Grėsmingas perspėjimas iš Švedijos: „Jei Kremlius nuspręs...“

„Ginkluotos atakos prieš Švediją ar mūsų sąjungininkus galimybės negalima atmesti“, – pažymėjo komitetas ataskaitoje, kurioje pabrėžė vis labiau neaiškią Europos saugumo padėtį.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Rusijoje – panika dėl benzino trūkumo: degalinėse įvesti griežti ribojimai vairuotojams

Stumia Rusiją į kampą – Maskva patiria milžinišką spaudimą ir viskas verčiasi aukštyn kojom

Smogė kaip reikiant: Ukraina blokuoja tiltus į Krymą, sunaikino 50 karinių sunkvežimių

„Rusijos kariniai žingsniai, pavyzdžiui, siekiant išbandyti NATO vienybę ir 5 straipsnio patikimumą, galėtų įvykti gana artimoje ateityje, jei Kremlius nuspręstų, kad politinė situacija tam yra palanki“, – teigiama komiteto ataskaitoje.

5-asis straipsnis yra NATO kolektyvinio saugumo nuostata, kurioje teigiama, kad puolimas prieš vieną narę yra puolimas prieš visas Aljanso šalis.

Ataskaitoje priduriama, kad Rusija galėtų imtis veiksmų net ir neturėdama karinės galios, kuri tradiciškai laikoma būtina atakai.

„Galime pažymėti, kad padėtis saugumo politikos srityje tebėra rimta ir jai būdingas didelis neapibrėžtumas. Yra rizikos, kad padėtis gali staigiai pablogėti, o tai turėtų rimtų pasekmių Švedijos ir Europos saugumui“, – spaudos konferencijoje sakė komitetui vadovaujantis Jorgenas Berglundas.

Švedijos ginkluotųjų pajėgų vadas Michaelis Claessonas gegužę taip pat įspėjo, kad Rusija galėtų išbandyti NATO ryžtą.

„Jie žino, kad visas Vakarų pasaulis ginkluojasi. Todėl klausiu savęs: kodėl jie turėtų laukti, kad pasinaudotų pastebėtomis silpnybėmis?“, – sakė jis viešajam transliuotojui SVT.

Į Gynybos komitetą įtraukti visų į parlamentą išrinktų Švedijos partijų atstovai. Jo darbas formuoja šalies ilgalaikio gynybos planavimo pagrindą.

Komiteto ataskaitoje taip pat teigiama, kad Jungtinės Valstijos yra „labai svarbios Švedijos ir Europos saugumui bei gerovei“, tačiau pabrėžiama, kad „Europos santykiai su Jungtinėmis Valstijomis keičiasi“, nes prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kadencijos metu JAV „užsienio ir saugumo politika buvo smarkiai pertvarkyta“.

Po 2022 metais Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą Švedija atsisakė du šimtmečius taikytos karinio neprisijungimo politikos ir 2024 metais įstojo į NATO.

Švedijos išlaidos gynybai iki 2030 metų turėtų pasiekti 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), palyginti su 2,8 proc. šiais metais.