Artimieji Rytai

Po JAV, Izraelio ir Irano karinio konflikto pradžios Pietų Azijos regione kilo viena didžiausių energetikos krizių istorijoje. „Financial Times“ skelbia, kad sutrikus kuro tiekimui iš Persijos įlankos šalių, regione susiklostė dramatiška situacija: kai kuriuose Indijos miestuose krematoriumai priversti pereiti prie elektrinių krosnių, kad būtų išvengta kūnų kaupimosi. Dujų deficitas paralyžiavo ir maitinimo sektorių. Nacionalinė Indijos restoranų asociacija rekomendavo savo 500 tūkst.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai svarsto, kaip blokas galėtų prisidėti prie Hormūzo sąsiaurio atidarymo, pirmadienį pranešė vyriausioji ES diplomatė Kaja Kallas. K. Kallas pranešė savaitgalį susitikusi su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu ir aptarusi galimą iniciatyvą, kuria būtų siekiama užtikrinti saugų naftos ir trąšų tranzitą per Hormūzo sąsiaurį.

Praėjusią savaitę JAV žvalgyba informavo prezidentą Donaldą Trumpą, kad naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei gali būti gėjus ir kad jo tėvas, velionis ajatola Ali Khamenei, dėl šios priežasties abejojo jo tinkamumu valdyti Islamo respubliką, rašo „New York Post“. Leidinys, remdamasis žvalgybos pareigūnais ir Baltiesiems rūmams artimu šaltiniu, rašo, kad D. Trumpas negalėjo susitvardyti ir ėmė garsiai juoktis, kai jam buvo pristatyta ši žvalgybos informacija.

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris pirmadienį pareiškė, kad Britanija kartu su sąjungininkais rengia perspektyvų planą, kaip atidaryti svarbų Hormūzo sąsiaurį, tačiau atmetė NATO misijos galimybę. Per spaudos konferenciją Dauningo gatvėje K. Starmeris žurnalistams sakė, kad situaciją gyvybiškai svarbiame naftos transportavimo kelyje, kurį per Artimųjų Rytų karą faktiškai uždarė Iranas, jis aptarė su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Artimuosiuose Rytuose po JAV ir Izraelio smūgių Iranui prasidėjęs karas „neturi nieko bendro su NATO“ ir „nėra NATO karas“, pirmadienį pareiškė Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo atstovas spaudai. „NATO yra teritorijos gynybos aljansas“, o dabartinėje situacijoje „trūksta mandato dislokuoti NATO pajėgas“, per reguliarią spaudos konferenciją sakė Stefanas Kornelius.

Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei slaptu reisu buvo išskraidintas į Maskvą gydytis, pranešė jam artimas aukšto rango šaltinis Kuveito laikraščiui „Al Jarida“. Anot šaltinio, naujasis Irano aukščiausiasis lyderis, kuris nė karto nepasirodė viešumoje nuo JAV ir Izraelio karinės operacijos pradžios, buvo sužeistas pirmąją karo veiksmų dieną – vasario 28 d. Dėl to jam prireikė hospitalizacijos ir nuolatinės medicininės priežiūros.

JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas sekmadienį pareiškė, kad amerikiečiai turės ištverti „trumpalaikį skausmą“ dėl padidėjusių degalų kainų, kol JAV kariauja su Iranu. JAV ir Izraelio pradėtas karas su Iranu bei Teherano atsakas raketų ir dronų atakomis prieš kelias kaimynines valstybes smarkiai padidino pasaulines energijos kainas. Be to, išaugo susirūpinimas, kad ilgalaikė Irano vykdoma itin svarbaus Hormūzo sąsiaurio blokada gali smarkiai pakelti naftos kainas.

Per bepiločio orlaivio smūgį netoli Dubajaus tarptautinio oro uosto užsidegė degalų saugykla, pirmadienio rytą pranešė miesto žiniasklaidos biuras. „Dubajaus civilinės gynybos komandos sėkmingai suvaldė gaisrą, kilusį dėl smūgio į vieną degalų saugyklą netoli Dubajaus tarptautinio oro uosto.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pateikė miglotą karo su Iranu trukmės terminą, sakydamas, kad jis „netrukus bus užbaigtas“....

