Europa

Vokietija ir Lenkija trečiadienį ketina pasirašyti naują gynybos susitarimą, atidėdamos į šalį savo sudėtingą praeitį, kad sustiprintų Europos karinį bendradarbiavimą didėjančios įtampos su Rusija ir augančio neapibrėžtumo dėl JAV įsipareigojimų Europoje laikotarpiu. Santykiai tarp dviejų kaimynių pastaraisiais metais tapo pragmatiškesni, Rusijai 2022 metais pradėjus pilno masto karą Ukrainoje, o Lenkijoje 2023 metais į valdžią atėjus liberaliai vyriausybei.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas išreiškė optimizmą dėl to, kad, jo nuomone, Europos lyderiai ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasiekė bendrą poziciją dėl karo Ukrainoje. Apie tai F. Merzas pareiškė spaudos konferencijoje G7 viršūnių susitikimo kuluaruose, praneša „20 Minuten“. Vokietijos kancleris įsitikinęs, kad europiečiai ir JAV prezidentas ateityje dar glaudžiau bendradarbiaus siekdami taikos ir karo Ukrainoje pabaigos.

Rusija teigia, kad karo laivas Lamanšo sąsiauryje paleido įspėjamuosius šūvius, nes britų jachta „plaukė pavojinga trajektorija“, nurodo „Sky News“. Rusijos gynybos ministerija patvirtino, kad šiandien vienas jos karo laivų Lamanšo sąsiauryje „prevenciškai“ paleido įspėjamuosius šūvius.

Keliems Europos Parlamento nariams, tarp jų ir skandalingai pagarsėjusiai Rumunijos europarlamentarei Dianai Sosoacai, gresia sankcijos Europos Parlamente dėl jų kelionės į Sankt Peterburgo tarptautinį ekonomikos forumą, kuriame dalyvavo ir Kremliaus vadovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atvykęs į G7 viršūnių susitikimą, su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu aptarė veiksmų planus dėl bendravimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu; jų pokalbio fragmentus užfiksavo televizijos mikrofonas. Į tai dėmesį atkreipė leidinys „Politico“. Po to, kai E. Macronas, priimantis Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo dalyvius, ryte pasveikino V. Zelenskį Eviane, mikrofonas įrašė dalį jų pokalbio.

Jungtinėje Karalystėje (JK) registruota jachta pranešė, kad jai plaukiant Lamanšo sąsiauryje šiek tiek už Britanijos vandenų ribų Rusijos karo laivas netoli jos paleido „įspėjamuosius šūvius“, naujienų agentūrai AFP antradienį pranešė JK gynybos šaltinis. Manoma, kad incidentas įvyko už maždaug 20 jūrmylių į pietus nuo Vaito salos, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai JK komandosai netoliese sulaikė ir išsilaipino įtariamame Rusijos „šešėlinio laivyno“ laive.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pareiškė, kad egzistuoja galimybė, jog derybos dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos gali prasidėti jau šią vasarą. Jis tokią pastabą išsakė duodamas interviu RTL, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“. „Manau, kad egzistuoja galimybė pradėti derybas šią vasarą“, – teigė J. Wadephulas. Vokietijos užsienio reikalų ministras neatmetė galimybės, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali būti atviresnis dialogui nei anksčiau.

Kinija paneigė Europos Sąjungos atstovų pareiškimą, kad Pekinas rengia Rusijos karius dalyvauti kare prieš Ukrainą. Tokį pareiškimą per spaudos konferenciją padarė Kinijos užsienio reikalų ministerijos oficialus atstovas Lin Dzianas. „Šie teiginiai yra nepagrįsti ir turi grynai šmeižikišką pobūdį“, – sakė jis. Lin Dzianas neatsakė į klausimą, ar Kinija teikia kokią nors paramą Rusijai kare prieš Ukrainą.

Didžiausia Europos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ sukritikavo naujausius Europos Sąjungos keleivių teisių reglamento pakeitimus. Bendrovės teigimu, naujos taisyklės privers oro linijas reklamuoti brangesnius bilietus su įskaičiuotu antru rankiniu bagažu, nors daugiau nei pusė keleivių renkasi pigesnius tarifus be šios paslaugos.

