Europa

Norvegijos Drameno savivaldybėje didžiulis gaisras nusiaubė gyvenamąjį rajoną – sudegė daugiau kaip 50 gyvenamųjų namų, praneša NRK. Ugniagesiams iki šiol nepavyko visiškai suvaldyti liepsnų – ugnis išplito į dešimtis sublokuotų namų ir aplinkines teritorijas. Pasak policijos operacijos vadovo Frode‘o Presthuso, penktadienio, liepos 17-osios, vakaro duomenimis, gaisras sunaikino daugiau kaip 50 gyvenamųjų namų. Dėl didelio masto nelaimės evakuota keli šimtai žmonių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad rengiami nauji sprendimai santykiuose su Lenkija, ypač susiję su istoriniais klausimais, archyvų atvėrimu ir paieškos bei ekshumacijos darbų vykdymu Voluinėje. Penktadienį, liepos 17 d., V. Zelenskis surengė pasitarimą dėl Ukrainos politikos Lenkijos atžvilgiu. „Prioritetai yra aiškūs: visai Europai reikia gerų kaimyninių, lygiaverčių ir abipusiai naudingų santykių, pagrįstų pagarba“, – pažymėjo jis.

Lenkijoje įvyko incidentas su krovininiu traukiniu: nuo bėgių nuriedėjo keli vagonai, o dalis sąstato atsidūrė Poprado upėje. Apie tai skelbia „Onet“. Kaip pranešė bendrovė „Polskie Linie Kolejowe“, avarija įvyko geležinkelio linijoje netoli Verchomlios. Traukiniui važiuojant maršrutu nuo bėgių nuriedėjo šeši tušti krovininiai vagonai.

Latvija sustiprino hidroelektrinės užtvankos upės aukštupyje už sostinės Rygos ir didžiulės požeminės dujų saugyklos apsaugą, gavusi žvalgybos duomenų, rodančių Rusijos keliamą grėsmę, naujienų agentūrai „Reuters“ ketvirtadienį sakė Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas.  Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos lyderiai neseniai perspėjo, kad Vakarų žvalgybos turi duomenų, jog Rusija planuoja provokacijas ir išpuolius prieš infrastruktūrą regione.

Per audras penktadienio naktį Prancūzijoje žuvo du žmonės, pranešė transliuotojas „France Info“.  Vidurio Prancūzijoje esančiame Sen Vikturnjeno kaime moterį partrenkė ir pražudė virstantis medis, o pietrytiniame Izero regione kilo gaisras, kai žaibas trenkė į metalo apdirbimo dirbtuves ir pražudė savininką.  30-yje šalies administracinių rajonų buvo paskelbtas antras pagal griežtumą pavojaus lygis dėl numatomų audrų po užsitęsusios karščio bangos.

Latvija iki šių metų rugsėjo 30 d. planuoja pakeisti ir pakoreguoti kelio ženklus, kuriuose nurodomos kryptys į Rusiją ir Baltarusiją. Tai numatyta Susisiekimo ministerijos pateiktoje informacinėje ataskaitoje, paskelbtoje Teisės aktų portale, skelbia BNN. Siūloma palaipsniui įgyvendinti įvairius sprendimus, susijusius su kelio ženklais ir krypties rodyklėmis, kuriose minimos Rusija ir Baltarusija.

Socialinėje platformoje „Telegram“ galima rasti tūkstančius skelbimų, kuriuose siūloma užsiimti sabotažu ir šnipinėjimu Europoje. Tai atskleidė Lenkijoje veikiančio informacinio portalo rusų kalba „Vot tak“ atliktas žurnalistinis tyrimas, praneša Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM. Žurnalistiniame tyrime aprašomi bandymai verbuoti žmones įvairiai nusikalstamai veiklai skirtingose Europos šalyse.

Lenkijos konservatyvių pažiūrų prezidentas Karolis Nawrockis penktadienį vetavo ministro pirmininko Donaldo Tusko centristų vyriausybės pasiūlytą įstatymą, kuriuo būtų įteisintos civilinės partnerystės, pranešama oficialiame pareiškime. „Visada pabrėždavau, kad niekas, kas primena kvazisantuoką, negali tikėtis mano paramos“, – socialiniame tinkle „X“ teigė K. Nawrockis.

