Europa

Palei NATO rytų flangą karinis aljansas nebepasitiki vien tik tankais, naikintuvais ir kariais. Jis kuria platų skaitmeninės kovos erdvės tinklą, kurį sudaro tūkstančiai jutiklių, dronų, palydovų ir dirbtinio intelekto sistemų. „Business Insider“ rašo, kad šios iniciatyvos tikslas – kuo anksčiau pastebėti ataką prieš šalis sąjungininkes ir sustabdyti užpuoliką dar prieš jam spėjant giliau įsiskverbti į Aljanso teritoriją. Tokia koncepcija vadinama „Atgrasymo iniciatyva rytų flange“ (angl.

Milijonai žmonių pasaulyje kenčia nuo miopijos (trumparegystės) – ir, mokslininkų prognozėmis, situacija tik blogės, praneša „Science Focus“. Mokslininkų teigimu, dėl kol kas tiksliai nežinomų priežasčių, žmonių akys vis dažniau keičia formą ir todėl susiduriama su regėjimo problemomis. Kaip išsiaiškino specialistai, beveik kas trečias žmogus pasaulyje kenčia nuo miopijos – tai vienas iš labiausiai paplitusių regėjimo defektų, ir rodikliai toliau auga.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pareiškė, kad Kinija įsitikinusi, jog Rusija nenaudos branduolinio ginklo, praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi Suomijos prezidento pareiškimu „CNBC“. A. Stubbas atsakė į žurnalisto klausimą, ar Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, atsidūręs aklavietėje, galėtų pasinaudoti branduoliniais ginklais. Suomijos prezidentas pavadino klausimą „pagrįstu“ ir pasidalijo neseniai vykusio pokalbio su Kinijos užsienio reikalų ministru rezultatais.

Graikijos kovos su terorizmu policija penktadienį sulaikė tris asmenis, susijusius su virtine padegamųjų išpuolių prieš konservatorių partijos politikus, pranešė pareigūnai. Per šiuos išpuolius vienas žmogus žuvo, o keturi buvo sužeisti. Liepos 1 dieną prieš aušrą įvykdyti sprogdinimai šiauriniame Salonikų mieste buvo nukreipti į valdančiosios konservatorių partijos „Naujoji demokratija“ narių namus.

Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas ketvirtadienį ėmėsi ginti savo vyriausybės sprendimą siųsti „Patriot“ raketas į Ukrainą ir pavadino tai investicija į pačios Lenkijos saugumą, praneša „The Kyiv Independent“. „Verčiau jau tos raketos perimtų sviedinius virš Ukrainos, nei kad Rusijos raketos kada nors pasiektų Lenkiją“, – duodamas interviu televizijos kanalui TVN24 sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.

Aptardamas lytinių ligų plitimo tendencijas šalyje, suomių profesorius Mika Gissleris atkreipė dėmesį į pakitusią situaciją po so sienos su Rusija uždarymo, penktadienį pranešė Suomijos visuomeninis transliuotojas „Yle“. Pernai Suomijoje buvo užregistruota daugiau nei 12 tūkst. chlamidijos atvejų, o tai yra dažniausia lytiškai plintanti infekcija šalyje. Suomijos sveikatos ir gerovės instituto (THL) užkrečiamųjų ligų registre 2025 m. taip pat buvo užfiksuota apie 2,1 tūkst.

Penktadienį oro linijų „Ryanair“ skrydžio iš Graikijos Salonikų miesto į Memingeną Vokietijoje metu kilo panika: išdužus vienam langui lėktuvas netrukus po pakilimo buvo priverstas grįžti į oro uostą, iš kurio buvo išvykęs. Vienas keleivis naujienų agentūrai „dpa“ pasakojo, kad skrydžio metu pasigirdo garsus pokštelėjimas, po kurio išdužo vieno lango stiklas.

Suomijos ginkluotosios pajėgos liepos 10-osios rytą laikinai apribojo oro ir jūrų eismą Kotkos miesto, esančio Suomijos įlankos pakrantėje, rajone. Apie tai Suomijos ginkluotosios pajėgos pranešė socialiniame tinkle „X“. Judėjimo apribojimai buvo įvesti dėl galimo bepiločių orlaivių įsiskverbimo į šalies oro erdvę. Oro ir jūrų eismo apribojimai įsigaliojo 4 val. ryto ir buvo panaikinti maždaug 5.25 val. vietos laiku.

