Tulūzoje, Nante ir kituose miestuose dalyvaus šimtai tūkstančių žmonių, siekiančių palaikyti spaudimą vyriausybei ir priversti ją nusileisti.

Belgijos federalinė prokuratūra pranešė, kad šeštadienį pateikė kaltinimus korupcija vienam Europos Parlamento nariui iš Belgijos, susijusiam su gruodį asamblėją sukrėtusiu korupcijos skandalu. Policija penktadienį sulaikė 59 metų socialistų deputatą Marcą Tarabellą po to, kai Belgijos federaliniai prokurorai pranešė, kad policija apieškojo jam priklausantį banko seifą Lježo mieste. Taip pat buvo apieškotos Antino miesto, kuriame jis eina mero pareigas, rotušės patalpos.

Sulaukęs 95 metų mirė paskutinis komunistinės Rytų Vokietijos ministras pirmininkas Hansas Modrowas, šeštadienį pranešė kraštutinių kairiųjų partija „Die Linke“. H. Modrowas mirė naktį, sakė partijos atstovas spaudai. H. Modrowas gimė 1928 metų sausio 27 dieną Pomeranijoje, dabartinėje Lenkijoje. Nuo 1989 metų lapkričio (praėjus keturioms dienoms po Berlyno sienos griūties) iki 1990 metų balandžio buvo ministru pirmininku.

Beveik du trečdaliai (61 proc.) Estijos gyventojų pritaria arba veikiau pritaria mažos galios atominės elektrinės šalyje statybai, rodo šio projekto iniciatorės „Fermi Energia“ užsakymu „Kanar Emor“ reguliariai atliekamų visuomenės nuomonės šia tema naujausių tyrimų rezultatai. Skelbiama, jog į klausimą „Ar pritariate, kad Estijos aprūpinimui elektros energija būtų naudojama naujos kartos mažoji atominė elektrinė?“ atsakė „taip“ 34 proc., „veikiau taip“ – 27 proc., „veikiau ne“ – 10 proc.

Penktadienį Rumunijos ir Moldovos oro erdves kirto dvi rusų sparnuotosios raketos. Ukrainos ginkluotosios pajėgos paaiškino, kodėl Rusija taip elgiasi.   Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybės atstovo Jurijaus Ignato, Rusija tokiais veiksmai siekia, kad Ukraina jas numuštų. Pasak jo, numušus raketas, jos gali nuskristi dar 10 kilometrų ir nukristi ant kitos valstybės teritorijos.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni penktadienį dar kartą sukritikavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sprendimą pakviesti Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį į Paryžių, kur, anot jos, trūko kitų Europos vadovų. „Jei būčiau buvusi pakviesta į Eliziejaus rūmus susitikti su V. Zelenskiu, būčiau patarusi nerengti šio susitikimo“, – po Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė G. Meloni.

Belgijos federalinė prokuratūra pranešė, kad, policijai surengus daugiau reidų, penktadienį apklausai buvo sulaikytas Europos Parlamento narys, susijęs su gruodį asamblėją sukrėtusiu korupcijos skandalu. Prokuratūra pranešė, kad policija apieškojo Belgijos įstatymų leidėjui Marcui Tarabellai priklausantį banko seifą Lježo mieste. Taip pat buvo apieškotos Antino miesto, kuriame M. Tarabella eina mero pareigas, rotušės patalpos.

Didžioji Britanija ketvirtadienį pranešė sumokėjusi milžinišką 2,3 mlrd. svarų (2,8 mlrd. JAV dolerių) sumą, kad išspręstų užsitęsusį ginčą su ES, nors ir išstojo iš bloko. Iždo ministras Johnas Glenas pranešė, kad šią savaitę buvo atliktas paskutinis 1,1 mlrd. svarų mokėjimas, siekiant išspręsti ginčą dėl tekstilės ir avalynės, importuojamos į Didžiąją Britaniją iš Kinijos.

