Komentarai ir analizė

Likus mėnesiui iki rinkimų į savivaldos tarybas pradžios prie starto linijos stojo 23 politinės partijos ir 519 pavienių kandidatų. Kuo ypatingi ir kuo tokie patys bus šie rinkimai? Visų pirma braunasi mintis, kad esame periodiškai besikartojančio reginio akivaizdoje. Pasibaigus sezonui cirkas išvažiuoja – ir po kurio laiko vėl grįžta. Vėl tas pats direktorius, tie patys klounai, tie patys gyvūnai ir gerai žinomi triukai.

Su ne vienos įmonės bankrotu susijęs ūkio ministras Dainius Kreivys – geriausias pavyzdys Lietuvos verslininkams, kaip reikia daryti verslą ir kartu kopti į politikos aukštumas. Nežinia, kodėl jis iki šiol dar neparašė vadovėlio, kaip galima išvengti mokesčių nemokėjimo ir kaip kurpti netikrus bankrotus. Ministras, regis, tai puikiai išmano. Vis dėlto knygą rašyti dar kuklinasi, nors ji Lietuvoje būtų viena skaitomiausių.

Sakoma, kad kariškiai, planuodami būsimąjį karą, rengiasi praėjusiajam. Kam teko nors kiek tarnauti sovietinėje armijoje, veikiausiai prisimena, kad karas, kuriam ruoštasi, priminė Antrąjį pasaulinį – tik su daugiau atominių bombų. Kam ta teritorija ? Iš wikileaks.org paviešintų diplomatinių dokumentų truputį paaiškėjo, kaip NATO rengiasi ginti Baltijos šalis. Skraidys lėktuvai, dardės tankai, kareiviai raus apkasus. Antrojo pasaulinio karo šmėkla niekur nedingo.

Borisui Nikolajevičiui Jelcinui vasario 1 d. būtų sukakę 80. Tačiau jis mirė 2007-ųjų balandžio 23-iąją – dvi savaitės po to, kai grįžo iš poilsinės kelionės po Jordaniją, kur maudėsi Mirties jūroje, ir po Izraelį, kur aplankė Kristaus maudynių vietą Jordano upėje. Ši paskutinė B.Jelcino kelionė po šventas vietas buvo tarsi apsivalymas ir nuodėmių atleidimas.

Jei tikėsime apklausos rezultatais, lietuviams svarbiausia – pinigai. Bet dirbti jie tingi. Tikriausiai darbas kenkia sveikatai. O sveikata – antras pagal svarbą dalykas vertybių sąraše. Gyvename informacijos amžiuje ir kasdien esame priversti suvirškinti neįtikėtinas jos dozes. Kažkodėl labai džiūgaujam, kad naujienos mus gali pasiekti visur ir akimirksniu. Kad mes patys save galime paversti informacijos doze, „postinama“ socialinių tinklų puslapiuose.

Vyriausybė linkusi pritarti Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui suteikti laisvą dieną dirbančiajam pasitikrinti sveikatą. Kai žmogus dirba visą darbo savaitę, ir medikai dirba tuo pačiu metu, pasitikrinti sveikatą tiesiog nėra galimybių. Iš pirmo žvilgsnio pasiūlymas atrodo paprastas, pagrįstas ir kilnus. Vienas sakinys Darbo kodekse – ir žmonės skirs laiko profilaktiniam pasitikrinimui, liga bus diagnozuota anksti, o tai naudinga sveikatos biudžetui.

Praėję metai su savimi nenusinešė Europos valstybių finansinių problemų. Jas turėsime spręsti dar ir šiemet. Į pagalbą Europai atskubėjo Azijos valstybės. Kai kuriomis vadinamosiomis PIIGS valstybėmis finansų rinkų žaidėjai pasitiki labiau nei anksčiau. Štai Italija pasiskolino kelis milijardus eurų. Įdomus faktas, kad Italijos vyriausybės vertybinių popierių (VVP) paklausa buvo beveik pusantro karto didesnė nei pasiūla. Tiesa, „kreditoriai“ reikalauja ir didesnių palūkanų.

Valdžia bijo savo rinkėjų, todėl tik dar labiau didina įtampą, neleisdama jiems išsisakyti, protestuoti ir taip pažeisdama žmonių konstitucines teises. Neseniai Vilniui vadovavo toks Vilius, tarp vilniečių pramintas įžūlia ir rujojančia hiena. Dabar sostinės vairą laiko toks Raimundas. Iš tos pačios rinkėjų pasitikėjimą praradusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos.

