Komentarai ir analizė

2011 metų prognozės žada Lietuvos ekonomikos atsigavimą. BVP augs 3–4 procentus, nacionalinio biudžeto pajamos augs žymiai sparčiau už BVP – kone 20 procentų. Toks ekonomikos atsigavimas ir džiugina, ir kelia nerimą, ypač likus metams iki Seimo rinkimų. Politikų atmintis trumpa, dar trumpesnė ateities perspektyva. Kiekvienam papildomam surinktam litui politikai be didelio vargo pasiūlys 5 litus papildomų išlaidų ir skolos kilpą.

Kai demokratinis sukilimas Tunise sėkmingai nuvertė senąjį režimą, pasaulis į tai reagavo su nuostaba. Demokratija iš apačios arabų pasaulyje? Kai Egipte, Vidurio Rytų širdyje, buvo nuverstas 30 metų egzistavęs Hosnio Mubarako režimas, nuostaba pavirto į tikrovę. Vidurio Rytai pabudo ir pradėjo žengti į XXI a. globalizuotą pasaulį. Iki šiol regionas (išskyrus Izraelį ir Turkiją) daugiau ar mažiau praleido pasaulinės modernizacijos epochos procesus.

1998 metais pasirodžiusiame filme „Amerikos istorija X“, režisierius Tony Kaye'nas atskleidė vieną iš nemaloniausių svajonių šalies piktžaizdžių – išsigimusį nacionalizmą. Filmas įtikinamai ir drąsiai parodė kaip formuojasi ir vystosi nacizmas. Kaip A. Hitlerio idėjos kuo puikiausiai sudygsta pačioje švariausioje dirvoje. Dabar kažką panašaus regime Lietuvoje: negalėdami pateisinti savęs, kaip didingos ir šlovingos nacijos, lietuviai pereina į neapykantos visam likusiam pasauliui spektaklį.

Kovo 11-oji – laisvės diena. 1990 metais atkūrėme nepriklausomybę ir pradžioje bent juridiškai išsivadavome nuo mus pavergusios valstybės, kuri netrukus suiro. O nuo ko reikėtų išsilaisvinti šiandien? Klausimas subliūkšta, kadangi sunku nurodyti vieną blogį, vieną priešišką jėgą. Ar valstybę reikėtų išvaduoti nuo itin nepopuliarios dabartinės Vyriausybės? Tai liaudies išrinkto Seimo reikalas. Daugybė ženklų rodo, kad ir opozicija, ir valdantieji daugmaž patenkinti tuo, kas yra.

Kalendorinis pavasaris Vilniaus akcijų biržoje prasidėjo ramiai. Net bendrovių paskelbti metiniai įmonių veiklos rezultatai nepaskatino investuotojų plačiau atverti piniginių. Į rezultatus reaguota gana santūriai. O ir nereikėtų labai stebėtis. Po sunkių bendrovėms metų, iš lėto atsigaunant ekonomikai, investuotojai daug atidžiau stebėjo įmonių veiklą ištisus metus. Tad ir rezultatai nieko nenustebino. Nebent paskatino peržiūrėti vieną ar kitą poziciją investiciniuose portfeliuose.

Ūkio ministro pažadas nunešti atsistatydinimo pareiškimą sutapo su Užgavėnėmis, Klaros Cetkin sutverta moterų diena ir dar su Lietuvos Tautinių bendrijų tarybos (TBT) dvidešimtmečio minėjimu Vyriausybėje. Užgavėnės ir Kovo 8-oji nukulniavo savo ruožtu, o štai kitos dvi progos netikėtai papildė viena kitą.

Jau visai netrukus bus priimtas sprendimas, kaip pertvarkyti Sodros pensijų sistemą. Susikaupusi daugiau nei 8 milijardų skola, kasmetinis kone 3 milijardus litų siekiantis deficitas, rodėsi, bylojo, kad sulauksime rimtų permainų. Tokius lūkesčius sustiprino ir šalies prezidentė, nuolat kartojusi, kad laukia esminių sprendimų valstybinio socialinio draudimo sistemoje. Tačiau tokioms viltims, atrodo, teks subliukšti.

Jaunas ir gabus vienos ministerijos skyriaus vedėjas privačiame pokalbyje atvirai prisipažino nežinantis, kaip elgtis, kai sulaukia pasiūlymų gauti atlygį, jeigu nuslėptų ar tiesiog nepastebėtų vienos ar kitos informacijos apie į valstybės paramą pretenduojančią įmonę. Tik nemanykime, kad tai yra atsitiktinis atvejis. Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, beveik kas trečias tarnautojas teigia, kad jam teko patirti bent netiesioginį politikų ar verslininkų spaudimą priiminėjant sprendimus.