Europos Sąjungos lyderiai susitarė dėl griežtesnių taisyklių, kad būtų lengviau išsiųsti teisės į prieglobstį negavusius migrantus į jų kilmės šalis, penktadienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Šiomis priemonėmis reaguojama į augantį europiečių susirūpinimą dėl didėjančios nelegalios imigracijos, keliose šalyse narėse tapusios itin opiu klausimu.

Valstybės turto viceministras ketvirtadienį pareiškė, kad Lenkija vis dar perka dešimt procentų naftos iš Rusijos, nors Varšuva ne kartą ragino sugriežtinti sankcijas Rusijos naftai. Bloko įvestas Rusijos naftos produktų, tokių kaip dyzelinas, benzinas ir reaktyviniai degalai, embargas įsigaliojo sekmadienį. Taip buvo išplėstas prieš du mėnesius įvestas Europos Sąjungos embargas naftos tiekimui jūra.

Po Europos Sąjungos viršūnių susitikimo, kur kalbėjosi su Europos lyderiais, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai ketvirtadienį susitiko su Belgijos karaliumi Philippe'u, pranešė rūmai. Belgijos karališkieji rūmai socialinėje žiniasklaidoje paskelbė nuotrauką, kurioje V. Zelenskis, dėvintis karo laikus primenančias žalias kelnes ir juodą megztinį, eina šalia karaliaus Philippe'o. Prieš dieną V. Zelenskis Londone susitiko su karaliumi Charlesu III.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvaudamas Europos Vadovų Tarybos posėdyje, tarp kurio dalyvių šįkart buvo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, akcentavo, kad šios šalies vieta – Europos Sąjungoje, pranešė Prezidentūra. Šalies vadovas kreipdamasis į Europos lyderius akcentavo, kad, nepaisant žiauraus Rusijos vykdomo karo, Ukraina padarė didžiulę pažangą įgyvendindama reformas.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį sukritikavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sprendimą pakviesti Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį į Paryžių prieš Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje. Viršūnių susitikimo kuluaruose G. Meloni buvo paklausta, ar anksčiau šią savaitę įvykusi Prancūzijos ir Vokietijos ministrų kelionė į Vašingtoną aptarti JAV „žaliųjų“ subsidijų buvo netinkama.

Kreipdamasis į Europos Vadovų Tarybos susitikimo dalyvius, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina savo pavyzdžiu parodė, kodėl nereikėtų pradėti agresijos prieš europiečius.   „Laisva Europa šiandien neįsivaizduojama be laisvos Ukrainos. Dėkoju už tai, kad kartu ruošiamės Ukrainai gauti kandidatės į Europos Sąjungą statusą. Už tai, kad kartu ruošiame teigiamą mūsų pertvarkos įvertinimą kelyje į Europos Sąjungą.

Lenkijos Seimas trečiadienį galutinai patvirtino naują teismų atskaitomybės įstatymą, kuris, vyriausybės nuomone, atitiks Europos Sąjungos lūkesčius ir padės atblokuoti milijardų eurų vertės paketą, skirtą COVID-19 pandemijos padariniams likviduoti. Briuselis sustabdė pagalbos teikimą Lenkijai, teigdamas, kad vyriausybės vykdoma teismų sistemos kontrolės politika pažeidžia demokratijos principus. Blokas paragino padaryti esminius pakeitimus, kad Lenkija galėtų gauti daugiau kaip 35 mlrd.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ketvirtadienį, po Europos vadovų susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, perspėjo, kad artimiausios savaitės gali nulemti Rusijos invazijos eigą. „Artimiausios savaitės ir mėnesiai tikriausiai bus lemiami. Dabar metas ne drebėti, o visapusiškai remti“, – sakė EVT pirmininkas.