Šeimų išlaidos šildymui – nevienodos. Jos priklauso ne tik nuo to, kaip šiltai šeima įpratusi gyventi ar kokio dydžio būste gyvena. Tai priklauso nuo gyvenamosios vietovės – pavyzdžiui, tauragiškiams šiluma kainuoja beveik du kartus brangiau negu prieniškiams, o klaipėdiečiai už tokią pat šilumą moka penktadaliu mažiau nei kauniečiai. Tačiau net ir tame pačiame mieste vienodo ploto būstuose gyvenančios šeimos už šilumą sumoka nevienodai.

Prezidento Hu Jintao vizitas į Vašingtoną vyko neįtikėtinai įtemptą kinų–amerikiečių santykių akimirką. Iš tikrųjų, kariniu Kinijos pakilimu užhipnotizuota nauja strateginė kaimynų partnerystė ir atnaujinti Amerikos įsipareigojimai dėl saugumo Azijoje daugeliui įžvalgių stebėtojų jau 2010 metais kėlė minčių apie pirmas Šaltojo karo kibirkštis Azijoje.

Vyriausybė, užsimojusi iš šešėlio ištraukti milijardą litų, svarsto galimybę apriboti atsiskaitymus grynaisiais. Šiam pasiūlymui dar nėra suteikta apčiuopiama forma. Tačiau net ir nesant jokių konkretesnių šios priemonės detalių, galima vertinti jos poveikį daug platesniame kontekste, nei vien kova su šešėline ekonomika.

Ūkio ministras Dainius Kreivys nėra nei pirmas, nei paskutinis Lietuvos politikas, kuris savo kalbomis ar nutylėjimais pats veržiasi į politinį bankrotą. Užkliūva nežinia už ko Lietuvos politikų gebėjimas kalbėti tuomet, kai nereikia, ir tylėti arba mykti, kai reikia normaliai kalbėti, yra įprastas dalykas.

Dėmesio, darbdaviai – verslininkai, firmų bosai ir visokio kitokio plauko veikėjai! Teko girdėti, kad šiuo metu, sparčiai atsigaunant ekonomikai, jums žiauriai trūksta darbo jėgos, tad nusprendžiau atsiliepti (juk žmonės turi vieni kitiems padėti). Žodžiu, kaip tik baiginėju pirmąjį magistrantūros kursą ir sumaniau per vasarą truputį šlamančių užsikalti, o braškes Anglijoje skinti jau užkniso, patikėkit... Be to, ir fermeris nelabai jau nori matyti mane tarp savo darbininkų.

Akivaizdu, kad aplinkos ministro dienos jau suskaičiuotos, tačiau, jeigu premjeras turi tikslą dar labiau sukompromituoti šią Vyriausybę, tai su šiuo ministru tai padaryti bus daug lengviau. Šią savaitę daugelį šalies piliečių pribloškė išaugusios išlaidos už būstų šildymą. Antrą smūgį jie gavo iš premjero Andriaus Kubiliaus, kai šis šaltu veidu pareiškė, kad piliečiai dėl padidėjusių išlaidų turėtų kaltinti patys save, nes nenorėjo renovuoti būstų.

Lietuvoje keičiasi Seimas, savivaldybių tarybos ir vyriausybės, bet nesikeičia Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas. Duok Dieve, sveikatos Zenonui Vaigauskui. 2012 metais baigęs dabartinę kadenciją, jis VRK vadovo poste bus išsėdėjęs aštuoniolika metų. Galima sakyti, atgimusios valstybės bendraamžis. Ištikimas jos tarnas. Ko reikia iš gero patarnautojo? Jis turi įtikti klientui, kad ir kokios būklės šis būtų.

Sausio 12-ąją Europos Parlamento Pirmininkas Jerzy Buzekas surengė specialų susitikimą su Baltarusijos opozicija ir pažadėjo aptarti padėtį šioje šalyje bei surasti optimaliausią sprendimą, kaip sutramdyti Aleksandro Lukašenkos siautėjimą. Tuo pačiu metu Baltarusijoje buvo suiminėjami žmogaus teisių gynėjai, daromos kratos jų namuose ir visais įmanomais būdais slopinamas bet koks pasipriešinimas diktatoriaus režimui.