Karščių alinamos Ispanijos pietuose esantį kaimelį nusiaubus miško gaisrui žuvo 12 žmonių, penktadienį pranešė pareigūnai. Kai kurie žuvusieji Bedaro kaimelyje, Almerijos provincijoje, buvo rasti automobiliuose, pranešė regiono vyriausybė, patikslinusi ankstesnį pranešimą apie šešias aukas. Su gaisru, kilusiu oro temperatūrai priartėjus prie 40 laipsnių Celsijaus, kovoja apie 150 ugniagesių, pasitelkę penkis automobilius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį, po susitikimo su lenkų lyderiu Karoliu Nawrockiu (Karoliu Navrockiu), pareiškė, kad su Lenkija turi būti tęsiami draugiški santykiai. „Mano nuomone, mūsų susitikimas su Lenkijos prezidentu buvo svarbus, gana ilgas ir konstruktyvus“, – žurnalistams per „WhatsApp“ sakė V. Zelenskis. Prezidentai susitiko trečiadienį NATO viršūnių susitikimo Ankaroje kuluaruose po didelio nesutarimo tarp Kyjivo ir Varšuvos dėl Voluinės žudynių.

Rusija vis aktyviau rengia savo bepiločių pajėgų pajėgumus galimam plataus masto konfliktui su Vakarais. Į tai dėmesį atkreipė Rusijos bepiločių sistemų ekspertas ir analitinių centrų CNA bei CNAS patarėjas Samuelis Bendettas, komentuodamas kasmetinio Rusijos forumo „Dronnica“ programą, rašo „Forbes“. Penktasis bepiločių sistemų festivalis, kuris vyks šių metų rugpjūtį, bus surengtas su šūkiu apie pasirengimą „didžiajam karui su NATO“. Renginys tradiciškai suburia dronų operatorius, kariškius ...

ES pareigūnai antradienį pranešė išaiškinę tinklą, kuris į Europą importavo daugiau nei 200 tūkst. padirbtų Kinijos gamybos prezervatyvų. Šalių bloko kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) pranešė Rumunijoje, Serbijoje ir Ispanijoje konfiskavusi prekes ir nustačiusi, kad jos atkeliavo iš vieno tiekėjo Kinijoje.

Rusija ir Kinija stiprina karinį bendradarbiavimą tiek Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą fone, tiek besiruošdamos konfliktui su Vakarais, praneša Vokietijos leidinys „Der Spiegel“, remdamasis kelių mėnesių trukmės tyrimo, atlikto kartu su partneriais, rezultatais. Autorių žinion pateko vidiniai dokumentai, prezentacijos, uždarų susitikimų dalyvių sąrašai ir medžiaga apie bendrus Maskvos ir Pekino gynybos projektus.

Po to, kai Turkijos prezidentas po NATO viršūnių susitikimo Ankaroje kiekvienam iš dalyvavusių šalių vadovų įteikė po revolverį, valstybių galvoms kilo klausimų, ką su jais daryti. Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris trečiadienį pirmasis užsiminė apie itin neįprastą dovaną, kurią svečiams įteikė prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.

Kaip atminimo dovaną apie NATO viršūnių susitikimą Ankaroje, trečiadienį Belgijos premjeras Bartas De Weveris iš Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano gavo dovaną – vardinį revolverį ir šešis šovinius.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ laikinai išvengė 40 mln. eurų baudos mokėjimo Lenkijoje, nes dvi pastarosios šalies mokesčių tarnybos nesutaria dėl baudos išieškojimo. Baudą dar 2020 metais skyrė antimonopolinė priežiūros institucija UOKiK už tai, kad nebuvo pateikta informacija apie konsorciumo, finansavusio „Nord Stream 2“ projektą, įkūrimą, skelbia Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP.

Šią vasarą JAV į Estiją atsiųs naują dalinį, o karių rotacijos tęsis vykstant 6 mėnesių Europoje dislokuotų JAV pajėgų peržiūros procesui. Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras tai patvirtino po pokalbių su JAV pareigūnais NATO viršūnių susitikimo metu Ankaroje, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. JAV pajėgos rotacijos principu dislokuojamos Estijoje nuo 2022 m pagal dvišalį susitarimą.