Dvidešimt septynių Europos Sąjungos valstybių narių vadovai ketvirtadienį raštu kreipėsi į Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, norėdami išreikšti „visišką solidarumą“ ir pasiūlyti daugiau skubios pagalbos po pražūtingo žemės drebėjimo.  „Esame pasirengę toliau didinti paramą glaudžiai bendradarbiaudami su Turkijos valdžios institucijomis. Mūsų mintys ir toliau bus su jumis ir jūsų žmonėmis“, – teigė jie.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius trečiadienį pareiškė, kad tikįs, kad Berlynas iki balandžio mėnesio į Ukrainą pajėgs nusiųsti pirmąjį „Leopard 2“ tankų batalioną.  „Manau, kad per pirmuosius keturis šių metų mėnesius galėtume pristatyti bet vieną batalioną. Galbūt per tris mėnesius. O tada, žinoma, turime veikti kuo greičiau“, – viešėdamas Varšuvoje žurnalistams teigė jis.

Paryžiuje trečiadienį vakare laukiama Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, pranešė Prancūzijos prezidentūra. Kiek anksčiau prancūzų televizija BFM TV skelbė, kad po vizito Jungtinėje Karalystėje V. Zelenskis atvyks į Paryžių. Paryžiuje V. Zelenskis susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, informavo Eliziejaus rūmai, bet daugiau detalių nepateikė.

Aštuonios Europos Sąjungos valstybės, tarp jų Lietuva, paragino Briuselį smarkiai sugriežtinti bloko sienas, kad „būtų užkirstas kelias dar vienai didelio masto migracijos krizei“, rašoma laiške, su kuriuo prieš svarbų viršūnių susitikimą susipažino naujienų agentūra AFP. Nuo 2015–2016 metų, kai Europa priėmė daugiau nei milijoną prieglobsčio prašytojų, daugiausia sirų, bėgančių nuo karo savo šalyje, bendras požiūris į migraciją žemyne sugriežtėjo.

Naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius antradienį neplanuotai apsilankė Kyjive, praėjus dviem savaitėms po to, kai Berlynas sutiko suteikti tankus „Leopard“, kad padėtų Ukrainai kovoti su Rusijos pajėgomis. Kadenciją baigiantis Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas tviteryje paskelbė nuotrauką, kurioje jis ir B. Pistorius rankose laiko tanko modelį. Gynybos ministerijos atstovas spaudai patvirtino, kad nuotrauka buvo padaryta antradienį Ukrainos sostinėje.

Latvijoje antradienį popiet kilo didžiulis gaisras, praneša tv3.lv. Skelbiama, kad Marupės seniūnijoje gaisras įsiplieskė apie 15 valandą, pranešta apie degančią dronų gamyklą.   Į įvykio vietą atskubėjus ugniagesiams pastatas jau degė atvira liepsna, kuri sparčiai plito.  Gesinimo darbuose dalyvauja didelės ugniagesių pajėgos – beveik 50 ugniagesių, devynios autocisternos, trys kopėčios, taip pat Rygos tarptautinio oro uosto ugniagesių komanda su autocisterna.

Europos kultūros sostinėms reikia didesnio matomumo, sako už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė Mariya Gabriel, antradienį apsilankiusi pernai šį titulą turėjusiame Kaune. Su projekto komanda susitikusi komisarė teigė, jog Kauno – Europos kultūros sostinės metai buvo „didelė sėkmė“, kurią rodo tūkstančiai renginių ir partnerysčių.

Į NATO įstojusi Švedija prisidėtų prie Aljanso oro policijos misijos Lietuvoje, sako Vilniuje viešintis šios šalies premjeras Ulfas Kristerssonas. „Kaip būsima sąjungininkė, Švedija nori padėti su oro policija, žvalgyba Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse per oro policijos misiją“, – antradienį žurnalistams Vyriausybėje sakė politikas. Pasak jo, Stokholmas yra dėkingas Lietuvai už jos paramą Švedijai ir Suomijai siekiant narystės NATO.

