Artimieji Rytai

Rusija pirmadienį paragino siekti „politinio ir diplomatinio“ karo Artimuosiuose Rytuose sprendimo, JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus ultimatumą Iranui atidaryti Hormūzo sąsiaurį. „Manome, kad situacija turėjo pereiti prie politinio ir diplomatinio sprendimo“, – per spaudos konferenciją žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino „sunaikinti“ Irano elektrines, Kinija pirmadienį įspėjo, kad tolesni išpuoliai Artimuosiuose Rytuose gali lemti „nekontroliuojamą padėtį“ šiame karo nuniokotame regione.

Duodamas interviu kanalui CBS, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė paramą JAV kariniams veiksmams Irane ir patikino, kad Aljanso šalys visada demonstruoja vienybę, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“. „Žinau, kad visada susivienijame“, – sakė M. Rutte, kalbėdamas apie JAV sąjungininkų požiūrį į karą Irane. Anot jo, Europos šalims reikėjo šiek tiek laiko nustatyti savo poziciją, iš dalies dėl to, nes jos nebuvo įtrauktos į pradinį planavimą.

Jei karas Artimuosiuose Rytuose užsitęs ilgiau nei šešis mėnesius, pasaulio ekonomika patirs „realių padarinių“, sekmadienį perspėjo Prancūzijos naftos milžinės „TotalEnergies“ vadovas. „Jei karas tęsis ilgiau nei šešis mėnesius, patirsime realių padarinių. Bus padaryta žala visų pasaulio šalių ekonomikoms“, – interviu Kinijos valstybinei televizijai CGTN teigė bendrovės generalinis direktorius Patrickas Pouyanne'as.

Naftos kainos pirmadienį anksti ryte dar labiau pakilo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pateikė Iranui 48 valandų ultimatumą atidaryti Hormūzo sąsiaurį. Priešingu atveju jis pagrasino, kad bus sunaikinta šalies energetikos infrastruktūra. Tuo metu Izraelis įspėjo, kad karas tęsis dar keletą savaičių. Netrukus po prekybos Azijoje pradžios gegužės pristatymo termino ateities sandorių JAV „West Texas Intermediate“ (WTI) naftos kaina pakilo 1,8 proc.

JAV valdžios institucijos nustatė balandžio 9 d. kaip datą karui su Iranu užbaigti. Tikimasi, kad netrukus įvyks derybos tarp Vašingtono ir Teherano, praneša Izraelio naujienų portalas „Ynet“....

Jei karas Artimuosiuose Rytuose užsitęs ilgiau nei šešis mėnesius, pasaulio ekonomika pajus „realias pasekmes“, sekmadienį pareiškė Prancūzijos naftos milžinės „TotalEnergies“ vadovas. „Jei karas truks ilgiau nei šešis mėnesius, pajusime realias pasekmes. Jis pakenks visoms pasaulio ekonomikoms“, – interviu Kinijos valstybinei televizijai CGTN sakė „TotalEnergies“ generalinis direktorius Patrickas Pouyanne'as.

Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas sekmadienį pagrasino negrįžtamai sunaikinti gyvybiškai svarbią regiono infrastruktūrą, jei Jungtinės Valstijos ir Izraelis užpultų jo šalies infrastruktūrą.

Prasidėjus ketvirtai karo Artimuosiuose Rytuose savaitei, apžvelgiame naujausius su juo susijusius įvykius. Užpultas JAV centras Bagdade Mažiausiai šešios naktinės atakos buvo nukreiptos į JAV diplomatinį ir logistikos centrą Bagdado tarptautiniame oro uoste, sekmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė du Irako saugumo pareigūnai.

JAV gali tekti eskaluoti atakas prieš Iraną, kad būtų galima po truputį užbaigti karą, po JAV prezidento Donaldo Trumpo vienas kitam prieštaraujančių teiginių apie amerikiečių karinės kampanijos planus sekmadienį pareiškė Iždo sekretorius Scottas Bessentas.

Šeštadienį daugiau nei 20 šalių pareiškė, kad prisidėtų prie pastangų užtikrinti saugią laivybą Hormūzo sąsiauryje, ir pasmerkė Irano sprendimą uždaryti šį gyvybiškai svarbų vandens kelią.

