Lietuva

Tokijo olimpinės žaidynės jau priartėjo prie pabaigos, o kvapą užgniaužę lietuviai stebi tautiečių pasirodymus. Lietuviai gali džiaugtis kol kas vienu iškovotu medaliu. Prizinės vietos Lietuvos sportininkams garantuoja ne tik įvairios prabos medalius, tačiau ir solidžias valstybės premijas. Iš olimpinių žaidynių su apdovanojimais grįžę atletai dažnai nustebinami remėjų skirtais prizais, tarp kurių – net naujutėlaičiai automobiliai. Tiesa, tai dar ne viskas.

Lietuvos politikai gvildeną mintį prie Klaipėdos esančią Smiltynę paversti kurortu. Tokiu, koks jis buvo dar tarpukariu. Nors šiai minčiai pritaria ir turizmo specialistai, tačiau gausiai Smiltynę lankantys tautiečiai iš visos Lietuvos baiminasi, kad ši gamtos oazė virs tiesiog viešbučių ir kavinių vieta.  Iš Smiltynėje prisišvartavusio keleivinio kelto pasipila gausus būrys žmonių. Vasaromis tokie vaizdai čia įprasti.

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyti 22 tūkst. 617 žmonių: 18 tūkst. 121 iš jų gavo pirmą, o 4496 – antrą skiepo dozę, šeštadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 482 tūkst. 683 žmonės, visiškai – 1 mln. 295 tūkst. 359. Rekomenduojama 70 proc. paskiepytųjų dalis yra pasiekta trijose amžiaus grupėse iš dešimties: 65-69, 70-74 ir 75-79 metų grupėse. Prie šios ribos artėja ir 55-64 metų grupė.

Klaipėdoje penktadienį sužalotas lietaus kanalizacijos įrengimo darbus vykdęs darbininkas. Policijos departamento duomenimis, nelaimė įvyko apie 15.26 val. Taikos prospekte vykdant lietaus kanalizacijos įrengimo darbus. Tuo metu ant 1990 metais gimusio darbininko užvirto žemės sluoksnis. Vyras dėl daugybinių kūno sužalojimų paguldytas į ligoninę. Pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes.

Radviliškyje iš senjorės pagrobta 5 tūkst. litų. Kaip šeštadienį skelbia Šiaulių apskrities policija, vagystė iš 1934 metais gimusios moteris Jaunystės gatvėje esančiame bute galėjo įvykti nuo pernai spalio pirmos iki šių metų rugpjūčio 4 dienos. 5 tūkst. litų pagrobti iš bute esančios spintos. Anot policijos, laužimo žymių nėra. Turtinė žala siekia 1,4 tūkst. eurų.

Kainos Lietuvos kavinėse ir restoranuose per pastaruosius 7 metus išaugo 45 procentais ir tai yra didžiausias augimas Europos Sąjungoje. Ekonomistai sako, kad jei išaugusios maitinimo paslaugų kainos neatspindės kokybės, tai atbaidys ne tik lietuvius, bet ir užsienio šalių turistai Lietuvą kaip brangią valstybę gali išbraukti iš savo žemėlapio. Verslininkai atšauna, kad kainos išaugo dėl vienų didžiausių  mokesčių Europos Sąjungoje ir didėjančio darbo užmokesčio.

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 248 COVID-19 pacientai, 38 iš jų – reanimacijoje, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Palyginti su ankstesne para, bendras ligonių gydymo įstaigose skaičius išaugo maždaug dviem dešimtimis. Deguonis papildomai tiekiamas 192 žmonėms, 12 pacientų taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 47 žmonių. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 285 tūkst.

Santaros klinikose penktadienį mirė Druskininkuose skendusi nepilnametė Latvijos pilietė. Alytaus apskrities policijos duomenimis, nepilnametė Latvijos pilietė mirė apie 14.05 val. Santaros klinikų Vaikų ligoninėje. Anot pareigūnų, mergaitė skendo Vijūnėlės ežere Druskininkuose.