Istorija mėgsta staigmenas – nesvarbu, ar manysime, kad laikas sukasi ratu, ar kyla spirale. Gausu pasikartojimų ir kuriozų. Kartais atrodo, kad žmonija nė velnio nepasimokė iš praeities. Abonentas – pasiekiamas! Lyg ir pildosi dalies vilniečių svajonė sostinės meru vėl matyti Artūrą Zuoką. Savivaldybių rinkimuose surinkti balsai kai kam sukėlė prisiminimų apie tuos laikus, kai Vilniuje kilo dangoraižiai ir gatvėmis riedėjo vagių pamėgti oranžiniai dviračiai.

Savivaldybių tarybų rinkimų maratonas baigėsi. Vienos partijos džiūgauja, kitos – liūdi. Taip būna po kiek vienų rinkimų, nes visi negali būti nugalėtojais, kažkam tenka pralaimėti. Tačiau kas vis dėlto laimėjo šiuos rinkimus? Klausimas ne toks jau paprastas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Jei skaičiuotume, kiek kuri partija po šių rinkimų savivaldybių tarybose turės mandatų, laimėtojai lyg ir aiškūs – socialdemokratai.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas pristatė 27-ąjį Lietuvos ekonomikos tyrimą. Jo duomenimis, įsisenėjusios nedarbo ir šešėlinės ekonomikos problemos Lietuvos nepalieka, tačiau 2011 metais ekonominė padėtis šalyje gerės: spartės bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, toliau didės eksportas, kiek mažės nedarbas, gerės namų ūkių ir įmonių finansinė padėtis. 2011 metais BVP augimas išliks nedidelis, palyginti su laikotarpiu prieš ekonominį nuosmukį, tačiau bus teigiamas ir sieks 2,8 proc.

„Ūkio ministras Dainius Kreivys turi pasitikrinti sveikatą" - teigia verslininkas Gediminas Žiemelis, reaguodamas į ministro platinamą dokumentą, neva, demaskuojantį korupciją. „Kadangi ministras neturi 170 mln. litų turto, tai iš asmeninių lėšų apmokėsiu tyrimus ir testus pačioje geriausioje pasaulio klinikoje , kad D. Kreiviui pilnai patikrintų psichinę būklę. Po tyrimo išvadų išsakysiu poziciją del jo kliedesių.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys (TS-LKD) demokratai ieškojo ir rado arkliuką, kuriuo tikėtasi smagiai nušuoliuoti iki savivaldybių rinkimų finišo. Juk ne veltui premjeras Andrius Kubilius „pramušė“ Energetikos ministerijos įkūrimą. Vaiduokliška institucija, maitinanti liaudį ir valdžią pasakomis apie energetinę nepriklausomybę ir atominį rytojų, turėjo duoti tam tikros naudos ir kovojant dėl balsų.

Sekmadienio rinkimai įdomūs ne tik dėl rezultatų, bet ir dėl to, kad po jų, pasak premjero Andriaus Kubiliaus, paaiškės ūkio ministro Dainiaus Kreivio likimas. Jeigu Tėvynės sąjungai jų baigtis susiklostytų prastai, D.Kreivio atsistatydinimas taptų vienu iš valdančiosios partijos plastinės operacijos etapų. Tam ryžtis jaunajam kolegai jau patarė Seimo pirmininkė, nes perstumdymai partijos viršūnėlėje artėjant 2012 metams neišvengiami, o politiškai pašautas ministras yra pirmoji kandidatūra.

Anądien po Vilnijos kaimus ir miestelius pasižmonėjęs vienas pakaunės gyventojas buvo tiesiog šokiruotas. „Pamaniau, gal netyčia peržengiau Lietuvos ir Lenkijos sieną bei atsidūriau kaimyninėje valstybėje. Gyvenviečių, gatvių pavadinimai, įvairios nuorodos užrašytos lenkiškai. Sutrikęs pasitikslinau sutikto žmogus ir išgirdau lenkiškai: „Ne, to jest Litva“, – pasakojo į redakciją užsukęs svečias.

