Kaip išsiaiškino specialistai, beveik kas trečias žmogus pasaulyje kenčia nuo miopijos – tai vienas iš labiausiai paplitusių regėjimo defektų, ir rodikliai toliau auga. Pagal prognozes, iki 2050 metų trumparegiais taps apie 4,8 milijardo žmonių – tai pusė planetos gyventojų.
Bradfordo universiteto tyrėja Sophie Coverdale tokią situaciją laiko labai rimta problema.
„Nemanau, kad tai perdedama, ypač pažvelgus į prognozes“, – pareiškė ji, komentuodama terminą „globali epidemija“ miopijos atžvilgiu.
Kalbama ne tik apie būtinybę nešioti akinius. Turimais duomenimis, trumparegystė kasmet pasaulio ekonomikai kainuoja šimtus milijardų dolerių, taip pat didina rimtų komplikacijų – tinklainės atšokimo, makulos degeneracijos ir glaukomos – riziką. Ypač tai pasakytina apie sunkią ligos formą – didelę miopiją, nuo kurios dabar kenčia apie 500 milijonų žmonių. Prognozuojama, kad šis skaičius padvigubės po 25 metų, ir būtent didelė miopija gali tapti pagrindine aklumo priežastimi pasaulyje.
Kodėl akies obuolys auga ne taip, kaip reikia
Kaip aiškina mokslininkai, miopija atsiranda, kai šviesa fokusuojasi prieš tinklainę, o ne ant jos – dėl to nutolę objektai atrodo neryškūs. Problema iš esmės yra ne akies lęšiukyje, o paties akies obuolio formoje.
Pasak S. Coverdale, daugumos naujagimių akies obuolys yra šiek tiek trumpesnis, nei reikia, tačiau su amžiumi tai paprastai išsitaiso natūraliu būdu. Tačiau kai kurių žmonių akies obuolys toliau auga ir tampa per ilgas.
„Būtent šis pailgėjimas ir sukelia neryškų vaizdą, taip pat didina tam tikrų ligų riziką“, – pažymėjo tyrėja.
Remiantis tyrimo, kuriame dalyvavo 147 studentai, rezultatais, kas penkto iš jų akies obuolys toliau ilgėjo per pusantrų metų trukusį stebėjimo laikotarpį.
Genai ar gyvenimo būdas
Ilgą laiką miopija buvo laikoma daugiausia genetine problema – mokslininkai iš tikrųjų aptiko šimtus genetinių variacijų, susijusių su šia liga. Vis dėlto, 2021 metų tyrimo duomenimis, natūralioji atranka gali paaiškinti tik papildomų 100 tūkstančių miopijos atvejų atsiradimą vienai kartai – tai nežymi dalis nuo bendro ligonių skaičiaus. Be to, miopijos plitimas vyksta per greitai, kad tai būtų galima paaiškinti tik genetiniais pokyčiais.
Kaip išsiaiškino tyrėjai, pagrindinį vaidmenį atlieka du veiksniai – intensyvus mokymasis ir laiko gryname ore trūkumas.
Australijos nacionalinio universiteto profesorius Ianas Morganas pažymi:
„Mes žinome, kad vaikai, kurie intensyviai mokosi, dėl to tampa labiau trumparegiai.“
Pasak jo, Kinijoje, Singapūre, Taivane ir Pietų Korėjoje, kur vaikai mokosi labai intensyviai, trumparegyste serga 80–90 % mokyklų absolventų.
Tyrimas Kinijoje parodė: šešiamečių vaikų, kurie jau eina į mokyklą, regėjimas yra prastesnis nei jų bendraamžių vaikų darželyje.
Grynas oras kaip apsauga
Pasak tyrėjų, kuo mažiau laiko praleidžiama lauke – tuo didesnė rizika susirgti miopija. Tyrime, kuriame dalyvavo 4 tūkstančiai vaikų iš 51 Sidnėjaus mokyklos, I. Morganas nustatė: trumparegystė dažniau pasitaikė vaikams, kurie rečiau išeidavo į lauką.
Mokslininkai tai aiškina tuo, kad dienos šviesa stimuliuoja tinklainę gaminti dopaminą – medžiagą, lėtinančią akies obuolio augimą.
Akivaizdus pavyzdys – Taivanas, kur 2010 metais įvesta programa, pagal kurią ikimokyklinukai buvo įpareigoti praleisti ne mažiau kaip dvi valandas per dieną lauke. Laikui bėgant miopijos paplitimas ten sumažėjo dvigubai.
O kaip dėl programėlių ir ekranų
Priešingai paplitusiai nuomonei, tiesioginio ryšio tarp prie ekrano praleidžiamo laiko ir miopijos mokslas kol kas vienareikšmiškai nepatvirtino. 2025 metų tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 300 tūkstančių žmonių, parodė, kad miopijos rizika padidėdavo 21% su kiekviena papildoma valanda prie ekrano – tačiau tik iki keturių naudojimo valandų, po to efektas išnykdavo.
Profesorė Nicola Logan iš Astono universiteto pažymi, kad rizika susijusi ne tiek su ekranais, kiek su vadinamuoju „darbu iš arti“ – ilgalaikiu skaitymu ar smulkių detalių nagrinėjimu iš artimo atstumo.
Gydymas yra, pilno išgijimo – ne
„Miopija – tai lėtinė liga, kurios neįmanoma visiškai išgydyti, tačiau egzistuoja gydymo metodai, galintys sulėtinti jos progresavimą“, – paaiškino N. Logan.
Tarp efektyvių metodų – specialūs kontaktiniai lęšiai, kurie defokusuoja periferinį regėjimą ir lėtina akies pailgėjimą; ortokeratologija – kieti naktiniai lęšiai, keičiantys ragenos formą; mažų dozių atropino lašai; taip pat silpnos raudonos šviesos terapija (RLRL), kuri nukreipiama į tinklainę du kartus per dieną po tris minutes.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