Iranas anksčiau grasino užpulti ar padegti bet kokius laivus, bandančius kirsti Hormūzo sąsiaurį, todėl jūrų transportas beveik sustojo, o naftos bei dujų kainos šoktelėjo. Prezidentas Donaldas Trumpas kreipiasi pagalbos į kitas valstybes, nors tvirtina, kad Amerika galėtų apsieiti ir be jų. Ar JAV iš tiesų pasiruošusi galimam karui su Iranu?  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su atsargos pulkininku Gintaru Ažubaliu.

Donaldo Trumpo smūgiai Iranui ir vėliau sekęs Teherano atsakas strateginiams objektams Arabijos pusiasalio šalims sukėlė nemažą paniką tarptautinėse rinkose. Netgi pačiose JAV kilo klausimų, kam apskritai Donaldui Trumpui reikėjo būtent dabar atakuoti Iraną. Galimas šio karo priežastis ir D. Trumpo numanomus motyvus laidoje „Sukasi pasaulis“ aptarė naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Ona Šniukštaitė ir Andrius Jakimčuk.

Irano remiama islamistų grupuotė „Hezbollah“ teigia, kad šeštadienį jos kovotojai susirėmė su Izraelio pajėgomis dviejuose miestuose Libano pietuose. Libanas į Artimųjų Rytų konfliktą buvo įtrauktas kai kovo 2 d. „Hezbollah“ pradėjo leisti raketas į Izraelį taip kerštaudama už Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei žūtį per JAV ir Izraelio smūgius Iranui vasario 28 d....

JAV jau yra labai arti savo tikslų Irane pasiekimo, sako JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Naujausiame savo įraše jis taip pat pakomentavo Hormūzo sąsiaurio likimą. „Mes esame labai arti savo tikslų įgyvendinimo, nes svarstome galimybę baigti didžiules karines operacijas Artimuosiuose Rytuose, susijusias su Irano teroristiniu režimu: Visiškai sunaikinti Irano raketų pajėgumus, paleidimo įrenginius ir viską, kas su jais susiję. Sunaikinti Irano gynybos pramonės bazę.

Karui Irane žengiant į ketvirtą savaitę, Pentagonas jau nori padidinti karo išlaidas ir prašo skirti papildomus 200 milijardų dolerių. Tuo metu Irano kerštas už Izraelio smūgius didžiausiam pasaulyje Pietų Parso dujų telkiniui tęsiasi. Teheranas raketomis ir dronais atakuoja Persijos įlankos šalis, smogė ir didžiausiai Izraelio naftos perdirbimo gamyklai.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Didžiosios Britanijos ministrai sutiko leisti JAV kariuomenei naudotis Jungtinės Karalystės bazėmis vykdant operacijas, kurių tikslas – neleisti Iranui pulti laivų Hormūzo sąsiauryje.

Iranas penktadienį pagrasino surengti išpuolius prieš poilsio ir turizmo objektus visame pasaulyje, skelbia „The Independent“. Irano atstovas generolas Abolfazl Shekarchi perspėjo, kad „parkai, poilsio zonos ir turistinės vietos“ visame pasaulyje nebus saugios Teherano priešams. Šis pareiškimas atnaujino nuogąstavimus, kad Iranas gali vėl imtis karinių išpuolių už Artimųjų Rytų ribų kaip spaudimo taktikos.

Lenkija dėl Irano karo išveda savo karinį kontingentą iš Irako. Šis sprendimas priimtas išanalizavus potencialias rizikas, tinkle „X“ rašė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas Kamyszas. Daugiau kaip šimtas karių jau grįžo į Lenkiją, naujienų agentūrai PAP sakė ginkluotųjų pajėgų atstovas. Kelios dešimtys kareivių perkelta į Jordaniją, siekiant užtikrinti tolesnį kontingento operacijų tęstinumą regione. ES ir NATO šalis Lenkija 2003 m. Irako kare parėmė JAV, nusiųsdama 2 tūkst.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pasiūlė sandorį JAV, skelbia „Politico“. Leidinio žiniomis, V. Putinas pasiūlė nutraukti žvalgybos informacijos perdavimą Iranui, jei JAV nutrauks jos teikimą Ukrainai. Vis dėlto skelbiama, kad JAV atmetė Rusijos pasiūlymą.

Pentagonas siunčia tris karo laivus ir tūkstančius papildomų jūrų pėstininkų į Artimuosius Rytus, skelbia „Wall Street Journal“. Pasak leidiniui komentavusių pareigūnų, ruošiama maždaug 2 200–2 500 jūrų pėstininkų. Dar neseniai skelbta apie kitus siunčiamus pėstininkus ir laivą Prieš savaitę, praėjusį penktadienį, buvo pranešta, kad Japonijoje dislokuotas desantinis laivas „USS Tripoli“ keliauja į regioną kartu su jūrų pėstininkais.

