Trumpas: smūgiai Irano energetikos objektams bus atidedami
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pratęsė pertrauką dėl savo grasinimo bombarduoti Irano energetikos infrastruktūrą, rašo „Sky News“.
Pasaulio bankas pasirengęs didelio masto pagalbai dėl karo Artimuosiuose Rytuose padarinių
Pasaulio bankas ketvirtadienį pareiškė esantis pasirengęs suteikti skubią finansinę pagalbą besivystančių rinkų šalims, kovojančioms su ekonominiais konflikto Artimuosiuose Rytuose padariniais.
„Esame pasirengę reaguoti dideliu mastu – derindami neatidėliotiną finansinę paramą su politine patirtimi ir privataus sektoriaus parama darbo vietų atkūrimui bei augimui“, – teigiama pirmajame Pasaulio banko grupės pareiškime dėl šios krizės.
Daugiašalė donorystės ir plėtros agentūra nurodė, kad į ją kreipėsi nemažai klientų iš paveiktų šalių.
Tai įvyko krizei pradėjus daryti įtaką žaliavų kainoms ir logistikai.
Vasario 28 dieną prasidėjęs JAV ir Izraelio karas prieš Iraną įstūmė regioną į konfliktą, o Irano atsakomieji smūgiai kliudė JAV sąjungininkus Persijos įlankoje ir kitur.
Naftos kainos smarkiai pakilo, Iranui faktiškai blokavus svarbų Hormūzo sąsiaurį, per kurį gabenama beveik penktadalis pasaulio energijos išteklių.
Sustabdytas laivybos eismas taip pat sutrikdė kelių pagrindinių prekių, įskaitant trąšas, tiekimo grandines, o tai gali turėti neigiamų pasekmių maisto saugumui.
Pasaulio bankas nurodė, kad padėdamas šalims naudos platų priemonių spektrą, įskaitant „reagavimo į krizes rinkinį ir iš anksto sutartas finansavimo priemones“.
„Akivaizdu, kad situacija keičiasi, todėl negalime numatyti viso poveikio masto“, – rašoma pareiškime.
„Kaip visi pastebi, kuo ilgiau tai tęsis ir kuo daugiau žalos bus padaryta svarbiai infrastruktūrai, tuo sudėtingiau bus mūsų klientams“, - tvirtiname jame.
Ketvirtadienį „Brent“ rūšies naftos kaina buvo pakilusi daugiau nei 50 proc. nuo karo pradžios.
Naftos tiekimo sukrėtimai sukelia infliaciją ir gali sulėtinti ekonomikos augimą stabdydami gamybą.
Dauguma energijos išteklių iš Persijos įlankos yra skirti Azijos šalims, kurios sudaro didelę dalį Pasaulio banko klientų.
Ukraina: nėra požymių, kad JAV ginkluotė būtų nukreipta į Artimuosius Rytus
Ukraina neturi jokių duomenų, kad JAV planuotų Kyjivui skirtą ginkluotę nukreipti į Artimuosius Rytus, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos ambasadorė NATO Aliona Hetmančiuk.
Dienraštis „The Washington Post“ pranešė, kad Pentagonas svarsto galimybę nukreipti įrangą, nes karas Irane sekina JAV atsargas.
Pranešama, kad ši įranga apima oro gynybos raketas perėmėjas, užsakytas pagal schemą, leidžiančią sąjungininkams pirkti JAV ginklus Ukrainai.
„Negavome jokių signalų – nei iš NATO, nei iš JAV – kad pagal PURL programą Ukrainai skirta ginkluotė galėtų būti nukreipta į Artimuosius Rytus“, – AFP sakė Ukrainos pasiuntinė NATO.
„Taip pat nebuvo jokių požymių, kad karas Irane būtų lėmęs pokyčius dėl Ukrainai reikalingos ginkluotės prieinamumo pagal PURL sistemą“, – teigė ji.
Praėjusiais metais pradėta PURL programa leidžia Ukrainai gauti JAV įrangą, kurią finansuoja Europos šalys.
Anksčiau NATO vadovas Markas Rutte teigė, kad Kyjivas vis dar gauna svarbią gynybos įrangą, nors karas Irane sekina atsargas tiek Europoje, tiek JAV.
„Gera žinia ta, kad būtiniausia įranga ir toliau keliauja į Ukrainą“, – žurnalistams sakė jis.
M. Rutte pridūrė, kad tai apima ir JAV gamybos raketų perėmėjas „Patriot“, kurių Ukrainai žūtbūt reikia.
Anot jo, apie 75 proc. Ukrainos „Patriot“ baterijų naudojamų raketų buvo patiekta per šią programą, kaip ir 90 proc. kitų oro gynybos sistemų amunicijos.
Paklaustas apie atsargų būklę ir joms tenkantį spaudimą dėl raketų perėmėjų poreikio Izraelyje bei Persijos įlankos šalyse, M. Rutte atsisakė komentuoti. Tačiau jis paragino Europos šalis didinti savo gamybos pajėgumus.
„Joms reikia sukurti daugiau papildomų gamybos linijų, įvesti papildomas pamainas, atidaryti naujas gamyklas. Pinigų tam yra“, – sakė jis.
NATO vadovas atsargiai laviruoja tarp Trumpo ir Europos dėl karo veiksmų Irane
NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį mėgino išlaviruoti tarp noro apginti JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir Europos nenoro dalyvauti JAV ir Izraelio kare su Iranu.
„Iranas jau daugelį metų yra chaoso eksportuotojas į regioną ir pasaulį. Nebūkime dėl to naivūs“, – žiniasklaidai sakė transatlantinio aljanso generalinis sekretorius.
„Ir tai, ką dabar daro Jungtinės Valstijos, yra šio pajėgumo mažinimas. Ir taip, aš tam pritariu“, – sakė M. Rutte, įgijęs „Trumpo užkalbėtojo“ reputaciją.
M. Rutte sulaukė kelių Europos lyderių kritikos dėl to, kad palaiko JAV prezidentą dėl karo, kurį daugelis ekspertų laiko nepagrįstu ir neteisėtu, o D. Trumpas savo ruožtu išvadino NATO nares Europoje „bailėmis“, nes jos atsisakė prisijungti prie karo Artimuosiuose Rytuose.
Tačiau buvęs Nyderlandų premjeras tvirtino, kad visos NATO narės pritaria Vašingtono vertinimui dėl pavojaus, kurį kelia Irano balistiniai arba branduoliniai pajėgumai – pastaruosius D. Trumpas teigė sunaikinęs pernai per 12 dienų trukusį karą.
Vis dėlto, nors M. Rutte pripažino, kad europiečiai delsė reaguoti į D. Trumpo raginimą padėti vėl atidaryti strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį, jie tai padarė dėl „svarių priežasčių“.
JAV prezidentas apstulbino Vašingtono sąjungininkes Europoje smogdamas Iranui neįspėjęs jų, nes „jis norėjo išlaikyti kampaniją paslaptyje“, teigė M. Rutte.