Infliacija vėl įgauna pagreitį: gruodį užfiksuotas metinis vartojimo kainų augimas buvo didžiausias per pastaruosius pusantrų metų ir siekė 3,8 proc. Daugiausia įtakos kainoms turėjo brangstantys maisto produktai ir energetiniai ištekliai. Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, 2010 metų gruodį pasaulinės maisto kainos pagerino 2008 metais pasiektą rekordą.

Draugai, geros valios žmonės, rašau šį laišką reaguodamas į dažniausias tendencijas viešojoje erdvėje dėl Gabijos Ingridos Boguševičiūtės paieškos. Pabandysiu atsakyti į jums rūpimus klausimus kiek galiu. Vienas dažniausiai užduodamų klausimų yra, ar gavome telefono išklotines, žinių apie buvimo vietą pagal IMEI, ar patikrinome sąskaitas „Skype“, „Facebook“, pažinčių svetainėse ir visur kitur. Atsakymas: šiandien tai jau ne mūsų, o policijos darbas.

Su šeima atvažiavome į kaimą pas gimines. Užgriuvome juos neperspėję, mat norėjome padaryti staigmeną. Giminaičiai labai apsidžiaugė, nes ilgai mūsų nematė ir nedelsdami pradėjo ruošti stalą. Iš rūsio atnešė šernienos, kurią tuoj užraugė šašlykams, taip pat namie gamintos briedienos dešros, papjaustė rūkytų lašinių, ištraukė naminės duonos, giros ir naminės degtinės, medaus, atnešė naminių obuolių sulčių, pašildė baravykų sriubos.

Kai Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas perskaitė metinį pranešimą mane šokiravo faktas, kad jo kalba, atrodo, buvo skirta pažengusiai, pasiturinčiai valstybei, o ne šiandieninei Rusijai. 2012 metais Rusijoje vyks prezidento rinkimai, bet tai, kas šalyje nutiks 2011 metais, bus kur kas svarbiau už pačius rinkimus.

Kasos aparatų įvedimo turgavietėse klausimas svarstomas jau ne pirmą kartą. Prieš kelis metus jų įvedimas buvo grindžiamas tuo, kad turgavietėse nelegaliai prekiaujama iš Lenkijos atsivežta mėsa. Pastaraisiais mėnesiais už kasos aparatus agituojama pasitelkiant Vyriausybės užmojį surinkti milijardą iš šešėlinės ekonomikos, teigiant, jog turgavietėse „sukasi“ neapskaityti šimtai milijonų litų.

„Darbo grupė spręs Rolando Pakso likimą„, „Rolando Pakso sugrįžimas“, „Rolandas Paksas laimėjo„, „Rolandas Paksas pralaimėjo“ ir t. t. Bus ar nebus leista jam balotiruotis, turi jis atsiprašyti ar neturi – mirtinai išūžusios ausis frazės. Tiek paties personažo šalininkų, tiek priešininkų argumentacijos logiką lemia ne rūpestis valstybės teisine sistema ir politine sveikata.

Pasakymas, kad istorija yra gyvenimo mokytoja, nėra vien gražus porinimas. Tautos ir pavieniai žmonės mokosi iš patirties. Smegenų veiklą tiriantys mokslininkai nustatė, kad prognozuojant ateitį veikia tos pačios smegenų dalys, kaip ir prisimenant praeitį. Atmintinų datų sezonas Lietuvoje prasideda tuojau po Kalėdų ir beveik atsiremia į Velykas. Iš tų žiemą ir pavasarį minimų datų dvi susijusios su reikšmingiausiu XX amžiaus pabaigos įvykiu – Sovietų Sąjungos žlugimu.

Izraelis kurį laiką priėmė gana specifinius lankytojus. Olandų populistas Geertas Wildersas yra mėgėjas jį palaikančiai auditorijai teigti, kad Izraelis yra Vakarų karo prieš islamą fronto priekyje.

Sausio mėnesio 19 dienos Kinijos prezidento Hu Jintao vizitas artėja tuo metu, kai ekonominis konfliktas tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų tapo vienas iš daugiausiai nerimo keliančių pasaulinių reiškinių. Visus praėjusius metus JAV spaudė Kiniją pervertinti savo valiutą, o Kinija kaltino JAV Federalinį Rezervų Banką (FED) dėl politikos „kiekybinio palengvinimo“. Abi pusės apkalba viena kitą, tačiau kartu abi pateikia svarių argumentų.

