Europos šalims susidūrus su dronų incidentais dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, dar prieš porą metų pasigirdo idėjos kurti vadinamąją „dronų sieną“. Idėja vystėsi, už „dronų sienos“ kūrimą siekiant sustiprinti oro gynybą pasisakė svarbūs Europos veidai, tarp jų – ir Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Dronų sienos“ idėja buvo dronais apsaugoti išorines Europos sienas su Rusija ir Baltarusija.
Vis dėlto Briuselyje ši idėja po truputį blėsta.
„Dronų sienos“ idėja po truputį pamirštama
Apie tai birželio 9 d. Europos Parlamente (EP) žurnalistams organizuotame seminare kalbėjo europarlamentarai iš Lietuvos ir Latvijos – Virginijus Sinkevičius bei Reinis Poznaks.
„Terminas „dronų siena“ dabar nebevartojamas. Niekas nevartoja termino „dronų siena“. Dabar tai „dronų iniciatyva“. <…> Iš esmės visos valstybės narės, esančios prie sienos, teikia savo projektus, tada Europos Komisija juos patvirtina ir mes kuriame. Bet pamirškite „dronų sieną“, jos nebus“, – sako R. Poznaks.
Kad „dronų sienos“ idėja suabejota, tikina ir V. Sinkevičius. Europarlamentarai sako nematantys poreikio kaupti dideles dronų atsargas, kadangi jų technologijos greitai keičiasi, todėl ir sukauptos atsargos gali greitai pasenti.
„Manau, kad „dronų siena“ buvo tikrai geras rinkodaros ėjimas, bet iš tikrųjų kariuomenė paaiškino, kad tokių dalykų nėra. Jų nėra. Tiems, kurie tikrai seka, kas vyksta Ukrainoje, (aišku, kad – red. past.) dronai yra tokia technologija, kur dviejų savaičių senumo dronai jau yra per seni, kad būtų naudojami fronte, ir gali būti visiškai kitokie“, – komentuoja V. Sinkevičius.
Vietoje dronų kaupimo siūlo rūpintis žmonių žinomis
Todėl europarlamentarai siūlo investuoti ne į dronų atsargas, o į žmogiškuosius išteklius – mokyti žmones dirbti ir būti pasiruošus.
„Manau, kad vienas dalykas, kurį kiekviena valstybė narė turi aptarti ir žymiai didinti, yra ne tik reguliarioji kariuomenė, bet ir dronų operatoriai. Dronų atsargų negalima kaupti; jei šiandien pagaminate dronus, o jų nepanaudojate per 3 savaites, jie gali būti per seni naudoti.
Bet ką galite kaupti, tai yra žmonių žinios. Aš tikrai investuočiau į žmones, žymiai padidindamas dronų operatorių skaičių – žmonių, kuriuos galima mobilizuoti per 24 valandas ir kurie gali sėkmingai dalyvauti operacijoje“, – sako V. Sinkevičius.
R. Poznaks pabrėžia, kad šių žmonių tokioms šalims, kaip Baltijos valstybės, reikės daug.
„Net jei turite geriausią droną perėmėją, jo veikimo spindulys siekia tik apie 10 kilometrų. Kai rusiškas dronas patenka į šią zoną, turite 3 minutes, kad jį numuštumėte. Jei mūsų siena su Rusija, Baltarusija ir Latvija driekiasi 400 km, paskaičiuokite, kiek operatyviai pasirengusių žmonių reikia, kad galėtumėte jį perimti“, – priduria R. Poznaks.
Dronų incidentai Baltijos šalyse
Pastaruoju metu Baltijos šalys susiduria su daugiau incidentų, susijusių su dronais. Dar šią savaitę Latvijoje buvo numuštas dronas, neseniai dronas numuštas ir Estijoje. Šiose šalyse jau ne kartą skelbtas oro pavojus.
Lietuvoje gegužę taip pat skelbtas oro pavojus. Tai buvo pirmas toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje.
Netrukus po to į Lietuvą atvyko EK pirmininkė U. Von der Leyen.
„Tai yra nauja tikrovė 2026 m. rytiniame Europos Sąjungos pasienyje. Šiandien tai (vyksta – ELTA) čia, rytoj – kur nors kitur palei Europos rytinį pasienį“, – Vilniuje kalbėjo U. Von der Leyen.
„Turime aiškiai pasakyti, ką tai reiškia – tai nėra pavieniai incidentai, tai yra tyčinė Rusijos strategija, bandant destabilizuoti mūsų demokratines visuomenes“, – akcentavo ji.
Tiesa, U. Von der Leyen pastebėjo, kad pastarieji dronų incidentai Baltijos regione atskleidė šalių pasirengimo kritinėms situacijoms pažeidžiamumą.
„Šie incidentai atskleidė pažeidžiamumus. Pasirengimas turi būti pagrindinis principas, kuriuo remiantis organizuojamas mūsų visuomenių atsparumas, ekonominės politikos ir, be abejonės, saugumo architektūra“, – kalbėjo EK pirmininkė.
Dėl šios priežasties, Europai svarbu, kad skirtingose valstybėse pasirengimo kritinėms situacijoms lygmuo būtų suvienodintas, sakė ji.
„Mes atotrūkį mažinsime sistemingai – pradedant nuo vieningesnės perspėjimo sistemos, geresnio tarpvalstybinio koordinavimo ir ši sistema turi būti centrinis Europos saugumo architektūros ramstis“, – kalbėjo U. Von der Leyen.
„Rytų valstybės narės nustatys standartą visoms kitoms, nes tai, ką jūs patiriate šiandien, likusi Europa gali patirti rytoj“, – akcentavo ji.
Žurnalistės kelionę į Briuselį apmokėjo EP, įtakos teksto turiniui tai neturėjo.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