Latvija sustiprino netoli Rygos esančios hidroelektrinės ir požeminės dujų saugyklos apsaugą. Šis veiksmas eina po to, kai Latvijos žvalgyba paskelbė duomenis, kurie rodo didėjančią grėsmę iš Rusijos, ketvirtadienį naujienų agentūrai „Reuters“ sakė Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergs. Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos vadovai neseniai įspėjo, kad Vakarų žvalgybos tarnybos mano, jog Rusija planuoja provokacijas ir išpuolius prieš regiono infrastruktūrą.

Vengrijoje vyksta tyrimas dėl buvusio užsienio reikalų ministro Peterio Szijjarto ryšių su Rusija. Apie tai pranešė Vengrijos premjeras Peteris Magyaras, rašo vengrų portalas „Telex“. Pasak jo, pradėtas tyrimas dėl P. Szijjarto ryšių su Rusija. Tačiau kol kas P. Magyaras neatskleidžia detalių, nes nenori daryti įtakos tyrimo eigai. Byloje yra daug slaptų dokumentų ir dokumentų, susijusių su užsienio politika, pridūrė Vengrijos ministras pirmininkas.

2024 m. rugsėjo mėnesį didesniu 220 km/val. greičiu zonoje, kurioje leistinas greitis – 80 km/val., skriejęs Lukaszas Žakas vienoje iš pagrindinių Varšuvos magistralinių gatvių rėžėsi į automobilį, kuriuo važiavo keturių asmenų šeima, rašo „TPV World“. L. Žako vairuojamas „Volkswagen Arteon“ trenkėsi į „Ford Focus“, kuriuo važiavo sutuoktiniai su vaikais. Avarijoje žuvo 37 metų tėvas, o jo žmona bei 2 mažamečiai vaikai buvo sužeisti. Su L. Žaku važiavęs keleivis taip pat buvo sužeistas.

Pasak valdžios institucijų, Vengrijoje ir Slovakijoje pirmą kartą Europos Sąjungoje aptiktas mažytis iš Azijos kilęs vabalas, Šiaurės Amerikoje nuniokojęs uosių miškus. Bratislavoje įsikūręs Slovakijos žemės ūkio centrinis kontrolės ir tyrimų institutas (UKSUP) pranešė, kad šį mėnesį šalies rytuose, Stredos prie Bodrogomo rajone, buvo rasta 18, kaip manoma, smaragdinių uosiavabalių.

Bytovo miestelyje šiaurinėje Lenkijos dalyje trys ukrainiečiai mirtinai sumušė vietos gyventoją lenką. Liepos 9 d. 36-erių auką ir jos 44-erių partnerę sumušė trys Ukrainos piliečiai, kurių amžius – 28, 30 ir 37 metai. Prieš tai pora vartojo alkoholį su vienu iš įtariamųjų. Vyras su sunkiais sužalojimais buvo nuvežtas į netoliese esančią Košieržinos ligoninę, kur po dviejų dienų mirė. Moters hospitalizuoti neprireikė.

Rusija jau netrukus gali surengti vadinamąją „netikros vėliavos“ ataką prieš Lenkijos ypatingos svarbos infrastruktūrą ir bandyti permesti kaltę Ukrainai, pareiškė buvęs Lenkijos nacionalinės gynybos ministras Januszas Onyszkiewiczius. Kalbėdamas su naujienų agentūra „Ukrinform“, J. Onyszkiewiczius pakomentavo neseniai nuskambėjusį Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio įspėjimą, kad Rusija gali panaudoti Ukrainos dronus NATO valstybei narei užpulti.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį griežtai sukritikavo naują JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos programą, esą skirtą remti „žodžio laisvę ir religijos laisvę“ Europoje, praneša „Politico“. Baltieji rūmai biudžete numatė milijonus dolerių paramos nacionalistinėms partijoms Europoje, įgyvendindami Nacionalinėje saugumo strategijoje išsikeltus tikslus.

Atskilusi katalikų bendruomenė pateikė Vatikanui apeliaciją dėl visų šešių savo vyskupų ekskomunikos, nepaisiusi popiežiaus Leono XIV draudimo ir įšventinusi keturis naujus vyskupus. Ultrakonservatyvioji Šv. Pijaus X brolija (SSPX) keturis naujus vyskupus įšventino liepos 1 dieną, nors popiežius Leonas XIV ragino juos susilaikyti nuo šio „schizmatiško veiksmo“. Kitą dieną SSPX naujieji vyskupai bei du juos Ekonėje, Šveicarijoje, įšventinę dvasininkai buvo ekskomunikuoti.

Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas trečiadienį pranešė, kad virš Baltijos jūros vėl buvo perimti Rusijos karo lėktuvai.  „Rusai vėl agresyviai stebėjo mūsų oro gynybos sistemų integracijos pratybas virš Baltijos jūros“, – socialiniame tinkle X parašė ministras ir pridūrė, kad dėl šios priežasties iš Malborko pakelti du budintys lėktuvai perėmė du iš Kaliningrado atskridusius rusų lėktuvus Su-30SM2.  Pastebėti rusų lėktuvai Pasak ministro, Rusijos lėktuvai n...

Rusija rengiasi tolesnei agresijai, kuri galėtų būti nukreipta prieš Baltijos šalis, Moldovą ir kitas vietas Europoje, o NATO ir toliau palaiko pakankamą atgrasymo lygį, trečiadienį per spaudos konferenciją Berlyne pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. „Matome aiškių įrodymų, kad Rusija ruošiasi tolesnei agresijai. Ji peržengia Ukrainos ribas, kelia grėsmę Baltijos šalims, Moldovai ir kitoms Europos dalims“, – sakė F. Merzas.

Kremlius trečiadienį atmetė Lietuvos kaltinimus, kad Maskva planuoja išpuolius prieš Lenkijos ar Baltijos šalių infrastruktūrą, ir pavadino juos pretekstu prieš Rusiją nukreiptai militarizacijai. Tokią poziciją Maskva išsakė Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai antradienį interviu BNS patvirtinus Vakarų žiniasklaidoje prieš kelias savaites pasirodžiusią informaciją, kad Rusija gali surengti provokacijų Baltijos šalyse ir Lenkijoje, siekdama patikrinti NATO vienybę.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis perspėjo, kad Rusija galbūt rengia vadinamąją „netikros vėliavos“ operaciją naudojant Ukrainos dronus, praneša leidinys „Ukrainska Pravda“, remdamasis „Polsat News“. Lankydamasis JAV, R. Sikorskis patvirtino, kad Lenkija tikisi tokios Rusijos provokacijos, ir kartu pridūrė, jog Ukrainos dronai gali atlikti svarbų vaidmenį.

Dalyje Lenkijos nuo antradienio siaučia audringi orai, lenkams pridarę nemažai nepatogumų, skelbia „Onet“. Lenkijos pietvakarinėje dalyje esančiame Vroclave užtvindytos gatvės, stoja eismas. Miesto tarnybos kreipiasi į gyventojus prašydamos elgtis atsargiai. Audros regioną užklupo dar antradienį, tačiau padėtis negerėja ir trečiadienį.

Europos transliuotojų sąjunga (EBU) paskelbė oficialias gaires, kuriose aiškinama, kaip transliacijose vaizduoti moteris sportininkes, kad būtų išvengta pernelyg seksualizuotų filmavimo kampų. Šis žingsnis, nors ir rekomendacinis sukėlė tikrą emocijų bangą socialiniuose tinkluose: dalis sveikina tokį žingsnį, kiti kelia klausimus dėl tikslingumo.

Aiškėja daugiau detalių apie 61-erių serbo, kurio vos neišsiurbė pro lėktuvo langą, būklė. Apie tai rašo „Blid“, skelbia „Onet“. Anot leidinio, vyras išsigąsta, kai lauke praskrenda lėktuvas, sunkiai kalba, vis dar kenčia skausmus. Iš Serbijos kilęs Ljubiša Karović penktadienį, liepos 10 d., išgyveno tikrą košmarą. Vyras skrido „Ryanair“ lėktuvu iš Graikijos Salonikų į Vokietijos Memingeną.

Antradienį Lenkijoje įvyko dvejų gyvybių pareikalavusi avarija, skelbia „Fakt“. Susidūrė mikroautobusas, betonvežis ir dviratininkė. Avarija įvyko Silezijos vaivadijoje. Mirtina avarija Lenkijoje Du žmones buvo bandoma gaivinti, tačiau pastangos buvo bevaisės. „Susidūrė mikroautobusas, betonvežis ir dviratininkė. Žuvo du žmonės. Kol kas nežinome, kaip tiksliai vyko šis įvykis“, – sako policijos atstovas Boguslawas Rosa.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino karas Ukrainoje pradeda griauti jo nerašytą „visuomeninį susitarimą“ su šalies gyventojais, pagal kurį buvo tikimasi, kad visuomenė bus apsaugota nuo karo padarinių. Vienas iš galimų būdų išeiti iš susidariusios padėties galėtų būti išpuolis prieš NATO valstybę, o vėliau – V. Putino ultimatumas išvesti pajėgas mainais į tam tikras sąlygas, mano „The Hill“ apžvalgininkas, politologas Leonas Aronas.