Raketos, skirtos „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos sistemoms, Ukrainoje gali būti pradėtos gaminti jau po kelių savaičių, pareiškė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Vladislavas Kosiniakas-Kamyszas, praneša „RBC-Ukraine“. Atsakydamas į klausimą apie Lenkijos vaidmenį planuojamoje raketų gamyboje Ukrainoje, ministras pažymėjo, kad be Lenkijos valstybės dalyvavimo technikos perdavimas Ukrainos kariams yra neįmanomas.

Latvijoje užregistruotas padidėjęs neteisėtų migrantų, mėginančių kirsti sieną iš rytinės kaimynės Baltarusijos, skaičius, ketvirtadienį Latvijos radijui sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos viršininkas Guntis Pujatas.  „Nuo balandžio mėnesio padėtis įtempta ir sudėtinga“, – teigė jis. Pasak viršininko, užregistruoti pakartotiniai neteisėti bandymai kirsti sieną – šiais metais be leidimo kirsti sieną mėgino 7634 žmonės, 800 daugiau nei ankstesniais metais.

Estijos Tervos mieste lūžo dvi užtvankos, dėl to buvo užlieta 10 namų ūkių. Dėl susidariusios situacijos savivaldybė evakavo 9 žmones, skelbia ERR. Savivaldybė savo interneto svetainėje pranešė, kad pirmasis pranešimas apie incidentą gautas 6.15 val. ryto. Padarinius likviduoja Tervos savivaldybės krizių valdymo komisija, gelbėjimo departamentas, policijos ir sienos apsaugos tarnyba, Estijos gynybos lyga, Moterų savanorių gynybos organizacija ir Transporto administracija.

Latvijos ministro pirmininko Andrio Kulbergo nuomone, Latvijos nacionalinė aviakompanija „airBaltic“ negali tęsti veiklos be papildomos finansinės paramos. Duodamas interviu naujienų agentūrai LETA ministras pirmininkas sakė, kad vyriausybė pirmiausia nori gauti bendrovės verslo planą ir tik jį įvertinusi priims sprendimą dėl tolesnių veiksmų.

NATO susitarė ilgalaikę oro policijos misiją Baltijos šalyse išplėsti iki oro gynybos lygio. Pilotams bus suteikti platesni įgaliojimai, įskaitant teisę naikinti „grėsmę keliančius objektus“. Apie tai pranešė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Oro policijos misija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykdoma nuo 2014 metų.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis papasakojo apie susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Ankaroje ir pripažino, kad „istorinių klausimų išspręsti nepavyko“, rašo „Polsat News“. K. Nawrockis teigė, kad lenkų emocijos dėl Voluinės tragedijos yra klausimas, kuris nėra diskusijų objektas. Jis pridūrė, kad nesutarimai šiuo klausimu išlieka „konkrečia problema“. „Man klausimai, susiję su Ukrainos sukilėlių armija (UPA), nėra diskusijų objektas.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad NATO viršūnių susitikimas Ankaroje pademonstravo naują sąjungininkių vienybės lygį ir naują Europos atsakomybės už Aljanso saugumą suvokimą. Tai jis sakė baigiamojoje spaudos konferencijoje po viršūnių susitikimo, praneša „Ukrinform“. „Norėčiau pridurti vieną asmeninį pastebėjimą. Prezidentas Donaldas Trumpas be išimties dalyvavo visame posėdyje ir visą laiką buvo salėje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas NATO viršūnių susitikime Ankaroje Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui ir kitiems lyderiams įteikė neįprastą dovaną – po pistoletą ir dėžutę šovinių. Vokietijos vyriausybės atstovas trečiadienį naujienų agentūrai „dpa“ pranešė, jog F. Merzo revolveris buvo perduotas Vokietijos ambasadai, kad jį būtų galima tinkamai įvežti į šalį ir vėliau įtraukti į oficialių dovanų sąrašą.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad po nesutarimų su Donaldu Trumpu Aljansas per viršūnių susitikimą Ankaroje vėl susivienijo, ir pasiuntė žinutę Rusijos vadovui Vladimirui Putinui. Interviu naujienų agentūrai „Reuters“ jis teigė, kad nesutarimai tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir kitų NATO lyderių parodė Aljanso demokratinę stiprybę ir turėtų tapti pamoka Vladimirui Putinui.