Šiandien žemo atmosferos slėgio laukas lems drėgnus, niūrokus orus. Bus debesuota. Protarpiais palis. Vėjas pirmoje dienos pusėje įvairių krypčių, popiete daugiausia pietų, pietvakarių, 8–13 m/s. Temperatūra 17–22 laipsniai šilumos. Rugpjūčio 8-os naktį be žymesnio lietaus. Dieną daug kur trumpi lietūs, vakariniuose rajonuose vietomis smarkūs, perkūnija.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 496 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirčių nefiksuota, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 177,1 atvejų, o teigiamų diagnostinių testų dalis – iki 3,3 procento. Šalyje per praėjusią parą atliktas 7361 molekulinis (PGR) ir 10 tūkst. 492 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 285 tūkst.

Kitą savaitę dėl koronaviruso plitimo Vyriausybei planuojant įvesti naujų ribojimų, Ekonomikos ir inovacijų ministerija atkreipia dėmesį, kad paslaugos ir toliau bus prieinamos žmonėms ne tik su galimybių pasu, bet ir su medicininiais išrašais.

Tarp naujų ribojimų, nuo rugsėjo 13 d. Vyriausybės ruošiamų galimybių paso neturintiems žmonėms, atsidūrė ir siūlymas neturint „žaliojo paso“ neteikti planinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Nors vieni tokią idėją laimina, medikai įspėja, kad tai tik taptų dar vienu slenksčiu patekti pas gydytojus ir tik dar labiau padidintų susipriešinimą.

„Pragaras žemėje“ – apibūdinimas, kuris gal ir bauginantis, bet yra netoli tiesos nuo to, kas kiekvieną dieną vyksta Irake. Svilinantis karštis, gatvėse aidintys sprogimai, užvertos sienos ir niūrios ateities perspektyvos.

Pusė visų JAV gyventojų dabar jau visiškai paskiepyti nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19, penktadienį pranešė Baltieji rūmai. Ši žinia buvo paskelbta stengiantis padidinti vakcinavimo tempą, šalyje sparčiai plintant užkrečiamesniam delta atmainos virusui. „50 proc. amerikiečių (visų amžiaus grupių) dabar yra visiškai paskiepyti. Taip ir toliau!“ – per „Twitter“ parašė Baltųjų rūmų duomenų apie COVID-19 direktorius Cyrusas Shahparas. Tai reiškia, kad daugiau kaip 165 mln.

Pasienyje su Baltarusija – įtampa kaista. Nelegalai, susidūrę su Lietuvos pareigūnais, negalėjo grįžti ir į Baltarusiją, mat jiems kelią ten, iš kur atėjo, po skydais ir šalmais pasislėpę baltarusių pasieniečiai. Migrantai liko vos kelių metrų pločio ruože, tarp abiejų valstybių ribas žyminčių stulpų. Kad po Lukašenkos nurodymų padaugėjo baltarusių pareigūnų pasienyje, fiksuoja ir mūsų pareigūnai.

Niūrios žinios centrinio šildymo vartotojams – brangsta ne tik elektra ir dujos, bet ir radiatorių šilumos kaina ateinančią žiemą gali išsipūsti net ketvirtadaliu. O tai per sezoną vidutiniam butui sename name sąskaitą išpūstų 80 eurų. Šilumos tiekėjų asociacija aiškina, kad šildymas brangsta dėl aukštų biokuro kainų ir jo stygiaus, nors medienos supirkėjai tikina, kad biokuras tiesiog pūva nesurinktas Lietuvos miškuose. Opozicija valdančiuosius kaltina neūkiškumu.

Lietuvoje skiepijasi daugiau žmonių. Griežtų taisyklių nepasiskiepijusiems pabūgę gyventojai būriais traukia į vakcinavimo centrus. O Vyriausybė toliau ruošiasi naujiems ribojimams nuo rugsėjo vidurio. Valdžia ieško alternatyvių būdų tam, kad pasiskiepiję, persirgę ir COVID-19 testus atlikę gyventojai galėtų naudotis Galimybių paso privalumais, žada, kad šį dokumentą fiziškai bus galima atsispausdinti ne tik Registrų centro filialuose, bet ir kitose vietose.