Lenkijos Lodzės miesto policija ieško smurtautojo, kuris užpuolė vyrą, palaikęs jį ukrainiečiu. Nukentėjusysis patyrė rimtus nosies ir žandikaulio sužalojimus, skelbia „RMF 24“. Išpuolis prieš Lodzės gyventoją įvyko Pilsudskio gatvėje, netoli miesto centro esančiame rajone. Pasak Lodzės miesto policijos atstovo Maksimiliano Jasiako, užpuolimas įvyko liepos 11 d. apie 14 val.

Antradienį Kremlius sukritikavo Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo komentarus apie saugumo garantijas Ukrainai.  „Suformuluoti saugumo garantijas Ukrainai be Rusijos dalyvavimo yra neįmanoma“, – Kremliaus atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą citavo Rusijos naujienų agentūros.   F. Merzo komentarai parodė, kad europiečiai atsidūrė aklavietėje, teigė jis. Jei europiečiai tuo tikrai įsitikinę, „tai atmeta Europos šalių dalyvavimą sureguliavimo procese“, sakė D. Peskovas.

Antradienį Lenkijos naikintuvai virš Baltijos jūros perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą „Il-20“, kai šis priartėjo prie Lenkijos oro erdvės. Apie tai pranešė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas Kamyszas, kurį cituoja „TVP World“. Ministro teigimu, Rusijos žvalgybinio orlaivio perėmimas įvyko netrukus po vidurdienio, maždaug 30 kilometrų nuo kranto šalia Ustkos miesto.  Vykdant NATO oro erdvės patruliavimo misiją buvo pakelti du Lenkijos naikintuvai.

27 valstybes vienijančios Europos Sąjungos gyventojų skaičius aukščiausią lygį pasieks 2029 m., o po to prasidės dešimtmečius truksiantis jo mažėjimas, teigiama antradienį paskelbtoje ataskaitoje, kurioje taip pat akcentuojami pagrindiniai su visuomenės senėjimu susiję iššūkiai. Šiuo metu ES gyventojų skaičius siekia 450,6 mln., tačiau mokslininkai teigia, kad 2029 m. jis pasieks aukščiausią lygį – 453,3 mln., o po to ilgalaikėje perspektyvoje pradės iš lėto mažėti.

Berlyno prokuratūra pateikė kaltinimus spėjamam serijiniam prievartautojui. 68-erių elektrikas įtariamas apsvaiginęs ir išprievartavęs daugybę moterų ir visa tai filmavęs. Kol kas jam pateikti kaltinimai dėl 22 išprievartavimų, kurių aukomis tapo 14 moterų. Tačiau prokuratūra mano, kad atvejų gali būti gerokai daugiau.  Teigiama, kad kaltinamasis migdomaisiais ir alkoholiu apsvaigindavo moteris, su kuriomis susipažindavo pažinčių portaluose, ir jas prievartaudavo.

Per rekordinę karščio bangą birželį mirčių skaičius Vokietijoje, palyginti su ankstesnių ketverių metų lygiu, išaugo 32 procentais, rodo antradienį paskelbti oficialūs duomenys. Vokietijos statistikos agentūros duomenimis, visoje šalyje nuo birželio 22-osios iki 28-osios mirė apie 23,9 tūkst. žmonių – tai 7,1 tūkst. daugiau nei per dvi ankstesnes savaites.

Rusija praėjusią savaitę pirmą kartą per ilgą laiką ir be išankstinio pranešimo surengė kovinio šaudymo pratybas Peipaus ežere, vos už kelių kilometrų nuo Estijos sienos, pranešė dienraštis „Postimees“. Incidentą, kurį buvo galima girdėti Estijos Peipaus ežero pusėje, ypač neįprastu daro tai, kad pratybos vyko pačiame ežere, o ne prie sausumos sienos. „Tai tikrai nėra tipiška. Rusija nėra vykdžiusi veiksmų su ginklais Peipaus ežere.