„Ekstremisto“ sąvoka, dažnai tampanti keiksmažodžiu, skirtu bet kuriems priešingos pozicijos atstovams, iš tiesų turi moksliškai apibrėžtą reikšmę: kraštutinių pažiūrų, teiginių, veiksmų šalininkas. Ekstremistų galima rasti bet kurioje politinėje, religinėje, ideologinėje srovėje. Kai kam jie naudingi, o kai kam – žalingi. Šiandien įprasta kalbėti apie tautinį, bet ne globalistinį, religinį, bet ne sekuliaristinį, fundamentalistinį, bet ne anarchistinį ekstremizmą.

Iš atminties iškyla vaizdai: minios žmonių, tarsi visuotinė panika, medikų automobilių sirenos ir keliančios didžiulį siaubą, žlegančios pabaisos... Kaip pro greitojo traukinio langą prabėgo 20 metų. Daug tai ar mažai? Žmogaus gyvenime apčiuopiama atkarpa, jaunos valstybės – taip pat netrumpas nužengtas kelias. Čia rašydamas, perkračiau savo išblaškytas mintis apie visiems žmonėms ir Lietuvai svarbius 1991 m. sausio 13-osios įvykius.

2009 metų lapkritį fejerverkais ir iškilmėmis buvo paminėtas gėdingosios Berlyno sienos griuvimo dvidešimtmečio jubiliejus. Jeigu 1989 metai buvo išorinės Sovietų imperijos įtakos zonos žlugimo metai, tai 1991 metais, draskoma vidinių prieštaravimų, subyrėjo ir pati Sovietų sąjunga. Dabar sukanka 20 metų po to, kai Estija, Latvija ir Lietuva išsikovojo savo nepriklausomybę su visomis pasekmėmis, reikšmingomis ne tik šioms valstybėms, bet ir mūsų šaliai.

Kai žmonės iš valdžios prašo tvarkos, ne visada abi pusės ją supranta vienodai. Nesileidžiant į ilgus išvedžiojimus, tvarka gali būti bent jau dvejopa. Viena – sukurta pačių žmonių, spontaninė, rinkos. Antroji – sukurta valdžios, įtvirtinta taisyklėmis. Pastaroji – valdžios sukurta tvarka itin dažnai prasilenkia su ta tvarkos samprata, kurios įgyvendinimo tikisi žmonės.

Sukaktys pasižymi tuo, kad yra svarbios visiems. Net ir tiems, kurie mano, kad praeitis – tai prietarais apaugę mitai. Svarbios datos Būna žmonių, kurie mėgsta bet kuria proga pabrėžti savo išskirtinumą, parodyti tikrą ar tariamą laisvę ir originalumą. Visuomenei aktualios datos, šventės ir jubiliejai tam labai tinka. Anarchistas ir kairysis intelektualas turi progą per Kalėdas pareikšti, kad visi, kas dabar švenčia, daro tą patį, ką anuomet darė ir Hitleris, – valgo Kūčių vakarienę.

Senokai neteko matyti tokio sujudimo pasaulyje kaip šiomis dienomis, kuomet amerikietiškos diplomatijos apdergti apatiniai buvo viešai iškabinti parodant, koks diplomatų interesų racionas ir kokie rezultatai gaunami suvirškinus viską, ką jis išgirdo, pamatė arba pats susigalvojo. Dabar mes jau žinome, kad Putinas su Medvedevu primena Betmeną ir Robiną, Turkijos prezidentas dėl šventos ramybės nesipyksta su Al-Qaeda, Vatikanas gina Airijos kunigus pedofilus.

Paradoksalu, tačiau kaip tik autoritarinio režimo valstybės pasinaudoja „Facebook“ ir kitais tinklais persekiodamos savo piliečius arba darydamos įtaką jų nuomonei. Daugelis naudojamės internetu, o kai kurie be jo net neįsivaizduoja savo gyvenimo ar darbo. Akivaizdu, kad internetas atveria neribotas galimybes, tik reikia mokėti jomis pasinaudoti. Tačiau ir ši sritis, kaip ir daug kas gyvenime, turi ne tik teigiamų, bet ir neigiamų savybių.

Kadangi Švedijos prokurorai „ WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange'o bylą dėl išprievartavimo tiria tarptautiniu mastu, vienas bylos nušvietimo aspektas nusipelno rimto dėmesio. Mes žinome J. Assange'o vardą, bet jo kaltintojos – dvi švedės, kurios pareiškė jam kaltinimus – nuolat vadinamos „Panelė A“ ir „Panelė W“ , o jų atvaizdai yra neryškūs. Žinių organizacijos teigia, kad tokia politika yra motyvuojama pagarba tariamoms aukoms.

