Europa

Užsienio reikalų ministerija (URM) Baltarusijos laikinajam reikalų patikėtiniui trečiadienį įteikė protesto notą dėl praėjusią savaitę Lietuvos oro erdvę pažeidusio bepiločio orlaivio „Gerbera“. „Išreikštas griežtas protestas dėl šių metų liepos 10 dieną neteisėto Rusijoje pagaminto daugiafunkcinio nepilotuojamo orlaivio „Gerbera“ įskridimo iš Baltarusijos į Lietuvos oro erdvę“, – pranešė URM savo „Facebook“ puslapyje.

Jungtinių Tautų ekspertai trečiadienį pareikalavo skaidriai ištirti Baltarusijoje už nepritarimą valdžios politikai sulaikytų žmonių mirtis. Nuo 1994 m. Baltarusiją valdo prezidentas Aliaksandras Lukašenka, kuris uždraudė visas tikras opozicines partijas ir yra kaltinamas disidentų persekiojimu.

Europos Komisija trečiadienį pasiūlė iki dviejų trilijonų eurų padidinti ilgalaikį biudžetą, Europai susiduriant su sudėtingais iššūkiais – nuo užjūrio konkurencijos iki Rusijos agresijos prie jos sienų. Už biudžetą atsakingas EK narys Piotras Serafinas pristatė 2028-2034 m. finansavimo planą, kuriuo siekiama skatinti bloko ekonominį konkurencingumą, remti Ukrainą ir patenkinti tradicinius Europos pinigų gavėjus, pavyzdžiui, ūkininkus. „Kita MFF (Daugiametė finansinė programa – red.

Europos Sąjungos (ES) Taryba antradienį nustatė papildomas sankcijas devyniems asmenims ir šešiems subjektams, už, jos teigimu, destabilizuojančius Rusijos veiksmus užsienyje.  ES Taryba teigia, kad šie asmenys ir subjektai siekia formuoti vietos gyventojų nuomonę Rusijos politikos naudai, delegitimizuoti Ukrainos valdžią, diskredituoti Vakarų šalis, kištis į rinkimų procesus ir vykdyti kitą destabilizuojančią veiklą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen nori smarkiai padidinti ilgalaikį Europos Sąjungos (ES) biudžetą, kad būtų galima papildomai investuoti į saugumą ir gynybą. Ji Briuselyje pareiškė, kad 2028–2034 metų biudžetas turėtų sudaryti 2 trln. eurų. Tai yra maždaug 700 mlrd. eurų daugiau nei numatyta dabartiniam septynerių metų biudžetiniam laikotarpiui.

Leonas XIV popiežiumi tapo dar visai neseniai, tačiau Amerikos Katalikų Bažnyčios vadovas jau gauna 100 kilogramų laiškų per dieną, o juos ištikimai rūšiuoja Italijos paštas. Laiškai iš viso pasaulio, adresuoti „Jo Šventenybei“, parašyti grakščiu kursyvu, stambiomis didžiosiomis raidėmis ar sunkiai įskaitomu braižu, rūšiuojami į daugybę geltonų dėžių didžiuliame angare netoli Romos Fiumicino oro uosto.

Europos Sąjungos (ES) teisėsaugos agentūros Europolas ir Eurojustas trečiadienį pranešė, kad per tarptautinę operaciją išardė prorusišką įsilaužėlių grupę, kaltinamą tūkstančiais internetinių atakų prieš Ukrainą ir jos sąjungininkus. Pasak jų, tinklas, žinomas kaip „NoName057(16)“, buvo išardytas po dvylikoje valstybių liepos 14–17 dienomis surengtų reidų. Vokietija ir Ispanija ėmėsi teisinių veiksmų. Prancūzijoje ir Ispanijoje policija vykdė areštus.

ES teismas trečiadienį atmetė Prancūzijos politiko Jeano Marie Le Peno įpėdinių apeliacinį skundą dėl Europos Parlamento (EP) reikalavimo grąžinti apie 300 000 eurų, kurių velionis kraštutinių dešiniųjų lyderis nepagrįstai prašė skirti išlaidoms padengti. Praėjusiais metais EP apkaltino J. M. Le Peną, kad jis, būdamas Europos įstatymų leidėju, pinigus, išleistus asmeninėms reikmėms, netinkamai įtraukė į parlamentines išlaidas.