NATO misija Irake buvo visiškai perkelta į Europą, penktadienį pranešė Aljansas, iš Irako išvykstant paskutiniams šių nekovinių pajėgų kariams. „NATO misija Irake pakoregavo savo pozicijas, saugiai perkeldama visą personalą iš Artimųjų Rytų į Europą“, – teigiama Aljanso Europos vadavietės pareiškime. Nekovinėje misijoje Irake tarnavo keli šimtai karių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas naujausiame savo įraše išplūdo NATO šalis. Jis savo įrašą paskelbė savo socialiniame tinkle „Truth Social“. „Be JAV NATO YRA TIK POPIERINIS TIGRAS! Jie nenorėjo prisijungti prie kovos, siekiant sustabdyti branduolinį Iraną.

NATO misija laikinai pasitraukė iš Irako, penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė du šios šalies saugumo pareigūnai, nurodydami karo Artimuosiuose Rytuose poveikį. „Nėra jokių nesutarimų“ su Irako vyriausybe, teigė vienas pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga. „Tai laikinas atsitraukimas. Jie nerimauja dėl susidariusios padėties“, – pridūrė jis. NATO misijos būstinė buvo ne kartą atakuota Kitas šaltinis nurodė, jog „atsitraukė visa NATO misija“, išskyrus nedidelę karių grupę.

Ukraina penkiose Artimųjų Rytų valstybėse dislokavo karinių dalinių, skirtų apsaugoti ypatingos svarbos ir civilinę infrastruktūrą nuo bepiločių orlaivių, po vizito regione pareiškė ukrainiečių Saugumo tarybos sekretorius Rustemas Umerovas. Jį cituoja naujienų agentūra „Reuters“. Štai kur buvo dislokuoti Ukrainos daliniai Praėjusią savaitę R. Umerovas lankėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Saudo Arabijoje, Katare, Kuveite ir Jordanijoje.

Kuveite po dronų atakų penktadienį ryte buvo uždaryta dalis didžiausios naftos perdirbimo gamyklos, pranešė valstybinė naujienų agentūra, remdamasi Kuveito naftos korporacijos (KPC) informacija. Mina al Ahmadi naftos perdirbimo gamyklą ankstyvą rytą atakavo keli bepiločiai orlaiviai, sukeldami gaisrus kai kuriose gamyklos dalyse, pranešė KPC. Pirminiais duomenimis, sužeistųjų ar žuvusiųjų nebuvo.

Naujasis Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Mojtaba Khamenei penktadienį savo naujausiame kreipimesi į visuomenę paragino atimti saugumą iš šalies priešų. M. Khamenei šias pastabas išsakė jo vardu paskelbtame ir prezidentui Masoudui Pezeshkianui nusiųstame pareiškime po to, kai Izraelis nukovė iraniečių žvalgybos ministrą Esmailą Khatibą.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį paragino paskelbti „moratoriumą“ smūgiams prieš energetikos ir vandens objektus per JAV ir Izraelio karą su Iranu. „Europos Vadovų Taryba ragina deeskaluoti padėtį ir elgtis maksimaliai santūriai, apsaugoti civilius gyventojus bei civilinę infrastruktūrą ir visoms šalims visapusiškai laikytis tarptautinės teisės“, – teigiama bloko lyderių išvadose, priimtose per aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje.

Iranas greičiausiai nesiryš pulti Ukrainos, nepaisant skambių pareiškimų augančios įtampos Artimuosiuose Rytuose fone. Tai eteryje „24 Kanal“ pareiškė buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba, paaiškinęs, kad Teheranas neturi nei karinių, nei politinių priežasčių tokiam žingsniui. Pasak jo, net demonstratyvus smūgis „jėgos parodymui“ atrodo mažai tikėtinas, nes tokie veiksmai neturi praktinės prasmės. D. Kuleba pabrėžė, kad Ukraina taip pat turi tolimojo nuotolio galimybių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV jau laimėjo Irane....

Dar neseniai tik fantastiniai filmai rodė mums ateitį, kurioje karus už mus ar net prieš mus kariauja robotai. O šiandien tai jau tampa realybe, kurią kasdien matome kare Irane. Amerikiečiai savo operacijose pirmą kartą plačiai pasitelkia dirbtinį intelektą, kuris greitai randa priešus ir parodo, kur nukreipti dronus bei raketas.