Europos Parlamento (EP) delegacija pirmadienio vakarą pritarė įstatymų leidėjų ir Europos Sąjungos (ES) Tarybos derybininkų preliminariam susitarimui, kuriuo oro transporto keleiviai, be kita ko, išlaiko teisę susigrąžinti pinigus, kai skrydžiai vėluoja daugiau nei tris valandas. Kaip pranešė EP, keleiviai išlaiko teisę atgauti pinigus daugiau nei tris valandas vėluojančių ar paskutiniu momentu atšauktų skrydžių atvejais arba tęsti kelionę kitu maršrutu bei gauti kompensaciją.

Švedijos parlamentas pirmadienį priėmė įstatymą, leidžiantį valdžios institucijoms panaikinti imigrantų leidimus gyventi šalyje dėl netinkamo elgesio, pavyzdžiui, turimų skolų, nelegalaus darbo ar sąsajų su ekstremistinėmis organizacijomis, rašoma „Reuters“. Šis įstatymas, taikomas tiek dar svarstomiems, tiek jau anksčiau išduotiems leidimams gyventi šalyje, yra dalis platesnio imigracijos taisyklių griežtinimo.

Europos Parlamentas (EP) antradienį galutinai patvirtino du teisės aktus, kuriais įgyvendinami ES įsipareigojimai dėl muitų tarifų pagal 2025 m. rugpjūčio mėn. ES ir JAV bendrą pareiškimą, praneša EP spaudos tarnyba. Pagrindiniu reglamento projektu, priimtu 440 europarlamentarų balsavus už, 151 prieš ir 50 susilaikius, panaikinami ES tarifai visoms JAV pramoninėms prekėms ir sudaromos lengvatinės patekimo į rinką sąlygos įvairioms JAV jūros gėrybėms ir žemės ūkio prekėms.

Antradienį Europos Parlamentas (EP) pritarė kai kurių dirbtinio intelekto taisyklių nuostatų taikymo atidėjimui ir draudimui naudoti tas dirbtinio intelekto sistemas, kurios kuria seksualizuotas vaizdo klastotes, rašoma pranešime žiniasklaidai.

ES rengia tvirtas apsaugos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būsimosios valstybės narės, įstojusios į Sąjungą, negalėtų nustoti vykdyti reformų arba pasinaudoti veto teise, kad trukdytų Sąjungos veiklai, teigia ES plėtros komisarė Marta Kos. „Jei naujoji valstybė narė laikysis taisyklių, nieko neatsitiks.

Vokietija ir Prancūzija planuoja iš esmės peržiūrėti bendrą kovinių tankų projektą, pirmadienį pranešė Berlynas. Tai reiškia, kad gali būti atsisakyta ateityje kurti bendrą transporto priemonę, kuri ilgą laiką buvo laikoma pagrindiniu projekto elementu. Vokietijos gynybos ministerijos atstovas spaudai teigė, kad abi šalys vietoj to galėtų atskirai kurti savo naujos kartos tankus ar kitą šarvuotą techniką, tačiau vis tiek kurti bendrą skaitmeninių kovos sistemų rinkinį.

Donaldas Trumpas per susitikimą su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu „dar kartą patvirtino“ savo įsipareigojimą dislokuoti Lenkijoje dar 5 tūkst. JAV karių, pranešė vienas iš aukštų Lenkijos vadovo patarėjų, kurio žodžius cituoja naujienų portalas „TVP World“. Konservatorius K. Nawrocki, glaudžia besivienijantis su D. Trumpo judėjimu „MAGA“, sekmadienį Baltųjų rūmų kvietimu dalyvavo Vašingtone vykusiose iškilmėse JAV prezidento 80-ajam gimtadieniui paminėti.

Rytų Lenkijoje buvo nušautas rusų menininkas ir atviras prezidento Vladimiro Putino kritikas Semionas Skrepeckis, pirmadienį pranešė policija – valdžios institucijų manymu, tikėtina, kad žmogžudystė buvo tikslinga. Lublinio srities policijos atstovas spaudai Lenkijos naujienų agentūrai PAP pranešė, kad į 44-erių vyrą buvo keletą kartų šauta Palenkės Bialos mieste, esančiame už maždaug 35 kilometrų nuo sienos su Baltarusija.