Pietinėje Bavarijos žemėje per išpuolį vidurinėje mokykloje trečiadienį buvo sužeisti keli žmonės, pranešė Vokietijos policija ir pridūrė, kad įtariamasis buvo sulaikytas. Vokietijos policijos pareigūnai pranešė, kad dėl išpuolio Bavarijos vidurinėje mokykloje sulaikytas įtariamasis yra 16-metis paauglys. „Įtariamas nusikaltėlis sulaikytas“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė vietos policija. „Šiuo metu tikslinamas nukentėjusiųjų skaičius ir sužalojimų sunkumas“, – teigė pareigūnai.

Ukrainos sprendimas naudoti simbolius, susijusius su Ukrainos sukilėlių armija (UPA), „riboja“ šalies ateitį Europos Sąjungoje (ES), trečiadienį po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su savo kolega iš Lenkijos Karoliu Nawrockiu NATO viršūnių susitikimo Ankaroje metu, pranešė Ukrainos lyderis savo „Telegram“ kanale. „Tai buvo svarbus ir reikalingas pokalbis, kalbėjomės daugiau nei valandą. Mums gresia viena bendra grėsmė – tai Rusija. Labai svarbu išlaikyti tarpusavio supratimą, paramą ir veikti vieningai. Mūsų šalims reikalingi tik stiprūs santykiai“, – pareiškė jis.

NATO viršūnių susitikime Ankaroje Donaldo Trumpo šou – iškoneveikė nelojalią Ispaniją ir nurodė nutraukti prekybą. Antrą viršūnių susitikimo dieną D. Trumpas peikia Madridą dėl nelojalumo suduodant smūgius Iranui. Spaudos konferencijos metu Amerikos pareigūnams jis liepė nutraukti visus ryšius su Ispanija, kuri neleido naudoti savo bazių smūgiams Iranui suduoti. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

NATO trečiadienį baigiant svarbų aukščiausiojo lygio susitikimą, JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai šiltai prakalbo apie Aljanso sąjungininkus, nors anksčiau griežtai juos sukritikavo dėl jų reakcijos į jo karą su Iranu. Šis staigus perėjimas – vos per kelias valandas – nuo priešiškumo prie prielankumo puikiai parodo platų emocijų spektrą, kurį demonstruoja nepastovaus būdo JAV lyderis.

Trečiadienį į NATO viršūnių susitikimą Ankaroje atvykęs Lenkijos prezidentas Karolis Nawrocki trečiadienį pareiškė sieksiąs, jog NATO degalų vamzdynų tinklas būtų pratęstas iki aljanso rytinio flango ir taip būtų sprendžiama problema, kurią kariniai pareigūnai laiko vienu didžiausių iššūkių kilus konfliktui su Rusija. Jei šis planas bus įgyvendintas, vamzdyno pratęsimas galėtų tapti vienu iš didžiausių infrastruktūros projektų Europoje. „Dvejopo naudojimo vamzdynų pobūdis.

Rusija trečiadienį pagrasino imtis atsakomųjų priemonių prieš šalis, kurios panaikins draudimą dislokuoti branduolinius ginklus, praneša „Deutsche Welle“. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tai pareiškė žurnalistams komentuodamas Suomijos ir Lietuvos svarstymus šiuo klausimu.  Jis tikino, kad Maskva gins savo interesus. „Priešingai nei tikisi tokį sprendimą priimančios šalys, tai nepadidins jų saugumo.

Lenkija, JAV ir trys Europos partnerės sutarė įkurti pažangių PAC-3 „Patriot“ raketų aptarnavimo centrą Europoje, skelbia „TVP World“. Varšuvos teigimu, šis žingsnis padidins žemyno pajėgumus gaminti ir prižiūrėti paklausius perėmėjus. Apie šį susitarimą Ankaroje vykstančio NATO viršūnių susitikimo metu pranešė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.