„Ir vėlgi, dėl rimtų priežasčių... visada yra rizika, kad, jei informuoji per didelį skaičių žmonių, informacija gali nutekėti“, – pridūrė NATO vadovas, nors ir pripažino, kad „tai turi ir trūkumų, nes europiečiams užima laiko susiorganizuoti“.
„Gera žinia yra ta, kad dėl šešių šalių, t. y. Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Japonijos ir Nyderlandų, lyderystės, o penktadienį... dabar jau daugiau kaip 30 šalių, įsipareigojo susirinkti ir aptarti, kur ir kada bus imamasi veiksmų, kad jūrų keliai išliktų atviri“, – sakė M. Rutte.
AFP žurnalistas: Teherano šiaurėje nuaidėjo mažiausiai trys garsūs sprogimai
Ketvirtadienį šiauriniuose Teherano rajonuose virš galvų buvo girdimi karo lėktuvai, o netrukus po to nuaidėjo trys garsūs sprogimai, pranešė Irano sostinėje esantis agentūros AFP korespondentas.
Sprogimai pasigirdo sutemus, lyjant, ir kol kas nebuvo įmanoma nustatyti, į ką buvo pataikyta.
Izraelis, kuris anksčiau pareiškė, kad nukovė aukšto rango Irano karinio jūrų laivyno vadą, paskelbė, kad planuoja surengti daugiau „plataus masto“ smūgių prieš taikinius Islamo Respublikoje.
Trumpas: Irano naftos kontrolės perėmimas yra „galimas variantas“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Irano naftos kontrolės perėmimas yra „galimas variantas“, ir palygino jį su susitarimu, kurį Vašingtonas sudarė su Venesuela po šios vadovo Nicolo Maduro nušalinimo.
„Galimas toks variantas“, – sakė D. Trumpas žurnalistams kabineto posėdyje, paklaustas, ar ketina perimti Irano naftos kontrolę, pridurdamas, kad Jungtinės Valstijos „labai gerai susitvarkė“ su Venesuelos naftos ištekliais.
Karo Artimuosiuose Rytuose poveikiui švelninti Ispanija patvirtino priemonių paketą
Ispanijos parlamentas ketvirtadienį patvirtino platų 5 mlrd. eurų vertės priemonių paketą, skirtą sušvelninti ekonominį karo Artimuosiuose Rytuose poveikį.
Šis planas apima ir ženklų energitoks mokesčių mažinimą.
Priemonės priimtos 175 nariams balsavus už, 33 – prieš ir 141 susilaikius.
„Šios priemonės skirtos apsaugoti mūsų gamybos sektorius ir pažeidžiamiausius žmones“, – praėjusią savaitę pristatydamas planą sakė socialistų ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.
Priemonės apima pridėtinės vertės mokesčio lengvatas dujoms ir degalams. Tikimasi, kad tai sumažins kainas degalinėse iki 0,3 euro už litrą, o tai vidutiniam automobiliui sudarytų apie 20 eurų už pilną baką.
Papildoma parama apima tiesioginę 0,2 euro subsidiją už litrą degalų transporto operatoriams, ūkininkams, gyvulių augintojams ir žvejams, taip pat mažesnius elektros mokesčius.
Benzino kainos Ispanijoje šoktelėjo nuo 1,5 euro už litrą vasario 28 dieną, kai prasidėjo JAV ir Izraelio bombardavimai prieš Iraną, iki 1,8 euro už litrą praėjusį savaitgalį.
Konflikto pradžioje P. Sanchezas ryžtingai atsisakė leisti JAV kariams naudotis šalies bazėmis puolant Iraną – šis žingsnis sulaukė griežtos JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kritikos.
„Kiekviena Artimuosiuose Rytuose nukritusi bomba galiausiai kerta, kaip jau matome, per mūsų šeimų pinigines“, – trečiadienį parlamentui sakė P. Sanchezas.
Ketvirtoji pagal dydį Europos Sąjungos (ES) ekonomika pastaraisiais metais fiksavo gerokai didesnius augimo tempus nei jos partnerės, ypač dėl vidaus vartojimo, turizmo ir eksporto.
Tačiau pareigūnai baiminasi, kad konfliktas gali nuslopinti šį augimą.
Trumpas: vienas iš pasirinkimų būtų perimti Irano naftą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Irano naftos kontrolės perėmimas yra vienas iš pasirinkimų.
D. Trumpas šį scenarijų palygino su Vašingtono susitarimu dėl Venesuelos po to, kai buvo nuverstas Nicolas Maduro.
„Tai yra vienas iš pasirinkimų“, – žurnalistams per kabineto posėdį sakė D. Trumpas, paklaustas, ar jis siekia perimti Irano naftos kontrolę.
Jis pridūrė, kad JAV „labai gerai“ susitvarkė su Venesuelos atsargomis.
Iš Libano paleista mirtina raketų ugnis Izraelyje pražudė vyrą
Izraelio gelbėjimo tarnybos pranešė, kad iš Libano paleista raketa ketvirtadienį šalies šiaurėje pražudė vyrą, o keliuose žydų valstybės miestuose po raketų paleidimo iš Irano suskambo sirenos ir pasigirdo sprogimai.
„MDA komandos Naharijos rajone konstatavo apie 30 metų vyro mirtį ir suteikė pagalbą apie 50 metų vyrui, kuris yra sunkios būklės“, – teigė Izraelio gelbėjimo tarnyba „Magen David Adom“.
Per tą pačią ataką dar trys žmonės patyrė skeveldrų ir sprogimo sukeltus sužalojimus, pridūrė tarnyba.
„Hezbollah“ apšaudo Šiaurės Izraelį raketomis nuo kovo 2 d., kai įsitraukė į karą Artimuosiuose Rytuose.
Anksčiau ketvirtadienį per mūšius Libano pietuose taip pat žuvo Izraelio karys. Nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios vasario 28 d. Izraelio kariuomenė per mūšius Pietų Libane, kur pastarosiomis dienomis buvo išplėstos sausumos operacijos, neteko trijų kariškių.
Tuo metu Iranui paleidus daugybę raketų, ketvirtadienį keliose Izraelio vietovėse suskambo oro pavojaus sirenos ir pasigirdo sprogimai, pranešė kariuomenė ir pridūrė, kad sviediniai buvo perimti.
Nuo tada, kai ryte buvo užfiksuota pirmoji raketų ataka, krentančios skeveldros sužalojo septynis žmones, nurodė „Magen David Adom“. Kariuomenė pažymėjo, kad dieną užfiksavo devynias atskriejančių raketų bangas, dėl kurių sirenos buvo įjungtos centrinėje Izraelio dalyje, Jeruzalėje, Haifoje ir kai kuriose okupuoto Vakarų Kranto vietovėse.
„Siekiant sustabdyti grėsmę, veikia gynybos sistemos“, – pareiškė kariuomenė, paskelbdama apie kiekvieną salvę.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai Tel Avive pranešė nuo ryto išgirdę kelis sprogimus, o AFP filmuotoje medžiagoje matyti gyvenamasis pastatas Tel Avivo rajone, į kurį pataikė perimtos raketos nuolaužos. Nuotraukose taip pat matyti apgadintas butas ir įvykio vietoje pažirusios metalo nuolaužos. Žalai įvertinti buvo išsiųstos gelbėjimo tarnybos ir medikai.