Europos Sąjunga (ES) pradėjo stojimo derybas su Ukraina. Abiejų pusių atstovai pirmadienio vakarą Liuksemburge oficialiai pradėjo pokalbius dėl pirmojo temų bloko, agentūrai „dpa“ sakė ES Tarybos atstovas. Pirmajame derybų etape pradedami pokalbiai tokiomis temomis, kaip teismų sistema, pagrindinių vertybių apsauga ir saugumas: šalys kandidatės, be kita ko, turi įrodyti, kad jų teisinė sistema, sienos apsauga ir policija atitinka ES standartus.

Latvijoje praėjusį sekmadienį rastos, kaip manoma, NATO naikintuvo Rėzeknės savivaldybėje birželio 8-ąją numušto drono nuolaužos. Naujienų agentūros LETA duomenimis, nacionalinės ginkluotosios pajėgos šiuo metu jas analizuoja. Remiantis LETA gauta informacija, dėl birželio 8-ąją Rėzeknės savivaldybėje įvykusio drono incidento pradėtas baudžiamasis procesas, o tyrimą atlieka Valstybės saugumo tarnyba.

Niekas negali pateisinti Rusijos smūgio, per kurį nukentėjo UNESCO pasaulio paveldo objektas. Tai socialiniame tinkle X pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, komentuodamas Kyjivo Pečorų laura apgadinimą per Rusijos ataką prieš Kyjivą.

 JAV prezidentas Donaldas Trumpas, vykstantis į Prancūzijoje rengiamą Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikimą, pirmadienį atvyko į Ženevą, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas. Prezidentinis lėktuvas „Air Force One“ nusileido šio Šveicarijos miesto oro uoste, iš kur D. Trumpas turi išvykti į netoliese esantį Prancūzijos Evian le Beno kurortą, kuriame vyks viršūnių susitikimas.

NATO imasi veiksmų užkirsti kelią Rusijos hibridinėms atakoms dar prieš joms įvykstant ir tam pasitelkia privačias bendroves bei karinius pajėgumus kovai su sabotažu ir oro erdvę pažeidžiančiais dronais, praneša „Politico“. NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas inovacijų klausimais Jamesas Appathurai sako, kad Rusijos hibridinių atakų kampanija yra plataus masto, ji didėja ir nesustos nepriklausomai nuo to, kaip baigsis karas Ukrainoje.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasveikino susitarimą tarp JAV ir Irano ir pareiškė, kad jis leis nedelsiant atverti Hormuzo sąsiaurį.  „Turi būti atkurta laivybos laisvė be jokių mokesčių“, – rašė ji socialiniuose tinkluose. Tai esą labai svarbu regiono stabilumui ir pasaulio ekonomikai bei atveria duris platesnei taikai Artimuosiuose Rytuose. Susitarimą tarp JAV ir Irano, anot U. von der Leyen, visos pusės turi įgyvendinti greitai ir visiškai.

Praėjusį sekmadienį buvo rastos, kaip manoma, drono, kurį birželio 8 d. Latvijos Rėzeknės savivaldybėje numušė NATO naikintuvas, nuolaužos. Naujienų agentūra LETA sužinojo, kad fragmentus šiuo metu analizuoja Latvijos Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (LNGP). Remiantis duomenimis, kuriuos gavo LETA, dėl birželio 8 d. Rėzeknės savivaldybėje įvykusio incidento su dronu buvo pradėtas baudžiamasis procesas, o tyrimą atlieka Valstybės saugumo tarnyba.

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris pirmadienį pranešė apie būsimą socialinių tinklų draudimą visiems jaunesniems nei 16 metų vaikams.

Norvegijos sosto įpėdinės Mette-Marit sūnus pirmadienį Oslo teismo pripažintas kaltu dėl dviejų išžaginimo atvejų ir už tai jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas jį išteisino dėl kitų dviejų išžaginimo kaltinimų, tačiau pripažino kaltu dėl smurto artimoje aplinkoje prieš buvusią merginą, grasinimų bei kelių eismo taisyklių pažeidimų.