NATO vadovams susirinkus į viršūnių susitikimą Ankaroje antrąją jo dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino nutraukti prekybą su Ispanija ir tvirtino, kad vis dar nori Grenlandijos.  „Esu labai nusivylęs NATO“, – sakė jis žurnalistams, susitikęs su Aljanso vadovu Marku Rutte prieš pagrindinį susitikimą.

Turkijos sostinėje prasidėjus NATO viršūnių susitikimui, skelbiami oficialūs duomenys apie sąjungininkių investicijas į gynybą nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuva su 2026 m. numatomais 5,33 proc. gynybai lenkia visas kitas Aljanso nares. Nuo Lietuvos nedaug atsilieka Estija (5,1 proc.), Latvija (4,9 proc.) ir Lenkija (4,68 proc.). JAV 2026 m. gynybai numato išleisti 3,17, Vokietija – 2,69, Jungtinė Karalystė – 2,56, Prancūzija – 2,2 proc. BVP. Aljanso vidurkis siekia 2,8 proc. BVP.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad yra „nepatenkintas NATO“ ir teigė, jog su JAV buvo elgiamasi „neteisingai“, skelbia „Sky News“. Prieš prasidedant visos dienos susitikimams JAV prezidentas kartu su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte pasakė įžangines kalbas. D. Trumpas teigė esantis nepatenkintas NATO dėl Grenlandijos, kurią pavadino „didele problema mums“, taip pat dėl to, kad Aljanso narės nesuteikė paramos kare su Iranu. „Jos nenorėjo mums padėti.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius paragino toliau remti Ukrainą ir nepasiduoti Rusijos bauginimui. Apie tai jis kalbėjo prieš NATO viršūnių susitikimą Ankaroje, skelbia „Evropeiskaja pravda“. E. Rinkevičius išreiškė viltį, kad NATO viršūnių susitikime bus priimti sprendimai, būtini Ukrainai paremti. „Jei Ukraina laimės, visi būsime saugesni. Jei Ukrainai kils problemų, NATO, o ypač Baltijos regionas, bus mažiau saugus“, – sakė Latvijos prezidentas.

Dviejų lietuvių konfliktas baigėsi kraupia žmogžudyste, rašoma BBC. Įniršęs vyras plikomis rankomis mirtinai sumušė savo draugą ir paliko merdėti, nes „netikėjo, kad jis mirs“, buvo pranešta žmogžudystės teismo procese Ipsviče (Didžioji Britanija). Ilja Akatjevas buvo rastas su mirtinais galvos, kaklo ir veido sužalojimais bute Ipsviče, po to, kai gruodžio 22 d. naktį buvo įtariamai užpultas. 38 metų lietuvis Arvydas Maliušis, gyvenantis Noridže, yra kaltinamas 39 metų vyro nužudymu.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pranešė, kad NATO viršūnių susitikimo išvakarėse vykusios lyderių vakarienės metu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Apie tai jis pareiškė atvykęs į NATO viršūnių susitikimą Ankaroje, skelbia „Evropeiskaja pravda“. Lenkijos prezidentas teigė vakar vakare bendravęs su įvairių valstybių lyderiais, tarp jų – ir su V. Zelenskiu. „Vakar per vakarienę kalbėjausi su daugeliu pasaulio lyderių. Tarp jų, žinoma, buvo ir prezidentas Zelenskis.

Į NATO viršūnių susitikimą Ankaroje atvykęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl pareiškė siekiantis, kad JAV perimtų Grenlandijos kontrolę, ir pagrasino iš Europos išvesti visas JAV karines pajėgas, jei sąjungininkės ir toliau šiam jo siekiui prieštaraus, skelbia britų dienraštis „The Financial Times“. „Danija neišleidžia pinigų, kad iš tikrųjų padėtų Grenlandijai, tačiau ji yra svarbi Jungtinėms Valstijoms“, – kalbėjo D. Trumpas.

Vienu iš favoritų pakeisti popiežių Pranciškų laikytas katalikų kardinolas antradienį pareiškė „atsitraukiantis“ iš pareigų. Šis sprendimas priimtas po naujienų agentūros AFP tyrimo, atskleidusio, kad mažiausiai penkios moterys apkaltino jį seksualiniu priekabiavimu. Ispanijoje gimęs Rabato arkivyskupas Maroke 74-erių Cristobalis Lopezas Romero kaltinimus neigia.

