Europa

Penktadienio rytą netoli Vengrijos miesto Dėro įvyko dvi avarijos iš eilės – iš pradžių sunkvežimis susidūrė su statybine transporto priemone, vėliau mikroautobusas atsitrenkė į kitą sunkvežimį; per abu eismo įvykius žuvo 8 užsienio piliečiai. Apie tai praneša „Telex“. Pirmoji avarija automagistralėje M1 įvyko apie 4.30 val. ryto vietos laiku. Sunkvežimis susidūrė su statybine transporto priemone, o po to užsidegė. Vairuotojas žuvo įvykio vietoje.

Lenkijos meteorologijos ir vandens ūkio institutas (IMGW) prognozuoja audras, lietų, krušą ir stiprų vėją. Aukščiausiose Tatrų vietose galima šlapdriba. IMGW paskelbė I lygio perspėjimus dėl audrų 6 vaivadijoms. Sinoptikai taip pat įspėja apie gūsingą vėją. Šeštadienį per audras vėjo gūsiai gali siekti iki 65 km/val., o aukščiausiose Sudetų vietose – net iki 90 km/val.

Europoje iškelta „dronų sienos“ idėja Briuselio koridoriuose po truputį blėsta. Pripažįstama, kad tokia sąvoka buvo geras rinkodaros ėjimas, tačiau dėl „dronų sienos“ įgyvendinimo kyla klausimų.

Vokietija pasiūlė Ukrainai išmokėti visą 6,6 mlrd. eurų sumą iš Europos taikos priemonės, kuri neseniai buvo atblokuota ES, tačiau Lenkija tam prieštarauja, rašo „Kyiv Independent“. „Šie pinigai yra mūsų pinigai“, – „RMF 24“ pareiškė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas. Ginčas susijęs su 6,6 mlrd. eurų, skirtų Ukrainai pagal Europos taikos priemonę (EFP). Tai lėšų fondas, finansuojamas ES valstybių narių įnašų.

Ispanijoje – įspūdinga Barselonos Šventosios Šeimos bazilikos naujo bokšto atidarymo ceremonija. Jėzaus Kristaus bokštą pašventino popiežius Leonas XIV. Daugiau nei šimtą septyniasdešimt metrų į dangų besistiebiančio bokšto viršuje sužibo įspūdingas keramikos ir stiklo kryžius. O danguje sušvito ir didingo statinio kūrėjo – architekto Antonijaus Gaudžio atvaizdas.  Plačiau apie tai – TV3 žiniose.

Nyderlandų pareigūnai pranešė, kad ketvirtadienį automobiliui rėžusis į mokyklos dviračių žygio dalyvių grupę žuvo trys žmonės, įskaitant du vaikus. Keturi vaikai buvo sunkiai sužeisti ir skubiai išvežti į ligoninę, pranešė pietinės Zelandijos provincijos pareigūnai. Nyderlanduose automobiliui rėžusis į dviratininkų grupę žuvo trys žmonės, tarp jų du vaikai Nelaimė įvyko netoli Vogelvardės kaimo prie sienos su Belgija.

Skandinavijos žvalgybos pareigūnai įspėja, kad Baltijos jūros regione prie sienų su NATO šalimis Rusija kuria karines bazes, kuriose galės tilpti iki 115 tūkst. karių, ir gali ruoštis konfliktui. Apie tai rašo portalas „TVP World“. Prie NATO sienų Rusija stato bazes daugiau nei 100 tūkst.

Paskelbti duomenys rodo, kad Europoje milijardierių sparčiausiai daugėja Lenkijoje, kurios ekonomika toliau kyla dideliu tempu, pranešė lenkų portalas „TVP World“. Remdamasi nekilnojamojo turto agentūros „Knight Frank“ duomenimis, Lenkijos personalo atrankos įmonė „VeritaHR“ nurodė, kad per ateinančius penkerius metus milijardierių skaičius Lenkijoje turėtų išaugti 123 proc. – daugiausia Europoje, o pasauliniu mastu šalis atsilieka tik nuo Saudo Arabijos.