Vienas neapgalvotas poelgis vilnietei Alinai A. atsiėjo itin brangiai. Sėdusi girta prie vairo moteris įkliuvo pareigūnams, o vėliau sulaukė ir griežtos teismo bausmės. Išgėrusi vilnietė pareigūnų buvo sustabdyta 2021 m. birželio 23-ąją, apie 18.10 val., Vilniuje. Automobilį „Audi A3“ vairavusiai moteriai tikrinimo metu nustatytas vidutinis girtumo laipsnis –2,03 promilės alkoholio.

Vidury Vilniaus – stirnos gelbėjimo operacija. Šeškinės kalno įkalnėje stirniną partrenkė lengvasis automobilis. Sužeistą ir paeiti nebegalintį gyvūną bandė gelbėti ir išsivežė gyvūnų prieglauda. Vilniuje daug vairuotojų išvydo vakare važiavusių Ukmergės gatve Šeškinės kalno įkalnėje stovi apdaužytą „Toyota“, šalikelėje – partrenktą, tačiau gyvą stirną. Nebejaunas stirninas kurį laiką tupėjo ant asfalto priešpriešinėje juostoje, žmonės saugojo gyvūną, kad jis antrą kartą nepakliūtų po ratais.

Lietaus metas. Europos orų žemėlapis rytoj bus tiesiog nusėtas ciklonais. Vienas formuosis virš Britų salyno, kitas – rytinėje Juodosios jūros pakrantėje, o dar vieno žemo slėgio lauko epicentras visai greta – maždaug virš Rygos įlankos.  Štai dėl ko daug kur debesų bus daugiau negu saulėkaitos. Žinoma, pietuose – kita daina. Čia ir saulė, čia ir karščiai. Lietuvoje artimiausiomis dienomis lietūs bus dažni, o šiluma – nepastovi. Ateinančią naktį pajūryje ir Žemaitijoje smarkiai palis.

Į uostamiestį iš ekspedicijos Arktyje grįžo Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie ne tik parsivežė įrodymų, kad ledynai ten sparčiai tirpsta, bet ir atrado unikalių gyvų organizmų, kurie užšalę lede išbuvo 20 000 metų, o šiam ištirpus, atsigavo ir gyvena toliau.  Net srovėmis tirpstančius ledynus Arktyje užfiksavo čia dešimties dienų ekspediciją surengę Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie čia ir vyko tyrinėti, kaip pasaulinis atšilimas veikia Arkties ledynus.

Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai surengs pasitarimą dėl Baltarusijos mėginimo spausti Lietuvą ir kitas Bendrijos nares skatinant migrantų antplūdį. Šiuo metu ES pirmininkaujanti Slovėnija nurodė, kad pasitarimas vaizdo konferencijos formatu vyks rugpjūčio 18 dieną pagal atsako į krizes mechanizmą. Į jį pakviesti 27 ES narių vidaus reikalų ministrai, taip pat Bendrijos sienų apsaugos agentūros FRONTEX, Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO) ir Europolas.

Klaipėdos universiteto mokslininkai vykdo specialią hipoterapijos programą. Ja fizinių ar psichologinių ligų kamuojami žmonės, o ypač vaikai, tobulina savo įgūdžius bendraudami su žirgais. Pasak specialistų, rezultatai ima ryškėti jau po pirmų jodinėjimų. Šešiametis Dominykas vežimėliu rieda pas savo numylėtinį žirgą Antonį. Privažiavęs arčiau, jau žengia savomis kojomis. Kitas žingsnis – atsidurti balne. Kaip tikras kaubojus Dominykas žino ir kaip Antonį paraginti.

Ši karšta vasara – tikras iššūkis daržininkams ir sodininkams. Sausoje dirvoje kepa šiųmetės bulvės, nustojo augti svogūnai, burokėliai, tačiau vyraujanti kaitra dalį ūkininkų paskatino auginti gana egzotiškas, šiltų kraštų daržoves ir uogas. Štai Panevėžio rajono didžiausia daržovių augintoja pataria daržininkams nenusiminti  – vietoj agurkų galite auginti arbūzus ir melionus.