Kiek anksčiau „Magen David Adom“ atstovas visuomeniniam radijui sakė, kad centriniame Kfar Kasemo mieste buvo apgadinti keli namai. Meras Haithamas Taha pažymėjo, kad žalos pridarė kasetiniai šaudmenys. Pasak „Magen David Adom“, šeši žmonės buvo sužeisti Kfar Kaseme, o dar vienas – Tel Avive.
AFP filmuotoje medžiagoje matyti didelis krateris smūgio vietoje Kfar Kaseme, taip pat keli dėl sprogimo apvirtę automobiliai.
Trumpas: Iranas „įteikė dovaną“
Iranas leido 10 naftos tanklaivių praplaukti per strateginį Hormūzo sąsiaurį, „įteikdamas dovaną“, kuria siekia parodyti, kad rimtai žiūri į derybas dėl karo užbaigimo, ketvirtadienį pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Nėra jokių gerų alternatyvų“: JAV siunčia žinią Iranui
JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas ketvirtadienį pareiškė, kad esama „stiprių ženklų“, jog Iraną galima įtikinti sudaryti taikos susitarimą, ir patvirtino, kad Vašingtonas per tarpininką Pakistaną perdavė Teheranui savo 15 punktų planą.
„Pamatysime, kur tai nuves ir ar pavyks įtikinti Iraną, kad tai yra lūžio taškas, kai jiems nėra jokių gerų alternatyvų, išskyrus dar daugiau mirčių ir destrukcijos. Turime stiprių ženklų, kad tai įmanoma“, – per kabineto posėdį sakė S. Witkoffas.
Žiniasklaida: Iranas perdavė atsakymą į JAV taikos pasiūlymą
Iranas perdavė atsakymą į JAV pasiūlytą 15 punktų planą, kaip užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose, ketvirtadienį pranešė Irano valstybinė naujienų agentūra „Tasnim“.
Irano atsakymas naktį buvo perduotas per tarpininkus, teigiama reportaže, kuriame remiamasi neįvardytu šaltiniu, susipažinusiu su šiuo klausimu. Pažymima, kad Teheranas dabar laukia Vašingtono atsakymo.
Irano prezidento kanceliarija ir Islamo Revoliucinės gvardijos korpusas anksčiau pareiškė, kad Teheranas JAV pasiūlymą atmeta.
Pasak šaltinio, Iranas reikalauja nutraukti visus karo veiksmus, taip pat ir Libane bei Irake. Be to, JAV ir Izraelis turi nutraukti tikslinius nužudymus. Iranas taip pat reikalauja garantijų, kad būtų užkirstas kelias dar vienam karui.
Mažai tikėtina, kad JAV sutiks su šiais reikalavimais, kurie dar apima karo reparacijas ir Irano suvereniteto Hormūzo sąsiauryje pripažinimą.
Teheranas yra apkaltinęs Vašingtoną, kad šis savo 15 punktų planu tik siekia laimėti laiko, nes JAV, remiantis pranešimais, ruošiasi sausumos puolimui Irane ir tuo pačiu bando išlaikyti žemas naftos kainas.
Vokietijos URM: JAV ir Irano tiesioginis dialogas – drąsinantis ženklas
Vokietijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį pareiškė, kad tiesioginis JAV ir Irano dialogas siekiant užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose būtų drąsinantis ženklas.
Visgi Vašingtonas turėtų aiškiai įvardyti savo ketinimus, pridūrė jis.
„Girdžiu ženklų, kad JAV tiesiogiai kalbasi su Iranu. Manau, kad tai drąsina ir yra sveikintina“, – žurnalistams prieš Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą netoli Paryžiaus sakė Johannas Wadephulis (Johanas Vadefulis).
Penktadienį prie diskusijų prisijungti ketina JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.
„Vokietijos vyriausybei labai svarbu tiksliai žinoti, kokie yra mūsų partnerių amerikiečių ketinimai“, – pridūrė J. Wadephulis.
Žiniasklaida: per tarpininkus į JAV planą atsakęs Iranas laukia atsakymo
Iranas per neįvardytus tarpininkus atsakė į 15 punktų JAV planą užbaigti karą ir dabar laukia Vašingtono atsakymo, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Tasnim“.
Tikslus JAV plano, kurį, pasak Pakistano pareigūnų, Iranui perdavė Islamabadas, turinys oficialiai nėra žinomas.
„Irano atsakymas į JAV pasiūlytus 15 punktų buvo oficialiai išsiųstas praėjusią naktį per tarpininkus, ir Iranas laukia kitos pusės atsakymo“, – remdamasi informuotu šaltiniu pranešė „Tasnim“.
Irano pareigūnas: nuo Izraelio ir JAV atakų pradžios Irane žuvo beveik 2 tūkst. žmonių
Irane nuo Izraelio ir JAV atakų pradžios praėjusio mėnesio pabaigoje žuvo daugiau kaip 1,9 tūkst. žmonių, ketvirtadienį pareiškė Irano sveikatos apsaugos ministro pavaduotojas Ali Jafarianas.
Tarp aukų yra 240 moterų ir daugiau kaip 200 vaikų, transliuotojui „Al Jazeera“ sakė A. Jafarianas.
Nuo atakų pradžios vasario 28 d. daugiau kaip 24,8 tūkst. žmonių buvo sužeisti, pridūrė jis.
Iranas į šias atakas atsakė smogdamas Izraeliui ir Persijos įlankos valstybėms, kurios yra JAV sąjungininkės. Teigiama, kad dėl to žuvo ir buvo sužeista daug žmonių.
Latvių ekspertas: JAV kariniai veiksmai ne susilpnino, o konsolidavo režimą Irane
JAV ir Izraelio karinė kampanija prieš Iraną pasiekė priešingą rezultatą, nei Baltieji rūmai tikėjosi: užuot nuvertusi režimą Teherane, ji jį sustiprino, interviu naujienų agentūrai LETA teigė Latvijos tarptautinių reikalų instituto mokslininkas Sandis Šraderas.
Latvijos transatlantinės organizacijos (LATO) valdybos narys S. Šraderas atkreipė dėmesį, kad nužudyto Islamo Respublikos religinio lyderio ajatolos Ali Khamenei vietą užėmė jo sūnus, kurio principai ir vertybės yra kur kas radikalesni nei tėvo. Todėl, anot jo, JAV gali pasiekti visiškai priešingą rezultatą, nei tikėjosi: užuot atsukusi nugarą teokratiniam šalies režimui, Irano visuomenė gali būti nuteikta prieš Vakarus.
Mokslininko teigimu, karine kampanija negalima nuversti režimo, kuris Irane egzistuoja beveik 50 metų. Režimo pagrindas – ne vienas karinis ar religinis lyderis, bet ir Islamo revoliucinė gvardija bei konservatyvi visuomenė, kuri Vakarų vertybių išpažinimą visada laikė tėvynės išdavyste.