Ženevoje netoli Jungtinių Tautų (JT) būstinės sekmadienį kilo susirėmimai tarp protestuotojų ir policijos, likus dienai iki Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo pradžios netoliese esančiame Eviane Prancūzijoje, pranešė AFP žurnalistai. Protestuotojai į policiją mėtė butelius, akmenis, cemento gabalus ir petardas, o pareigūnai atsakė ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis.

NATO kibernetinio saugumo specialistai minimalia persvara laimėjo prieš Ukrainos komandą pratybose, kuriose buvo bandomas šalių sąjungininkių pasirengimas dezinformacijos kampanijoms. Ukrainos komanda šiuose mokymuose atliko puolėjo, kurio prototipu tapo Rusija, vaidmenį. Kaip pasakojo „Financial Times“, pratybos vyko Jungtiniame NATO ir Ukrainos analizės, mokymo ir švietimo centre Lenkijos mieste Bydgoščiuje. Pagal pratybų scenarijų, karas vyko tarp išgalvotų šalių – Perancos ir Karti.

NATO sąjungininkų pajėgų Europoje strateginės komunikacijos direktorius brigados generolas Jay Jensenas sekmadienį teigė, kad Rusijos bandymai atkurti imperiją yra neperspektyvūs, todėl Aljansas privalo siekti daryti įtaką Maskvai, kad ši pasirinktų prognozuojamą „B planą“. Pagrindiniai Rusijos vadovybės strateginiai tikslai apima tam tikrą Rusijos imperijos atkūrimą, tačiau ši strategija nėra perspektyvi, todėl Rusija privalo jos atsisakyti ir pereiti prie „B plano“, o NATO turi siekti da...

Remiantis naujo tyrimo duomenimis, nuo 2019 metų Rusijos palydovai Europoje ne kartą sukėlė trumpalaikius GPS veikimo sutrikimus. Apie tai praneša „The New York Times“, remdamasis palydovinės navigacijos srityje besispecializuojančiais mokslininkais, taip pat šaltiniu, susipažinusiu su JAV karinių oro pajėgų instruktažu apie šiuos incidentus. Tai vienas pirmųjų žinomų masinio GPS slopinimo iš kosmoso atvejų.

Šveicarijos pasienyje esančioje Ženevoje sekmadienį, prieš prasidedant Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimui Eviane, Prancūzijoje, vyks eitynės prieš kapitalizmą, išnaudojimą ir kitas problemas. Policijos duomenimis, jose dalyvaus iki 50 tūkst. demonstrantų.

Didysis baltasis ryklys pirmą kartą istorijoje buvo pastebėtas po vandeniu Viduržemio jūroje. Organizacijos „Healthy Seas“ narai šalino pamestus žvejybinius tinklus nuo jūroje esančio nuskendusio laivo tarp Sicilijos ir Tuniso, kai pastebėjo šį plėšrūną. Manoma, kad jų užfiksuota medžiaga yra pirmasis kada nors nufilmuotas suaugusio didžiojo baltojo ryklio vaizdas Viduržemio jūroje jo natūralioje aplinkoje.

Viktoras Orbanas, iki 2026 metų gegužės ėjęs Vengrijos ministro pirmininko pareigas, šeštadienį buvo perrinktas pralaimėjimą parlamento rinkimuose balandį patyrusios partijos „Fidesz“ pirmininku. Apie tai rašo ukrainiečių portalas „Europeiska Pravda“, remdamasis Vengrijos naujienų svetainės „Telex“ pranešimu. Už V. Orbaną balsavo 729 partijos suvažiavime dalyvavę delegatai, o dar aštuoni susilaikė. Paskelbus balsavimo rezultatus, V. Orbanas padėkojo už pasitikėjimą.

 Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) trečiadienį pareiškė rekomenduojanti vadinamąją amžinąją cheminę medžiagą TFA priskirti prie žmonių reprodukcijai kenkiančių toksiškų medžiagų.

