Nesuklysiu sakydamas, kad daugelis iš mūsų prisimena vaikystės laikus, kai pasiėmę vandens ir muilo muilindavome tol, kol muilo tirpalas pasidarydavo prisodrintas. Tada susirasdavome šiaudelį gėrimui. Iš jo pasidarydavome negudrų prietaisą burbulams pūsti ir leisdavome į orą muilo burbulus. Smagu, tiesa?
Mes užaugome, o burbulai liko. Tik juos dabar pučia kažkas kitas. Tik ar mes džiaugiamės? Smagu kažkam kitam.
Kalbama apie burbulus finansų (kapitalo) rinkose. Sąmokslų teorijų šalininkai labai mėgsta tuo kaltinti „piktus dėdes“ iš Volstrito, vyriausybių kabinetų, centrinių bankų užkulisių, kurie tik ir taikosi įkišti nagus į dorų piliečių pinigines. Daugeliu atveju (o gal net visais) tokios teorijos vertos tiek, kiek vertas pernykštis sniegas.
Pasigilinus labiau, tuos pačius „sąmokslų atskleidėjus“ būtų galima apkaltinti prisidedant prie burbulų pūtimo, nes jie platina nepasitikėjimą ir nesuteikia užtikrintumo rytojumi.
Pasinaudodami jau aprašyta analogija, galime drąsiai teigti, kad burbulus kapitalo rinkose pučia Baimė ir Godumas. O politikai ir rinkų reguliuotojai stengiasi į muilo tirpalą prikišti visokių priedų. Burbulai tampa kaskart vis „spalvingesni“ ir didesni.
Politikai, norėdami investuotojus apsaugoti nuo rinkos katastrofų, imasi visokių reguliavimo priemonių, kurios dažniausiai būna pavėluotos ir pritaikytos konkrečiai situacijai. Bet ar tokia situacija dar kada nors pasikartos? Nebūtinai. Yra dar šimtai kitų galimybių burbulams pūstis, o reguliavimo mechanizmo nėra.
Čia sunku būtų nepritarti ekonomikos teoretikams, kurie teigia, kad valstybė, kišdamasi į rinką, jai kenkia; juk pati rinka turi visas „priemones“ išsigydyti nuo ją užklupusių ligų. Jei tai laisvoji rinka...
Be abejo, minimali apsauga nuo sukčių, kuriančių finansines piramides, viešai nepaskelbtos informacijos panaudojimo pelnui gauti ir pan. turi būti. Juk kai keliu važiuojame, kelio ženklai stovi ir jų laikomės.
Apie ką dabar madinga kalbėti? Taip, apie cukrų. Prieš tai kalbėjome apie grikius. Rytoj kalbėsime apie duoną ir mėsą. Nes protingosios galvos Briuselyje jau taikosi muitais reguliuoti kainas. Ir sureguliuos. O Baimės ir Godumo mechanizmas jau įjungtas.
Antra vertus, kalbant apie maisto kainas, verta susimąstyti, kad galbūt rinkoje egzistuoja ir kitokių veiksnių, turinčių stiprią įtaką maisto produktų kainoms.
Tai gali būti ir paprasčiausias Alkis. Jei pasikapstytumėte kelių dešimtmečių senumo žiniasklaidoje, garantuoju, rastumėte futuristinių prognozių apie maisto stygių XXI amžiaus pradžioje (kaip toli tada tas amžius atrodė...).
Žmonių planetoje daugėja, noras valgyti nedingo, o dirbti žemę norinčiųjų mažėja. Nes Godumo apžavai verčia žmones atverti pinigines tiems „piktiems Volstrito dėdėms“. Na, kai piniginė ištuštės, teks prisiminti, kur padėtos žagrės ir akėčios.
O mes ir neslepiame esantys godūs. Štai imkime ir paskaičiuokime. Anądien jums rašėme apie maisto ETF'us. Per tą laiką „MLCX Grains Index“ (GRU) pakilo apie 10 proc., „Market Vectors Agribusiness ETF“ (MOO) – apie 7 proc., „iPath DJ AIG Livestock“ (COW) – apie 6 proc., „Rogers Intl Commodity Agriculture“ (RJA), „PowerShares DB Agriculture Fund“ (DBA), „iPath DJ AIG Commodity Index“ (DJP), „PowerShares Dynamic Food and Beverage“ (PBJ) – apie 5 proc.
Solidžios sumos per tokį trumpą laikotarpį. Tik nepamirškite, kad visų burbulų yra viena bendra savybė – jie sprogsta.
Vis tiek mes raginame jus ir toliau investuoti. Su visokio plauko burbulais rinkose teks išmokti gyventi, nuo to niekur nedingsi. Na, o truputėlis baimės ir godumo košės tikrai negadina.