S. Šraderas taip pat paminėjo hipotezę dėl Irano aukščiausiojo lyderio žūties. Anot jo, gali būti, kad ajatola Ali Khamenei sąmoningai paaukojo save, siekdamas sustiprinti Irano islamistinį režimą ir savo sūnaus kaip jo „paveldėtojo“ figūrą, JAV agresijai konsoliduojant režimą ir jo rėmėjus.
Pasak mokslininko, blogiausias scenarijus būtų pilietinis karas Irane, kuris atneštų dar didesnį nestabilumą Artimuosiuose Rytuose, o vieninteliu laimėtoju būtų Izraelis, kurio pagrindinis priešas išgyventų ilgalaikį nestabilumo laikotarpį.
S. Šradero nuomone, JAV ir Izraelio kampanijos nesėkmę lemia ir tai, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas greičiausiai net nesikonsultavo su JAV Nacionalinio saugumo taryba, jau nekalbant apie JAV Kongresą. Būtent todėl pasiektas rezultatas neatitinka to, ko Baltieji rūmai tikėjosi prieš karinės operacijos pradžią.
ELTA primena, kad vasario 28 d. Izraelis ir Jungtinės Valstijos pradėjo bombarduoti Iraną. Jau pirmąją karinės operacijos dieną žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei.
Teheranas į ją atsakė raketų ir bepiločių orlaivių atakomis prieš Izraelį ir JAV sąjungininkes Persijos įlankos regione bei laivus Hormūzo sąsiauryje.
Persijos įlanką su likusiais pasaulio vandenynais jungiančiu Hormūzo sąsiauriu paprastai keliaudavo maždaug penktadalis pasaulio dujų ir naftos, tačiau dėl Irano atakų juo negali plaukti beveik jokie tanklaiviai. Dėl to visame pasaulyje smarkiai kyla naftos ir dujų kainos, vyriausybės ir ekspertai baiminasi dėl galimos infliacijos.
ICAN ataskaita: pasaulyje yra beveik 10 tūkst. branduolinių ginklų, parengtų naudojimui
Šiuo metu pasaulyje yra parengta naudoti beveik 10 tūkst. branduolinių ginklų, kurių bendra sprogstamoji galia prilygsta 135 tūkst. Hirošimos bombų, teigiama ketvirtadienį paskelbtoje Tarptautinės kampanijos branduoliniams ginklams panaikinti (ICAN) ataskaitoje.
1945 m. rugpjūčio 6 d. ant Japonijos Hirošimos miesto buvo numesta atominė bomba – tada toks ginklas buvo panaudotas pirmą kartą – ir žuvo daugiau kaip 140 tūkst. žmonių.
Nuo 2017 m. bendras branduolinių kovinių galvučių skaičius nuolat didėja – pernai jų padaugėjo 141, sakoma ICAN ataskaitoje.
Kiek daugiau nei 40 proc. jų, kaip teigiama, yra sumontuotos ant balistinių raketų šachtose, ant mobiliųjų paleidimo įrenginių, povandeniniuose laivuose ir bombonešių bazėse. Likusi dalis laikoma rezerve.
Be sumontuotų kovinių galvučių, devynios pasaulio branduolinės valstybės esą turi dar beveik 2 500 galvučių, kurios buvo nurašytos ir laukia išmontavimo.
Kinija, Indija, Šiaurės Korėja, Pakistanas ir Rusija plečia savo arsenalus, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos, kaip teigiama, turi panašių planų. Branduolinėms galioms taip pat priklauso Jungtinė Karalystė ir Izraelis.
ICAN buvo 2021 m. Sutarties dėl branduolinių ginklų uždraudimo (TPNW) varomoji jėga, už tai 2017 m. jai buvo skirta Nobelio taikos premija. Iki 2025 m. pabaigos prie sutarties prisijungė 99 šalys.
Tarp jų nėra devynių branduolinių valstybių ir jų artimų sąjungininkių, įskaitant Vokietiją ir kitas NATO šalis.
Europa „išsiskiria kaip pagrindinė kliūtis tolesnei pažangai siekiant visuotinio TPNW taikymo“, teigiama ataskaitoje.
Praėjusiais metais NATO gynybos išlaidos išaugo 20 proc., rodo ataskaita
Ketvirtadienį paskelbtoje NATO ataskaitoje teigiama, kad valstybių narių karinės išlaidos 2025 metais, palyginti su ankstesniais metais, išaugo penktadaliu ir pasiekė 574 mlrd. dolerių (497,7 mlrd. eurų).
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą ragino 32 valstybes nares didinti išlaidas gynybai ir teigė, kad pirmiausia Europa turėtų pati būti atsakinga už savo saugumą.
NATO ataskaitoje nurodoma, kad visos narės dabar viršija tikslą karinėms išlaidoms skirti bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis tikslas buvo nustatytas 2014 metais 2024-iesiems.
Nuo tada, spaudžiant D. Trumpui, NATO praėjusiais metais nustatė naują tikslą – 5 proc. BVP iki 2035 metų.
„Tikiuosi, kad per kitą NATO viršūnių susitikimą Ankaroje sąjungininkės parodys, jog eina aiškiu ir patikimu keliu link 5 proc. tikslo“, – sakė NATO generalinis sekretorius ir buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riutė).
Praėjusiais metais 3,5 proc. tikslą pasiekė tik trys šalys – Lenkija, Latvija ir Lietuva.
Visos NATO šalys praėjusiais metais padidino savo karines išlaidas, tačiau trijose iš jų išlaidų dalis šiek tiek sumažėjo.
Jungtinėse Valstijose šis rodiklis sumažėjo nuo 3,3 proc. BVP 2024 metais iki 3,19 proc., Čekijoje – nuo 2,07 proc. iki 2,01 proc., o Vengrijoje – nuo 2,21 proc. iki 2,07 procento.
Donaldas Trumpas įspėjo Iraną: „Kelio atgal nebus“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad derybose su JAV dėl karo Artimuosiuose Rytuose nutraukimo Iranui „verčiau greitai susiimti“.
Irano derybininkai „maldauja mūsų sudaryti susitarimą, ką jie ir turėtų daryti, nes buvo kariniu požiūriu sutriuškinti“, savo socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė D. Trumpas.
„Jiems verčiau greitai susiimti, kol dar ne vėlu, nes kai tai nutiks, KELIO ATGAL NEBUS, ir tai nebus gražu!“ – pridūrė JAV lyderis.
„Politico“: AfD lyderiai prieš svarbius rinkimus atsiriboja nuo nepopuliaraus Trumpo
Kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai (AfD) lyderiai prieš svarbius rinkimus patyliukais atsiriboja nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo, augant nepasitenkinimui dėl karo su Iranu, praneša „Politico“.
Eiliniai AfD nariai ir toliau palaiko ryšius su D. Trumpo administracijos pareigūnais ir MAGA (angl. Make America Great Again) respublikonais, nes mano, kad tai yra jų ilgalaikis interesas. Tačiau partijos lyderiai ragina parlamento narius atvirai ir viešai savo ryšių nedemonstruoti.