Prancūzija trečiadienį paragino nutraukti „piktnaudžiavimus prieš civilius gyventojus“ Sirijos Sveidos provincijoje po to, kai karą stebinti organizacija apkaltino vyriausybės pajėgas egzekucijų vykdymu bei įvairiais kitais pažeidimais.  „Piktnaudžiavimai prieš civilius gyventojus, kuriuos griežtai smerkiame, turi liautis“, – sakė Užsienio reikalų ministerija, ragindama „nedelsiant nutraukti susirėmimus“ ir visas puses laikytis antradienį paskelbtų paliaubų.

Latvijos teismas panaikino 2022 m. priimtą sprendimą anuliuoti į egzilį pasitraukusio Rusijos televizijos kanalo „Dožd“ transliavimo licenciją. Kaip praneša laikraštis „The Moscow Times“, toks žingsnis žengtas praėjus dvejiems su puse metų po to, kai šios Baltijos šalies valdžios institucijos minimą kanalą pripažino keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagaliau rado būdą, kaip apginkluoti Ukrainą: jis pasiūlė Europos sąjungininkams finansuoti Ukrainai siunčiamus amerikietiškus ginklus. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte liepos 14 d. paminėjo šalis, kurios yra pasirengusios dalyvauti ginklų pirkimo programoje, tačiau dviejų iš šių šalių ambasadų JAV aukšti pareigūnai teigė apie planą sužinoję tik tada, kai jis jau buvo paskelbtas.

Liepos 11 d. vėlų vakarą pamatęs filmuotą medžiagą apie Rusijos smūgius Ukrainos miestams, JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskambino Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui ir išreiškė nusivylimą dėl Vladimiro Putino tęsiamų išpuolių, teigia du su pokalbiu susipažinę asmenys. „The Wall Street Journal“ pažymi, kad F. Merzas buvo nustebęs, tačiau greitai suprato, kad D. Trumpas prarado kantrybę Rusijos prezidentui.

Europos Sąjungos (ES) finansuojamo įtakingo patariamojo organo migracijos klausimais vadovas paragino bloką plėsti asmenų, kurių prieglobsčio prašymai buvo atmesti, išsiuntimą pagal naują migracijos paktą ir ėmesi ginti savo organizaciją dėl su žmogaus teisėmis susijusių klausimų. Tarptautinio migracijos politikos vystymo centro (angl.

Liepos 14 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie didelį ginklų tiekimo paketą Ukrainai, kurį finansuos NATO šalys, ir pagrasino įvesti papildomas ekonomines sankcijas prieš Maskvą. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, tai buvo kelių mėnesių trukusios Europos lyderių diplomatinės kampanijos, kuria siekta įtikinti D. Trumpą apginkluoti Kyjivą ir daryti spaudimą Vladimirui Putinui, kad šis pradėtų rimtas derybas, rezultatas.

Prancūzijos ministras pirmininkas Francois Bayrou antradienį pareiškė, kad norėtų sumažinti valstybinių švenčių dienų skaičių – tai galėtų būti dalis skubaus plano, kuriuo siekiama išspręsti, pasak jo, šalies skolos „prakeikimą“. Pristatydamas savo 2026 m. biudžeto plano metmenis, F. Bayrou teigė, kad iš 11 Prancūzijos švenčių galėtų būti panaikintos dvi, siūlydamas atsisakyti Velykų antrosios dienos (pirmadienio), taip pat gegužės 8-osios – dienos, skirtos Antrojo pasaulinio karo Europoje paba...

Šiaurės Anglijoje vadinamąjį Robino Hudo medį nupjovę du vyrai nuteisti laivės atėmimo bausmėmis. Niukaslo karūnos teismo teisėja už padarytą žalą skyrė jiems ketverių metų ir trijų mėnesių kalėjimo bausmes. Šis nusikaltimas turėjo „didžiulių socialinių padarinių“, argumentavo teisėja.  32 ir 39 metų vyrų įvykdyta nusikalstama veika sukėlė pasibaisėjimą visoje Jungtinėje Karalystėje ir net užsienyje.