Po neramumų, kuriuos išprovokavo kraupus išpuolis peiliu, tūkstančiai žmonių Šiaurės Airijos Belfasto mieste šeštadienį susirinko į mitingą prieš rasizmą. Protestuotojai nešė plakatus su šūkiais, tokiais kaip „Neapykanta yra vienintelė grėsmė mūsų gatvėms“ ir „Belfastas prieš rasizmą“. Miestą dvi naktis krėtė neramumai po to, kai socialiniuose tinkluose išplito pirmadienį surengto užpuolimo vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip vyras sėdi ant kito gatvėje gulinčio asmens ir pjausto jį peiliu.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pradės stojimo derybas su Ukraina ir Moldova. Šiuo metu Bendrijai pirmininkaujantis Kipras pranešė, kad, Vengrijai atsisakius blokados, šalys narės susitarė dėl bendros pozicijos pirmajam derybų etapui, taip užbaigdamos reikalingus parengiamuosius darbus. ES stojimo derybos su Ukraina ir Moldova iš tikrųjų turėjo oficialiai prasidėti 2024 m. birželį. Tačiau pirmojo derybų etapo Su Ukraina pradžią vetavo Vengrija.

Švedija šeštadienį pranešė, kad diena anksčiau pakėlė dvi poras naikintuvų „JAS 39 Gripen“, siekdama perimti du Rusijos kovinius lėktuvus, skridusius virš Baltijos jūros netoli Švedijos oro erdvės. Šie du incidentai įvyko penktadienį pietinėje ir šiaurinėje Baltijos jūros dalyse. NATO naikintuvai taip pat pakilo, „kad užtikrintų saugumą bendroje oro erdvėje“, sakoma Švedijos kariuomenės pranešime. Švedijos oro erdvė per šiuos incidentus nebuvo pažeista, nurodė kariuomenė.

Europa susiduria su paradoksu: ekonomikai reikia darbuotojų, tuo tarpu vyriausybės griežtina migracijos taisykles. Ši įtampa auga, nes birželio 12 dieną visapusiškai įsigalioja ES Migracijos ir prieglobsčio paktas, žymintis griežčiausią bloko migracijos politiką per kelis dešimtmečius, rašoma „Euronews“. Tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Ona Šniukštaitė aptarė neseniai pilnai įsigaliojusį ES migracijos teisės aktų paktą ir jo galimas pasekmes.

Pagal penktadienį sutartą Europos Sąjungos (ES) keleivių teisių reformą, kuri, pasak diplomatų, nenumato didesnių pokyčių, oro linijoms bus uždrausta imti mokestį už vaikų vietas šalia tėvų.  ES šalys norėjo sumažinti kompensacijas, kurias oro vežėjai šiuo metu turi mokėti už atšauktus skrydžius ir ilgus vėlavimus. Tačiau po kelis mėnesius trukusių derybų šie planai buvo atmesti, sulaukus aršaus Europos įstatymų leidėjų pasipriešinimo.

Popiežiaus Leono XIV išvykimas iš Tenerifės po savaitės trukmės vizito Ispanijoje penktadienį buvo atidėtas dėl techninio lėktuvo gedimo. Popiežius buvo priverstas išlipti iš lėktuvo, pranešė įvykio vietoje buvęs naujienų agentūros AFP žurnalistas.  Ispanijos karalius Pilypas VI, ką tik atsisveikinęs su popiežiumi ant kilimo ir tūpimo tako, įlipo į „Iberia“ oro linijų lėktuvą, tačiau vėliau abu iš jo išlipo ir grįžo į terminalą.

Dviejų Ispanijos įmonių konsorciumas, kurį sudaro „IDOM, Consulting, Engineering, Architecture“ ir „Ingeniería y Economía del Transporte (INECO)“, pateikė ieškinį tarptautiniam arbitražo teismui ir reikalauja atlyginti daugiau nei 14 mln. eurų dėl Latvijos sprendimo nutraukti sutartį dėl pagrindinės „Rail Baltica“ trasos atkarpos per Rygą projektavimo, patvirtino projektą įgyvendinančios bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ atstovai.