N. Mačiulis: kasos aparatai turgavietėse – svarbus žingsnis (1) Pasidalink Facebook klase.lt Twitter Spausdinti Siųsk el. paštu Teksto dydis NormalLargeExtra Large Eltos nuotr.

Be menkiausios abejonės tenka pripažinti, kad dabar jau buvęs Vilniaus meras V.Navickas, palyginus su kauniečiu A.Kupčinsku, pasirodė „nepakankamas“ daugeliu atžvilgių. Sakau tai todėl, kad jis „krito“ dėl tokių smulkmenų, dėl kurių jo kauniečio kolegos veide nė vienas raumenėlis nekrusteli.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikriausiai nebūtų labai patenkinta, jei televizijos vėl imtų rodyti jos pasivaikščiojimus raudonu kilimu su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka: abu po vienu skėčiu, didžiulė puokštė gėlių. Per daug suartėjome. Per daug patikėjome? Surengė A.Lukašenka laisvus prezidento rinkimus, leido užsiregistruoti visiems devyniems beviltiškiems jo konkurentams, net 10 proc. televizijos eterio leido tų kitų kandidatų agitacijai. Atvėrė duris rinkimų stebėtojams.

Sudanas yra kryžkelėje tarp potencialios taikos ir galimo nacionalinio konflikto, kuris neabejotinai taptų žiauriausiu karu 2011 metais. Referendumas dėl Pietų Sudano nepriklausomybės, suplanuotas  2011 metų sausio 9 dienai, tikėtina, perskels šalį ir atsiras antroji pietiečių valstybė, už kurią jie taip ilgai kovojo. Jei referendumo rezultatas bus būtent toks, Pietums atiteks visos Sudano naftos atsargos. Niekas nenustebs, kad ši istorinė akimirka gali atnešti ir netikėtumų.

Pasaulį apėmusios nedrąsios ekonomikos pavasario nuotaikos. Daugelis džiaugiasi teigiamais BVP augimo tempais, tarsi sufleruojančiais, jog blogiausia jau praeityje. Europą, Jungtines Amerikos Valstijas kamuoja opios nedarbo, augančios valstybės skolos problemos, tačiau tikimasi, jog jas išspręs ateityje toliau augsianti gamyba ir vartojimas. Didžiųjų rinkų atsigavimą jaučia ir į eksportą orientuotos šalys, kuriose augantis eksportas bent iš dalies atsveria sumažėjusią vidaus rinkos paklausą.

Velnias slypi detalėse. Šią tiesą vis labiau suprantu. Kodėl žmonės taip nepatenkinti savo gyvenimu Lietuvoje, nors pagal įvairiausius rodiklius juk nesame paskutiniai? Taip, daugelis žmonių gyvena skurdžiai, bet juk nepatenkinti ir tie, kurie gyvena pasiturimai. Kur paslaptis? Atsakymas slypi detalėse: mūsų valstybė moka iš smulkmenų išpūsti didelį dramblį.

Iš istorijos žinome labai pamokantį pavyzdį. „Titaniko“ laivą statė ir jį vairavo išsilavinę, diplomuoti profesionalai, o Norjaus arką statė neišprusę kaimiečiai, neturėdami jokių brėžinių ir išsilavinimo, pasitikėdami tik Dievo duota malone.

Per paskutinį šio amžiaus ketvirtį pasaulio ekonomika ,,išsitempė“ nuo stabilaus augimo iki žemos infliacijos. Vadinamasis didysis santūrumas neleido daugumai politikų suvaldyti ekonomikos ir susitvarkyti su finansų krizėmis. Tačiau, kai „didysis santūrumas“ peraugo į ,,didįjį nuosmukį“, lemtingos visuotinio mąstymo klaidos iškilo į dienos šviesą. Pamatėme, kaip prastai mes suvokiame ryšį tarp finansų sistemos ir platesnio masto ekonomikos, taip pat ryšius tarp valstybių.