Kad galėtų pasipriešinti Rusijos keliamai grėsmei, Vokietija privalo toliau pirkti iš JAV patikrintą ginkluotę – nepaisant Europos pastangų plėtoti savo gynybos pramonę, leidiniui „Politico“ sakė šalies karinių oro pajėgų vadas Holgeris Neumannas. „Jei oro pajėgų ar NATO oro pajėgų užduotis yra būti pasirengusioms kuo greičiau, mums gali tekti įsigyti komerciškai prieinamas sistemas“, – kalbėjo generolas leitenantas H. Neumannas.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį paskelbė apie 120 mln. eurų paramą Moldovos oro gynybai stiprinti, atsižvelgiant į dronų grėsmę dėl Rusijos karo Ukrainoje. „Šia paramos priemone bus finansuojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema, skirta Moldovos Respublikos ginkluotosioms pajėgoms“, – nurodė ES.

Kita žiema Ukrainai vėl gali būti sunki, nes Rusija, tikėtina, rengs aviacijos smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūros objektams. Europos Sąjunga jau ruošiasi suteikti pagalbą Ukrainai. Apie tai, kaip praneša UNIAN pareiškė ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas. Kallas pranešė, kad ES šalių narių užsienio reikalų ministrai šiandien su Ukrainos kolega Andrijumi Sybiga aptarė padėtį fronte ir Ukrainos energetikos atsparumo stiprinimą.

Vienas „Ryanair“ skrydis vos nesibaigė tragedija. Beveik penkių kilometrų aukštyje išdužus lėktuvo langui, stiprus oro srautas vos neišsiurbė 61-erių serbo. Vyrą nuo baisios mirties išgelbėjo jį laikiusi žmona ir kiti keleiviai bei… saugos diržas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Šį skrydį iš Graikijos į Vokietiją „Ryanair“ keleiviai prisimins dar ilgai. Vos prieš valandą pakilęs lėktuvas leidžiasi avariniu būdu iš maždaug penkių kilometrų aukščio.

Per susitikimus aukštu lygiu Paryžiuje Ukraina pristatys tarptautiniams partneriams savo antibalistinę programą, per „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Prancūzija. Šiandien čia vyks svarbios derybos, galinčios atverti Ukrainai gerokai daugiau galimybių sustiprinti savo gynybą“, – sakė V. Zelenskis.  Prezidentas pabrėžė, kad kova su balistinių raketų grėsmėmis bus svarbiausias susitikimų prioritetas.

Rusijos balistinės raketos, ypač Kaliningrado srityje dislokuoti „Iskander“, techniškai gali smogti Lenkijai ir Baltijos šalims. Tačiau Rusija neturi pakankamų išteklių plataus masto karui prieš Europą. Be to, ją riboja ekonominių ryšių praradimo rizika ir būtinybė išlaikyti pajėgas Ukrainos fronte. Tai UNIAN pareiškė karo ekspertas Pavelas Narožnas. Pasak jo, jei kalbama apie plataus masto karą prieš Europos šalis, Rusijai reikėtų milžiniškų žmogiškųjų išteklių – šimtų tūkstančių žmonių.

Du turistai iš Lietuvos įstrigo po Niebeska Turnios (lenk. Niebieska Turnia) viršūne. Norėdami sutrumpinti savo kelią, jie pasitikėjo dirbtinio intelekto nuorodomis. Galiausiai lietuvius teko evakuoti naudojant sraigtasparnį. Jau pirmosiomis atostogų dienomis TOPR (Tatrų savanoriškoji gelbėjimo tarnyba) teko susidurti su neįprasta intervencija.

Varšuvoje liepos 10 d. nežinomas asmuo užpuolė Baltarusijos plaukikę Aliaksandrą Herasimeniją. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė leidinio „Chartija-97“ vyriausioji redaktorė Natalija Radina. Pasak N. Radinos, viskas įvyko Varšuvos Vakarų (Warszawa Zachodnia) autobusų stotyje, į kurią A. Herasimenija atvyko asmeniniais reikalais, rašoma „Zerkalo“. „Iš nugaros prie jos priėjo apie 35 metų nepažįstamas vyras ir trenkė kumščiu į galvą.