ES šalių užsienio reikalų ministrams nepavyko pasiekti persilaužimo derybose dėl naujo sankcijų Rusijai paketo. ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas po konsultacijų Briuselyje sakė esanti nuliūdusi, kad nebuvo pasiektas susitarimas. Dabar esą reikia tikėtis, kad sprendimas gali būti priimtas trečiadienį. K. Kallas spaudos konferencijoje ypač kritikavo Slovakiją dėl jos vykdomos blokados.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paragino Europos Sąjungą sustabdyti pasaulinio minimalaus pelno mokesčio įvedimą, nes, pasak jo, be JAV dalyvavimo šis planas nebėra įgyvendinamas. Kalbėdamas po susitikimo su Bavarijos žemės ministrų kabinetu ant aukščiausios Vokietijos viršukalnės – Zugšpicės kalno – F. Merzas sakė, kad toliau tęsiant pastangas įvesti 15 proc. minimalų mokestį, Europos ekonomika atsidurtų nepalankioje padėtyje.

Vokietijos Federacinė Respublika nepažeidžia tarptautinės teisės, griežčiau nekontroliuodama ar nepažabodama JAV dronų misijų, kurioms vykdyti naudojama ir Ramšteino karinė bazė Reino Krašto–Pfalco žemėje. Tai nusprendė Federalinis konstitucinis teismas Karlsrūhėje. Šiuo sprendimu atmestas dviejų jemeniečių, kurių giminaičiai žuvo 2012 m. per JAV dronų ataką jų gimtojoje šalyje, skundas.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ir plėtros ministerija atnaujino kelionių rekomendacijas visiems, planuojantiems vykti į tris Europos šalis, kurias kasmet aplanko milijonai britų turistų – Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą. Dėl Lenkijos sprendimo atnaujinti sienų kontrolę, britų keliautojams rekomenduojama susipažinti su naujausiomis taisyklėmis.

 Danija ir Nyderlandai antradienį pareiškė norinčios jungtis prie JAV prezidento Donaldo Trumpo plano, pagal kurį Europa galės įsigyti amerikietiškų ginklų ir perduoti juos Ukrainai.  D. Trumpas pirmadienį pasisakė už griežtesnį požiūrį į Maskvą dėl jos karo Ukrainoje, pareikšdamas, kad Kremlius turi per 50 dienų išspręsti karą Ukrainoje arba sulauks naujų didelių ekonominių sankcijų.

Pranešama, kad daugelyje Lenkijos vietovių liepos 15 d. apie vidurdienį prasidės audros, kurios atneš gausų lietų. Kritulių kiekis gali būti toks didelis, kad gali kilti potvyniai. Be to, pietvakariuose audras lydės stiprus vėjas, kurio gūsiai sieks iki 80 km/h. Savaitės pradžia Lenkijoje daug kur buvo nemaloni ir audringa, o antradienis nebus geresnis – vėl griaudės, ypač Lenkijos vakaruose ir šiaurėje.

Antradienį Briuselyje Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai susitiks aptarti karo Ukrainoje ir padėties Artimuosiuose Rytuose, sprendimas dėl bloko 18-ojo sankcijų Rusijai paketo vis dar nepriimtas.  Europos Komisijos birželį pasiūlytas baudžiamųjų priemonių rinkinys yra skirtas Rusijos finansų ir energetikos sektoriams. ES nori įvesti naujas sankcijas Rusijai, reaguodama į prezidento Vladimiro Putino atsisakymą sutikti su besąlygiškomis paliaubomis Ukrainoje.

Pirmadienį vykdant migrantų paiešką Egėjo jūroje, nuskendo ES pasienio patrulių laivas, pranešė Graikijos pakrančių apsaugos tarnyba, pridurdama, kad įgulą iškart paėmė kiti laivai. Agentūros „Frontex“ laivas nuskendo atsitrenkęs į rifą netoli Lesbo salos, AFP sakė pakrančių apsaugos pareigūnas. „Jis dalyvavo migrantų paieškoje tame rajone beveik štorminio vėjo sąlygomis“, – sakė jis. Pasak pareigūno, „Frontex“ laivo įgulos, kurią sudarė penki portugalai ir Graikijos pilietis, sveikata gera.

ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pirmadienį pasveikino JAV prezidento Donaldo Trumpo griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu, tačiau sakė, kad 50 dienų ultimatumas Maskvai nubausti yra „labai ilgas“. „Labai pozityvu, kad prezidentas Trumpas užima griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu, – žurnalistams sakė K. Kallas. – Kita vertus, 50 dienų yra labai ilgas laikas, kai matome, kad jie kasdien žudo nekaltus civilius gyventojus.

Londono Sautendo oro uoste sudužus verslo lėktuvui, naujienų agentūros PA duomenimis, žuvo keturi žmonės. Orlaivis katastrofą patyrė sekmadienio popietę netrukus po starto. Nuotraukose iš nelaimės vietos buvo matyti didelis ugnies kamuolys ir aukštas dūmų stulpas. Oro uostas nedirbo ir pirmadienį. Tai pirmiausiai paveikė pigių skrydžių bendrovę „Easyjet“, kuri naudoja oro uostą skrydžiams keliolika atostogų krypčių.

Penkios Europos Sąjungos (ES) valstybės išbandys programėlę, skirtą tikrinti naudotojų amžių, kad vaikai neturėtų prieigos prie žalingo turinio internete, pirmadienį pranešė Europos Komisija (EK).  Po to Danija, Prancūzija, Graikija, Italija ir Ispanija, remdamosi ES sukurtu prototipu, programėlę per kelis mėnesius pritaikys savo šalių auditorijoms, pranešė Briuselis.

Vokietijos kariuomenė bus pasirengusi „žudyti Rusijos karius“, jei Rusija užpuls NATO šalį, interviu „Financial Times“ sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. „Visada buvau įsitikinęs, kad jei nori kalbėti apie taiką ir atšilimą lygiomis teisėmis, tai gali daryti tik iš stiprios pozicijos, tik akis į akį“, – sakė jis.

Suomija atlieka tyrimą dėl vieno vyro, kuris nelegaliai kirto sieną iš Rusijos ieškodamas prieglobsčio, pirmadienį pranešė pasieniečiai, o žiniasklaida teigia, kad šis asmuo yra buvęs „Wagner“ samdinys. Įvardijamas tik kaip „Jevgenijus“, vyras socialinėje žiniasklaidoje viešai teigė priklausantis Rusijos privačiai karinei bendrovei ir neseniai paskelbė vaizdo įrašų, kuriuose kritikavo Rusijos karinę vadovybę, pranešė visuomeninis transliuotojas YLE.

Dvi Europos Sąjungos (ES) valstybės prieštarauja 18-ojo sankcijų Rusijai paketo patvirtinimui – Slovakija ir Malta, pirmadienį pranešė ukrainiečių leidinys „Jevropeiska pravda“, remdamasis šaltiniais. „Liepos 13 dieną Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) posėdyje diskusijos dėl 18-ojo sankcijų paketo truko kelias valandas.

Keletas Europos šalių paskelbė meteorologinius perspėjimus dėl stiprių liūčių ir audrų. Tai įvyko po to, kai didžioji dalis žemyno patyrė ekstremalias karščio bangas. Pranešama, kad Katalonijoje du žmonės laikomi dingusiais be žinios po to, kai liepos 12 d. stiprios liūtys sukėlė potvynius Ispanijoje. Tuo tarpu Lenkijoje buvo paskelbtas pavojus 5 šalies regionuose.

Šį rytą pietinę Ispaniją sukrėtė žemės drebėjimas. Pranešama, kad pastatus sudrebino stiprūs 5,5 balo stiprumo žemės drebėjimo smūgiai. Žemės drebėjimo smūgiai buvo juntami daugiau nei 50 miestų, įskaitant populiarų turistų kurortą Alikantę. Pasak šalies Nacionalinio geografijos instituto, žemės drebėjimas įvyko šiandien 7 val. 13 min. (Lietuvos laiku 8 val. 13 min.) ryto. Turistai ir vietiniai gyventojai pranešė, kad „stiprus“ ir „netikėtai ilgas“ drebėjimas juos pažadino iš miego.