Pasak „Politico“, tai tapo akivaizdu šią savaitę Berlyne. AfD užsienio politikos formuotojai buvo kviečiami trečiadienio vakarą vakarieniauti su JAV valstybės departamento pareigūnu Davidu Goldmanu ir JAV ambasados politinio skyriaus atstovu Ianu Campbellu. Po renginio Vokietijos ir JAV santykių tema „keičiantis pasaulio tvarkai“, jie turėjo susitikti parlamento kavinėje kitapus Reichstago pastato.
Tačiau likus dviem dienoms iki vakarienės AfD lyderė Alice Weidel paragino aukšto rango partijos parlamentarus sumažinti aukšto lygio partijos politikų kelionių skaičių į Jungtines Valstijas, kuriomis jie siekia puoselėti ryšius su MAGA respublikonais. Dabar nerimaujama, kad glaudesni ryšiai su JAV administracija kelia riziką AfD.
Apklausos rodo, kad dauguma vokiečių nepritaria kovo mėnesį surengtiems smūgiams Iranui, o požiūris į JAV artėja prie rekordiškai žemo lygio: tik 15 proc. vokiečių laiko JAV patikima partnere. Tai paaiškina, kodėl AfD lyderiai vasario mėnesį pasmerkė karą su Iranu ir perspėjo, kad „atnaujinta destabilizacija Artimuosiuose Rytuose neatitinka Vokietijos interesų“.
Anot „Politico“, pastangos išlaikyti šiokį tokį atstumą nuo D. Trumpo nėra visiškai neregėtas dalykas. AfD lyderiai anksčiau šiais metais nebe taip stipriai rėmė D. Trumpo administraciją po to, kai vokiečių nuomonė pasisuko prieš JAV prezidentą šiam pareiškus norą kontroliuoti Grenlandiją ir nusprendus sulaikyti Venesuelos prezidentą Nicolą Maduro.
Vis dėlto AfD vadovybės pastarosios pastangos atsiriboti nuo D. Trumpo atspindi naują politinę realybę kraštutinių dešiniųjų bastionuose buvusioje Rytų Vokietijoje, kur rugsėjo mėnesį įvyks dveji rinkimai į žemių parlamentus. Tame regione skeptiškumas JAV karinių intervencijų atžvilgiu yra labiau paplitęs, kaip ir simpatijos Vladimiro Putino valdomai Rusijai.
Artėjant rinkimams, AfD ryškiai pirmauja visuomenės nuomonės apklausose, o partijos vadovai siekia pasinaudoti šia situacija, kad po rinkimų pirmą kartą nuo jos įkūrimo 2013 metais patektų į valdžią bent viename iš dviejų regioninių parlamentų.
„Politico“ primena, kad D. Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus 2025 m., AfD entuziastingai džiaugėsi, kai jai paramą išsakė milijardierius verslininkas ir D. Trumpo rėmėjas Elonas Muskas. Partija taip pat džiūgavo, kai JAV viceprezidentas JD Vance‘as užsipuolė Europos Sąjungą 2025 m. Miuncheno saugumo konferencijos metu.
Tačiau tai nebuvo įprasta AfD pozicija, kuri tradiciškai labiau simpatizuoja Maskvai. Daugelis AfD politikų anksčiau piktinosi JAV karinėmis intervencijomis pasaulyje ir, jų teigimu, JAV dominavimu Vokietijoje.
Pernai, duodama interviu leidiniui „American Conservative“, AfD lyderė A. Weidel teigė, kad Vokietija yra „JAV vergė“, o jos šalis neis į karus už „Amerikos imperiją“.
Todėl, įvertinus tai, besikeičiantis AfD požiūris į JAV bent jau iš išorės atrodo tiesiog grįžimu prie ankstesnės, įprastinės pozicijos, reziumuoja „Politico“.
ELTA primena, kad rugsėjį Vokietijoje vyks rinkimai į Meklenburgo-Pomeranijos ir Saksonijos-Anhalto žemių parlamentus.
Pakistanas teigia, kad vyksta netiesioginės JAV ir Irano derybos
Pakistano užsienio reikalų ministras Ishaqas Daras ketvirtadienį pareiškė, kad vyksta netiesioginės derybos dėl karo Irane užbaigimo, o Islamabadas yra tarpininkas.
I. Daras, kuris taip pat yra ministro pirmininko pavaduotojas, pavadino spėliones apie taikos derybas bereikalingomis ir pridūrė, kad „iš tikrųjų netiesioginės JAV ir Irano derybos vyksta per Pakistano perduodamas žinutes“.
„Šiame kontekste Jungtinės Valstijos pasidalijo 15 punktų, kuriuos Iranas svarsto. Šią iniciatyvą remia ir broliškos šalys Turkija bei Egiptas ir kitos“, – socialiniame tinkle X parašė jis.
Rusija melu vadina pranešimus apie Iranui siunčiamus dronus
Ketvirtadienį Kremlius „melu“ pavadino „The Financial Times“ pranešimą, jog dronų siuntos pristatymas į Iraną beveik baigtas.
„Yra tiek daug žiniasklaidos skleidžiamo melo (...) Nekreipkite į jį dėmesio“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Trečiadienį straipsnį paskelbęs „The Financial Times“ citavo Vakarų žvalgybos pareigūnus, teigusius, kad Rusija tiekia Teheranui dronus ir baigs pristatyti siuntas iki kovo pabaigos.
Žiniasklaida: nužudytas Irano karinio laivyno vadas
Izraelio žiniasklaida praneša, kad nužudytas Irano revoliucinės gvardijos karinio laivyno vadas Alireza Tangsiri. Jis žuvo per ataką Irano Bandar Abaso mieste, rašo laikraštis „The Times of Israel“, remdamasis Izraelio pareigūnu.
A. Tangsiri buvo atsakingas už Hormūzo sąsiaurio blokadą, teigė pareigūnas.
Nepriklausomai ši informacija kol kas nepatvirtinta. Taip pat nei Iranas, nei Izraelio kariuomenė nepateikė jokių komentarų apie tokią ataką.
„Axios“: JAV rengia „lemiamo smūgio“ Iranui scenarijus
JAV rengia galimus „lemiamo smūgio“ scenarijus prieš Iraną tuo atveju, jei derybos žlugtų, pavyzdžiui, pagrindinių salų (pvz., Khargo, Abu Musos) užėmimą, naftos transportavimo maršrutų blokavimą arba didelio masto oro smūgių ir, galbūt, sausumos operacijų surengimą, praneša „Axios“, remdamasis šaltiniais.
Pažymima, kad pajėgos dislokuojamos, tačiau sprendimas dar nepriimtas.
Leidinys pateikia tokius JAV prezidento Donaldo Trumpo „lemiamo smūgio“ scenarijus:
Užimti arba įvesti blokadą Khargo saloje (pagrindiniame Irano naftos eksporto centre).
Įsiveržti į Larako salą ir perimti jos kontrolę. Pažymima, kad tai – svarbus veiksnys siekiant Hormūzo sąsiaurio kontrolės.
Užimti Abu Musos salą ir aplinkines salas.