Šįmet valdžios veiksmuose neįžiūrėjome nei taktikos, nei strategijos – vyravo chaosas ir atsakomybės trūkumas. Nugyvenome bene nykiausius ekonomine prasme metus nuo valstybingumo atkūrimo. Baigiasi bene nykiausi ekonomine prasme metai nuo valstybingumo atkūrimo. Dvidešimt pirmais nepriklausomybės metais iš esmės nebuvo jokių svarių ekonomikos reformų – tik skylių lopymas. Valdžios veiksmuose šįmet neįžiūrėjome nei taktikos, nei strategijos – vyravo chaosas ir atsakomybės trūkumas.

Sveikinu būtent su Naujaisiais metais ne todėl, kad nepripažinčiau Kalėdų ir Išganytojo gimimo prasmės. Tiesiog atsigręždamas į šiuos metus visiems sakau, kad ne viskas buvo blogai. Atradimai ar praradimai? Šįmet Lietuvoje atšvęstas valstybės atkūrimo projekto dvidešimtis. Kiekvienas turi savo nuomonę apie jo sėkmes ir nesėkmes. Bent jau žengiame per šį slenkstį labai nebijodami fizinio valstybės sunaikinimo grėsmės. Tarpukario dvidešimtmetyje buvo kitaip.

Jau kurį laiką, o ypač metų sandūroje, pasaulis kraustosi iš proto dėl prognozių. Prognozuojama apie viską: kainas, bendrojo vidaus produkto augimą, naujausių technologijų ateitį, investavimo kryptis. Tai – savotiški verslo ir mokslo horoskopai, kurie, kaip ir gyvenimiškieji, kartais išsipildo, o kartais – ne. Viskas priklauso nuo „aiškiaregių“ kvalifikacijos. Pasaulis turi savo Nourielį Roubini, Lietuva – Gitaną Nausėdą. Kai pataikoma į dešimtuką, pranašas gauna tam tikrą titulą.

Johnsonas Paulas knygoje „Žydų istorija“ rašo, kad vertybinių popierių biržą sukūrė žydai, nes norėjo apsaugoti savo turtus nuo pogromų ar nepalankios valstybės politikos. Kitais žodžiais tariant, akcijų rinkos ir dabar atlieka tą pačią, iš pradžių numatytą funkciją – apsaugoti investuotojų kapitalą. Skamba paradoksaliai, juk per pasaulio finansų krizę daug investuotojų neteko dalies kapitalo. Tačiau ar rinka dėl to kalta? Greičiausiai – ne.

Praėjo dar vieneri metai, ir juos tradiciškai užbaigiame įvertinimu. Valdžios vykdytos ekonominės politikos požiūriu, 2010-ieji buvo netikėtai nenuoseklūs. Vienas kitam prieštaraujantys, nesuderinti, nelogiški pasiūlymai ir sprendimai ypač krito į akis. O juk antraisiais šio Seimo ir Vyriausybės darbo metais, tikėtasi mažiau blaškymosi, daugiau kryptingų ir ryžtingų permainų, nes tai – metai be rinkimų. Daugiausia nenuoseklių sprendimų buvo sveikatos pr iežiūros srityje.

2010 metais vyko kova. Joje nebuvo net priešų. Faktiškai tai buvo ne kova, o taika. Taikus kalbėjimas. Visus metus rašiau ir kalbėjau apie du neegzistuojančius, bet būtinus dalykus. Pradėjau nuo pramoginės literatūros. Stebėjausi, kodėl Lietuvoje jos nėra. Aiškinausi, kodėl jos nebuvo. Aiškinau, ką reikia daryti, kad ji atsirastų. Ginčijausi su tais keliais klausytojais, kurie sutiko ginčytis.

Seimas ne tik parūpino atidirbimo dieną – vasario 16-ąją – vienos iš katalikiškiausių pasaulio šalių žmonėms, dirbantiems daugiausia už „minimumą“, „juodai“, dargi dažniausiai „į minusą“ (nėrai vartojimo). Ką, pavyzdžiui, papildomai duos sekretorės, darbininko atvykimas į darbą prastovinčioje įmonėje? Papildomus CO2 išmetimus ir pinigus – kai mokama už valandas. Tokių daug. Seimas sesiją baigia gruodžio 23 dieną, ketvirtadienį.

Per daugelį metų, kaip buvo priimta, vystantis visuomenei, blanko religijos reikšmė. Tačiau dabar taip nėra ir naujo dešimtmečio pradžioje pats laikas politikams įvertinti religiją rimčiau. Žmonių, pasiskelbusių, kad tiki, skaičius nuolat auga visame pasaulyje. Islamo pasaulyje tai akivaizdu.