Įtakingas JAV leidinys „Business Insider“ įtraukė Lietuvą į rizikingiausių pasaulio valstybių sąrašą, kuriame atrinkta 18 pasaulio šalių, pasižymėjusių aukščiausiais kredito rizikos apsikeitimo sandorių rodikliais (angl. CDS – credit default swap). Lietuva, viena iš 8 čia paminėtų Europos Sąjungos (ES) narių, užėmė 15 vietą, o Latvija ir Estija į sąrašą nepateko.
Galima ginčytis dėl tokio neigiamo Lietuvos valstybės pajėgumų vertinimo, juk bendroji Lietuvos valdžios sektoriaus skola Europos Sąjungos šalių kontekste išlieka perpus mažesnė nei ES vidurkis (trečiąjį 2010 m. ketvirtį Lietuvos rodiklis siekė 37,1 proc. BVP, o euro zonos vidurkis šoktelėjo iki 82.5 proc. BVP). Beje, Latvijos rodikliai yra mažai atitolę nuo Lietuvos: kovo 9 d. duomenimis, 5 metų Latvijos CDS eurais buvo 221, o Lietuvos – 224 punktai, o skolos ir BVP santykis yra net didesnis – 43,4 procento. Panašu, kad užsienio ekspertai labiau pasitiki Tarptautinio valiutos fondo pagalba ir jų taikomomis biudžeto varžymo priemonėmis nei nacionalinių vyriausybių sugebėjimais suvaldyti fiskalines problemas.
Augantis spaudimas didinti palūkanų normas tiek ES, tiek už jos ribų didina įtampą ir neigiamai veikia verslo lūkesčius bei požiūrį į valstybes. Pasaulis gana kritiškai įvertino nekantriai lauktus nedviprasmiškus Europos centrinio banko signalus apie galimą pavasarinį skolinimosi branginimą – palūkanų normų kilstelėjimas, siekiant sutramdyti įsibėgėjusią infliaciją, gali sulėtinti ir taip silpną euro klubo narių atsigavimą.
Stebint kopiančias į viršų pasaulio naftos kainas, Europos komisija prieš savaitę padidino euro zonos infliacijos prognozę 2011 m. iki 2,5 procento. Akivaizdu, kad kovai su kylančiomis kainomis reikės daugiau nei vienos intervencijos.
Lietuvai naujas pinigų politikos suvaržymo etapas gali reikšti pirmiausia lėtesnį pagrindinių eksporto partnerių užsakymų augimą. Antra, brangesnis skolinimas gali dar labiau suvaržyti ir taip itin vangias investicijas į produktyviąsias priemones.
Nepaisant Lietuvoje laipsniškai gerėjančių verslo lūkesčių, pagal investicijų į mašinas ir įrengimus bei BVP santykį Lietuva vis dar lieka paskutinė ES. Šis rodiklis smarkiai krito visame regione, tačiau Estijoje jis išliko aukštesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, o Latvija pernai pirmavo ES pagal įmonių išlaidas technologiniam modernizavimui. Kita vertus, verslo ir gyventojų įsiskolinimo lygis Latvijoje ir Estijoje yra akivaizdžiai aukštesnis nei Lietuvoje – privataus sektoriaus įsipareigojimai Lietuvoje 2010 m. siekė apie 65 proc. BVP, o Latvijoje ir Estijoje beveik susilygino su euro zonos vidurkiu ir siekė apie 100 proc. BVP.
Vertinant pastaruoju metu Europos Komisijoje verdančias diskusijas apie prasiskolinusių gyventojų saugumo užtikrinimą, galima tikėtis naujų griežtesnių reikalavimų finansų sektoriui, dėl kurių šalių, patekusių į finansinius spąstus, rizika smarkiai ūgtels. Taigi, nors pagal kai kuriuos rodiklius Lietuva negali pasidžiaugti būdama Baltijos regiono lydere, tačiau nereikėtų aklai pasikliauti ganėtinai subjektyviais ir iš konteksto ištrauktais tarptautinių ekspertų vertinimais.