Kas pasakė, kad Lietuvoje blogai gyventi? Tai priklauso nuo to, kokią Lietuvą kiekvienas turime savyje. Nueini į prekybos centrą, o ten, pasirodo, eilinį kartą prekybininkai pakėlė maisto prekių antkainius. Bet kaip gera už tai prie kasos, kai sumokėjus 100 litų į vadinamąją nuolaidų kortelę perveda litą. Šypsena iki ausų – sutaupiau net litą. Apsimokėjo. Ačiū. Ateisiu ir rytoj vėl su 100 litų. Džiaugsmas ima ir atvažiavus į degalinę.

Optimistų viltys tikriausiai nepasiteisins. Prognozuojama, kad naujai išrinktos tarybos nelabai kuo skirsis nuo senųjų. Gal tik koalicijų dėliojimo sumaišties bus dar daugiau. Iš kur toks išankstinis pesimizmas? Jį skatina pilka rinkimų kampanija ir tikros alternatyvos stoka. Nuosmukio lygį geriausiai parodo rinkimų Antano Šampano vestuvės. Tačiau ir tradicinės politinės jėgos daugiausia kliaujasi į sąrašus sukaišiotais „vestuvių generolais“, kurių darbo reali savivalda taip ir nepamatys.

Nesuklysiu sakydamas, kad daugelis iš mūsų prisimena vaikystės laikus, kai pasiėmę vandens ir muilo muilindavome tol, kol muilo tirpalas pasidarydavo prisodrintas. Tada susirasdavome šiaudelį gėrimui. Iš jo pasidarydavome negudrų prietaisą burbulams pūsti ir leisdavome į orą muilo burbulus. Smagu, tiesa? Mes užaugome, o burbulai liko. Tik juos dabar pučia kažkas kitas. Tik ar mes džiaugiamės? Smagu kažkam kitam. Kalbama apie burbulus finansų (kapitalo) rinkose.

Panika dėl cukraus primena sovietinio deficito laikus ir sklaido saldesnio gyvenimo iliuziją. Sumaišties aukomis, be abejonės, tapo pirmiausia tie, kurie neišsiverčia be šio kenksmingo sveikatai saldiklio: geria kavą ir likerį kavinėse bei restoranuose, paslapčia ir atvirai lepinasi pyragaičiais su kremu ar saldžiaisiais tortais.

Teigiama, kad Libijoje yra apie 140 genčių. Iš jų kokios trys dešimtys reikšmingos. O Lietuvoje yra apie 40 partijų. Iš jų per 20 dalyvauja savivaldybių rinkimuose su savais sąrašais. Ir dar maždaug pusšimtis savarankiškų kandidatų. Vožtuvai garui nuleisti Kuo Libijos gentis skiriasi nuo lietuviškos partijos? Klausimas toks, kad, kaip sakoma, virsk iš koto. Tačiau net tarp ežio ir šepečio esama panašumų. Kartais juos verta patyrinėti.

Atrodo, kartu su paskutiniuoju nudobtu slibinu nebereikalingi tapo ir jiems galvas kapoję herojai. Dar kurį laiką jie egzistavo, taip sakant, iš inercijos, bet kintant socialinei terpei arba išnyko, arba išsigimė, arba yra priversti maskuotis ir dėtis kuo nors kitu, bet ne savimi.

Prieš daug metų mes su žmona ir mūsų trimis dukterimis kažkur važiavome automobiliu, kai viena jų netikėtai paklausė: „ Jūs labiau norėtumėte būti protingais ar laimingais?“ Šią akimirką prisiminiau praeitą savaitę, kai perskaičiau „ Wall Street Journal“ publikuotą Amy Chua straipsnį „Kodėl Kinijos motinos yra geresnės?“. Straipsnis sukėlė komentarų bumą – jų buvo daugiau nei 4000, o socialiniame tinkle „ Facebook“ – daugiau nei 10000. Šis straipsnis – tai A. Chua bestselerio „ Motinos-tigrės ...

Daugeliui politikų ir kai kuriems visuomenės veikėjams patinka kartoti, kad Valdovų rūmai yra paminklas ne mūsų istorijai, bet korupcijai. Kokie didžiausi įtarimai dėl Valdovų rūmų? Paskutiniu metu juos metė keistai besielgiantis Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas. Kaltinimai migloti, kalbama apie pirminę sutartį su statybos bendrove iš Panevėžio. Tačiau visuomenei nepateikta faktų, kad dėl tos sutarties buvo permokėta daugiau nei reali buvo darbų vertė.