 Vokietija nedalyvaus tarptautinėje karinėje operacijoje, skirtoje prekybos laivams Hormūzo sąsiauryje apsaugoti, sekmadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas. „Ar mes netrukus tapsime aktyvia šio konflikto šalimi? Ne“, – sakė J. Wadephulas visuomeniniam transliuotojui ARD, kalbėdamas apie karą Irane ir šiuo metu vykstančios ES misijos galimą išplėtimą į Hormūzo sąsiaurį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, kad NATO ateitis gali būti „labai bloga“, jei sąjungininkai nepadės užtikrinti saugaus komercinės laivybos kelio per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra gyvybiškai svarbus pasauliniam naftos transportui, sekmadienį vakare pranešė laikraštis „Financial Times“ (FT). „Tiesiog derėtų žmonėms, gaunantiems naudos iš sąsiaurio, padėti užtikrinti, kad jame neatsitiktų nieko blogo“, – FT citavo D. Trumpo žodžius, pasakytus per aštuonių minučių trukmės pokalbį telefonu.

Italijos kariuomenė sekmadienį pranešė, kad Ali al Salemo oro pajėgų bazei Kuveite, kurioje dislokuoti Italijos ir JAV kariai, smogė dronas, tačiau pabrėžė, kad visi jos kariai yra saugūs. Užsienio reikalų ministras Antonio Tajani stengėsi nesureikšminti šio išpuolio – antrojo šią savaitę prieš Italijos bazę Artimuosiuose Rytuose, sakydamas, jog nemano, kad taikomasi į jo šalį.

Per pasaulį nuvilnijo konflikto Artimuosiuose Rytuose pasekmės: energetikos kainos ne tik išaugo, kuro ir dujų Azijos šalyse jau trūksta. Kai kurios valstybės, tarp jų ir Indija, planuoja degalų kvotas. Du Indijos tanklaivius vakar praleidęs Teheranas ciniškai skelbia, kad draugiškoms valstybėms Hormūzo sąsiauris yra atviras. O Donaldas Trumpas vis griežčiau spaudžia Vakarų valstybes ir Kiniją užtikrinti saugią laivybą, pasaulio energetikai svarbiu keliu.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad Iranas ir toliau ginsis nuo JAV ir Izraelio atakų tol, kol JAV prezidentas Donaldas Trumpas supras, kad nėra kelio į pergalę.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sekmadienį paskelbė trumpą vaizdo įrašą, kuriame pašiepė socialiniuose tinkluose sklandančius gandus apie savo mirtį. „Mirštu dėl kavos“, – sarkastiškai pasakė jis savo oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „X“, kai kavinėje už Jeruzalės ribų gavo garuojantį puodelį. Jis pavartojo šnekamosios hebrajų kalbos posakį, reiškiantį mylėti kažką iki mirties.

Iranas nėra suinteresuotas derybomis su Jungtinėmis Valstijomis, pareiškė Islamo Respublikos užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi, paneigęs JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą, kad Teheranas nori susitarimo, kuris užbaigtų karą. „Esame pakankamai stabilūs ir stiprūs. Mes tik giname savo žmones“, – sekmadienį transliuotame interviu CBS laidai „Face The Nation“ sakė A. Araghchi.

Karui Artimuosiuose Rytuose tęsiantis šešioliktą dieną, naujienų agentūra AFP sekmadienį apžvelgia svarbiausius naujausius su juo susijusius įvykius. Izraeliui tęsiant smūgius Libanui, Irano remiama kovotojų grupuotė „Hezbollah“ pranešė, kad jos kovotojai paleido „pažangią raketą“ į Izraelio Palmachimo oro pajėgų bazę, esančią į pietus nuo Tel Avivo.