Varšuvos Šopeno oro uostas teisėsaugos pareigūnai aptiko daugiau nei 2 mln. zlotų (470 tūkst. eurų) vertės marihuanos siuntą, kuri buvo gabenama konservuotų mandarinų skardinėse. Apie tai praneša RMF24. Iš Tailando atgabentame krovinyje buvo 180 skardinių konservuotų mandarinų. Teisėsaugininkai patikrai atsitiktinai atrinko 3 skardines. Kiekvienoje jų, be vaisių, buvo paslėpti maišeliai. Ekspertizė patvirtino, kad tai – marihuana. Paaiškėjo, kad narkotikai buvo paslėpti visose 180 skardinių.

Rusija netoli Suomijos sienos pradėjo statyti naują karinę bazę. Tai pirmoji šiame regione pastaraisiais metais statoma visiškai nauja bazė, kuri atkreipia dėmesį į Maskvos pastangas sustiprinti savo karinį buvimą palei NATO šiaurės rytų flangą, praneša portalas „EUalive“. Pasak Suomijos visuomeninio transliuotojo „Yle“, statybos vyksta Novaja Vilgoje, netoli Petrozavodsko miesto Rusijos Karelijos Respublikoje. Manoma, kad bazė talpins 4–6 tūkst. kariškių.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė tolesnę Berlyno paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai. Tikslas lieka teisinga ir ilgalaikė taika, „kuri taip pat atsižvelgia į mūsų saugumo interesus“, sakė jis Bundestage. Dėl to Ukraina esą yra remiama. „Darėme tai vakar, darome tai šiandien ir darysime tai rytoj – tiek, kiek reikės“, – pažymėjo F. Merzas.

NATO ir ES šalys aktyviai diskutuoja apie dronų gynybos stiprinimą rytiniame Aljanso flange dėl vis dažnėjančių su dronais susijusių incidentų netoli Rusijos ir Baltarusijos, praneša „Politico“. Pasak leidinio, ypač susirūpinusios yra Baltijos valstybės, Lenkija, Rumunija ir Suomija, nes jos dronų keliamą grėsmę vertina kaip vis rimtesnę. Kaip žinoma, pastaraisiais mėnesiais regione ne kartą buvo fiksuoti neatpažinti dronai, taip pat NATO šalių oro erdvės pažeidimai.

Popiežius Leonas XIV per savo pamokslą Barselonos Šv. Šeimynos bažnyčioje pabrėžė, kad karas ir krikščionių tikėjimas yra nesuderinami.  „Negalime tikėti Jėzumi ir kartu skatinti karą“, – sakė jis trečiadienį, akivaizdžiai omenyje turėdamas JAV prezidento Donaldo Trumpo administraciją.  „Negalime tikėti Jėzumi ir žudyti nekaltų žmonių“, – pabrėžė pontifikas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad jo kolega iš Ukrainos dalyvaus kitą savaitę Prancūzijoje vyksiančiame Didžiojo septyneto (G7) susitikime aukščiausiuoju lygiu, per jį bus siekiama „atkurti sutarimą“ dėl paramos Ukrainai jos kare su Rusija.

Ukrainos bepiločių karo ekspertai kitą savaitę atvyks į Baltijos šalis padėti Latvijai kovoti su Rusijos dronais, kurie reguliariai pažeidžia šalies oro erdvę, praneša ERR, remdamasi Latvijos ministru pirmininku Andriu Kulbergu. Pasak Latvijos premjero, Ukrainos karo ekspertai, turintys realios kovinės patirties, įvertins situaciją Latvijoje. Tai padės nustatyti, kokia techninė įranga reikalinga siekiant kuo veiksmingiau apsaugoti šalies oro erdvę.

Du į Rygą skridę lėktuvai antradienio vakarą buvo nukreipti į Talino oro uostą, trečiadienį pranešė Latvijos radijo portalas. Keleiviai šia informacija pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“, tačiau atitinkama diskusija, pasak portalo, vėliau buvo ištrinta. Valstybinės oro erdvės kontrolės ir avianavigacijos paslaugų įmonės „Latvijas gaisa satiksme“ (LGS) atstovas portalui paaiškino, kad skrydžiai buvo nukreipti dėl pranešimų apie pastebėtą droną, tačiau ši informacija nebuvo patvirtinta.