Prancūzija ir Vokietija nesutaria dėl bendros naujo naikintuvo kūrimo programos. Kaip skelbia „Politico“, antradienį Belgijos premjeras Bartas De Weveris griežtai sukritikavo abi šalis. „Buvau labai nusivylęs, kai perskaičiau, kad Prancūzija ir Vokietija negali susitarti dėl Europos šeštosios kartos lėktuvo kūrimo. Koks laiko švaistymas, kokia arogancija“, – Briuselyje kalbėjo jis.

Penktadienį, birželio 12-ąją, įsigalioja esminė Europos migracijos taisyklių reforma, kuria siekiama sugriežtinti pasienio procedūras ir iš esmės pertvarkyti prieglobsčio suteikimo procesą. „Pirmą kartą turime išsamią europinę sistemą“, – pareiškė už migraciją atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Magnusas Brunneris, teigdamas, kad ši reforma Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms suteiks didesnę atvykimų ir išvykimų kontrolę. Toliau apžvelgiami pagrindiniai pokyčiai.

Penktadienį vakare sutriko „Facebook“, „Messenger“, „Instagram“ ir „Whatsapp“ veikla. Portalo tv3.lt skaitytojai nurodė, kad negalėjo prisijungti prie paskyrų. Kai kuriems žmonėms „Facebook“ nekrovė nei kompiuteriuose, nei išmaniuosiuose telefonuose. Sutriko „Facebook“ ir kitų platformų veikla Kai kuriuos žmones atjungė iš „Facebook“ paskyrų ir prisijungti neleido.

Jungtinės Valstijos planuoja mažinti naikintuvų ir karo laivų skaičių, skiriamą NATO pajėgoms Europoje, ketvirtadienį pranešė laikraštis „The New York Times“. Apie planuojamą mažinimą pranešta tuo metu, kai Europos šalys skuba stiprinti savo gynybinius pajėgumus po Rusijos 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą, sukėlusios baimę, kad Maskva gali užpulti ir kurią nors NATO šalį.

Rusija gali gana greitai imtis karinių žingsnių prieš NATO šalis, jei Kremlius nuspręs, kad laikas tam palankus, penktadienį įspėjo Švedijos parlamento gynybos komitetas. „Ginkluotos atakos prieš Švediją ar mūsų sąjungininkus galimybės negalima atmesti“, – pažymėjo komitetas ataskaitoje, kurioje pabrėžė vis labiau neaiškią Europos saugumo padėtį.

Belgijos sostinė Briuselis nuo 2027 m. išguis iš savo gatvių nuomojamus elektrinius paspirtukus. „Per daug nelaimingų atsitikimų, per daug trikdžių, per daug piktnaudžiavimo – Briuselis atsisako nuomojamų elektrinių paspirtukų“, – pareiškė Briuselio regiono vyriausybės vadovas Borisas Dilliesas. Regiono administracijos duomenimis, įmonių „Bolt“ ir „Dott“ paspirtukų nuomos licencijos baigs galioti metų pabaigoje.

Ispaniją artimiausiomis dienomis užplūs vasariškų karščių banga – kai kuriuose regionuose temperatūra kils beveik iki 40 laipsnių, o dalyje šalies prognozuojamos tropinės naktys. Sinoptikai taip pat perspėja apie stiprų vėją ir galimas audras savaitgalį. Penktadienį temperatūra kyla visoje Ispanijos teritorijoje, ypač Alikantėje ir Chaene, skelbia „Euronews“. Valstybinė meteorologijos tarnyba AEMET paskelbė oranžinį pavojaus lygį Kadiso provincijoje dėl vėjo gūsių iki 90 km/val.

Vyriausiasis NATO sąjungininkų vadas Alexusas Grynkewichas yra įsitikinęs, kad Rusija nedrįs pulti Baltijos valstybių. Maskva supranta, jog konflikto su Aljansu atveju patirtų neišvengiamą karinį pralaimėjimą, praneša „Financial Times“. „Aš labai atidžiai stebiu žvalgybos informaciją“, – sakė jis diskusijoje ILA Berlyno aviacijos parodoje. Jis pabrėžė, kad Aljansas turi pranašumą ir kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tai žino.