Iranui toliau atsakant į Izraelio ir JAV smūgius, Persijos įlankos šalys penktadienį pranešė apie naujas Teherano atakas. Kuveito kariuomenė penktadienio rytą socialiniame tinkle „X“ teigė, kad „oro gynybos sistemos perėmė priešiškus taikinius“, kalbėdama apie bepiločių orlaivių ir raketų atakas.

Karinis konfliktas Vidurio Rytuose virsta pasauline energetikos krize. Po Izraelio atakos į didžiausią Irano dujų telkinį, Teheranas keršija – atakavo energetikos kompleksą, kuris pagamina penktadalį viso pasaulio suskystintų dujų ir jomis aprūpina Aziją ir Europą. Po smūgių, dujų kaina šovė į viršų – Europoje pasiekė didžiausią lygį per trejus metus – maždaug 70 eurų už megavatvalandę.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Iranas „silpnesnis nei bet kada anksčiau“, sako Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, girdamas „precedento neturintį“ bendradarbiavimą su JAV, rašo „Sky News“. Jis teigia, kad Artimieji Rytai pasikeitė „neatpažįstamai“. Izraelio prezidentas aiškina, kad jo šalis yra „stipresnė nei bet kada anksčiau“, o Iraną apibūdina kaip „silpnesnį nei bet kada anksčiau“. To istorijoje dar nėra buvę „Mes pasiekėme tokį bendradarbiavimą su savo draugu – JAV, kokio istorijoje dar nėra buvę“, – sako jis.

Iranas paprašė Berlyno paaiškinti Ramšteino oro pajėgų bazės vaidmenį JAV ir Izraelio kare prieš Iraną, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį pareiškė Teherano ambasadorius Vokietijoje Majidas Nili. „Paprašėme jų išaiškinti ar paaiškinti Ramšteino vaidmenį“, – sakė M. Nili, teigdamas, kad „Ramšteino vaidmuo mums nėra oficialiai aiškus“. „Iki šiol neturime jokio atsakymo“, – pažymėjo jis.

Ketvirtadienį Rusija apkaltino Izraelį dėl, jos teigimu, „tikslingo“ antskrydžio, kurio metu Libane buvo sužeista valstybinės televizijos kanalo RT filmavimo grupė, Izraeliui tęsiant oro ir sausumos operacijas šios šalies pietuose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad galėtų išspręsti problemą su Iranu „per 2 sekundes“. Tokį pareiškimą Amerikos lyderis padarė susitikimo su Japonijos ministre pirmininke Sanae Takaichi metu. D. Trumpas gyrėsi, kad JAV turi ginklų, kurių galia yra „neįsivaizduojama“, rašo „RBC-Ukraina“. „O, jei tik norėtumėte, galėtumėte tai užbaigti per dvi sekundes. Tačiau mes elgiamės labai apdairiai“, – pridūrė jis.

Izraelio žiniasklaida pranešė, kad po to, kai kariuomenė įspėjo apie iš Irano paleistas raketas, ketvirtadienį buvo smogta naftos perdirbimo gamyklai Haifos uostamiestyje šiaurinėje šalies dalyje. Izraelio visuomeninis transliuotojas „Kan 11“ per televiziją parodė vaizdus, kuriuose matyti, kaip iš naftos perdirbimo gamyklos teritorijos kyla tirštas tamsių dūmų stulpas.

JAV žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard pareiškė, kad Vašingtonas ir Tel Avivas siekia skirtingų tikslų kare prieš Iraną, taip parodydama sąjungininkų požiūrių skirtumus, praneša „Reuters“. „Tikslai, kuriuos iškėlė prezidentas, skiriasi nuo tikslų, kuriuos iškėlė Izraelio vyriausybė“, – sakė T. Gabbard per Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto posėdį. Pasak jos, abiejų pusių veiksmai jau rodo skirtingus operacijos vykdymo būdus.

Izraelio kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad jos naikintuvai išvakarėse smogė keliems Irano karinio jūrų laivyno laivams Kaspijos jūroje. Tarp taikinių buvo raketų sistemomis aprūpinti laivai, aprūpinimo laivai ir patruliniai kateriai, nurodė kariuomenė ir pridūrė, kad per operaciją taip pat buvo smogta uosto vadavietei.