Libanas ruošiasi suformuoti delegaciją deryboms su Izraeliu, siekiant sustabdyti karą su Irano remiama grupuote „Hezbollah“, naujienų agentūrai AFP pranešė vienas pareigūnas. Jis pridūrė, kad Izraelis dar neįsipareigojo šiai iniciatyvai. „Derybos yra svarstomos ir vyksta pasirengimas suformuoti delegaciją, tačiau (...) nenustatytas nei laikas, nei vieta, svarstomi Paryžius ir Kipras“, – sakė pareigūnas ir pridūrė: „Mums taip pat reikia Izraelio įsipareigojimo paliauboms.

Turkija šeštadienį išreiškė gilų susirūpinimą dėl besitęsiančių Izraelio smūgių Libanui ir išsakė nuogąstavimus, kad prisidengiant kova su Irano remiama „Hezbollah“ gali būti įvykdytas „naujas genocidas“. „Atvirai kalbant, esame susirūpinę, kad (Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas) Netanyahu (Benjaminas Netanjahu), prisidengdamas kova su „Hezbollah“, žengia link naujo genocido“, – spaudos konferencijoje sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas (Chakanas Fidanas). „Tarptau...

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) turi teisę gintis nuo besitęsiančių Irano smūgių, tačiau renkasi santūrumą, pareiškė aukšto rango JAE pareigūnas, Teheranui tęsiant atsakomąsias atakas Persijos įlankoje. „JAE turi teisę gintis nuo šios primestos teroristinės agresijos, tačiau vis dar teikia pirmenybę protui ir logikai, toliau demonstruoja santūrumą ir ieško išeities Iranui bei regionui“, – vėlų šeštadienį socialiniame tinkle „X“ rašė prezidento patarėjas Anwaras Gargashas.

Irano šiaurės vakaruose sulaikyta 20 asmenų, įtariamų bendradarbiavimu su Izraeliu. Tai pranešė naujienų agentūra „Tasnim“, remdamasi Vakarų Azerbaidžano provincijos prokuratūra.  Ir naujienų agentūra „Fars“ paskelbė, kad sulaikyta ir įkalinta 20 asmenų, kai jie „sionistiniam priešui nusiuntė informacijos apie kariuomenės, policijos ir saugumo pajėgų objektus“. Konkrečiai sulaikytieji esą perdavė Izraeliui duomenis apie Irano karinių ir saugumui svarbių objektų vietas.

 Iš Irano ir Libano vėl raketomis apšaudyta Izraelio šiaurė.  Izraelio kariuomenė sekmadienio rytą pranešė, kad Iranas į Izraelį paleido raketas. Anot žiniasklaidos, pasienio su Libanu teritorijoje bei okupuotose Golano aukštumose kaukė perspėjimo sirenos. Po to Izraelio žinių portalas „ynet“ pranešė, kad ir iš Libano į šiaurės Izraelį paleista dešimt raketų. Dalis jų esą buvo perimta priešraketinės gynybos, o likusios nukrito atvirose teritorijose.

Persijos įlankos šalys sekmadienį pranešė apie naujas raketų ir dronų atakas, Teheranui pagrasinus išplėsti savo kampaniją ir paraginus evakuoti tris svarbius Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) uostus. Irano smūgiai, esantys platesnio karo su JAV ir Izraeliu dalimi, ten tęsiasi trečią savaitę, o šeštadienį Iranas paragindamas evakuoti uostus pirmą kartą pagrasino kaimyninės šalies turtui, nepriklausančiam JAV.

Ukraina nenori prarasti JAV paramos kovoje su Rusija dėl Vašingtono karo su Iranu, žurnalistams pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Nenorime prarasti amerikiečių“, kol jie „be abejonės, šiuo metu fokusuojasi į Artimuosius Rytus“, šeštadienį žurnalistams teigė Ukrainos lyderis. Jo komentarai nebuvo paskelbti iki sekmadienio.