Blokuoti arba užgrobti Irano naftos tanklaivius regione.
Surengti masinius oro smūgius prieš branduolinius ir energetikos objektus.
Pradėti sausumos operacijas Irano teritorijoje.
„Axios“ pažymi, kad D. Trumpas pats dar nepriėmė galutinio sprendimo, tačiau, pasak šaltinių, jis pasirengęs konflikto eskalavimui.
Vokietija: „klaidinga“ Donaldo Trumpo politika daro neigiamą poveikį ekonomikai
Vokietija trečiadienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo „klaidinga politika“ daro neigiamą poveikį Vokietijos ekonomikai, nes Artimųjų Rytų karo pasekmės dar labiau apsunkina padėtį šiai euro zonos pramonės sektoriaus varomąja jėga laikomai šaliai.
Konflikto sukeltas sąmyšis, ypač energijos kainų šuolis, sudavė naują smūgį trečiajai pagal dydį pasaulio ekonomikai, kuri stengiasi atsigauti po ilgo nuosmukio.
„Susiduriame su rimta grėsme dėl geoekonominio sukrėtimo, – sakė Vokietijos finansų ministras ir vicekancleris Larsas Klingbeilas. – Prezidento D. Trumpo klaidinga politika daro tiesioginį poveikį šalies gyventojų piniginėms.“
Jis taip pat kritikavo įmones, siekiančias pasipelnyti iš krizės, pavadindamas jų veiksmus „niekingais“. „Tai, ką matome iš korporacijų, yra nepatriotiška“, – sakydamas kalbą Berlyne pareiškė Vokietijos finansų ministras.
Valdžios atstovai įtaria, kad energetikos įmonės nesąžiningai didina benzino kainas, siekdamos pasipelnyti iš krizės, ir pažadėjo stiprinti šio sektoriaus priežiūrą. Baiminamasi, kad brangesnė energija ir kitos problemos, pavyzdžiui, tiekimo grandinių sutrikimai, gali dar labiau padidinti infliaciją.
L. Klingbeilas pakartojo keletą pastarosiomis dienomis pateiktų pasiūlymų, kuriais siekiama sušvelninti poveikį namų ūkiams. Pasak jo, tai apima neplanuotų pajamų mokestį už viršpelnį, kurį energetikos įmonės uždirbo per krizę, ir didesnes mokesčių lengvatas kasdien į darbą važinėjantiems žmonėms.
Vokietijos ekonomika tik atsigauna po energetinio šoko, kurį sukėlė 2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą. Ta krizė įstūmė ekonomiką į dvejus iš eilės recesijos metus – 2023 ir 2024 m. Praėjusiais metais Vokietijos ekonomika augo menkai ir buvo tikėtasi, kad šiais metais atsigavimas bus stipresnis, tačiau dabar tai kelia abejonių.
Prancūzijoje susitinka G7 šalių ministrai, sieks mažinti transatlantinį atotrūkį dėl Irano
Didžiojo septyneto (G7) šalių užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį renkasi į susitikimą – Europos šalys ir sąjungininkės sieks mažinti nesutarimus su JAV dėl karo Artimuosiuose Rytuose, kartu darbotvarkėje išlaikydamos kitas krizes, tokias kaip Ukraina ir Gazos Ruožas.
Dvi dienas truksiantis septynių pirmaujančių pramoninių demokratijų susitikimas Vo de Sernė abatijoje, Paryžiaus apylinkėse, rengiamas Baltiesiems rūmams pareiškus, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pasirengęs „atverti pragarą“, jei Teheranas nepriims susitarimo dėl JAV ir Izraelio karo prieš Iraną pabaigos.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, vyksiantis į pirmąją užsienio kelionę nuo karo pradžios, prisijungs prie kolegų iš Kanados, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Japonijos ir Jungtinės Karalystės (JK), tačiau tai padarys tik antrąją susitikimo dieną.
Vienas iš šiemet G7 pirmininkaujančios Prancūzijos tikslų yra „spręsti didelius pasaulinius disbalansus, kurie daugeliu atžvilgių paaiškina matomą įtampos ir konkurencijos lygį, turintį labai konkrečių pasekmių mūsų piliečiams“, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot.
Į karą įsitraukus Libanui, kai Irano remiama šiitų kovotojų grupuotė „Hezbollah“ ėmė leisti raketas į Izraelį, J.-N. Barrot taip pat paragino Izraelį susilaikyti nuo pajėgų siuntimo perimti zonos Pietų Libane kontrolę.
Siekdama išplėsti elitinio G7 klubo, kurio ištakos siekia pirmąjį G6 aukščiausiojo lygio susitikimą netoliese esančioje Rambujė pilyje 1975-aisiais, apimtį, Prancūzija taip pat pakvietė užsienio reikalų ministrus iš svarbių kylančių rinkų – Brazilijos ir Indijos, taip pat iš Ukrainos, Saudo Arabijos ir Pietų Korėjos.
Prancūzija pirmadienį taip pat surengs atskirą G7 susitikimą, kuriame dalyvaus finansų ministrai, energetikos ministrai ir centrinių bankų vadovai, ketvirtadienį radijui RTL sakė finansų ministras Roland'as Lescure'as.
Vaizdo ryšiu vyksiančiame susitikime bus aptariama tai, ką R. Lescure'as apibūdino kaip „energetikos klausimų, ekonomikos klausimų ir infliacijos problemų konvergenciją“.
„Klaidinga politika“
Nors visos G7 šalys yra artimos JAV sąjungininkės, nė viena iš jų vienareikšmiškai nepasiūlė paramos puolimui prieš Iraną, o tai supykdė D. Trumpą.
Vokietijos finansų ministras ir vicekancleris Larsas Klingbeilis net pasiskundė, kad D. Trumpo „klaidinga politika“ Artimuosiuose Rytuose kenkia Vokietijos ekonomikai.
D. Trumpas teigė, kad JAV kalbasi su „aukšto rango asmeniu“ Irano dvasininkų valdžios sistemoje, vykstant deryboms dėl konflikto užbaigimo. Tačiau Irano valstybinė televizija trečiadienį pranešė, kad Teheranas atmetė per Pakistaną perduotą taikos planą.
D. Trumpo grasinimas smogti Irano energetikos objektams – nuo tokių smūgių jis šiuo metu susilaiko esą vykstant deryboms – sutrikdė sąjungininkus Europoje, kurie visi ragino deeskaluoti situaciją ir kariniu būdu konflikte nedalyvauja.
JK užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper antradienį išreiškė nerimą dėl to, kad karas nukreipė dėmesį nuo Gazos Ruožo taikos plano ir smurto okupuotame Vakarų Krante.
Praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, J.-N. Barrot AFP sakė, kad parama, jo žodžiais, Ukrainos pasipriešinimui ir spaudimas Rusijai bus tęsiami.
Dombrovskis: užsitęsęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali sukelti stagfliaciją Europoje
Artimųjų Rytų konflikto poveikis Europos ekonomikai didžiąja dalimi priklausys nuo to, kiek ilgai truks ir kokio masto bus šis konfliktas. Jei pavyks jį sustabdyti per palyginti trumpą laiką, poveikis bus mažesnis, tačiau jei konfliktas tęsis, tai gali sukelti stagfliaciją Europoje, interviu agentūrai LETA sakė Europos Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis.