Paryžiaus merė Anne Hidalgo nepritaria, kad 2024-aisiais šiame mieste įvyksiančiose vasaros olimpinėse žaidynėse dalyvautų Rusijos sportininkai, kol tęsiasi karas Ukrainoje, antradienį pranešė jos biuras.

Penkių Šiaurės šalių olimpiniai komitetai antradienį pareiškė nepritariantys tam, kad 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse galėtų dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkai. „Mes tvirtai laikomės savo pozicijos neleisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams ir pareigūnams dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose“, rašė Švedijos, Norvegijos, Danijos, Suomijos ir Islandijos komitetai bendrame pareiškime. „Padėtis dėl karo Ukrainoje nepasikeitė, – sakoma pareiškime.

Europos Sąjunga rengiasi galimam Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitui Briuselyje, kur jis ketvirtadienį susitiktų su bloko lyderiais ir kreiptųsi į Europos Parlamentą, pirmadienį sakė pareigūnai. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) pakvietė V. Zelenskį dalyvauti 27 ES šalių narių „ateities viršūnių susitikime“, sakė jo atstovas.

Sulaukęs 98 metų mirė Lubomiras Štrougalas, kuris 1970–1988 metais buvo komunistų valdomos Čekoslovakijos ministras pirmininkas, pirmadienį pranešė Čekijos naujienų svetainė „Seznam Zpravy“. 1958 metais, būdamas 34 metų, L. Štrougalas tapo Čekoslovakijos Komunistų partijos Centro komiteto, aukščiausio jos organo, nariu ir išbuvo juo iki 1989 metų, kol režimas buvo nuverstas per Aksominę revoliuciją. 1959 metais jis tapo žemės ūkio ministru, o 1961 metais – vidaus reikalų ministru.

Kipro gyventojai padalytos salos pietinėje dalyje sekmadienį pradėjo balsuoti dėl naujo prezidento, kuriam bus pavesta spręsti pragyvenimo išlaidų krizės, korupcijos skandalų, nelegalios migracijos ir žlugusio taikos proceso problemas. Rinkimuose varžosi rekordiškai daug – 14 – kandidatų, bet tarp jų yra tik dvi moterys. Pergalei pirmajame ture reikia surinkti 50 proc. ir vieną balsą.

Sniego lavinos Austrijoje ir Šveicarijoje pasiglemžė penkias gyvybes, o pareigūnai šeštadienį įspėjo apie pavojų, kurį kelia itin nestabili sniego danga. Trys žmonės žuvo Austrijos Alpėse. „Šeštadienį Kaltenbache per laviną žuvo vienas žiemos sporto entuziastas“, – naujienų agentūrai AFP sakė policijos atstovas spaudai, atsisakęs pateikti daugiau informacijos apie nelaimės mažame Alpių kaimelyje aplinkybes.

Šiandien tūkstančiai lietuvių pramogavo Jelgavoje, Latvijoje. Čia jau 24-tą kartą surengtas ledo skulptūrų festivalis, kurį kasmet aplanko ir daug mūsų tautiečių. Šiemet festivalio tema – Senieji Dievai. Skulptūras iš ledo kūrė ir lietuviai. O kuris mūsiškių kūrinys laimėjo pagrindinį festivalio prizą, sužinosite pažiūrėję reportažą. Latvis ledo skulptorius Karls Ile baigia skaptuoti ir tvarkyti vieną iš kelių foto skulptūrų. Tai Dzeusas, kuris pasivertė jaučiu ir pagrobė gražuolę Europą.

Europos policija suėmė 42 įtariamuosius ir konfiskavo ginklų, narkotikų bei milijonus grynųjų pinigų, nulaužusi dar vieną nusikaltėlių naudojamą šifruotų internetinių žinučių siuntimo paslaugą, penktadienį pranešė Nyderlandų teisėsauga. Po 2020 metais rugsėjį pradėto tyrimo, po kurio buvo uždaryta slapta „Exclu Messenger“ paslauga, policija surengė reidus 79 patalpose Belgijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose.