Daugelis įsivaizduoja protingą žmogų kaip ramų, pasitikintį savimi ir visada priimantį teisingus sprendimus. Tačiau tyrimai rodo, kad aukštą intelektą neretai lydi ir mažiau akivaizdūs charakterio bruožai – tokie, kuriuos aplinkiniai gali klaidingai laikyti trūkumais. Apie tai, kokie yra protingo žmogaus požymiai, rašo mokslo portalo „Psychology Today“ ekspertai.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas sekmadienį pasmerkė, jo teigimu, „ksenofobiškus pareiškimus“, kuriuos išsakė jo pirmtakas konservatorius Mariano Rajoy, viename straipsnyje parašęs, esą Prancūzijos futbolo rinktinėje nėra „jokių prancūzų žaidėjų“. Šis komentaras, paskelbtas nuomonės skiltyje Ispanijos internetinėje naujienų svetainėje „El Debate“, pasirodė ispanams ruošiantis antradienį vyksiančiam itin laukiamam Pasaulio futbolo čempionato pusfinalio mačui su Prancūzija.

Britų žiniasklaida sekmadienį pranešė, kad penktadienį prie Anglijos krantų atplaukė laivas su 128 žmonėmis – tai rekordinis vienu laivu kirtusių Lamanšo sąsiaurį žmonių skaičius. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, kartu su dar dviem laivais penktadienį į Angliją atvyko iš viso 225 migrantai. Naujienų agentūra PA ir BBC pranešė, kad vienu laivu atvykę 128 žmonės pagerino ankstesnį rekordą – 125 žmones, užfiksuotą 2025 m. rugsėjį.

Praėjusį mėnesį Vokietijoje nuskendo 99 žmonės – daugiausiai nuo 2003 metų, kai Europą nusiaubė rekordinė karščio banga, rodo oficialūs duomenys. Vokietija buvo viena iš šalių, nukentėjusių nuo alinančios birželio karščio bangos Vakarų Europoje, kai keliose šalies vietose fiksuoti temperatūros rekordai, termometrų stulpeliams pakilus iki 41,7 laipsnio Celsijaus.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis sekmadienį pareiškė, kad jo šalis Rusijos keliamą grėsmę priima rimtai, tačiau be baimės. Ministras nurodė, kad Kremliui trūksta lėšų plataus masto puolimui Lenkijos teritorijoje, taip pat paminėjo daugiau nei 12 metų trukusius bandymus visiškai perimti kontrolę Ukrainos Donbaso regione. „Putinas negali nugalėti Ukrainos. Ir mes pasirūpinsime, kad jam ir toliau kraujuotų iš nosies, net jei turėsime kovoti vieni.

Prancūzijos valdžia iš šalies išsiunčia 22 metų Baškortostano (Rusija) gyventoją Danilą Muchametovą, kuris 2025 metų vasarą, norėdamas išvengti šaukimo į kariuomenę, iššoko iš tranzitinio traukinio „Adleris – Kaliningradas“ Lietuvos teritorijoje, o vėliau išvyko į Prancūziją ir ten paprašė politinio prieglobsčio. Remiantis šalies valdžios sprendimu, D. Muchametovas turi būti deportuotas į Lietuvą, kur, jo teigimu, iki šiol yra ieškomas.

Šeštadienį Rygoje po mirtimi pasibaigusio nelaimingo atsitikimo sutriko traukinių eismas, sekmadienį pranešė naujienų agentūra LETA. Liudininkai socialiniuose tinkluose pranešė, kad traukinys tarp Imantos ir Babitės stočių partrenkė žmogų. Mirė žmogus Remiantis preliminaria policijos pateikta informacija, apie 11:45 val. Rygoje, Purenu gatvėje, traukinys partrenkė pėsčiąjį, kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. Policija tiria nelaimingo atsitikimo aplinkybes.

Pasaulio galia šiandien priklauso tiems, kas valdo duomenis. Pasitelkiant juos kuriami dirbtinio intelekto (DI) įrankiai, autonominiai robotai ir nauja karo infrastruktūra. Ukrainoje kovos robotai bei dronai patys aptinka ir naikina taikinius. O viena galingiausių Jungtinių Valstijų korporacijų „Palantir Technologies“ vis tvirčiau įsitaiso Amerikos politinės ir karinės galios struktūrose.

Palei NATO rytų flangą karinis aljansas nebepasitiki vien tik tankais, naikintuvais ir kariais. Jis kuria platų skaitmeninės kovos erdvės tinklą, kurį sudaro tūkstančiai jutiklių, dronų, palydovų ir dirbtinio intelekto sistemų. „Business Insider“ rašo, kad šios iniciatyvos tikslas – kuo anksčiau pastebėti ataką prieš šalis sąjungininkes ir sustabdyti užpuoliką dar prieš jam spėjant giliau įsiskverbti į Aljanso teritoriją. Tokia koncepcija vadinama „Atgrasymo iniciatyva rytų flange“ (angl.