Per Baltarusiją į Lietuvą plūstantys Irako gyventojai mūsų šalies institucijų iš esmės yra laikomi ekonominiais migrantais, ieškančiais geresnio gyvenimo. Nors Irake iš tiesų nevyksta karinis konfliktas ir situacija yra nelyginama su tąja, kai „Islamo valstybė“ buvo užėmusi iki trečdalio šalies teritorijos bei prieš kameras pjaustė galvas sučiuptiems priešams, bet pats Irakas neprimena to, kas Europoje vadiname stabilia valstybe.

Nuo rugsėjo mėnesio – krūva suvaržymų nepasiskiepijusiems. Tokį sprendimą, siekiant suvaldyti COVID-19 plitimą šalyje trečiadienį priėmė Vyriausybė. Neturintiems Galimybių paso nebus suteikiamos planinės sveikatos paslaugos, jie negalės lankytis parduotuvėse, grožio salonuose, važiuoti viešuoju transportu, kavinėse. Šis sprendimas piktina verslus – jie skelbia nesilaikysiantys nurodymų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad rugsėjį į klases grįš visi mokiniai ir apie nuotolinį ugdymą kol kas nėra galvojama. Ribojimai švietimui, pasak ministrės, lauktų pačiu paskutiniu momentu. Plačiau apie tai ministrę laidoje „Dienos komentaras“ kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Kai kurios savivaldybės raudonuoja, bent jau didieji miestai. Yra ir juodų savivaldybių. Tačiau mes ruošiamės rugsėjo 1-ąjai.

Paveiktų šalių sąrašo raudoną zoną papildžius Estijai, Islandijai, Švedijai ir Suomijai, nuo pirmadienio iš jų atvykstantys asmenys, nepaskiepyti nuo COVID-19 ligos ir nesirgę šia liga per pastarąjį pusmetį, turės prieš kelionę atlikti tyrimą ir atvykę į Lietuvą izoliuotis. O atvykstantiems iš Liuksemburgo ir Vokietijos reikės išsitirti prieš kelionę ir jau atvykus į Lietuvą, nes šios dvi šalys pateko į geltoną zoną.

Lietuva sieks, kad Europos Sąjunga (ES) įvestų papildomas sankcijas baltarusių oro vežėjai „Belavia“, nes ji dalyvauja migrantų gabenime į Minską, iš kur jie toliau keliauja į Lietuvą, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Mūsų žiniomis, būtent „Belavia“ skrydžiais yra skraidinami migrantai per Stambulo oro uostą. (...) Esame apsisprendę prašyti ES – ir institucijų, ir valstybių – prisidėti, išplečiant sankcijas „Belavia“ kompanijai.

Baltarusijos valstybės sienos apsaugos komitetas penktadienį pareiškė, kad sienos su Lietuva apsaugos priemonės bus dar labiau sustiprintos, nes Lietuva „organizuotai gabena migrantus“. „Atsižvelgdamos į besiklostančia padėtį, kai Lietuvos pusė organizuotai gabena prie mūsų sienos užsieniečius, siekiančius gauti prieglobstį Europos Sąjungos šalyse, taip pat siekiant neleisti vykdyti provokacijų iš Lietuvos pusės, sienos apsaugos tarnybos pasitelkė visas reikiamas pajėgas ir priemones, kad būtų ...

Vos Vyriausybei prakalbus apie ribojimus, kurie galiotų Galimybių paso neturintiems žmonėms, šalyje kaip mat šoktelėjo vakcinavimo tempai. Nuo dienos, kai prabilta apie konkrečias priemones, pirma vakcinos nuo COVID-19 doze pasiskiepijo beveik dvigubai daugiau žmonių nei dieną prieš. Politikai ir specialistai neabejoja – tam įtakos tikrai turėjo Vyriausybės sprendimai. Trečiadienį Vyriausybė iš dalies pritarė ribojimams, kurie galiotų Galimybių paso neturintiems žmonėms.

Lietuvai randant vis naujų būdų stabdyti nelegalios migracijos srautus, Baltarusija telkia fizinius pajėgumus prie sienos, čia būriuojasi ir didelė dalis nelegalių migrantų.