Po brutalaus išpuolio peiliu Šiaurės Airijos sostinėje Belfaste paaštrėjo ksenofobiniai protestai. Demonstrantai antradienio vakarą padeginėjo automobilius, taip pat pastatus. Ugniagesiai gelbėjo žmones iš degančių namų. Demonstracijos kilo pasirodžius išpuolio peiliu, dėl kurio kaltinamas vienas Sudano migrantas, vaizdo įrašui.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sukritikavo tai, kad jo šalis nebuvo pakviesta į Ukrainos viršūnių susitikimą E3 formatu su Vokietija, Prancūzija ir Didžiąja Britanija. Tai jis per pokalbį telefonu pareiškęs ir Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui, sakė D. Tuskas, kurį cituoja lenkų naujienų agentūra PAP. „Pasakiau, kad, Lenkijos požiūriu, susitarimų, kuriuose Lenkija nedalyvauja, mes nepripažinsime“, – antradienį Varšuvoje pažymėjo premjeras.

Kyjivas turi prisiimti atsakomybę už krizę, kilusią santykiuose su Varšuva, ir pasiūlyti sprendimus, kurie tenkintų Lenkiją. Tai antradienį per spaudos konferenciją Varšuvoje pareiškė Lenkijos vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas, praneša „Ukrinform“. „Dėjau pastangas, ir jos davė tam tikrų rezultatų: Ukrainos pusė turi prisiimti iniciatyvą ir atsakomybę už šią krizę, taigi ir už būdus iš jos išeiti“, – pabrėžė D. Tuskas.

Estijos mieste Tartu ir keliose kitose šalies pietų vietovėse antradienio vakarą maždaug pusvalandžiui dingo elektros tiekimas. Vėliau paaiškinta, kad tai įvyko dėl gedimo vykdant tinklo remonto darbus. Apie tai praneša ERR. Birželio 9-osios vakarą daugelyje Tartu rajonų gyventojams netikėtai dingo elektra. Be elektros liko ir miesto šviesoforai. Įvyko plataus masto elektros tiekimo sutrikimas Pranešimų apie nutrūkusį tiekimą gauta ir iš kai kurių kitų netoliese esančių miestų. 18 val.

Vyras, kaip manoma, sudanietis, buvo suimtas įtariant pasikėsinimu nužudyti po išpuolio peiliu Belfaste, Airijoje, nurodė vietos policija. Įtariamasis, maždaug 30 metų amžiaus, tebėra sulaikytas po incidento šiaurės Belfaste, įvykusio pirmadienį. Internete plintančiame vaizdo įraše matyti, kaip keli žmonės, tarp jų vienas su medine lazda, priešinasi tariamam užpuolikui, kol atvyksta policija. Per išpuolį sužeistas maždaug 40 metų vyras yra ligoninėje, jo būklė apibūdinama kaip sunki.

Bulgarijos gynybos ministras Dimitaras Stojanovas paskelbė, kad Bulgarija nebetieks ginklų Ukrainai, pranešė „The Sofia Globe“. „Ukrainai reikia daugiau žmonių, o ne daugiau ginklų. Ji turi pakankamai ginklų, todėl nenumatome tiekti daugiau ginklų Ukrainos armijai“, – antradienį per spaudos konferenciją Sofijoje pareiškė D. Stojanovas.  Jo nuomone, karo Ukrainoje baigtis nepriklausys nuo kovos veiksmų mūšio lauke.

Ukrainos pozicijos fronte yra „stiprios“, tačiau reikia dar didesnio spaudimo Rusijai, kad ji grįžtų prie taikos derybų stalo, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis taip pat pakomentavo incidentus Baltijos šalių oro erdvėje. Kalbėdamas Estijoje vykusiame Šiaurės ir Baltijos šalių lyderių susitikime, V. Zelenskis teigė, kad Rusija mūšio lauke kiekvieną mėnesį patiria daugiau nei 30 tūkst. nuostolių.

Ilgą laiką skaitmeninių technologijų diegimo lydere laikyta Švedija nuo rudens, prasidėjus kitiems mokslo metams, mokyklose uždraus mobiliuosius telefonus, taip prisijungdama prie plataus tarptautinio judėjimo, kuriuo siekiama atsisakyti ekranų klasėse. Nuo 2023 metų šios Skandinavijos šalies centro dešiniųjų koalicinė vyriausybė vykdo politiką, kai pirmenybė teikiama ilgesniam skaitymo ir trumpesniam prie ekranų praleidžiamam laikui, ypač kalbant apie ikimokyklinio amžiaus vaikus.