Lietuvoje į rinkimus veržiasi dvi pagrindinės kategorijos individų – tie, kurie yra dideli viršininkai, ir tie, kurie miršta nuo noro tokiais tapti. Tebūnie tai supaprastinimas ir tegul neįsižeidžia tie, kurie yra kitokie, arba tie, kurie tikisi kitokius išrinkti. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šios savivaldos tarybų rinkimų kampanijos pradžioje pareiškė neturinti nei pinigų, nei galimybių rinkimų debatams televizijoje organizuoti.

Verslu užsiimantys žmonės, o ypač smulkieji verslininkai, dažnai skundžiasi, kad jų santykiai su kontroliuojančiomis institucijomis nėra lygiaverčiai ir kad sunku rasti teisybę. Šiems žmonėms įprasta pasiūlyti teisybės paieškoti teismuose – tai padaro net pačios kontroliuojančios institucijos, įteikdamos patikrinimo aktą. Jei nesutinki su sprendimu ir paskirta nuobauda -  kreipkis į teismą. Manoma, kad nagrinėjimas teisme bus naudingas visų pirma pačiam skundžiančiajam.

Pernai paskutinį metų ketvirtį jau stebėjome pirmuosius vidaus vartojimo atsigavimo požymius, kai ir mažmeninės prekybos apyvarta per metus išaugo apie 8,5 procento. Tačiau metinis namų ūkių vartojimo pokytis tebebuvo neigiamas. Šiemet jau išvysime nedidelį augimą, kuris, kaip prognozuojame, sieks ne mažiau kaip 1 procentą.

Arabų pasaulyje siaučiant demokratiniams protestams, Baltarusijoje reikalai pakrypo į dar blogesnę pusę. Ypač po to, kai šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka numalšino porinkimines demonstracijas ir įkalino septynis iš devynių buvusių kandidatų į prezidento postą.

Į viešumą iškilus klausimui dėl galimai supainiotų ūkio ministro Dainiaus Kreivio viešųjų ir privačių interesų, Ministro Pirmininko ir Prezidentės pozicijos išsiskyrė. Premjeras išreiškė paramą D. Kreiviui, o Prezidentė pareikalavo jo atsistatydinimo.

Ar esame savo valstybės šeimininkai? Vienareikšmiškai atsakyti sunku. Sunku ne tik mums, bet ir daugeliui demokratiškomis besiskelbiančių valstybių. Šeimininkas – kaip tėvas Pavyzdžiui, tikriausiai primityviai suprantu šeimininko teises ir pareigas – kaimietiškai. Šeimininkas yra dažniausiai tėvas, kuris pirmas keldamasis ir paskutinis guldamasis sužiūrėdavo galvijus ir žmones. Priklausomai nuo oro, iš ryto paskirstydavo darbus ir pats dirbdavo.

Pamirškite viską, ką skaitėte apie taikias piliečių akcijas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ar Susirinkimų įstatyme. Šie dokumentai surašomi ne tam, kad jais būtų galima vadovautis. Jie surašomi tam, kad reikalui esant būtų galima pasigirti likusiam pasauliui, kokia valdžia pažangi bei demokratiška ir kiek daug teisių turi šalies piliečiai. Štai Egiptas Mubarako valdymo laikais buvo visiškai nedemokratiškas, nes piliečiai negalėjo protestuoti, o lietuviai – gali: kada tik nori ir kur nori.

Kuomet norima paaiškinti, kodėl lietuviai emigruoja iš Lietuvos arba ne itin noriai moka mokesčius, dažnai sakoma, kad taip yra dėl to, kad Lietuvoje viešosios paslaugos yra prastos kokybės. Iš tikro, tobulumui ribų nėra, tačiau turime pripažinti akivaizdų faktą, kad Lietuvoje yra geros kokybės viešųjų paslaugų ir tokių daugėja. Teisingumo ir Ūkio ministerijos atliko apklausą, kuria siekė išsiaiškinti kontroliuojančiųjų institucijų pažangą, diegiant gerą klientų aptarnavimo praktiką.

Egipto prezidento atsistatydinimas iš pareigų pažymi svarbaus perėjimo prie naujos politinės sistemos pradžią. Bet ar šis politinis perėjimas galų gale prives prie demokratijos? Mes negalime būti užtikrinti, tačiau, remiantis demokratinių vyriausybių istorija ir kitų šalių patirtimi, galime identifikuoti tiek kliūtis, su kuriomis susiduria Egiptas, tiek pranašumus, kuriant politinę demokratiją šalyje.