Vokietija neplanuoja perduoti Ukrainai raketų „Taurus“ ir oro gynybos sistemų „Patriot“, pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, rašoma „The Moscow Times“. Pasak jo, nepaisant rekordinio masto Rusijos oro atakų ir dar vieno Kyjivo prašymo, Berlynas vis dar nėra pasirengęs aprūpinti Ukrainos kariuomenės raketomis, galinčiomis smogti Maskvai.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sekmadienį, reaguodama į Europos Sąjungai (ES) gresiančius JAV muitus, perspėjo, kad Vakaruose gali kilti prekybos karas.  „Prekybos karas Vakaruose susilpnintų mus visus pasaulinių iššūkių, su kuriais susiduriame kartu, akivaizdoje“, – teigiama jos biuro išplatintame pranešime.  „Europa yra ekonomiškai ir finansiškai pajėgi apginti savo poziciją ir pasiekti sąžiningą ir protingą susitarimą“, – pridūrė Italijos premjerė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad laisvei Europoje šiuo metu kyla didesnė grėsmė nei bet kada nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. „Mes gyvename lemiamu momentu“, – sakė E. Macronas savo kalboje ginkluotosioms pajėgoms Bastilijos paėmimo dienos išvakarėse. Prancūzijos prezidentas taip pat pasmerkė „imperialistinę politiką“, „aneksines galias“ ir stipriausiojo teisę.

Vietos policijos teigimu, Londono Sautendo oro uoste įvyko „rimtas incidentas“, į kurį pateko nedidelis lėktuvas. Esekso grafystės, kurioje yra Sautendo oro uostas, policija pareiškime nurodė, kad jie tebėra „rimto incidento“ vietoje ir buvo informuoti sekmadienį, šiek tiek prieš 15 val.

Sekmadienį tūkstančiai žmonių plūdo į nedidelį Italijos kaimelį netoli Romos, kad išgirstų, kaip popiežius Leonas XIV sukalba pirmąją Viešpaties Angelo maldą iš savo vasaros rezidencijos Kastel Gandolfe. „Džiaugiuosi būdamas tarp jūsų (…) dėkoju jums visiems už šiltą priėmimą“, – pareiškė pontifikas, stovėdamas už Apaštališkųjų rūmų vartų, lydimas dviejų uniformuotų šveicarų gvardiečių.

Berlyno ugniagesių ir renginio organizatorių duomenimis, šeštadienį Berlyne vykusio technomuzikos parado „Rave the Planet“ metu ugniagesiai ir paramedikai suteikė pagalbą keliems šimtams žmonių. Ugniagesių tarnybos atstovas teigė, kad šeštadienio vakarą savanoriai į ligoninę išvežė daugiau nei 50 žmonių, kai kurie iš jų buvo sunkiai sužeisti.

Europos Sąjungos (ES) vadovė Ursula von der Leyen sekmadienį pareiškė, kad Briuselis toliau susilaikys nuo atsakomųjų priemonių JAV plieno ir aliuminio muitams, nes siekia susitarimo, kuris leistų išvengti platesnio masto 30 proc. dydžio muitų. JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį sužlugdė kelis mėnesius trukusias nuodugnias derybas, paskelbdamas, kad jei iki rugpjūčio 1 d. nebus pasiektas susitarimas, jis įves plataus masto muitus 27 ES valstybėms narėms.

Dešimtys tūkstančių vertingų knygų šiuo metu traukiamos iš viduramžių vienuolyno Vengrijoje lentynų, siekiant jas apsaugoti nuo vabalų antplūdžio, kuris gali sunaikinti šimtmečių istoriją. Knygos gelbėjamos tūkstančio metų senumo Panonhalmos abatijoje – benediktinų vienuolyne, viename seniausių Vengrijos mokslo centrų, kuris yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Restauratoriai, iš lentynų turintys išimti apie 100 tūkst. rankomis įrištų knygų, kruopščiai sudeda jas į dėžes.