Popiežius Leonas XIV pirmadienį Madride susitiko su šešiomis katalikų dvasininkų seksualinio smurto aukomis ir pažadėjo, kad Bažnyčia darys daugiau, kad pasikeistų, pranešė Vatikanas.

Rusijos užsienio reikalų ministras pareiškė abejojantis, ar taikos derybos su Ukraina ir Europa apskritai kada nors bus įmanomos, ir teigė, kad karo baigtis dabar priklauso nuo to, kas vyksta mūšio lauke. Pasak Rusijos žiniasklaidos, Sergejus Lavrovas spaudos konferencijoje Bangladeše sakė nematantis, „kaip kas nors galėtų rimtai kalbėti apie derybas“, atsižvelgiant į trijų artimiausių Ukrainos sąjungininkų pažadą remti jos „giluminio smūgio pajėgumus“ prieš Rusiją.

Į Latvijos oro erdvę įskridęs dronas pirmadienį buvo numuštas netoli rytiniame Latgalos regione esančios Rogovkos, Rėzeknės savivaldybėje, naujienų agentūrai LETA pranešė savivaldybės tarybos pirmininkas Guntaras Skudra. Jis išvyko į įvykio vietą, tačiau, pirminiais duomenimis, po sprogimo nei žmonės, nei turtas nenukentėjo. Drono nuolaužų ieškoti taip pat buvo išsiųsti nacionalinės gvardijos kariai.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pareiškė, kad netiki Rusijos užpuolimo prieš NATO šalis tikimybe. Apie tai jis pasisakė interviu leidiniui „Neue Zürcher Zeitung“, kuris buvo publikuotas birželio 7 dieną. „Kam Rusijai išbandyti 5-ąjį straipsnį, jei per ketverius metus jai nepavyko užkariauti Ukrainos?“ – atsakydamas paklausė A. Stubbas.

Latvijoje numušus droną, pasirodė pirmieji kadrai, kuriuose, kaip teigiama, galimai užfiksuota, kas vyko Latvijos danguje. Portalo tv3.lv redakciją pasiekė nepatvirtintas vaizdo įrašas, kuriame neva matyti akimirkos po drono numušimo. Pasirodė vaizdo įrašai, kur galimai užfiksuotas drono numušimas Socialinėse medijose pirmadienio rytą taip pat paskelbtas ir kitas vaizdo įrašas, kuriame esą užfiksuota akimirka, kaip prancūzų naikintuvas numuša droną.

Latvijoje pirmadienį antrą kartą paskelbtas oro pavojus. Šiek tiek po pietų jis buvo atšauktas. Šįkart oro pavojus skelbtas – Kraslavos ir Ludzos rajonuose. „Informuojame, kad Latvijos oro erdvėje kyla pavojus. Eikite į patalpas, laikykitės „dviejų sienų“ principo! Sekite oficialius pranešimus. Jei pastebite žemai skraidantį ar įtartiną objektą, nepriartėkite prie jo ir skambinkite 112! Apie grėsmės pabaigą informuosime“, – apie 11:38 pranešė Latvijos kariuomenė.

Latvijoje pirmadienį buvo numuštas dronas. Kaip skelbia tv3.lv, dronas numuštas Latgalos regione. Lietuvos kariuomenė BNS patvirtino, kad droną numušė iš Šiaulių pakilę prancūzų naikintuvai. „NATO Baltijos šalių oro erdvės patruliavimo misijos naikintuvai iš Prancūzijos numušė užsienio bepilotį orlaivį, kuris į Latviją pateko dėl Rusijos vykdomų elektroninių karo veiksmų; tai įvyko Latgaloje“, – rašoma publikacijoje.

Latvijos Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS) pirmadienio rytą įspėjo apie grėsmę šalies oro erdvėje. Kiek vėliau pranešta, kad buvo numuštas dronas. Galimas oro pavojus iš pradžių 9:18 paskelbtas Ludzos, Balvų, Alūksnės savivaldybėse. Po maždaug pusvalandžio oro pavojus paskelbtas Ludzos ir Rėzeknės savivaldybėse. Aktyvuoti NATO naikintuvai. Apie 10:20 pranešta, kad sąjungininkų naikintuvai sėkmingai numušė droną, įskridusį į Latvijos oro erdvę.

Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano valdančioji partija laimėjo parlamento rinkimus, pirmadienį parodė preliminarūs rezultatai. Sekmadienį įvykę rinkimai įtvirtina šalies posūkį į Vakarus po Maskvos grasinimų ir pranešimų apie Rusijos kišimąsi. Valdančioji „Pilietinio susitarimo“ partija gavo 49,8 proc. balsų ir užtikrintai aplenkė 23,3 proc.

USB šakotuvai (angl. USB hubs) išlieka naudingu įrankiu, leidžiančiu išplėsti nešiojamųjų ir stalinių kompiuterių galimybes, tačiau jų naudojimas reikalauja atsargumo. USB šakotuvai jau seniai tapo nepakeičiamu nešiojamųjų ir stalinių kompiuterių priedu. Jie padeda padidinti prievadų skaičių, ypač šiuolaikiniuose plonuose įrenginiuose, kur jungčių dažnai trūksta. Tačiau tokių sprendimų patogumas gali virsti problemomis, jei prie jų bus jungiami netinkami įrenginiai.

Italijos pakrančių apsaugos tarnyba sekmadienį pranešė, kad prie Maltos krantų sudužus migrantų laivui buvo rasti 10 žmonių kūnai. „Laivas, išplaukęs iš Libijos pakrantės (...), plaukė su maždaug 60 žmonių. Naujausiais duomenimis, netoliese buvęs žvejybinis laivas išgelbėjo apie 48 gyvus žmones“, – sakoma pranešime.

Galingas klimato reiškinys „El Ninjo“ (El Niño) jau šią vasarą daugelyje pasaulio regionų gali sukelti ekstremalių karščių bangas, sausras ir rekordiškai aukštas temperatūras, rašo „Daily Mail“. Pasaulio meteorologijos organizacijos ekspertų vertinimu, tikimybė, kad „El Ninjo“ kils 2026 metų birželio–rugpjūčio laikotarpiu, siekia apie 80 proc. Tuo pat metu šansai, kad šis reiškinys išliks bent jau iki lapkričio mėnesio, vertinami 90 proc.

Dirbtinis intelektas (DI) vis greičiau praranda technologinio stebuklo aureolę ir darbuotojams virsta darbo netekties nerimo šaltiniu. Ypač skausmingai viską, kas vyksta, priima „GenZ“ – karta, kuri dar tik žengia į darbo rinką ir kuriai tai padaryti darosi vis sunkiau. Masiniai atleidimai bankuose ir IT sferoje Britų bankas „Standard Chartered“ per ateinančius ketverius metus atleis daugiau nei 7 tūkstančius darbuotojų.

Jungtinės Karalystės vyriausybės ruošią planą kovai su lėktuvuose siautėjančiais keleiviais. Tokiems asmenims galėtų būti visai uždrausti skraidyti. Šiuo metu rengiama sistema, kuri leistų aviakompanijoms tarpusavyje keistis informacija apie neblaivius keleivius, o tai reikštų, kad pakartotinai taisykles pažeidusiems asmenimis galėtų būti uždrausta naudotis visų aviakompanijų paslaugomis.

Kosove sekmadienį vyksta pirmalaikiai parlamento rinkimai, kurie yra jau tretieji per pastaruosius 18 mėnesių narystės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO siekiančioje šalyje. Sekmadienio rinkimai sušaukti pagrindinėms politinėms partijoms iki kovo nustatyto termino nesutarus, kas turėtų pakeisti buvusią prezidentę Vjosą Osmani (Viosą Osmani). Po pirmųjų 2025-ųjų vasario rinkimų šalis didžiąją praėjusių metų dalį liko be veikiančios vyriausybės, todėl gruodį teko rengti antrus rinkimus.

Vokietijos nepopuliarus konservatorių kancleris Friedrichas Merzas šeštadienį įspėjo dėl galimo kraštutinių dešiniųjų „didžiojo sprogimo“ – proveržio dviejuose regioniniuose rinkimuose rugsėjį. „Pastatyta ant kortos daugiau nei tik vyriausybės ateitis“ rinkimuose Saksonijoje-Anhalte ir Meklenburge-Pomeranijoje, sakė jis kalboje savo partijos suvažiavime pastarajame regione.