Paryžiaus apeliacinis teismas antradienį iš esmės uždegė žalią šviesą populiariai kraštutinių dešiniųjų lyderei Marine Le Pen dalyvauti kitų metų Prancūzijos prezidento rinkimuose, tačiau nurodė, kad ji privalės nešioti elektroninę apykoję, o tai politikė anksčiau vadino nepriimtina sąlyga. Teismas pripažino M. Le Pen kalta dėl lėšų pasisavinimo, tačiau sušvelnino draudimą eiti renkamas pareigas, tad galutinis sprendimas dabar priklauso nuo jos pačios.

Naujajai Vengrijos valdžiai siekiant panaikinti Viktoro Orbano turėtą žiniasklaidos kontrolę, buvusiam ilgamečiam nacionalistinių pažiūrų lyderiui artimi visuomeniniai transliuotojai nutraukė transliacijas, antradienį pareiškė ministras pirmininkas Peteris Magyaras. Žiniasklaidos kontrolė buvo vienas pagrindinių V. Orbano 16 metų valdymo, per kurį jis šią Vidurio Europos šalį pavertė savotiška „neliberalia“ demokratija, ramsčių.

Kruizinis laivas, kuriuo plaukė 2 tūkst. LGBTQ+ keleivių ir Brodvėjaus artistė Patti LuPone, nebuvo įleistas į Turkiją, nes vietos valdžios institucijos pareiškė, kad jų elgesys „neatitinka visuomenės struktūros ir moralinių vertybių“, praneša „The Guardian“. „Virgin Voyages“ kruizinis laivas „Scarlet Lady“ liepos 5 d. išplaukė iš Atėnų, Graikijoje, į 10 dienų trukmės kelionę, kuri buvo reklamuojama kaip „LGBTQ+ bendruomenei skirtas kruizas“ ir kurią organizavo JAV įmonė „Atlantis“, rengianti k...

Portugalijos sostinės Lisabonos priemiestyje per autobuso avariją žuvo du žmonės, o dar 20 buvo sužeisti, iš jų trys sunkiai, pranešė policija. „Abi aukos laukė autobuso, kai į jas buvo rėžtasi“, – vietos žiniasklaidai sakė vakarinio Sintros rajono policijos vadovas Francisco Alvesas. Skubios pagalbos tarnybos nurodė, kad abi žuvusiosios – moterys, joms buvo 30 ir 40 metų. Į įvykio vietą buvo išsiųstos gelbėjimo tarnybos ir psichologinė pagalba.

JAV lyderis Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Grenlandiją turėtų kontroliuoti ne Danija, o JAV, nes Europa apginti šią salą nuo Kinijos ir Rusijos yra per silpna. Jis taip pat pridūrė, kad Europa dabar yra „visiškai kitokia, nei prieš 20 metų“ bei užsiminė apie „visų savo karių išvedimo iš Europos“. „Grenlandiją urėtų kontroliuoti Jungtinės Valstijos, o ne Danija“, – sakė D. Trumpas, pridurdamas, kad jam nepatinka Europos priešinimasis šiam žingsniui.

Atvykęs į Turkiją dalyvauti Aljanso viršūnių susitikime, JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė esąs labai nusivylęs Europos NATO sąjungininkių reakcija į jo karą su Iranu. „Buvau labai nusivylęs NATO“, – žurnalistams sakė D. Trumpas susitikimo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu metu. „Mums visiškai nereikėjo jokios pagalbos, ir tam tikra prasme aš tikrinau žmones.

Paryžiaus apeliacinis teismas antradienį iš esmės uždegė žalią šviesą populiariai kraštutinių dešiniųjų lyderei Marine Le Pen dalyvauti kitų metų Prancūzijos prezidento rinkimuose, tačiau nurodė, kad ji privalės nešioti elektroninę apykoję, o tai politikė anksčiau vadino nepriimtina sąlyga. Teismas pripažino M. Le Pen kalta dėl lėšų pasisavinimo, tačiau sušvelnino draudimą eiti renkamas pareigas, tad galutinis sprendimas dabar priklauso nuo jos pačios.