Pasak jo, tiek Hormūzo sąsiaurio blokada, tiek intensyvus Irano vykdomas naftos ir dujų gavybos infrastruktūros naikinimas kaimyninėse šalyse gali turėti didelį neigiamą poveikį naftos ir dujų kainoms.
„Tokiu atveju Europos Sąjunga (ES) rizikuoja susidurti su stagfliacijos šoku, kai, viena vertus, naftos ir dujų kainos kyla, o tai didina bendrą infliaciją, o kita vertus, ekonomikos augimas lėtėja dėl šių aukštų kainų, tiekimo grandinių sutrikimų ir sudėtingesnio finansavimo prieinamumo“, – sakė V. Dombrovskis.
Pasak jo, šiuo metu stebimas energijos išteklių kainų augimas nėra toks didelis, kaip 2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Tačiau neigiamos ekonominės pasekmės gali būti pakankamai rimtos, todėl svarbu kuo greičiau sušvelninti konfliktą su Iranu.
Jis taip pat pažymėjo, kad Europos Komisija svarsto galimus variantus, ką reikėtų daryti dabar. ES šalys turi įtakos mechanizmų, pavyzdžiui, galimybę sumažinti kai kuriuos mokesčius naftos produktams ir dujoms. Tuo pačiu metu lieka neaišku, kiek stiprus ir ilgalaikis bus ekonomikos šokas dėl naftos ir dujų kainų kilimo.
Atsakydamas į klausimą, ką dabartinė situacija gali reikšti Rusijai ir jos gebėjimui tęsti karą Ukrainoje, V. Dombrovskis sakė, kad, kadangi Rusijos ekonomika didžiąja dalimi priklauso nuo iškastinio kuro eksporto, naftos ir dujų kainų kilimas reiškia Rusijos biudžeto pajamų padidėjimą. Neigiamą poveikį daro ir JAV sprendimai palengvinti Rusijos naftos pirkimą.
„Kalbant apie sankcijas, mes ES aiškiai davėme suprasti JAV administracijai, kad manome, jog dabar pradėti silpninti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, kaip neseniai girdėjome, yra rimta klaida. Tai tik atitolins mus nuo tikslų, kuriuos norime pasiekti Ukrainoje – stabilios ir teisingos taikos Ukrainoje, ir galiausiai nuo tikslų, kuriuos JAV ir Izraelis bando pasiekti Irane, nes, kaip žinome, Rusija remia Iraną jo kare prieš JAV ir Izraelį“, – pažymėjo V. Dombrovskis.
JAE pareigūnai: Abu Dabyje numušus raketą žuvo du žmonės, trys sužeisti
Abu Dabio pakraštyje oro gynybos sistemoms perėmus balistinę raketą, nuo krintančių nuolaužų žuvo du žmonės ir trys buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė vyriausybės žiniasklaidos biuras.
„Per incidentą žuvo du neatpažinti asmenys, trys buvo sužeisti, taip pat apgadinta virtinė automobilių“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė Abu Dabio žiniasklaidos biuras.
Per naujas Irano raketų atakas Tel Avive sužeisti šeši žmonės
Per naujas Irano raketų atakas prieš Izraelį ketvirtadienio rytą, kariniais duomenimis, smogta Tel Avivo regionui. Arabų vyraujamoje Kfar Kasemo gyvenvietėje į rytus nuo Tel Avivo buvo sužeisti šeši žmonės, pranešė Izraelio gelbėjimo tarnyba „Magen Adom“.
Gelbėtojai per kelias minutes atvyko į smūgio vietą, pasakojo vienas sanitaras.
„Vietoje pamatėme didelę sumaištį, pradėjome apžiūrėti namą ir pamatėme, kad vidurinė namo dalis yra sugriauta, – sakė jis. – Penki name buvęs asmenys buvo sužeisti sprogimo bangos“. Suteikus pirmąją pagalbą vietoje, sužeistieji buvo nuvežti į ligoninę.
Pasak žiniasklaidos, naktį raketos į Tel Avivo regioną skriejo ir iš Libano.
Izraelio pajėgos taip pat tęsė atakas Irane. Taikytasi į „Irano teroristinio režimo infrastruktūrą“, pranešė kariuomenė. Be kita ko, atakuotas Isfahano miestas.
„Financial Times“: Rusija suskubo gelbėti Iraną – slapta tiekia dronus
Rusija tiekia Iranui dronus, vaistus ir maisto produktus, praneša „Financial Times“ (FT), remdamasi Vakarų žvalgybos tarnybų informacija.
Pasak šaltinių, susipažinusių su žvalgybos duomenimis, aukšti Maskvos ir Teherano pareigūnai pradėjo uždaras derybas dėl dronų tiekimo iškart po JAV ir Izraelio smūgių Irano sostinei. Tiekimo logistika prasidėjo kovo pradžioje ir turėtų baigtis iki mėnesio pabaigos.
Ne tik humanitarinė pagalba
Oficialiai Kremlius tikina, kad tiekia humanitarinę pagalbą – anksčiau taip pat buvo pranešta apie daugiau nei 13 tonų vaistų siuntimą per Azerbaidžaną. FT šaltiniai pabrėžia, kad Maskva jau teikia Teheranui žvalgybos duomenis, palydovines nuotraukas ir taikinius.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atmetė informaciją apie dronų perdavimą, pareikšdamas, kad tai „daugybė melagingų pranešimų“, tačiau patvirtino, kad dialogas su Irano vadovybe tęsiasi.
Kokie dronai perduodami
Vakarų specialiųjų tarnybų vertinimais, Rusija perduoda Iranui „Geran-2“ dronus – modifikuotas Irano „Shahed“ versijas, kurias Rusija naudoja kare prieš Ukrainą. Šie dronai turi patobulintus variklius, navigaciją ir atsparumą radijoelektroninės kovos priemonėms.
Ekspertai mano, kad Teheranas yra suinteresuotas būtent pažangiomis technologijomis.
Smūgis logistikai
Praėjusią savaitę Izraelis atakavo pagrindinį tiekimo maršrutą tarp Rusijos ir Irano Kaspijos jūros regione, o tai gali apsunkinti ginklų perdavimą.
Tuo pačiu metu, šaltinių duomenimis, Maskva atsisakė Teheranui tiekti S-400 priešlėktuvinės gynybos sistemas – dėl tiesioginės eskalavimo su JAV rizikos ir būtinybės įtraukti rusų įgulas.
Maskva pasirengusi suteikti Iranui karinę pagalbą
Nepaisant gilėjančio bendradarbiavimo, praėjusiais metais pasirašyta Rusijos ir Irano strateginės partnerystės sutartis nenumato abipusių gynybos įsipareigojimų. Tačiau dabartiniai tiekimai gali tapti pirmuoju patvirtinimu, kad Maskva yra pasirengusi suteikti Teheranui būtent mirtiną karinę pagalbą.