Rusija, pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, tiekia Iranui „Shahed“ dronus, skirtus smūgiams prieš JAV ir Izraelį, praneša agentūra „Reuters“. „100 proc. faktas“, kad Iranas rusų pagamintus „Shahed“ bepiločius naudojo atakoms prieš JAV bazes, sakė V. Zelenskis stočiai CNN šeštadienį transliuotoje interviu ištraukoje. Iš pradžių Iranas tiekė Rusijai kovinius dronus karui prieš Ukrainą. Tačiau dabar Rusija, Ukrainos duomenimis, juos gamina pati.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad šalys, kurios kliaujasi per Hormūzo sąsiaurį gabenama nafta, turėtų prisiimti atsakomybę už šio kelio atvirumo išlaikymą su amerikiečių pagalba. Pasaulinės naftos kainos išaugo 40 proc., Iranui užblokavus gyvybiškai svarbų jūrų kelią ir užpuolus Persijos įlankos energetikos objektus po to, kai JAV ir Izraelio smūgiai sukėlė karą prieš Iraną.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė šiuo metus nesąs pasirengęs susitarimui su Iranu dėl karo pabaigos. „Iranas nori sudaryti susitarimą, o aš nenoriu, nes sąlygos dar nėra pakankamai geros“, – citavo jį sotis „NBC News“. Paklaustas, kokios turėtų būti sutarties dėl karo užbaigimo sąlygos,  D. Trumpas telefonu atsakė: „Nenorėčiau jums to pasakyti“. Tačiau jis patvirtino, kad Irano įsipareigojimas atsisakyti bet kokių branduolinių ambicijų yra tarp sąlygų.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad sekmadienį pradėjo plataus masto smūgių bangą Vakarų Irane, praėjus daugiau nei dviem savaitėms nuo JAV ir Izraelio karo prieš šią islamo respubliką pradžios.

Irano revoliucinė gvardija sekmadienį pažadėjo siekti nužudyti Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu, tęsiantis karui su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis.   „Jei šis vaikus žudantis nusikaltėlis yra gyvas, mes ir toliau jį persekiosime ir nužudysime visa jėga“, – savo interneto svetainėje „Sepah News“ nurodė gvardija.

Maždaug prieš septynis mėnesius Ukrainos pareigūnai bandė JAV parduoti savo mūšio lauke patikrintą technologiją, skirtą Irano gamybos dronams naikinti. Jie net parengė „PowerPoint“ prezentaciją, kurioje rodė, kaip ši įranga galėtų apsaugoti Amerikos pajėgas ir jų sąjungininkus kare Viduriniuose Rytuose. Donaldo Trumpo administracija ukrainiečių pasiūlymą „pamiršo“, tačiau praėjusią savaitę, susidūrusi su didesniu nei tikėtasi Irano dronų smūgių skaičiumi, buvo priversta pakeisti savo poziciją.

Didžiosios Europos energetikos bendrovės paskelbė „force majeure“ dėl nutrūkusio suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo iš Kataro. Analitikai perspėja, kad tiekimo šokas gali tęstis mėnesius. Didžiosios Europos energetikos bendrovės, tarp kurių „Shell“ ir „TotalEnergies“, taip pat Azijoje veikiančios įmonės, paskelbė „force majeure“ (nenugalimos jėgos) aplinkybes dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimo iš Kataro nutrūkimo.

Donaldas Trumpas visiškai nuginklavo svarbiausią Irano naftos infrastruktūrą Charko saloje – sunaikino priešraketines sistemas ir perspėjo Teheraną netrukdyti judėjimo Hormūzo sąsiauryje, antraip nusitaikys ir į naftos perdirbimo infrastruktūrą. Tačiau spaudimui Teheranas nepasiduoda: atsakė smūgiu į svarbų regiono uostą ir demonstruoja, kad kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį – praleido du tanklaivius su Indijos vėliava. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Šeštadienį Romoje vykusioje demonstracijoje prieš vyriausybės teismų reformą ir karą Artimuosiuose Rytuose protestuotojai degino JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Italijos premjerės Giorgios Meloni atvaizdus. Eitynėse Italijos sostinėje, kurios iš pradžių buvo surengtos protestuojant prieš kraštutinės dešinės atstovės G. Meloni planuojamas teismų sistemos reformas, dėl kurių kitą savaitgalį vyks referendumas, dalyvavo keletas tūkstančių žmonių.