Europos Sąjunga (ES) turės imtis „ryžtingų“ veiksmų, kad atremtų Jungtinių Valstijų muitus, jei nebus sudarytas „sąžiningas“ susitarimas su Vašingtonu, jog būtų išvengta gresiančių mokesčių, sekmadienį pareiškė Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilas.

Austrijos policija pranešė, kad sekmadienio rytą šaulys nušovė vyrą ir sunkiai sužeidė moterį. Šaudynės įvyko Traiskircheno mieste, esančiame už 32 km į pietus nuo Vienos. Austrijos naujienų agentūra citavo vietos policijos atstovą Johanną Baumschlagerį, kuris sakė, kad įtariamasis pabėgo automobiliu ir vėliau atėmė sau gyvybę. Moteris buvo nuskraidinta į Vienos ligoninę.

Ispanijos Tore Pačeko mieste per antrąją prieš migrantus nukreiptų neramumų naktį po pensininko sumušimo nukentėjo keli žmonės, sekmadienį pranešė valdžios institucijos. Nepaisant didelio policijos buvimo, lazdomis ginkluotos grupės vaikščiojo gatvėmis, ieškodamos užsieniečių, informavo regioninis laikraštis „La Opinion de Murcia“. Regioninė vyriausybė nenurodė, kiek žmonių patyrė sužalojimų, tačiau pareiškė, kad dėl smurto buvo sulaikytas mažiausiai vienas asmuo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį ketina nustatyti naujus šalies gynybos tikslus, atsižvelgiant į grėsmingą Rusiją ir  būgštavimus, kad Jungtinės Valstijos gali pasitraukti iš Europos, pranešė jo biuras. „Gynybinės pastangos“ turi būti dedamos didėjančių grėsmių ir byrančios pasaulio tvarkos akivaizdoje, sakė Eliziejaus rūmų pareigūnai prieš prezidento kalbą ginkluotosioms pajėgoms 19 val. vietos (20 val.

Orų ir draudimo ekspertai atskleidė, ko tikėtis Europoje šią vasarą ir ką daryti, jei kelionę sutrikdo ekstremalios orų sąlygos. Europą alina pirmoji didelė šių metų karščio banga – visame žemyne fiksuojami temperatūros rekordai. Birželio mėnesį kai kuriose šalyse užfiksuotos liepos ir rugpjūčio temperatūroms būdingos kaitros. Maža to, dėl ekstremalaus karščio paskelbti sveikatos įspėjimai, uždarytos mokyklos, apribotas darbas lauke.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis perspėjo dėl, jo žodžiais tariant, augančios rasizmo ir antisemitizmo kampanijos šalyje, kurią skatina prieš imigrantus nukreiptos nuotaikos, sekmadienį pranešė Lenkijos radijas.

Tūkstančiai Norvegijos gyventojų buvo klaidingai informuoti, kad laimėjo dideles pinigų sumas „Eurojackpot“ loterijoje. Šią klaidą lėmė valstybinės lošimų operatorės „Norsk Tipping“ skaičiavimo netikslumai, dėl kurių atsistatydino bendrovės generalinė direktorė.

Kadangi pasaulinė temperatūra toliau kyla, Europos miestai vis dažniau susiduria su ekstremaliais karščiais, kurie tęsiasi gerokai ilgiau nei tradiciniai vasaros mėnesiai. Naujas tyrimas „Climate Resilience for All“ rodo, kad kai kuriuose Europos miestuose aukšta temperatūra laikosi net iki penkių mėnesių per metus. Nevyriausybinės organizacijos meteorologų komanda išanalizavo 2019–2023 m. temperatūros duomenis 85 pasaulio miestuose.

Prancūzija ir Vokietija prieštarauja JAV prezidento Donaldo Trumpo planams rugpjūčio 1 d. įvesti 30 proc. importo muitus Europos Sąjungai (ES) ir žada ginti Europos interesus. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį pareiškė griežtai nepritariantis JAV importo muitams. Jis paragino ES parengti „patikimas atsakomąsias priemones mobilizuojant visus turimus įrankius“ tam atvejui, jeigu su JAV nebūtų susitarta iki rugpjūčio.