Seni įrenginiai gali kainuoti daug daugiau, nei jūs manote. Mobilusis telefonas šiandien gali būti ne šiaip prisiminimas, o tikras kolekcinis lobis. Senų mobiliųjų telefonų rinka šiandien – tai jau ne šiaip nostalgija, o greičiau kolekcinių daiktų beprotybė. Tai, kas jums tėra pamirštas, dulkėtas įrenginys, kažkam kitam – trūkstama kolekcijos detalė. Ir už tai kartais esama pasiruošusių mokėti stebėtinai daug. Todėl kitą kartą, prieš išmesdami seną šlamštą, geriau patikrinkite jo kainą.

Šeštadienį JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas kalboje, skirtoje 82-osioms sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje metinėms paminėti, paragino Vakarų sąjungininkus teikti daugiau paramos Vašingtonui ginant taiką ir laisvę. „Taika užtikrinama tik jėga – jėga abiejose Atlanto vandenyno pusėse, kurią stiprina pasirengimas, bendri kariniai pajėgumai ir tvirta politinė valia“, – kalbėdamas JAV karo kapinėse Kolvil-sur-Mere sakė P. Hegsethas.

NATO sausumos pajėgos šeštadienį pradėjo operacijas, kuriomis siekiama sustiprinti gynybą aplink dvi naujausias aljanso nares – Švediją ir Suomiją, pranešė aljansas. Po 2022 metais Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą abi Šiaurės šalys atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir įstojo į NATO. Suomija prie aljanso prisijungė 2023 metais, o Švedija – kitais metais.

Jungtinės Karalystės (JK) ministro pirmininko Keiro Starmerio biuras penktadienį pasmerkė „žmones, bandančius kištis į mūsų demokratiją“. Tai įvyko po to, kai JAV viceprezidentas J. D. Vance'as pasmerkė JK veiksmus tiriant baltaodžio studento Henry Nowako nužudymą, kurį įvykdė sikhų tautybės vyras.

Kažkada nelygybė Europoje buvo daugiausia horizontali – turtingoji vakarinė pusė važinėjo BMW automobiliais ir atostogavo užsienyje, o skurdesni rytai patys taisė buitinius prietaisus ir stovėjo eilėse prie duonos. Tačiau trys dešimtmečiai pasivijimo etapo buvusiose komunistinėse šalyse panaikino šiuos skirtumus.

Popiežius Leonas XIV šeštadienį pareiškė, kad seksualinis išnaudojimas Katalikų bažnyčioje išlieka „atvira žaizda“. Jis tai pasakė pradėdamas kelionę į Ispaniją, kurios metu susitiks su aukomis. „Išnaudojimas vis dar yra atvira žaizda“, – žurnalistams popiežiaus lėktuve atvykus į Madridą sakė popiežius, pradėdamas septynių dienų valstybinį vizitą, kurio metu taip pat aplankys Barseloną ir Kanarų salas.

Tuo metu, kai pasaulyje tvyro dirbtinio intelekto kuo greitesnio įsisavinimo ir tobulinimo nuotaikos jauni žmonės vis dažniau su skepsiu ar net siaubu žiūri į savo ateitį. Dirbtinio intelekto iššūkis dažnam jaunam žmogui kelia susirūpinimą ir tam yra pagrįstų priežasčių, kalbama tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“. Įmonėms lenktyniaujant įtraukti dirbtinį intelektą (DI) į beveik kiekvieną pramonės šaką, kai kurie universitetų studentai JAV į tai reaguoja su atviru priešiškumu.

Vakarų žvalgybos vertinimais, Rusija gali užpulti kurią nors NATO šalį per ketverius metus, penktadienį įspėjo Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris. Šiuos komentarus jis išsakė pažadėjęs, kad jo vyriausybė iki kitą mėnesį vyksiančio NATO viršūnių susitikimo paskelbs ilgai atidėliotą gynybos investicijų planą. „Mūsų ir kitų NATO šalių žvalgybos vertinimu, Rusijos išpuolis prieš NATO gali įvykti jau 2030 metais“, – sakė K. Starmeris.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas mano, kad Ukraina ir Rusija gali tiesiogiai susitarti dėl paliaubų ir taikos plano. Kartu europiečiai gali padėti šiam procesui. Kaip praneša UNIAN korespondentas, E. Macronas tai pasakė prieš ES ir Vakarų Balkanų viršūnių susitikimo pradžią Tivate, Juodkalnijoje. „Mes visada pasisakėme už tiesiogines Ukrainos ir Rusijos derybas. Būsiu su jumis labai atviras.