Izraelis praneša, kad oro gynybos sistemos šiuo metu atremia Irano raketų ataką
Izraelio kariuomenė pranešė, kad ketvirtadienį, Iranui pradėjus raketinę ataką, veikė oro gynybos sistemos, o oro pavojaus sirenos kaukė centrinėje Izraelio dalyje, kai kuriose Jeruzalės vietose ir okupuotame Vakarų Krante.
Dviejuose atskiruose pranešimuose, paskelbtuose maždaug 20 minučių intervalu, kariuomenė pranešė, kad „aptiko iš Irano į Izraelio valstybės teritoriją paleistas raketas“.
„Siekiant neutralizuoti grėsmę, veikia gynybinės sistemos“, – teigiama pranešimuose.
Po pirmojo antskrydžio kariuomenė pranešė, kad žmonėms „visuose šalies rajonuose dabar leidžiama palikti saugias vietas“.
Izraelio greitosios medicinos pagalbos tarnybos „Magen David Adom“ teigimu, apie nukentėjusius nepranešta.
Šie išpuoliai įvyko praėjus daugiau nei 14 valandų po to, kai kariuomenė įspėjo apie iš Irano atskrendančias raketas.
Naktį centrinė Izraelio dalis buvo apšaudyta iš Libano, kur Irano remiama karinė grupuotė „Hezbollah“ prisiėmė atsakomybę už keletą išpuolių, nukreiptų prieš karinius objektus. Izraelio žiniasklaida pranešė, kad buvo neutralizuotos šešios raketos.
JAV teigia, kad kare nukentėjo du trečdaliai Irano raketų ir dronų gamybos pajėgumų
JAV jau atakavo du trečdalius Irano raketų ir dronų gamybos objektų bei panašią dalį jo karinio laivyno gamybos objektų, trečiadienį pareiškė vienas aukšto rango karininkas.
Platformoje „X“ paskelbtame vaizdo įraše Centrinės vadavietės vadas admirolas Bradas Cooperis taip pat teigė, kad buvo apgadinti arba sunaikinti 92 procentai didžiausių Irano karinio jūrų laivyno laivų.
„O mano operatyvinis vertinimas yra toks, kad jie jau prarado galimybę veiksmingai demonstruoti jūrų galią ir daryti įtaką regione bei visame pasaulyje.“
Karui tęsiantis jau ketvirtą savaitę, jis pridūrė, kad „mes laikomės plano arba netgi jį viršijame, siekdami labai aiškių tikslų“ šiame su Izraeliu pradėtame kare.
„Mes sugadinome arba sunaikinome daugiau nei du trečdalius Irano raketų, dronų ir karinių laivų gamybos objektų bei laivų statyklų, ir mes dar nebaigėme“, – sakė jis, pridurdamas, kad JAV pajėgos jau atakavo daugiau nei 10 tūkst. karinių objektų.
Iranas į JAV ir Izraelio smūgius atsakė beveik kiekvieną dieną leisdamas raketas į taikinius visame Persijos įlankos regione.
Tačiau B. Cooperis teigė, kad Irano leidžiamų dronų ir raketų skaičius sumažėjo 90 procentų, ir pridūrė, kad „mes taip pat atėmėme iš režimo galimybę juos atkurti.“
Po to, kai Baltieji rūmai pranešė, kad šiuo metu vyksta derybos su Iranu, Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchis trečiadienį pareiškė, kad Iranas neketina derėtis su Jungtinėmis Valstijomis ir ketina tęsti kovą.
Bijo savų? Trumpas paaiškino, kodėl Iranas nepripažįsta, kad derasi su JAV
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Iranas dalyvauja taikos derybose, ir užsiminė, kad Teheranas tai neigia, nes iraniečių derybininkai bijo būti nužudyti saviškių.
„Beje, jie derasi ir labai nori sudaryti susitarimą. Tačiau jie bijo tai pasakyti, nes mano, kad juos nužudys savi žmonės“, – Kongreso narių respublikonų vakarienėje sakė D. Trumpas.
„Jie taip pat bijo, kad juos nužudysime mes“, – pridūrė JAV prezidentas.
Jo komentarai nuskambėjo po to, kai Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad „mes neketiname derėtis“.
D. Trumpas pakartojo savo teiginį, kad Iranas yra triuškinamas jau ketvirtą savaitę vykstančiame konflikte, nors Teheranas faktiškai išlaiko Hormūzo sąsiaurio – itin svarbaus naftos kelio – kontrolę.
Užsipuldamas savo oponentus Jungtinėse Valstijose, D. Trumpas taip pat tvirtino, kad demokratai bando „nukreipti dėmesį nuo visos tos milžiniškos sėkmės, kurią pasiekiame šioje karinėje operacijoje“.
Pasišaipydamas iš demokratų raginimų gauti Kongreso pritarimą konfliktui, D. Trumpas pridūrė: „Jiems nepatinka žodis „karas“, nes tam turėtum gauti pritarimą, todėl aš vartosiu žodžius „karinė operacija“.“
Baltieji rūmai anksčiau pranešė, kad D. Trumpas yra pasirengęs „atverti pragarą“, jei Iranas nepripažins pralaimėjimo, tačiau kartu pabrėžė, kad Teheranas vis dar dalyvauja derybose.
Irano valstybinė žiniasklaida anksčiau citavo neįvardytą pareigūną, kuris teigė, kad Islamo Respublika neigiamai atsakė į, kaip pranešta, Vašingtono pateiktą 15 punktų planą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Senatorius : Hormuzo sąsiauris prieš karą buvo atidarytas. Tu pats jį uždarei
Jus niekada neisgirsite šitos teisybės iš byvio. Nes byvis dirba Izraeliui.
Trumpas: Iranas „maldauja“ vieno dalyko
Kitą dieną po to, kai Teheranas atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo 15 punktų paliaubų planą, Amerikos vadovas pareiškė, kad Iranas „maldauja sudaryti susitarimą“ ir kad ne jis spaudžia derėtis. Anksčiau ketvirtadienį D. Trumpas sakė Teheranui, kad šis „greičiau rimtai imtųsi“ derėtis dėl susitarimo, kuriuo būtų užbaigtas karas.
Iranas blokuoja laivų, kuriuos jis laiko susijusiais su JAV ir Izraelio karo veiksmais, plaukimą per Hormūzo sąsiaurį, tačiau leidžia kai kuriems kitiems laivams plaukti šiuo svarbiu vandens keliu. Jasemas Mohamedas al Budaiwi iš Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos, šešių Persijos įlankos arabų šalių bloko, sakė, kad Iranas ima mokestį už saugų praplaukimą sąsiauriu.
Tuo tarpu JAV laukia atvykstant tūkstančių karių, kurie gali būti panaudoti sausumos operacijoje Irano teritorijoje.
Karo aukų skaičius išaugo iki daugiau nei 1 900 žmonių Irane ir beveik 1 100 žmonių Libane, dar dešimtys žmonių žuvo Izraelyje ir kitose regiono šalyse. Žuvo13 JAV karių. Milijonai žmonių Libane ir Irane buvo priversti palikti namus.