Prancūzija ir Italija sutarė perduoti Ukrainai mobilių raketų „žemė–oras“ sistemų, penktadienį pranešė Prancūzijos gynybos ministerija. Šios sistemos, žinomos pavadinimu MAMBA arba SAMP/T, yra ant transporto priemonės montuojamos vidutinio nuotolio raketų baterijos, skirtos gynybai nuo grėsmių iš oro, tokių kaip raketos ir pilotuojami arba nepilotuojami orlaiviai.

Europos Sąjunga ir Kyjivas penktadienį parėmė planus Hagoje įsteigti tarptautinę prokuratūrą, kuri padėtų tirti Rusijos veiksmus dėl agresijos nusikaltimo Ukrainoje. Šis žingsnis, apie kurį paskelbta bendrame pareiškime per ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimą Kyjive, laikomas tarpiniu žingsniu prieš sukuriant specialųjį tribunolą, galintį patraukti baudžiamojon atsakomybėn Rusijos vadovybę.

Europos Sąjunga penktadienį pareiškė, kad Ukraina įdėjo daug pastangų siekdama narystės bloke, tačiau paragino Kyjivą įgyvendinti daugiau reformų. „ES pripažino dideles pastangas, kurias Ukraina parodė pastaraisiais mėnesiais“, – sakoma pareiškime po aukščiausiojo lygio susitikimo Kyjive.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį per aukščiausiojo lygio susitikimą Kyjive, kuriame dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pakartojo, kad remia glaudesnę Ukrainos integraciją į bloką. „Ukraina – tai ES, ES – tai Ukraina“, – spaudos konferencijoje su V. Zelenskiu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen sakė Ch. Michelis. „ES yra su jumis šiandien, ES bus su jumis ir jūsų žmonėmis rytoj“, – pridūrė jis.

ES valstybės narės penktadienį siekia susitarti dėl rusiškų naftos produktų kainų viršutinių ribų, prieš savaitgalį įsigaliosiant šių produktų embargui. Šis sprendimas taps dalimi tarptautinių pastangų sumažinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajamas, naudojamas puolimui Ukrainoje, nukreipiant sankcijas į Rusijai itin svarbų eksporto sektorių.

„Bundesveras, armija, kuriai man leidžiama vadovauti, yra daugiau ar mažiau išsekusi“, – tą dieną, kai Rusija užpuolė Ukrainą, emocingame socialinių medijų įraše rašė Vokietijos kariuomenės vadas generolas Alfonsas Maisas. – Mes visi matėme, kad tai įvyks, tačiau mes nesugebėjome susitarti, padaryti tam tikrų išvadų bei imtis veiksmų dar nuo Krymo aneksijos.

Vyriausybės atstovas penktadienį pranešė, kad Vokietija išdavė leidimą siųsti tankus „Leopard 1“ į Ukrainą, Kyjivui tikintis gauti pažangesnę ginkluotę kovai su Rusijos pajėgomis. Berlynas jau praėjusią savaitę pareiškė, kad Kyjivui suteiks 14 „Leopard 2“ iš savo karinių atsargų, tačiau gamintojai taip pat yra pasirengę atsiųsti jau turimus tankus.

Slovėnijos šiaurės rytuose anksti penktadienį apvirtus autobusui žuvo trys ir buvo sužeisti dar keli žmonės, pranešė policija. Avarija įvyko maždaug 5 val. (6 val. Lietuvos laiku) netoli Murska Sobotos miesto, sakoma policijos pareiškime. Jame nurodoma, kad vyksta incidento priežasčių tyrimas. Vietos žiniasklaida pranešė, kad į avariją patekęs autobusas yra su užsienietiškais registracijos numeriais.