Naujame savo straipsnyje „Šalin teises ir laisves? Konservatoriaus atsakymas moralistams(I)“ Vladimiras Laučius paliečia bene skaudžiausią nūdienos Lietuvos problemą – vis stiprėjančią ultradešiniųjų kurstomą priešiškumą žmogaus teisėms ir laisvėms.

Artėjant vasario 16 dienai viešų pokalbių temos nuo meilės vieni kitiems pakrypsta meilės tėvynei link. Tarsi prabėgom pasižvalgoma į valstybės pamatus. Žemė ir šautuvas Tai, kad valstybė turi prievartos monopoliją tam tikroje teritorijoje, visi daugmaž girdėjo. Juk tam, kad surinktume mokesčius, reikia turėti šautuvą – jeigu jau kiti argumentai neveikia. Mažiau svarstoma, kas ir kodėl ima į rankas ginklą ir pasiryžta mirti dėl tėvynės.

Turbūt mažai yra negirdėjusių apie Antano Nedzinsko „vestuves". Iš pradžių visa žiniasklaida užkibo ant mesto kabliuko ir ėmė skalambyti varpais apie netikėtą jaunojo politiko laimę bei skubias vestuves. Kai kurie žurnalistai net padidėjusio pilvo po jaunamartės vestuvinėmis drapanomis puolė ieškoti, bet... Kvailas tas, kuris  leidžiasi ilgai kvailinamas.

Trys žodžiai apie Warreną Buffettą... Galbūt daugeliui šios rubrikos skaitytojų nereikia pristatyti vieno geriausių šių laikų investuotojų, akcijų rinkų dalyvio, milijardieriaus ir filantropo. Tačiau susipažinti dar nieko apie jį negirdėjusiems bei prisiminti žinantiems visada pravartu. Taigi milijardieriumi jis tapo investuodamas į akcijas biržoje.

Šią savaitę turime mažiausiai dvi progas išpažinti meilę. Pirmoji – vakarietiška ir vis dar laikoma mums primesta, amžinais meduoliais ir raudonomis širdimis nusėta Šventojo Valentino diena. Antroji – Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo šventė, spėjusi pasidengti užmaršties skraiste ir apaugti interpretacijomis. Vis dėlto reikėtų manyti, kad meilė yra amžina, o keičiasi tik jos objektai.

„Atsipalaiduok, negalvok apie nieką, kas yra ar dar bus, mėgaukis akimirka," – šnabžda šių dienų kazanova, ir nejučia pradedi galvoti, kad gyvenimas tikrai pernelyg trumpas, laikas bėga žaibiškai, o ištikimybė, emocinis  ir dvasinis artumas, prieraišumas ar kitos įskiepytos vertybės, tėra visuomenės primesti pančiai... Meilė šiandien suvokiama kaip investicija, todėl kaskart stengiamasi racionaliai apsvarstyti, ar apsimoka (įsi)mylėti.

Iš snieguotojo Kijevo aš su džiaugsmu ir pagarba stebėjau revoliucijas Kaire ir Tunise. Egiptiečiai ir tunisiečiai turi teisę didžiuotis savo noru taikiomis priemonėmis nuversti despotiškas vyriausybes. Tačiau, kaip ta, kuri vadovavo taikiai revoliucijai, aš tikiuosi, kad išdidumą sutramdys pragmatizmas, nes režimo pasikeitimas yra tik pirmas žingsnis kuriant demokratiją, palaikomą įstatymo viršenybės.

Yra toks internetinių portalų komentatorius-parazitas, pasivadinęs Tikrojo lietuvio vardu. Jis tiesiog nuolatos, susiradęs sau nepatinkantį straipsnį, užšiukšlina jį savo komentarais, visai neatitinkančiais temos. Tačiau ne apie jį, o apskritai apie tai, ką galima vadinti tikru lietuviu, šįkart noriu pasvarstyti.

Neseniai kai kas raudonu žymekliu pabraukė dvi naujienas. Pirmoji – „McDonald's“ planuoja didinti kainas. Įvairiose vietose – įvairiai, bet priežastis visur ta pati – brangsta maisto produktai. Vadinasi, ir „Big Mac“ indeksas keisis. Į šį rodiklį daugelis žiūri juokais, nes savaitraštis „The Economist“ neatrodė rimtai, kai 1986 metais vienas iš jo autorių sugalvojo „Big Mac“ indeksą. Bet indeksas iš tiesų rimtas.