Kovodama su padidėjusia migracija per Baltarusiją Lietuva išsikėlė tikslą netapti migrantams patrauklia valstybe, bet iš daugiau kaip 4 tūkst. į Lietuvą atvykusių migrantų iki šiol tik keletas panoro savanoriškai sugrįžti į savo kilmės valstybes, dar apie penkiolika žmonių teiravosi apie tokią galimybę. „Šiai dienai kalbama apie keletą žmonių, kurie yra procese. Savanoriškai tokį norą pareiškė kažkur iki penkių žmonių. Ir, kiek žinau, yra apie 10-15 žmonių, kurie teiravosi apie procedūrą.

Kauno regione didėjant ligoninėse gydomų COVID-19 pacientų skaičiui nuo šeštadienio didinamas šių ligonių gydymui skirtų lovų skaičius. Kauno klinikos pranešė, kad 20 papildomų stacionaro lovų su deguonies tiekimu atidaroma Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje. Pasak pranešimo, iš viso Kauno regione COVID-19 liga sergančių pacientų gydymui bus numatytos 68 lovos su deguonies tiekimu ir 16 reanimacijos lovų su dirbtinės plaučių ventiliacijos galimybe.

Trečiadienį Vyriausybė iš dalies pritarė kai kuriems ribojimams, kurie galiotų Galimybių paso neturintiems žmonėms. Ribojimus įvertinę verslininkai nesutaria – vieni labai džiaugiasi besikeičiančia tvarka, kiti piktinasi, kad sprendimai yra nelogiški, o treti prašo dar daugiau valstybės kontrolės. Tai esą motyvuotų ribojimų iš tikrųjų laikytis. Vyriausybė trečiadienį iš dalies pritarė naujiems ribojimams Galimybių paso neturintiems žmonėms.

Lazdijų rajone fiksuotas koronaviruso protrūkis – infekcine liga susirgo 18 jaunimo vasaros stovyklos dalyvių, praneša savivaldybė. „Iš 30 stovykloje dalyvavusių jaunuolių, 17 jų nustatytas COVID-19 virusas. Tarp sergančiųjų yra ir vienas stovyklos vadovas“, – rašoma ketvirtadienį Lazdijų rajono savivaldybės puslapyje paskelbtame pranešime. Jaunimo vasaros stovykla vyko liepos 26–29 dienomis.

Esant ekstremaliai situacijai Lietuva ketina apriboti vietas, kur galima priimti migrantų prieglobsčio prašymus. Pagal teikiamas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, paskelbus karo, nepaprastąją padėtį ar ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose Valstybės sienos apsaugos tarnybai, teisėtai atvykus į Lietuvą – Migracijos departamentui arba užsienio valstybėje esančiose ...

Migrantų, neteisėtai norinčių patekti į Lietuvą, Baltarusijos pasienio ruože gali būti pakankamai daug, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas. Jis taip teigė paklaustas, ką migrantai daro, kai Lietuvos pareigūnų yra nukreipiami atgal į Baltarusiją. „Mes negalime 100 proc. žinoti, kur jie yra. Mes įsivaizduojame, kad jie lieka pasienio ruože ir jų ten tikrai šiuo metu gali būti pakankamai daug.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pranešė išgirdęs Irako kolegos Fuado Husseino (Fuado Huseino) patikinimą, kad iš jo šalies į Minską penktadienį atskridęs lėktuvas yra tuščias, skirtas surinkti norintiems namo grįžti tėvynainiams. „Ministro žodžiais, tai tuščias lėktuvas surinkti žmonėms, kurie prašosi grįžti atgal. Tą informaciją mums patvirtino ir keli šaltiniai“, – BNS sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Tęsiantis neteisėtų migrantų krizei Lietuvoje nuspręsta statyti konteinerinių namelių miestelį, kuriame bus apgyvendinti sienos pažeidėjai. Praėjusią savaitę šiam tikslui įgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) už 5,4 mln. eurų trims metams išnuomojo per du šimtus tokių namelių. Jie penktadienį pradėti statyti Medininkuose.

Visai neseniai socialinėje erdvėje išplito kėdainietės istorija. Joje ji guodėsi, kad, atskubėjusi į vaistinę įvykus ūmiai alerginei reakcijai, ji sulaukė šalto darbuotojų elgesio. Moteris pyktelėjo, kad jai su tinstančia gerkle buvo pasiūlyta laukti bendroje eilėje. Tačiau socialinėje erdvėje atsiliepė ir pati vaistinės darbuotoja. Nepanoro užleisti Kėdainietė Gabija (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red. past.