Hormūzo sąsiauriui sustingus, Tarptautinė energetikos agentūra skelbia apie didžiausią istorijoje 400 mln. barelių naftos išleidimą iš rezervų. Agentūra skelbia, kad šalys vienbalsiai sutiko pasinaudoti rezervu, o nafta rinką pasieks palaipsniui, pagal poreikį. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu. Kaip vertinate staigų degalų kainų šuolį? Aš manau, kad nelabai yra dėl ko piktintis, kadangi tam yra realios priežastys.

Sirija šeštadienį pranešė, kad jos kariuomenė perėmė karinės bazės šalies šiaurės rytuose kontrolę, kai iš ten pasitraukė JAV vadovaujamos tarptautinės koalicijos prieš grupuotę „Islamo valstybė“ (IS) pajėgos. Pastaraisiais mėnesiais naujoji Sirijos islamistų vyriausybė išplėtė savo valdžią tose šiaurės rytų teritorijose, kurias anksčiau kontroliavo JAV sąjungininkų kurdų pajėgos.

Karui Artimuosiuose Rytuose šeštadienį peržengus dviejų savaičių žymą, naujienų agentūra AFP apžvelgia naujausius su juo susijusius įvykius. „Irano naftos infrastruktūra nepažeista“ JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad Vašingtonas smarkiai subombardavo karinius taikinius svarbiame Irano naftos komplekse Charko saloje, Irano naujienų agentūra „Fars“, remdamasi ten esančiais šaltiniais pranešė, kad naftos infrastruktūra nenukentėjo.

Pentagonas siunčia daugiau karo laivų ir karių į Artimuosius Rytus, penktadienį pranešė JAV žiniasklaida. Japonijoje dislokuotas desantinis laivas „USS Tripoli“ keliauja į regioną kartu su jūrų pėstininkais, pranešė „Wall Street Journal“, remdamasis JAV pareigūnais. Regione jau dislokuotas JAV pajėgas sustiprins tūkstančiai jūrų pėstininkų, keli karo laivai ir naikintuvai F-35, rašo naujienų portalas „Axios“, citavęs aukšto rango JAV pareigūną.

Iranas šeštadienį paleido naują raketų salvę į Izraelį, pranešė Irano valstybinė televizija. Nuo vasario 28 dienos, kai JAV ir Izraelio smūgiais Iranui prasidėjo karas Artimuosiuose Rytuose, Teheranas nuolat paleidžia raketų salves į Izraelį.

Izraelis pradėjo naują smūgių bangą prieš Irano sostinę. Penktadienį Izraelio gynybos pajėgos pranešė pradėjusios vykdyti dar „platesnio masto smūgius“ Teherane, skelbia CNN. Irano gvardija skelbia kartu su „Hezbollah“ surengusi atakas prieš Izraelį Tuo metu Irano revoliucinė gvardija paskelbė, kad, bendradarbiaudama su grupuote „Hezbollah“, Teherano sąjungininke Libane, paleido raketų ir dronų į Izraelį.

Jungtinės Valstijos planuoja į Artimuosius Rytus nusiųsti papildomus jūrų pėstininkų dalinius ir daugiau karo laivų, „NBC News“ patvirtino trys JAV pareigūnai. Remiantis pranešimu, regione bus dislokuota apie 2,5 tūkst. papildomų jūrų pėstininkų ir tiek pat jūreivių. JAV Centrinė vadavietė paprašė papildomų pajėgų, nes „dalis šio karo plano buvo turėti jūrų pėstininkus, kurie suteiktų galimybių juos panaudoti“, sakė vienas iš JAV pareigūnų.