Europiečiams Viduržemio jūra yra kasmetinis troškimų objektas – atostogų idilė. Tačiau daugumai saulėtą regiono vaizdinį aptemdė pesimizmo debesys. Europos Sąjungos viduje nemalonus apibūdinimas PIGS (Portugalija, Italija/Airija, Graikija ir Ispanija – angl. kiaulės) tapo plačiai vartojamas nurodant valstybes, kurios kelia grėsmę euro stabilumui ir privertė Šiaurės Europą skirti joms finansinę paramą.

Naomi Wolf – politinė aktyvistė arba socialinė kritikė, kurios paskutinė knyga „Duokite man laisvę: vadovėlis revoliucionieriams“. „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as ir vėl pasirodė žiniasklaidoje, šį kartą po to, kai buvęs bankininkas iš Šveicarijos Rudolfo Elmerio perdavė jam konfidencialią informaciją apie 2000 turtingų asmenų.  Pasak R. Elmerio, šioje informacijoje yra visi įrodymai apie pinigų plovimą ir mokesčių vengimą.

Kuomet norima paaiškinti, kodėl lietuviai emigruoja iš Lietuvos arba ne itin noriai moka mokesčius, dažnai sakoma, kad taip yra dėl to, kad Lietuvoje viešosios paslaugos yra prastos kokybės. Iš tikro, tobulumui ribų nėra, tačiau turime pripažinti akivaizdų faktą, kad Lietuvoje yra geros kokybės viešųjų paslaugų ir tokių daugėja. Teisingumo ir Ūkio ministerijos atliko apklausą, kuria siekė išsiaiškinti kontroliuojančiųjų institucijų pažangą, diegiant gerą klientų aptarnavimo praktiką.

Šiame straipsnyje neaptarinėsime neramumų Egipte ir visame regione. Tačiau reikia pastebėti, kad tokio pobūdžio neramumai turi įtaką kapitalo rinkoms. Kitais žodžiais tariant, labiau iš turistinių katalogų žinomas Egiptas šiandien daro poveikį ir jūsų investiciniam portfeliui. Kaip? Tiesiogiai ir netiesiogiai.

Sako, išmokyk kvailį Dievui melstis, tai besilankstydamas kaktą prasiskels. Taip nutinka ne tik religiniams fanatikams, bet ir meilės apakintiems politikų gerbėjams. Geras ir blogas policininkas Nenoriu prasivardžiuoti, bet reitingai, kaip ir juos sutveriančios klausimų formuluotės, niekada neatrodė adekvačiai. „Kas geriausiai atstovauja jūsų interesams?“ – klausinėja „Vilmorus“ daugybę metų. Klausinėja ir dažniausiai gauna atsakymą, kad labiausiai sekasi tam, kas tuo metu yra prezidentas.

Kiekvieno mėnesio pabaiga – tai metas, kuomet daugelis mūsų sudėlioja ant stalo gautas sąskaitas ir pradeda skirstyti pinigus joms padengti. Komunalinės, ryšio paslaugos, įmokos bankams ar lizingo kompanijoms privalo būti apmokėtos laiku. Kreditavimas paslaugomis ar prekėmis yra visiems įprastas dalykas, be kurio sunku įsivaizduoti nuolatinių paslaugų tiekimą. Lygiai taip pat mes esame pripratę, kad kiekvienas kreditorius stengiasi sumažinti riziką dėl galimo kliento nemokumo.

Neseniai „Eurostat“ paskelbė, kad daugiausia Lietuvoje gyventojų buvo 1990 m. – 3,7 mln. Nuo to laiko šalyje jų nuolat mažėja. Eurostatas prognozuoja, kad išlikus tokiai tendencijai 2060 m. jų liks tik 2,5 mln. Kad ši prognozė pasitvirtintų, tereikia, jog 70 metų (nuo 1990-ųjų) žmonių Lietuvoje kasmet mažėtų ne daugiau kaip po 17 000. Šį skaičių turėtų sudaryti ne tik emigracijos ir imigracijos santykis, bet ir demografi nės padėties blogėjimas.

Protingas iš klaidų mokosi, kvailas – kartoja. Stiprokas būtų apibūdinimas valstybės, kurioje ir patys gyvename. Tebūnie, juoba, kad dauguma mūsų, šią valstybę kuriančių (kokie piliečiai, tokia ir valstybė), išsišokėlių nemėgstame, nes jie mums atrodo tikri netikėliai, jeigu ne kvailiai. Dauguma nemėgstame, o daugumos išrinkti – jau ant arklių, kai kovos trimitas dar tik bandomąjį garsą pypteli. Kaip tie raudoni pionieriai – visada pasiryžę, nors ir neapskaičiavę jėgų.