Šiemet per pagrindinį priėmimą į aukštąsias mokyklas 2109 jaunuoliai registravosi studijuoti ugdymo studijų programas, tačiau beveik ketvirtadalis jų neatvyko į motyvacijos vertinimą.  Iš 1415 atvykusiųjų 1354 gavo teigiamą įvertinimą, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Visiems stojantiems į ugdymo mokslus privalomas teigiamas motyvacijos vertinimas. Gavus neigiamą įvertinimą, stojantysis konkurse dalyvauti nebegali.

Nelegalūs migrantai ir toliau bando kirsti Lietuvos pasienio ruožą. Ketvirtadienį premjerė Ingrida Šimonytė su Seimo opozicija aptarė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pasiūlytą fizinio barjero statymo idėją  pasienyje. Buvusių vidaus reikalų ministrų vertinimais, sprendimai dėl sienos stiprinimo geri, tačiau kitų priemonių, norint suvaldyti migrantų krizę, Vyriausybė turėjo imtis kiek anksčiau.

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas tikina, kad Lietuvai pasienyje su Baltarusija pastačius tvorą, Lietuva taps pirmąja regiono valstybe, kuri turi tokį solidų fizinį barjerą. Politikas įsitikinęs, kad ateityje tvora leis nuo Lietuvos nukreipti būsimus nelegalios migracijos srautus.

Penktadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys lankosi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, kur susitinka su šios įstaigos padalinių vadovais ir administracijos atstovais. Vizitas numatytas po to, kai praėjusią savaitę Pokyčių inicijavimo grupė pateikė ministrui išvadas dėl Respublikinės Šiaulių ligoninės situacijos vertinimo.

Konservatorius Mykolas Majauskas tikina, kad lėšų tvoros pasienyje su Baltarusija statybai Lietuva turi pakankamai. Jis atskleidė, kad sienos statyba bus vykdoma trimis etapais, o visos fizinio barjero statybos Lietuvai turėtų kainuoti apie 153 mln. eurų. Seime dėl tvoros pasienyje su Baltarusija statybos penktadienį surengtas bendras Biudžeto ir finansų (BFK) bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdis.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) teigia turinti žinių, kad migrantai, neteisėtai bandantys kirsti Baltarusijos ir Lietuvos sieną, žino, kur yra pasienio kontrolės punktai. „VSAT pareigūnai turi žinių, kad migrantai žino, kur yra pasienio kontrolės punktai“, – BNS sakė tarnybos atstovas Rokas Pukinskas. Šiuo metu patekti į Lietuvą galima tik per pasienio punktus, kitur migrantai yra atgrasomi ir siunčiami atgal į Baltarusijos teritoriją. Tam leista naudoti ir specialiąsias priemones.

Didžiąją gyvenimo dalį praleidau priešindamasis Kremliui, bet dabar daugiausiai laiko skiriu Kinijai. Kuris iš jų yra blogiau? Iš pirmo žvilgsnio atsakymas atrodo lengvas. Rusijos kaimynės laiko ją didele grėsme. Baltijos šalys, Vidurio Europa ir tokios valstybės kaip Moldova, Sakartvelas ar Ukraina nuolat nerimauja. Rusija gali į jas įsivežti ir tai daro, taip pat nutraukti joms gamtinių dujų tiekimą ir kelti sumaištį jų politikoje. Kitoms šalims grėsmę kelia Kinija.

Šalyje paskiepyta beveik du trečdaliai suaugusiųjų – 62,1 proc. pilnamečių gyventojų, tačiau skiepijimosi tempai per savaitę nežymiai sumenko, rodo Statistikos departamento duomenys. Nuo praėjusio penktadienio iki šio ketvirtadienio per parą pirmąjį skiepą vidutiniškai gavo 8975 žmonės, savaite anksčiau tokių vidutiniškai buvo 9090. Iš viso šią savaitę pirmąja doze paskiepyta 62,8 tūkst., o savaite anksčiau – 63,6 tūkst. žmonių. Rekomenduojama 70 proc.