JAV valstybės departamentas penktadienį pasiūlė 10 mln. dolerių (8,7 mln. eurų) atlygį už informaciją apie naująjį Irano aukščiausiąjį lyderį Mojtabą Khamenei ir kitus aukščiausius pareigūnus. Irano vidaus reikalų ministras Eskandaras Momeni ir žvalgybos ir saugumo ministras Esmailas Khatibas yra tarp 10 asmenų, įtrauktų į Valstybės departamento sąrašą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Ukrainos pasiūlymą padėti JAV sustiprinti savo gynybą nuo Irano bepiločių orlaivių atakų. Pasak „Ukrinform“, D. Trumpas tai pareiškė per interviu „Fox News Radio“. Laidos vedėjas Brianas Kilmeade‘as paklausė D. Trumpo, ar Ukraina padeda Jungtinėms Valstijoms apsisaugoti nuo dronų. „Ne, mums nereikia jų pagalbos ginantis nuo dronų. Mes apie dronus žinome daugiau nei kas nors kitas.

Nuo karo su Iranu pradžios Jungtinės Valstijos ir Izraelis smogė daugiau nei 15 tūkst. taikinių, penktadienį pranešė JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas. „Mūsų ir Izraelio oro pajėgos smogė daugiau nei 15 tūkst. priešo taikinių. Tai gerokai daugiau nei 1 tūkst. per dieną“, – per spaudos konferenciją pareiškė P. Hegsethas ir pridūrė, kad penktadienį bus užfiksuotas didžiausias per visą kampaniją smūgių skaičius.

Ketvirtadienį virš vakarų Irako sudužusiame JAV degalų papildymo lėktuve nebuvo įrengtos katapultavimo sistemos ar parašiutai, leidžiantys įgulai evakuotis ore, CNN pranešė JAV oro pajėgų atstovas. KC-135 – tai orlaivis, galintis degalų papildyti kitus JAV lėktuvus ore. Kaip ir krovininiai lėktuvai, jis paprastai laikomas „kuo toliau nuo pavojaus zonos“, kai vykdomos degalų papildymo operacijos, CNN informavo pareigūnas, kuris pridūrė, kad šiuose lėktuvuose nėra evakuacijos sistemų.

Europos šalys sustiprino vidaus saugumą po to, kai JAV ir Izraelio smūgiai Iranui išprovokavo karą Artimuosiuose Rytuose, baiminantis, kad Teheranas keršydamas gali planuoti teroristinius išpuolius senajame žemyne. Teheranas ir anksčiau buvo kaltinamas polinkiu organizuoti įvairius incidentus, o nuo karo pradžios vasario 28-ąją Jungtinėse Valstijose ir Europoje įvyko trys tokie išpuoliai.

Kariuomenei paskelbus įspėjimą apie iš Irano paleistas raketas, Tel Avivo apylinkėse penktadienį buvo girdėti sprogimai, o dviejose vietose prie šio Izraelio komercinio centro kilo dūmai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį transliuotame interviu pareiškė įtariantis, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas padeda Iranui kare prieš Jungtines Valstijas ir Izraelį. „Manau, kad jis galbūt jam šiek tiek padeda, taip, spėju, ir jis tikriausiai galvoja, kad mes padedame Ukrainai, tiesa?“ – radijo stočiai „Fox News Radio“ teigė JAV vadovas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad karas su Iranu baigsis, kai tai jis pajus „kaulais“, pateikdamas dar vieną asmenišką kriterijų, pagal kurį bus galima spręsti apie karinio konflikto pabaigą, rašo CNN. Penktadienį „Fox Radio“ laidoje paklaustas, kada bus aišku, kad karas baigėsi, D. Trumpas atsakė: „Kai tai pajusiu, gerai, pajusiu kaulais.“ Kiek anksčiau JAV lyderis užsiminė, kad karo veiksmai gali netrukti ilgai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas išreiškė įsitikinimą, kad Irano žmonės sukils ir pakeis savo vyriausybę po JAV bei Izraelio karinių smūgių, tačiau penktadienį transliuotame interviu pridūrė, kad tai gali neįvykti akimirksniu. „Tikrai manau, kad tai didelė kliūtis žmonėms, kurie neturi ginklų. Manau, kad tai labai didelė kliūtis (...). Tai įvyks, bet tikriausiai, galbūt ne iš karto“, – radijui „Fox News Radio“ sakė D. Trumpas.