Remiantis JAV žiniasklaida, prezidentas Donaldas Trumpas iš anksto buvo informuotas apie Izraelio smūgį svarbiam naftos telkiniui „South Pars“. Tai paneigia D. Trumpo teiginius, kad JAV nieko nežinojo apie šią ataką. „The Wall Street Journal“ rašo, kad JAV žinojo ir neprieštaravo.  D. Trumpas esą pritarė smūgiui, kad būtų padidintas spaudimas Iranui atidaryti Hormūzo sąsiaurį. Iranas šiuo metu blokuoja pasauliniam naftos eksportui svarbų sąsiaurį.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį įspėjo, kad karo Artimuosiuose Rytuose sukeltas energijos kainų šokas paskatins infliacijos didėjimą ir neigiamai paveiks euro zonos ekonomikos augimą šiais metais. Euro zonos centrinis bankas pasekė kitų didžiųjų pasaulio centrinių bankų pavyzdžiu ir nepakeitė savo pagrindinių palūkanų normų, kol vertina didesnių naftos ir dujų kainų poveikį.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas ketvirtadienį pareiškė, kad, dėl karo Artimuosiuose Rytuose sparčiai kylant energijos kainos, Vašingtonas gali panaikinti sankcijas jau gabenamai Irano naftai. Šiuos komentarus televizijos kanalui „Fox Business“ S. Bessentas išsakė tuo metu, kai Iranas smogė didžiausiam pasaulyje suskystintų gamtinių dujų (SGD) gamybos kompleksui Katare ir pagrasino sunaikinti regiono energetikos infrastruktūrą, o dėl to vėl šoktelėjo naftos ir dujų kainos.

Jungtinė Karalystė teigia esanti pasirengusi padėti užtikrinti saugų laivų judėjimą per Hormūzo sąsiaurį. Bendrame pareiškime kartu su Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų ir Japonijos lyderiais JK taip pat nurodo, kad sieks stabilizuoti energijos rinkas, rašo „Sky News“. „Griežčiausiai smerkiame neseniai Irano įvykdytas atakas prieš neginkluotus komercinius laivus Persijos įlankoje, išpuolius prieš civilinę infrastruktūrą, įskaitant naftos ir dujų objektus, bei faktinį Hormūzo sąsiaur...

FTB pradėjo tyrimą dėl aukšto rango JAV kovos su terorizmu pareigūno, kuris protestuodamas prieš karą su Iranu pasitraukė iš pareigų, trečiadienį pranešė JAV žiniasklaida. Skelbiama, kad šis pareigūnas, Josephas Kentas, įtariamas įslaptintos informacijos nutekinimu. J. Kentas Nacionalinio kovos su terorizmu centro (NCTC) direktoriaus pareigas ėjo iki antradienio, kai atsistatydino.

JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas ketvirtadienį pareiškė, kad nėra jokio termino užbaigti prieš tris savaites kartu su Izraeliu pradėtą karą prieš Iraną bei kad „JAV kariuomenė kontroliuoja Irano likimą“. „Nenorėtume nustatyti tikslaus termino“, – žurnalistams sakė P. Hegsethas, pridurdamas, kad „mes labai gerai laikomės plano“ ir kad prezidentas Donaldas Trumpas nuspręs, kada sustoti.

Pietų Korėjos vyriausybė ir įmonės svarsto galimybę importuoti rusišką naftą, pranešė Seulo pramonės ministerija. Šis svarstymas atsirado dėl to, kad valdžios institucijos stengiasi užtikrinti energijos tiekimą esant eskaluojančiam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, rašo „Reuters“. Šis klausimas susijęs su ekonominių sankcijų Rusijai sušvelninimu, ministerija nurodė tekstinėje žinutėje.

Iškastinio kuro kainos toliau sparčiai kyla, o naftos kaina šįryt, prasidėjus karui su Iranu, pasiekė kaina, kurios nebuvo nuo 2022 metų, rašo „Sky News“. Šiek tiek po 11.30 val. „Brent“ naftos barelio kaina trumpam pakilo iki 118,74 JAV dolerių – tokio lygio ji nebuvo pasiekusi nuo 2022 m. birželio, t. y. beveik prieš ketverius metus. Dujų kainos Europoje pašoko 35 proc.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui paprašius Europos šalių prisijungti prie pastangų prieš Iraną ir dislokuoti laivus, kad atvertų Hormūzo sąsiaurį, sulaukė neigiamo atsako net iš kai kurių artimiausių Amerikos sąjungininkų.